Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-1317-905/2012

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-10-24
Bylos Nr.: 2-1317-905/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-03-3-03079-2011-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vitalijus Abramovičius
Ieškovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas: J. Š., J. J., K. Š.
Trečiasis asmuo: savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“

Kategorijos

50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
114.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Bylos Nr. 2-1317-905/2012

Proceso Nr. 2-03-3-03079-2011-1

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 50.11.2; 114.8.2

VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,teismo posėdžio sekretorė Aurelija Pečiulytė,dalyvaujant ieškovo atstovei M. R. irtrečiojo asmens atstovui R. L.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams J. Š., J. J. ir K. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir pagal atsakovų J. Š., J. J. ir K. Š., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą J. J., priešieškinius dėl įpareigojimo sudaryti neterminuotą buto nuomos sutartį, trečiasis asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Prie šios civilinės bylos prijungtoje byloje Nr. 2-865-868/2012 pareikštą J. J. ir K. J. (dabartinė pavardė – Š.) ieškinį teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalimi ir 115 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjamoje byloje vertina kaip priešieškinį. Be to, remdamasis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis, teismas pakeičia prijungtoje civilinėje byloje buvusias dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis ir nagrinėjamos bylos ieškovu laiko Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, atsakovais – J. Š., J. J. ir K. Š., trečiuoju asmeniu – SĮ „Vilniaus miesto būstą“, išvadą teikiančia institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių.

Ieškovas prašė iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (T. 2, b. l. 168). Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teisėmis priklauso 38,48 kv. m bendrojo ploto butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas). Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-397-653/2010, nusprendė iškeldinti J. J. su nepilnamečiu sūnumi iš ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Šį teismo sprendimą Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi paliko nepakeistą. Vykdant J. J. ir jos sūnaus iškeldinimą, paaiškėjo, kad bute liko gyventi J. J. sugyventinis J. Š., kuris išsikelti nesutiko. Ieškovo teigimu, atsakovai nurodytu butu naudojasi neteisėtai, nes šis butas jiems nebuvo išnuomotas teisės aktų nustatyta tvarka ir nėra teisinio pagrindo su jais sudaryti nuomos sutartį. Atsakovų neiškeldinus, būtų pažeistos kitų asmenų, įrašytų į sąrašus socialiniam būstui gauti, teisės ir teisėti interesai.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Atsakovai J. J. ir K. J. (Š.), atstovaujamas atstovės pagal įstatymą J. J., bei atsakovas J. Š. pareiškė priešieškinius, kuriais prašė įpareigoti ieškovą sudaryti su atsakovais ginčo buto neterminuotą nuomos sutartį. Priešieškiniuose nurodyta, kad atsakovė J. J. ginčo bute gyveno 1991 m. balandžio 4 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu. J. J. 2008 m. rugsėjo 9 d. pareiškė ieškinį dėl pripažinimo teisės privatizuoti šį butą ir įpareigojimo sudaryti buto privatizavimo sutartį. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. sausio 12 d. nutartimi bylos dalį dėl teisės pripažinimo nutraukė; 2009 m. vasario 23 d. sprendimu atmetė ieškinio dalį dėl įpareigojimo sudaryti buto privatizavimo sutartį. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, remdamasi nustatytais dokumentų, susijusių su buto nuomos sutartimi, klastojimo faktais, Vilniaus miesto savivaldybė pareiškė ieškinį dėl atsakovės J. J. ir jos nepilnamečio sūnaus iškeldinimo ir teismas šį ieškinį tenkino (Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-397-653/2010). Atsakovų nuomone, tarp šalių nuo 2006 m. balandžio 4 d. (kai J. J. su sūnumi Karoliu savo gyvenamąją vietą deklaravo ginčo bute) susiklostė faktiniai buto nuomos santykiai – atsakovai moka nuomos ir kitus su buto išlaikymu susijusius mokesčius, 2006 metais atliko buto kapitalinį remontą. Atsakovų teigimu, deklaravus gyvenamąją vietą ginčo bute, J. J. buvo išbraukta iš eilės socialiniam būstui gauti. Nenustačius, kad J. J. klastojo pripažintus negaliojančiais ir suklastotus su buto nuoma susijusius dokumentus, nėra teisinio pagrindo vertinti, jog atsakovai ginčo bute gyvena savavališkai. Anot atsakovų, J. Š. ginčo bute apsigyveno 2007 metais, pradėjęs gyventi faktinėje šeimoje su buto nuomininke J. J. ir sūnumi Karoliu. Atsiradus sugyventinių civiliniams teisiniams santykiams, J. Š. taikytinos Civilinio kodekso 6.588 straipsnio 1, 2 dalių, 6.589 straipsnio 1 dalies, 6.590 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos. Ta aplinkybė, kad J. J. ir K. Š. teismo sprendimu iškeldinti iš ginčo buto, nesukuria pareigos J. Š. išsikelti iš šio buto. Atsakovai taip pat nurodė, kad, teismui nustačius, jog nėra pagrindo sudaryti nuomos sutartį, ginant atsakovų ir jų nepilnamečio sūnaus teises, ieškovas įpareigotinas neiškeldinti atsakovų iš ginčo buto prieš tai nesuteikus jiems garantijų, kad jų teisės bus apsaugotos ir bus skirtas gyvenamasis būstas lengvatinėmis sąlygomis.

