- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- eB2-1602-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00585-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- Asociacijos „Gargždų bangos draugai“
- Ieškovas
- A. E.
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant atsakovės Asociacijos „Gargždų bangos draugai“ atstovui advokatui L. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. E. ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei Asociacijai „Gargždų bangos draugai“ iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas teismo prašo iškelti įmonei bankroto bylą, nurodo, jog įmonė yra nemoki, nebegali padengti kreditinių įsiskolinimų. Nurodo, kad sudarė sporto veiklos sutartį su atsakove, pagal kurios sąlygas įsipareigojo ruoštis ir dalyvauti varžybose, kuriose dalyvauja atsakovei priklausanti komanda, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui atlygį. Teigia, kad atsakovė tinkamai savo įsipareigojimų nevykdė, liko skolinga ieškovui 4 279,13 Eur. Pažymi, kad kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl skolos apmokėjimo, įspėdamas atsakovę, kad pastarajai skolos per nustatytą terminą neapmokėjus, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Teigia, kad atsakovė į minėtą pretenziją neatsiliepė, skolos nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovas nėra atsakovo kreditorius, todėl neturi teisės reikšti ieškinio šioje byloje. Pažymėjo, kad įmonė yra moki, jos turtinė padėtis pakankamai gera.
Šalies argumentai
Ieškovas 2015-12-14 pateikė rašytinius paaiškinimus, juose nurodė, kad atsakovės pradelstų įsipareigojimų dydis nuolat didėja. Pažymėjo, kad didžioji dalis atsakovės turto, t. y. 8203,04 EUR, yra gautinos sumos, kurios negali būti vertinamos kaip realus įmonės turtas, nebent įmonė gautinas sumas pagrįstų. Nurodė, kad atsakovės pateiktas įmonės turto sąrašas patvirtina, kad atsakovė galbūt yra skolinga 38 999,51 EUR sumą, kurios ji nenurodė kreditorių sąraše. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė neturi nė vieno darbuotojo, todėl perspektyvų vykdyti veiklą ir gauti pajamų atsakovė neturi. Prašė bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovė ieškovui nėra skolinga. Pažymėjo, kad ieškovo ieškinyje minimas priedas prie sutarties yra neegzistuojantis dokumentas, t.y. tokio dokumento atsakovė su ieškovu nepasirašė. Nurodė, kad atsakovės turtą sudaro: 3 500 Eur grynųjų pinigų bei 1 502 Eur permoka tiekėjui. Atsakovės gautinų sumų dydis sudaro 8 203 Eur. Taip pat papildomai 2 500 Eur gautiną sumą sudaro atsakovės permoka V. G.. Įsipareigojimų dydis siekia 1 475,26 Eur. Įmonė veiklos nevykdo laikinai, kol išsispręs problemos jos buvusių vadovų ir narių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. numato, kad bankroto byla įmonei keliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė yra nemoki ar vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, taip pat jeigu įmonė pasiskelbė, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi ar neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Vadovaujantis ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo turi teisę pateikti kreditoriai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-154/2008). Teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2009). Jeigu bylą skolininkui inicijuojančio asmens reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, asmens reikalavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į teismui pateiktus duomenis. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-707/2012). Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra atsakovo skolos dydis A. E.. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-196/2006 išaiškino, kad jeigu skolininkas piniginę prievolę ginčija, reikalavimo dydis turi būti sprendžiamas iš esmės bendra ieškinio teisenos tvarka arba jau iškeltoje bankroto byloje, bet ne bankroto bylos pagal kreditoriaus ieškinį iškėlimo stadijoje. Šioje stadijoje kreditinio reikalavimo dydis, t. y. skolininko atsakomybė kreditoriui, nenustatinėjamas. Todėl vien galimo įsiskolinimo buvimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas, esant neapibrėžtam jo dydžiui bei ginčui dėl skolos fakto, negali būti savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti. Todėl šioje byloje ieškovo kreditinio reikalavimo pagrįstumas vertinamas preliminariai tiek, kiek to reikalauja paminėtos bankroto įstatymo nuostatos dėl bankroto bylos iškėlimo.
Bylos medžiaga, tame tarpe ieškovo pateiktas 2014-11-28 garantinis raštas bei priedas prie sporto veiklos sutarties, neįrodo, jog ieškovas turi neginčijamą kreditinį reikalavimą atsakovei. Pažymėtina, kad 2014-11-28 garantinį raštą, kaip atsakovės direktorius, pasirašė V. G.. Tuo tarpu minėto rašto priėmimo metu, atsakovės vadovo pareigas ėjo D. Š. (D. S.). Taigi, minėtas raštas vertintinas kritiškai. Taip pat kritiškai vertintinas ir ieškovo pateiktas priedas prie sporto veiklos sutarties, nes minėtą priedą atsakovė ginčija, teigdamas, kad toks priedas su ieškovu sudarytas nebuvo. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, minėtų raštų teisėtumo, jų galiojimo, klausimas nėra sprendžiamas. Tačiau vertindamas jų įtaką ieškovo nurodytų aplinkybių pagrįstumui, teismas gali tokius įrodymus vertinti kritiškai, kas leidžia nesiremti jais priimant atitinkamą procesinį sprendimą. Be to, minėti įrodymai galbūt patvirtina tik buvusios skolos ir susitarimo dėl atlygio dydžio buvimą, bet niekaip nepagrindžia pačios skolos buvimo faktą. Taigi minėti įrodymai nėra tinkami, sprendžiant skolos (jos dydžio) pagrįstumo klausimą. Teismas daro išvadą, kad ieškovas preliminariai neįrodė, jog turi neginčijamą kreditinį reikalavimą atsakovei.
Pasisakydamas dėl atsakovės mokumo, teismas atkreipia dėmesį, kad įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182/2009).
Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.
Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Be to, tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010).
Byloje pateiktas atsakovės 2015-10-20 balansas patvirtina, kad įmonė turi turto už 13 554 Eur. Minėtą turtą sudaro: 290 Eur ilgalaikis turtas, 8 203 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 3 559 Eur grynieji pinigai, 1 503 Eur išankstiniai apmokėjimai tiekėjams. Tuo tarpu atsakovės įsipareigojimų suma 2015-11-20 dienai sudaro 1 475,26 Eur. Pažymėtina, kad kreditoriumi, kuriems atsakovė yra įsipareigojusi, ieškovas nėra nurodytas. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įmonė yra pakankamai moki.
Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą Asociacijai „Gargždų bangos draugai“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9, 10 str., CPK 290, 291, 335 str., teisėja
nutaria:
atsisakyti iškelti bankroto bylą Asociacijai „Gargždų bangos draugai“, juridinio asmens kodas 302327612, reg. Kvietinių g. 14, Gargždai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.