- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-04
- Bylos Nr.
- 2-19-286/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00506-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Rimkus
- Kategorijos
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant Valei Zabulevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui R. B., atsakovo atstovei advokatei J. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės Draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį M. Ž. dėl 13991 Lt žalos regreso tvarka priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 13991 Lt, metines palūkanas už priteistą sumą 5 procentus nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2008-02-19 tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta automobilio AUDI COUPE, valst Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2008-07-11 kelyje Molėtai-Kaltanėnai-Ignalina dėl atsakovo kaltės įvyko autoavarija, kurioje buvo apgadintas mikroautobusas VW LT35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas iš autoįvykio pasišalino. Ieškovas už žalą, padarytą mikroautobusui VW LT35, išmokėjo 13991 Lt dydžio draudimo išmoką. Atsakovas į ieškovo pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka nereagavo ir iki šiol žalos neatlygino, todėl ieškovas prašo tenkinti ieškinį.
Ieškovo atstovas advokatas R. B. paaiškino, kad ieškovas buvo sudaręs draudimo sutartį su atsakovu. Dėl atsakovo kaltės 2008-07-11 įvyko eismo įvykis, iš kurio atsakovas pasišalino. Baudžiamojoje byloje buvo apklaustas liudytojas G. P., kuris matė, kaip įvyko eismo įvykis, ir parodė, jog jis telefonu pranešė, kad eismo įvykio kaltininkas yra automobilio AUDI COUPE vairuotojas, kuris, padidinęs greitį, iš eismo įvykio pasišalino. Kartu pripažįsta, jog baudžiamojoje byloje nebuvo nustatinėjamas pasišalinimo faktas, tačiau mano, kad regresuojant pagal 2004-06-23 Vyriausybės nutarimo Nr. 795 59.4 punktą už pasišalinimą ieškovui nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, kad atsakovas buvo baustas administracine ar baudžiamąja tvarka. Ieškovui šiuo atveju pakanka įrodyti faktą, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio, kas ir yra įrodyta baudžiamosios bylos medžiaga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinį skundą, nutartyje nurodė, kad atsakovo veiksmai priežastiniu ryšiu buvo pagrindinė sąlyga dėl tų padarinių kilimo, kas reiškia, kad yra eliminuota kito vairuotojo, kuris vairavo mikroautobusą, kaltė ar kažkokie neteisėti veiksmai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė advokatė J. U. prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas teismo išlaidas. Paaiškino, kad visų baudžiamosios bylos įrodymų visuma ir teismo ekspertizės išvada įrodė, kad atsakovas negalėjo matyti, kad mikroautobusas, su kuriuo prasilenkė, nuslydo nuo kelio. Iš ieškinio matyti, kad ieškovas vadovaujasi tiktai policijos pažyma, kuri buvo paneigta teismo. Ieškinys atsakovui visiškai nepagrįstas, nes ir Vilniaus apygardos teismas, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad atsakovas neatsargų nusikaltimą įvykdė būdamas blaivus ir piktybiškai kelių eismo taisyklių nepažeidė, o tiesiog nebuvo pakankamai atidus, neįsitikino bei tinkamai neįvertino sudėtingos eismo situacijos. Teismai taip pat visiškai logiškai konstatavo, kad atsakovas negalėjo matyti autoįvykio, nes jis prasilenkė su mikroautobusu ir važiavo, žiūrėdamas į priekį, o neatsisuko ir nežiūrėjo, ar įvyko kažkas jam pravažiavus. Yra du skirtingi dalykai, kada žmogus susiduria ir pasišalina iš autoįvykio, ir kada žmogus sudaro avarinę situaciją ir nuvažiuoja, nematęs, kad įvyko autoįvykis. Atsakovo pasišalinimas nėra nustatytas, teismai jo pasišalinimo iš įvykio vietos nekonstatavo. Dėl to negali būti regreso tvarka iš atsakovo išieškoma ieškovo sumokėta 13991 Lt dydžio draudimo suma. Atsakovas žalos dydžio neginčija, nes už žalą privalo atsakyti draudikas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
2008-02-19 tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS 01/Nr. (duomenys neskelbtini), kuria transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta automobilio AUDI COUPE, valst Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė (b. l. 5).
2008-07-11 kelyje Molėtai-Kaltanėnai-Ignalina įvyko autoavarija, kurioje buvo apgadintas mikroautobusas VW LT35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas už žalą, padarytą mikroautobusui VW LT35, 2012-01-18 AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 13991 Lt dydžio draudimo išmoką (b. l. 9-11, 16-20). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.4. punktu, ieškovas prašo šią išmoką priteisti iš atsakovo, kaip iš atsakingo už žalos padarymą asmens, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovas pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybę įrodinėja baudžiamosios bylos medžiaga, teigdamas, kad joje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas po eismo įvykio būtų sustoję, bei Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono policijos komisariato l. e viršininko pareigas G. M. 2011-03-16 pažyma, kurioje policijos pareigūnas nurodo, kad, turimais duomenimis, M. Ž. iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau negali nurodyti, dėl kokių priežasčių tai padarė, nes jis savo kaltę dėl šio eismo įvykio neigia (b. l. 12-13).
Ignalinos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-11-712/2009, nustatė, kad M. Ž. 2008-07-11, apie 19 val. 8 min., Ignalinos rajone, kelio Molėtai-Kaltanėnai-Ignalina 52-ame kilometre, vairuodamas automobilį AUDI COUPE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė tuo metu galiojusių kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, 2 priedo 1.1. punktą, t. y. kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, bei punktą 180.3., t. y. neįsitikino, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir netrukdo priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, ir šiais savo veiksmais sudarė avarinę situaciją, kurios metu priešpriešine eismo juosta atvažiuojantis VW LT35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. Š., bandydamas išvengti susidūrimo, nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį ir apvirto, dėl ko mikroautobuso keleiviams buvo padaryti įvairaus sunkumo sveikatos sutrikdymai. Teismas pripažino M. Ž. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad M. Ž. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir savo nutartyje konstatavo, kad M. Ž., neįsitikindamas, jog lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, buvo nepakankamai dėmesingas ir nevykdė KET reikalavimų, t. y. elgėsi nerūpestingai, nes nors ir nesuvokė savo veiksmų pavojingumo, dėl ko nenumatė galimų padarinių, tačiau turėjo suprasti ir numatyti juos bei jų išvengti (b. l. 38-45). Teismas iš tikrųjų, kaip teisingai pažymi ieškovas, baudžiamojoje byloje, spręsdamas M. Ž. kaltės klausimą, nenagrinėjo ir neturėjo nagrinėti pasišalinimo iš eismo įvykio vietos klausimo, kadangi toks pasišalinimas nėra BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiu, tačiau akivaizdu, kad, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas į tokią aplinkybę, jei jį būtų nustatyta, būtų atsižvelgęs. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-11-29 nuosprendyje, aptardama bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimą, konstatavo, kad M. Ž. neatsargų nusikaltimą įvykdė būdamas blaivus, šiurkščiai, piktybiškai ar sąmoningai KET nepažeidė, o tiesiog nebuvo pakankamai atidus, neįsitikino bei tinkamai neįvertino sudėtingos eismo situacijos, todėl nusprendė panaikinti pirmos instancijos teismo nepagrįstai M. Ž. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, atsižvelgė į tai, kad M. Ž. anksčiau už KET pažeidimus nebaustas, į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitas konkrečias bylos aplinkybes.
Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovo atstovas pripažino, kad šiuo atveju kalbama ne apie paprastą nepasilikimą įvykio vietoje, o apie pasišalinimą iš įvykio vietos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) ir KET prasme.
KET 231.1. punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui. Atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Atsakovui už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010; 2012-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-718/2012 ir kt.).
Byloje esantys duomenys, teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad atsakovas sąmoningai tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, kad atsakovas privalėjo pamatyti, jog su juo prasilenkęs mikroautobusas nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį ir apvirto. Nė vienas iš baudžiamojoje byloje parodymus davusių liudytojų nepatvirtino, jog M. Ž. suprato ir matė, kad eismo įvykis kilo dėl jo kaltės, ir kad būtent dėl to jis iš įvykio vietos išvažiavo. Aukščiau minėtoje policijos pareigūno 2011-03-16 pažymoje taip pat iš esmės tik konstatuota, kad eismo įvykio vietoje M. Ž. nepasiliko dėl nežinomų priežasčių, dėl ko atsakovui, matomai, ir nebuvo iškelta byla dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovo veikoje yra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės elementas – tyčia, ieškovas nepateikė.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pagrindo priteisti pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą iš atsakovo ieškovo naudai išmokėtą draudimo išmoką nėra, todėl ieškinys atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktus, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą, todėl iš ieškovo priteisiamos atsakovui bylinėjimosi išlaidos - 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 63).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 185, 259, 265, 270, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės Draudimo kompanijos „PZU Lietuva“, į. k. 110057869, buveinės adresas Konstitucijos pr. 5, Vilnius, M. Ž. naudai 700 Lt (septynis šimtus litų) Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, taikytą Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-09-10 nutartimi, kurios pagrindu areštuotas M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), priklausantis 13991 Lt vertės turtas (turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.