Ieškovas prašė priešieškinius atmesti. Ieškovas pabrėžė, kad ginčo butas yra įtrauktas į savivaldybės socialinių butų sąrašą, todėl jis gali būti suteiktas tik laikantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme nustatytos tvarkos, nes tik toks būsto suteikimas atitinka viešąjį interesą. Atsakovui J. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais Kelmės rajone, t. y. gyvenamąja patalpa atsakovas yra apsirūpinęs.

Trečiasis asmuo iš esmės palaikė ieškovo argumentus ir prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinius atmesti. Trečiojo asmens nuomone, sąskaitų už butą siuntimas atsakovams ir jų apmokėjimas laikytinas ne faktinių nuomos santykių pripažinimu, o žalos, kurią trečiasis asmuo (kaip nuomotojas) patyrė negalėdamas išnuomoti ginčo buto asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą, atlyginimu. Atsakovas J. Š. 2003 m. gruodžio 22 d. deklaravo gyvenamąją vietą Širvintų rajono savivaldybėje.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ši institucija, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus, sutiktų, jeigu ieškovas sudarytų su J. J. neterminuotą nuomos sutartį ar pan. (T. 1, b. l. 89). Skyriaus teigimu, atsakovai ginčo bute gyvena kartu (T. 2, b. l. 163-165).

Teismo nustatytos aplinkybės

Ginčo butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso Vilniaus miesto savivaldybei; nuosavybės teisės į butą įregistruotos nuo 2007 m. spalio 30 d., įregistravimo pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 870 ir 2007 m. rugsėjo 17 d. priėmimo-perdavimo aktas (T. 1, b. l. 11-12; T. 2, b. l. 11-12).

J. J. 2006 m. balandžio 4 d. deklaravo savo ir sūnaus K. J. gyvenamąją vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 6, 146). Atsakovė neturi įregistruotų nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus (T. 3, b. l. 8). Atsakovas J. Š. 2003 m. gruodžio 22 d. deklaravo gyvenamąją vietą Širvintose, Kalnalaukio 113; atsakovas vedęs 1974 m. vasario 1 d. (T. 2, b. l. 43; T. 3, b. l. 4). Atsakovui J. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir žemės sklypas Kelmės rajone (T. 3, b. l. 9-11).

Atsakovė J. J. ir AB Rytų skirstomieji tinklai 2006 m. gegužės 15 d. sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo į ginčo butą (T. 1, b. l. 25-26).

VšĮ „Vilniaus butai“ ir J. J. 2008 m. balandžio 7 d. pasirašė susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo (T. 1, b. l. 10). Šiuo susitarimu VšĮ „Vilniaus butai“ kaip nuomotojas perėmė nuomotojo teises ir pareigas pagal 1991 m. balandžio 5 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, sudarytą Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnijos ir J. J. (T. 1, b. l. 7-8).

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 15 d. sprendimu (T. 1, b. l. 40-44; T. 2, b. l. 13-17), priimtu civilinėje byloje Nr. 2-397-653/2010, iš dalies tenkino Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį ir pripažino negaliojančiu 2008 m. balandžio 7 d. VšĮ „Vilniaus butai“ ir J. J. sudarytą susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo, iškeldino J. J. su nepilnamečiu sūnumi iš ginčo buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad: 1) atsakovė J. J. ginčo bute apsigyveno nuo 2006 m. balandžio mėn. (T. 1, b. l. 42; T. 2, b. l. 15); 2) atsakovė bute apsigyveno be teisėto pagrindo (T. 1, b. l. 42; T. 2, b. l. 15); 3) ginčo butas yra įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės socialinių butų sąrašą (T. 1, b. l. 43; T. 2, b. l. 16). Šiomis Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis teismas nagrinėjamoje byloje remiasi kaip prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 17 d. nutartimi (T. 1, b. l. 45-49; T. 2, b. l. 18-22) Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė nuo 2003 m. įtraukta į sąrašą Jaunų šeimų socialinio būsto nuomai. Jos eilės numeriai: 2003 m. – 468; 2004 m. – 464; 2005 m. – 458; 2006 m. – 434; 2007 m. – 409; 2008 m. – 381; 2009 m. – 369; 2010 m. – 326; 2011 m. – 321; 2012 m. – 306 (T. 3, b. l. 86, 93).

Atsakovai 2006 m. atliko ginčo buto remonto darbus (T. 1, b. l. 13-16; T. 2, b. l. 101-103, 108-109). Ieškovas iš esmės neginčijo atsakovų atliktų buto pagerinimų fakto ir tam patirtų išlaidų dydžio. Byloje nėra duomenų apie atsakovų skolas už naudojimąsi ginčo butu (nuomos ir kitokius mokesčius), išskyrus duomenis (ieškinio kopiją) apie Vilniaus apygardos teisme pareikštus ieškovo reikalavimus, grindžiamus nuomos mokesčio negavimu.

Aplinkybių teisinis įvertinimas

Dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-397-653/2010, nustatytų aplinkybių teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje

Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pagal kasacinio teismo formuojamą CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką prejudicinę reikšmę turi tik tos kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatytos aplinkybės, kurios buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, t. y. kurias teismas nustatė vadovaudamasis įrodinėjimo taisyklėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas v. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, bylos Nr. 3K-3-141/2008; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“, byla Nr. 3K-3-231/2008).

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimu išnagrinėti ieškinio reikalavimai dėl nuomos sutarties ir susitarimo (dėl teisių ir pareigų perėmimo) pripažinimo negaliojančiais bei iškeldinimo už buto. Pabrėžtina, kad nurodytoje byloje nebuvo reiškiama reikalavimų dėl ieškovo įpareigojimo sudaryti buto nuomos sutartį, taip pat nebuvo sprendžiama dėl atsakovės teisių į ginčo buto, kaip socialinio būsto, nuomą. Šioje byloje tokie ieškinio (priešieškinio) reikalavimai pareikšti ir jų teisingam išnagrinėjimui būtina teisiškai įvertinti aplinkybes, susijusias su atsakovų teisėmis į ginčo buto nuomą. Nustatinėjant, nagrinėjant ir vertinant šias aplinkybes, pirmiau nurodytu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės gali (ar netgi turi) būti iš naujo įvertinamos ir prireikus perkvalifikuojamos atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios nebuvo įrodinėjamos pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Nurodytais motyvais teismas siekia atkreipti dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į gerokai platesnes jos nagrinėjimo (įrodinėjimo dalyko) ribas, būtų neteisinga besąlygiškai remtis visomis pirmiau išnagrinėtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dėl to, viena vertus, teismas nevertina kaip savaime pagrįstų tų ieškovo ir trečiojo asmens argumentų, kuriais suabsoliutinama pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatytų-konstatuotų aplinkybių prejudicinė galia šiai bylai. Šiame kontekste dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nespręsta dėl atsakovės teisių į socialinio būsto nuomą. Kita vertus, šiame sprendime jau nurodyta, kad teismas nagrinėjamoje byloje remiasi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovė ginčo bute apsigyveno nuo 2006 m. balandžio mėn., jog atsakovė bute apsigyveno be teisėto pagrindo ir jog ginčo butas priskirtinas socialiniam būstui. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sukelia teisines pasekmes ir atsakovui J. Š., kuris nedalyvavo pirmiau išnagrinėtoje byloje. Be to, dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė pakankamai įrodymų, kurie teiktų pagrindą šioje byloje kitaip vertinti pirmiau nurodytas faktines aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus ir elektroninį pranešimą, kuriais patvirtinama, jog ginčo butas priklauso socialinio būsto fondui).

Dėl ieškinio ir priešieškinių reikalavimų

Civilinio kodekso 6.612 straipsnyje nustatyta, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Kasacinis teismas, be kita ko remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant asmenų iškeldinimo iš savavališkai užimtų socialinio būsto patalpų klausimą, turi būti nustatyta šalių (neteisėtai patalpas užėmusių asmenų ir patalpų savininkų) interesų pusiausvyra, atsižvelgiant į tai, kad savavališko patalpų užėmimo faktas savaime nepaneigia asmens teisės į būsto neliečiamybę, tačiau ši teisė gali būti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-267/2011), t. y. klausimas, ar keldinamų asmenų teisė į būsto neliečiamybę gintina ir kokia apimtimi, turi būti sprendžiamas remiantis individualiomis kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybėmis. Sprendžiant šį klausimą, turi būti atsižvelgiama į asmenų apsigyvenimo socialiniame būste aplinkybes, laikotarpį, kurį asmenys gyvena socialiniame būste, jų elgesį (nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimas ir pan.), turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, savivaldybės, kaip socialinio būsto savininko, elgesį administruojant socialinius būstus, taip pat į tai, kad socialinio būsto nuomos santykiai susiklosto savivaldybei įgyvendinant jai priskirtą socialinę funkciją, todėl šių santykių sritis siejasi ir su kitų asmenų, įtrauktų į savivaldybės sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti, teisėtais interesais, ir pan. Nustačius, kad neteisėtai užimtose patalpose gyvena nepilnamečiai vaikai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vaikų interesų apsaugai, nes tai yra viešasis interesas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. Alytaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-445/2010). Kasacinis teismas taip pat pabrėžė, kad vaiko teisių negalima suabsoliutinti ir kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. I. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-410/2010; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė J. J. yra įtraukta į Jaunų šeimų sąrašą socialinio būsto nuomai. Ieškovas ir trečiasis asmuo atsakovės teisių į socialinį būstą, kaip tokių, iš esmės neginčijo, o (tik) nurodė, kad ginčo bute apsigyventa savavališkai, nesilaikant socialinio būsto patalpų suteikimo eilės ir nesudarius rašytinės nuomos sutarties. Byloje taip pat nustatyta (ir ieškovas bei trečiasis asmuo to iš esmės neginčijo), kad atsakovai į ginčo butą įsikėlė ne anksčiau kaip 2006 metais, butą suremontavo; bute gyvena atsakovų nepilnametis sūnus; atsakovė sudarė (buvo sudariusi) sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais. Byloje nėra duomenų, kam ir kokiu pagrindu ginčo butas buvo savivaldybės institucijų suteiktas (naudotis) iki 2006 metų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas, kaip ginčo buto savininkas, delsė imtis teisinių veiksmų savo kaip savininko teisėms apginti – pagal paties ieškovo pateiktus duomenis atsakovė į sąrašą socialinio būsto nuomai buvo įtraukta 2002 metais, savo gyvenamąją vietą ginčo bute deklaravo 2006 metais, tačiau ieškinys dėl atsakovės iškeldinimo buvo pareikštas (tik) 2009 m. gegužės mėnesį. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, turi esminių panašumų su kasacinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartimi išnagrinėtos bylos aplinkybėmis, kurios buvo toje byloje priimto teismo procesinio sprendimo pagrindu (ratio decidendi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-432/2011). Minėta, kad Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimu nebuvo sprendžiama dėl atsakovės ir jos nepilnamečio sūnaus teisių į ginčo buto kaip socialinio būsto nuomą. Viena vertus, reikalavimai dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį galėjo (o, vadovaujantis CPK 7 straipsnio nuostatomis, – ir turėjo) būti pareikšti pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje ir nagrinėjami kompleksiškai kartu su reikalavimais dėl iškeldinimo iš buto. Kita vertus, įsiteisėjęs teismo sprendimas iškeldinti atsakovę ir jos nepilnametį sūnų negali būti savaime vertinamas kaip materialinė teisinė ar juolab procesinė teisinė kliūtis šioje byloje atmesti ieškinio ir iš dalies tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimus.

Pirmiau nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą konstatuoti, kad per pakankamai ilgą laiką susiformavo atsakovės ir jos nepilnamečio sūnaus tvirti ilgalaikiai ryšiai su jų gyvenamąja vieta, kurią jie laiko savo namais, ja rūpinasi; tokių ryšių susiformavimui, teismo vertinimu, tam tikrą įtaką turėjo ir vykdytas (neoperatyvus, nesklandus) socialinio būsto administravimas, delsimas imtis aktyvių veiksmų ginant ieškovo, kaip buto savininko, ir (arba) kitų į socialinį būstą pretenduojančių asmenų teises. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovės ir jos nepilnamečio sūnaus iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iš esmės pažeistų šių asmenų interesus ir būtų neproporcinga šių asmenų teisių į būstą apribojimo priemonė. Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip neteisėto veiksmo – socialinio būsto patalpų savavališko užėmimo – įteisinimas. Pabrėžtina, kad savavališkas socialinio būsto užėmimas yra netoleruotinas ir neteisėtas veiksmas, tačiau, minėta, sprendžiant tokių asmenų iškeldinimo klausimą turi būti ieškoma šalių interesų pusiausvyros ir atsižvelgiama į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad toks teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip paneigiantis Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimo res iudicata galią, nes, minėta, nurodytoje byloje buvo sprendžiama tik dėl atsakovų iškeldinimo, nesprendžiant dėl atsakovės teisių į socialinio būsto nuomą. Šioje byloje teismas nesureikšmina ir atsakovų nepilnamečio vaiko teisių ar interesų – minėta, kad ieškovas pats nebuvo pakankamai aktyvus, gindamas savo, kaip patalpų savininko, ir (arba) kitų į socialinį būstą pretenduojančių asmenų teises, be to, atsakovės teisė į socialinio būsto nuomą bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama (išskyrus argumentus dėl atsakovės eilės atitinkamame sąraše).

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas, viena vertus, priima sprendimą atsakovės, atitinkančios įstatymo reikalavimus socialiniam būstui išsinuomoti ir šešis metus tvarkingai gyvenančios socialiniame būste bei auginančios nepilnametį sūnų, naudai. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškintasi faktinių aplinkybių, ar atsakovė šiuo metu vis dar atitinka socialinio būsto nuomininkams keliamus reikalavimus, įtvirtintus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme. 2012 m. spalio 5 d. teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad atsakovė nepateikė socialinio būsto administratoriui (naujų) dokumentų apie jos turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8, 11 straipsnių nuostatomis, konstatuotina, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų šiuo metu (vis dar) egzistuojančią atsakovės teisę į socialinio būsto nuomą. Dėl to atsakovės ir jos nepilnamečio sūnaus priešieškinio reikalavimai negali būti tenkinami visu mastu, o tenkinami iš dalies, t. y. įpareigojant ieškovą spręsti klausimą dėl socialinio būsto (konkrečiai – ginčo buto) išnuomojimo atsakovei J. J. ir jos nepilnamečiui sūnui K. Š.: pasiūlyti atsakovei pateikti socialinio būsto administratoriui reikalingus dokumentus, patvirtinančius jos teisę į socialinio būsto nuomą, ir jei tokia atsakovės teisė pasitvirtintų – sudaryti su atsakove ginčo buto, kaip socialinio būsto, nuomos sutartį (neatsižvelgiant į atsakovės eilę Jaunų šeimų socialinio būsto nuomai sąraše). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokiu teismo sprendimu nepaneigiama ieškovo, kaip socialinio būsto administratoriaus, teisė, sprendžiant dėl atsakovės teisių į socialinio būsto nuomą, atsižvelgti ir į atsakovo, kaip šeimos nario, turimą turtą, pajamas ir kitus kriterijus, įtvirtintus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme.

Atsakovo J. Š. priešieškinio reikalavimai šiuo pagrindu negali būti tenkinami, nes byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių šio atsakovo teisę į būtent socialinio būsto nuomą. Be to, šioje byloje teismas nenustatinėjo ir teisiškai nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovo gyvenimu (buvimu) vienu metu oficialioje ir faktinėje santuokose. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus-neįrodytus atsakovo argumentus dėl jo kaip atsakovės J. J. šeimos nario statuso CK 6.588 straipsnio 1, 2 dalių, 6.589 straipsnio 1 dalies, 6.590 straipsnio prasme. Remiantis nurodytais motyvais, atsakovo J. Š. priešieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti-neįrodyti. Kadangi, minėta, atsakovas neįrodė savo teisių į ginčo buto, kaip būtent socialinio būsto, nuomą, į ginčo butą įsikėlė ir jame gyvena be teisėto pagrindo, tai ieškinio reikalavimai, pareikšti šiam atsakovui, vertintini kaip pagrįsti ir tenkintini.

Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies – iškeldinant (tik) atsakovą J. Š.; atsakovės J. J. ir K. Š., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą J. J. priešieškinys tenkintinas iš dalies – įpareigojant ieškovą spręsti klausimą dėl socialinio būsto (ginčo buto) nuomos sutarties sudarymo su šiais atsakovais; atsakovo J. Š. priešieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo (CPK 150 straipsnio 2, 3 dalys)

Iš dalies patenkintų priešieškinio reikalavimų įvykdymui (jeigu atsakovė pateiks ieškovui įstatyme nurodytus dokumentus, patvirtinančius jos teisę į socialinio būsto nuomą), t. y. socialinio būsto nuomos sutarties sudarymui, reikalinga iš dalies panaikinti teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis padarytas įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į ginčo butą perleidimo, įkeitimo ar nuomojimo draudimo. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2, 3 dalimis ir panaikinant įrašą dėl draudimo nuomoti ginčo butą, paliekamos galioti laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis padarytas įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1094-0224-0017:0015, perleidimo ar įkeitimo draudimo.

Bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos papildomu sprendimu, priimtu teismo iniciatyva (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Civilinio kodekso 6.612 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovą J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

A. J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamo atstovės pagal įstatymą J. J., priešieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti ieškovą biudžetinę įstaigą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (į. k. 188710061) spręsti klausimą dėl socialinio būsto, konkrečiai – dėl buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išnuomojimo atsakovams J. J. ir K. Š., neatsižvelgiant į eilę Jaunų šeimų socialinio būsto nuomai sąraše.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

A. J. Š. priešieškinį atmesti.

Iš dalies panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis padarytas įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1094-0224-0017:0015, perleidimo, įkeitimo ar nuomojimo draudimo. Palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis padarytas įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1094-0224-0017:0015, perleidimo ar įkeitimo draudimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius