Kauno apygardos teismo nutartis

2024-03-12 · Civilinė byla Nr. e2S-394-413/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-12
Bylos Nr.
e2S-394-413/2024
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-01885-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
V. T.
Atsakovas
mažajai bendrijai „Savi rūmai“
Civilinė byla Nr. e2S-394-413/2024Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01885-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarčių, kuriomis panaikinta teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tokia nutartis vykdoma skubiai, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Savi rūmai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. T. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovės MB „Savi rūmai“ 9 341,89 Eur skolą, 440,07 Eur delspinigius, 12,25 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis 9781,96 Eur sumai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei MB „Savi rūmai“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis 9781,96 Eur sumai.

Šalies argumentai

3. Atsakovė MB „Savi rūmai“ 2023 m. lapkričio 29 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį, nes teismas be pagrindo pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad tarp V. T. ir MB „Savi rūmai“ 2022 m. gruodžio 9d. statybos rangos sutartis nebuvo sudaryta, be to, ieškovas atsakovei nepateikė jokių raginimų apie tariamą atsakovės įsiskolinimą ir duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė vengia atsiskaityti su klientais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi sutiko su atsakovės MB „Savi rūmai“ atskiruoju skundu ir pasinaikino 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė teismui statybos rangos sutartį, sudarytą 2022 m. gruodžio 9 d. dėl dažymo darbų atlikimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kurios pirmame lape nurodyta, jog ji sudaryta tarp UAB „Rolginta“ (užsakovas) ir MB „Savi rūmai“, tai yra jokių duomenų apie ieškovą V. T. pirmame sutarties lape nėra. Šioje sutartyje nurodyta, kad sutarties darbų pradžia yra 2022 m. gruodžio 9 d., darbų pabaiga-2022 m. sausio 31 d., tai yra neaiški darbų pabaigos data. Šios sutarties antrame lape šalimis nurodytos MB „Savi rūmai“ ir V. T., tačiau šiame sutarties lape MB „Savi rūmai“ nurodyta kaip užsakovė, o V. T. – kaip rangovas, tai yra iš teismui pateiktos sutarties neaišku, tarp kokių šalių ir dėl ko sudaryta sutartis, neaiški sutarties darbų įvykdymo data.

6. Anot teismo, ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog V. T. būtų reiškęs pretenzijas atsakovei MB „Savi rūmai“ dėl neatsiskaitymo už atliktus darbus. Ieškovas tik pateikė duomenis apie tai, jog fizinis asmuo E. B. sumokėjo dalį skolos –1 000 Eur, kitam fiziniam asmeniui R. V..

7. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovės MB „Savi rūmai“ prievolę sumokėti V. T. galimą skolą už jo atliktus darbus, kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas reiškė atsakovei pretenzijas dėl skolos ir ši vengė šį įsiskolinimą padengti.

8. Gavęs atsakovės prašymą, teismas 2023 m. lapkričio 30 d. priėmė kitą nutartį, kuria Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leido vykdyti skubiai ir nurodė, jog ši nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovas V. T. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti abi Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis, kuriomis buvo panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir leista minėtą nutartį vykdyti skubiai, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Ieškovas savo ieškinyje aiškiai nurodė ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus. Įvertinęs ieškinio faktines aplinkybes, teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas pripažino, kad ieškovo reikalavimai tikėtinai yra pagrįsti, o tai reiškia, kad buvo įrodyta pirmoji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga. Tuo tarpu atsakovė pateiktame atskirajame skunde iš esmės nurodė du motyvus: kad pateikta sutartis suklastota, ir kad 1 000 Eur mokėjimas tarp E. B. ir R. V. nėra susijęs su atsakovės veikla. Tačiau savo teiginiams pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Nežiūrint į tai, teismas panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

9.2. Ieškovo įsitikinimu, ginčo teisena nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės nėra ir negali būti pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, tuo labiau, kad bylą nagrinėjęs teisėjas neturi teisės pateikti išankstinės nuomonės apie įrodinėjimo dalyką ir įrodymų vertinimą. Kaip nurodyta ieškinyje, ieškovas patvirtina, kad sutartį parengė ir ieškovui pateikė pasirašyti būtent atsakovė. Ant sutarties yra atsakovės parašas ir spaudas. Kodėl sutarties pirmo lapo pirmoje pastraipoje nurodyti kito juridinio asmens rekvizitai, ieškovui nėra žinoma. Tačiau svarbiausia yra tai, kad sutartis yra pasirašyta būtent ieškovo ir atsakovo.

9.3. Apeliantas pažymi, kad vien tokio teiginio pateikimas, nurodant, jog atsakovo nuomone, ieškovas turėjo pateikti pretenziją, yra netiesioginis pripažinimas, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Be to, atsakovės teiginys yra melagingas. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui duomenis apie šalių susirašinėjimą, t. y. (duomenys neskelbtini), pašto dėžutės laiškus, kuria naudojasi ieškovas ir jo sutuoktinė, atsakovei siųstą raginimą įvykdyti prievoles; taip pat ir atsakovės atsakymus, iš kurių ieškovas suprato, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir siekia apgaule išvengti prievolės įvykdymo. Anot apelianto, statybos darbai objekte buvo pabaigti ir perduoti užsakovei, tai patvirtina ir viešai pateikta informacija. Įvertinus bylos įrodymus ir procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad ieškinio reikalavimai yra prima facie pagrįsti, todėl teismas be pagrindo panaikino laikinąsias apsaugos priemones.

9.4. Ieškovo nuomone, šiuo atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – rizika, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovo reikalavimo suma (9 781,96 Eur) atsakovės atžvilgiu yra didelė, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja didelė ieškovo reikalavimo neįvykdymo rizika. Be to, atsakovės turtinė padėtis nėra gera ir tai matyti iš viešai prieinamų duomenų. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie realią savo turtinę padėtį, t. y. apie tai, kad jis turi turto, kad pareikšto piniginio reikalavimo suma jai nėra didelė.

9.5. Atsakovė teismui pateiktame prašyme dėl leidimo vykdyti nutartį skubiai nenurodė jokių motyvų, kodėl turėtų būti skubiai panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau net ir nesant nurodytame prašyme pateiktų motyvų, teismas sugalvojo savarankiškus motyvus.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė MB „Savi rūmai“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis palikti nepakeistas, priteisti atsakovei iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

Šalies argumentai

10.1. Ieškovas savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė didele ieškinio suma ir aplinkybe, kad atsakovė neva ilgą laiką neįvykdė savo įsipareigojimų atsiskaityti su ieškovu. Iš tikrųjų ieškovo ir atsakovės nesiejo statybos rangos santykiai, todėl atsakovė nemokėjo ir negalėjo mokėti pagal ieškovo į bylą pateiktą statybos rangos sutartį ir jo išrašytą sąskaitą faktūrą. Ieškovo į bylą pateikta sutartis nėra sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės. Atsakovė nesislapstė, nevengė bendradarbiauti, o priešingai – sąžiningai pateikė savo poziciją dėl gauto prašymo apmokėti ieškovo sąskaitą. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina faktą, kad neegzistuoja pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms, t. y. atsakovė nesislapsto ir nevengia bendrauti ir bendradarbiauti. Taigi, ieškinys net preliminariai nėra pagrįstas.

10.2. Vien tas faktas, jog ieškiniu reikalaujama priteisti suma ieškovui atrodo didelė, negali būti vertinamas kaip absoliutus pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu ieškovas būtų pateikęs teismui patikimų duomenų apie nesąžiningus atsakovės veiksmus, kuriais būtų siekiama išvengti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymo. Tačiau šiuo atveju ieškovas tokių duomenų nepateikė.

10.3. Pridedami finansinės atskaitomybės rinkiniai už 2022 m. ir 2023 metus patvirtina, kad atsakovė pelningai dirbo tiek 2021 metais (grynasis pelnas 12 268 Eur), tiek 2022 metais (grynasis pelnas 10 367 Eur), pelningai dirba ir 2023 metais (grynasis pelnas 762 Eur). Šiuo metu atsakovė turi 62 935 Eur turto, kurį sudaro tiek ilgalaikis turtas, tiek trumpalaikis turtas, o trumpalaikių įsipareigojimų turi tik 31 715 Eur. Atsakovė aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą, generuoja pajamas, turi užsakymų, todėl nėra jokių abejonių dėl jo turtinės padėties ir galėjimo įvykdyti teismo sprendimą. Ieškinio suma yra nežymi, lyginant ją su atsakovės generuojamomis pajamomis ir/ar turimo turto verte. Ieškovas iš esmės nepateikė nė vieno įrodymo, kad egzistuotų atsakovės siekis sąmoningai nevykdyti teismo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: viešą informaciją apie bendruomeninių vaikų globos namų statybų pabaigą ir šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu ištraukas.

12. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikę teismui taip pat naujus rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovės turtinę padėtį (balansą, pelno nuostolių ataskaitą).

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-434-330/2023).

14. Teismas, spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

15. Ieškovas naujai pateiktais įrodymais siekia įrodyti, kad tarp šalių egzistavo rangos teisiniai santykiai, ir kad šie įrodymai patvirtina pirmąją laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtiną sąlygą.

16. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Ieškinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas pateiktais naujais įrodymais siekia įrodyti ieškinį, todėl tokie dokumentai gali būti pateikti nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 str.).

17. Apeliantas savo skunde nurodo, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie savo turtinę padėti, o viešai prieinamais duomenimis, ieškovo vertinimu, atsakovės turtinė padėtis nėra gera.

18. Atsižvelgiant į tai, kad naujai teikiamais įrodymais apie atsakovės turtinę padėtį yra grindžiami atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai ir jie tiesiogiai susiję su šioje byloje nagrinėjamu ginčijamu klausimu, apeliantas su jais yra susipažinęs, teismas nusprendžia prijungtini atsakovės pateiktus įrodymus prie bylos ir vertintini juos kartu su kitais įrodymais (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei teismo nutarties, kuria leista skubiai vykdyti prieš tai nurodytą nutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria pasinaikinta Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis ir netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

21. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

22. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.

23. Ieškovas ieškinį grindžia argumentais, kad V. T. (ieškovas) ir MB „Savi rūmai“ (atsakovė) 2022 m. gruodžio 9 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti vidaus įrengimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovė įsipareigojo darbus priimti ir per dešimt kalendorinių dienų atsiskaityti pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Anot ieškovo, jis tinkamai ir laiku atliko sutartimi sulygtus darbus ir 2023 m. vasario 15 d. pateikė atsakovei apmokėti sąskaitą faktūrą, išrašytą 10 070 Eur sumai. Atsakovė pagal sutartį privalėjo atsiskaityti su ieškovu iki 2023 m. vasario 25 d., tačiau pervedė tik 1 000 Eur. Likusios pinigų sumos atsakovė nesumokėjo iki šiol.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi nenustatė pirmosios sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Su tokia teismo išvada ieškovas nesutinka, kadangi sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, byla iš esmės nėra nagrinėjama, o tik preliminariai įvertinamas ieškinio pagrįstumas.

25. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su tokia apelianto pozicija, kadangi spręsdamas ieškinio preliminaraus pagrįstumo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-370/2022, 17 punktas).

26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima spręsti, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti teismo tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-98-464/2024).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje aiškiai įvardijo savo reikalavimus (ieškinio dalyką), nurodė faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jo manymu pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas. Taip pat nėra pagrindo ir išvadai, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas. Nustačius aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą apie ieškinio prima facie pagrįstumą, todėl dėl antrosios sąlygos iš viso nieko nepasisakė.

28. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Tokia grėsmė paprastai pripažįstama, kai laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; ir kt.).

29. Apelianto nuomone, ieškinio suma atsakovei yra didelė, be to atsakovės turtinė padėtis nėra gera ir todėl ji gali perleisti turimą turtą kitiems asmenims, taip dar labiau sumažindama turimo turto masę, be to, atsakovė akivaizdžiai vengia atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus.

30. CPK nuostatose neįtvirtintas pavyzdinis kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Šis klausimas sprendžiamas išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės. Tačiau kiekvienu atveju jas vertinant bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, kad yra grėsmė ieškovo interesams, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2023).

31. Apeliantas prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, kaip nurodyta anksčiau, grindžia didele ieškinio suma, bloga turtine padėtimi bei atsakovės vengimu įvykdyti prievolę. Minėta, kad atsakovo turtinė padėtis yra tik vienas iš kriterijų sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, tačiau šis kriterijus nėra pakankamas konstatuoti, kad dėl to egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar kitokiam jo apsunkinimui.

32. Iš teismui pateiktų atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad 2022 metais atsakovės MB „Savi rūmai“ turimo turto vertė buvo 83 056 Eur, o įsipareigojimai – 66 850 Eur. Tais metais atsakovės pelnas siekė 10 367 Eur. 2023 metais atsakovės turtas sudarė 62 935 Eur, o įsipareigojimai – 54 728 Eur, 2023 metus atsakovė taip pat baigė pelningai, jos pelnas siekė 762 Eur. Nurodyti duomenys patvirtinta, kad, lyginant su 2022 metais, atsakovės MB „Savi rūmai“ turtas 2023 metais sumažėjo, tačiau ir įsipareigojimai sumažėjo, be to, atsakovė dirba pelningai. Tokie duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina įprastus, o ne išskirtinius ar itin žymius veiklą vykdančios įmonės finansinės būklės svyravimus. Kitaip tariant, iš nurodytų duomenų nėra jokių pagrindo spręsti, kad atsakovės MB „Savi rūmai“ finansinė padėtis per vienerių metų laikotarpį žymiai suprastėjo ir tai galėtų liudyti apie šios atsakovės siekį ateityje išvengti atsiskaitymo pagal nagrinėjamoje byloje priimtą teismo sprendimą, jeigu jis būtų palankus ieškovui.

33. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta, kad vien sunki atsakovo finansinė padėtis savaime nebūtų pakankamas pagrindas tokiems griežtiems ribojimas, kaip asmens turto areštas, taikyti, nes teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nepatvirtinęs byloje pareikštų ieškinio reikalavimų faktinio bei teisinio pagrįstumo. Siekiant laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo, privalu įrodyti atsakovo nesąžiningumą, jo norą ir ketinimus apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau nagrinėjamu atveju nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovės MB „Savi rūmai“ finansinės padėties pokyčius lėmė būtent nesąžiningi atsakovės veiksmai (neveikimas), tuo siekiant apsunkinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Vien ieškovo prielaidomis grįsti teiginiai apie atsakovės nesąžiningumą, sąmoningai bloginant savo turtinę padėtį, negali būti laikomi tokias aplinkybes įrodančiais teiginiais (CPK 178 straipsnis; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-74-464/2024).

34. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, vien ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis nelemia absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-740-790/2020, 14 punktas).

35. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu, pavyzdžiui, turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Šis nesąžiningais laikomų asmens veiksmų sąrašas nėra ir negali būti baigtinis. Be to, sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022; 2024 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-64-577/2024; 2024 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-98-464/2024).

36. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovo nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra preziumuojamas, todėl jo nesąžiningumą visada privalo įrodinėti asmuo, prašantis taikyti atitinkamas priemones (CPK 178 straipsnis).

37. Pažymėtina, kad faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovės elgesiu tiek iki sutartiniuose, tiek sutartiniuose santykiuose, bus nagrinėjamos ir vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepakanka vien ieškovo vertinimo, kad atsakovės atitinkami veiksmai pagrindžia atsakovės nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-78-912/2024).

38. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės neleidžia daryti objektyviai pagrįstos išvados, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, jeigu atsakovės atžvilgiu nebūtų taikomos atitinkamos prevencinės priemonės. Todėl šioje proceso stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

39. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad netaikydamas ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria teismas leido skubiai vykdyti prieš tai minėtą 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės

40. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dėl nutarties, priimtos skubaus vykdymo klausimu, negali būti teikiamas atskirasis skundas. Tokia nutartis nėra apeliacijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1975/2012). Minėtas teismas, sistemiškai vertindamas CPK 283 straipsnyje įtvirtintas normas, nustatančias teismo teisę leisti skubiai vykdyti teismo sprendimą, jo dalį arba nutartį, su CPK 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teise leisti skubiai vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, bei atsižvelgdamas į bendrąją normą, kad teismo sprendimas, jo dalis ar nutartis skubaus vykdymo klausimu yra neskundžiama, vėlesnėje savo praktikoje yra konstatavęs, kad nutarties dalis, kuria leidžiama skubiai vykdyti nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nėra skundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-302/2016; 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-414-464/2017; 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-985-370/2022).

41. Taigi, teismo nutartis, kuria teismas (ne)leido skubiai vykdyti sprendimą ar nutartį (jų dalį) pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, negali būti apeliacijos objektu, t. y nėra skundžiama atskiruoju skundu. Todėl darytina išvada, kad ieškovo atskirasis skundas dėl nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas leisti skubiai vykdyti nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, negalėjo būti priimtas.

42. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria teismas leido skubiai vykdyti prieš tai minėtą 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43. Atsakovė MB „Savi rūmai“ prašo priteisti iš ieškovo V. T. 302,50 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, tai yra, kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, nes dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Todėl atsakovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje proceso stadijoje nesprendžiamas, nes šalių byloje patirtų išlaidų paskirstymo klausimas turės būti išspręstas galutiniame teismo sprendime dėl ginčo esmės, priklausomai nuo bylos procesinės baigties.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 315 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį, kuria pasinaikinta Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis ir netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, palikti nepakeistą.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovo V. T. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria teismas leido skubiai vykdyti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas