- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-63-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09896-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „A-T K. A.“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „A-T K. A.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1794-868/2019 pagal ieškovės Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „A.-T. K. A.“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „A. LT“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 32 000 Eur skolą, 704 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2015 m. gegužės 27 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo savo rizika ir iš dalies savo medžiagomis atlikti gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbus, o atsakovė – atsiskaityti už atliktus darbus.
3. Ieškovė pažymėjo, jog tinkamai ir laiku įvykdė prisiimtus įsipareigojimus, 2015 m. gruodžio 31 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atliktiems darbams, kurių kaina 32 000 Eur, apmokėti, o atsakovė gavo ir pasirašė šią sąskaitą faktūrą, tačiau neatsiskaitė su ieškove. Be to, vadovaujantis Sutarties 9.1 punktu ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 704 Eur delspinigių (32 000 Eur skola x 110 dienos x 0,0002).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas spręsti, jog atsakovė avansiniu mokėjimu su ieškove atsiskaitė, nes pagal Sutarties sąlygas darbų kaina negalėjo viršyti 30 000 Eur, o atsakovė ieškovei pervedė 33 000 Eur. Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamoje byloje neanalizuoja ir nevertina kitų ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių, t. y. ieškovės atliktų mokėjimų už atsakovę ir atitinkamai atsakovės atliktų mokėjimų už ieškovę, o taip pat tarp šalių kilusio ginčo dėl to, kad K. A. netapo MB „A. LT“ nariu, nes tokių reikalavimų ieškovė nagrinėjamoje byloje nereiškė.
6. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš faktiškai šalių atliktų veiksmų matyti, kad ir ieškovė, ir atsakovė elgėsi netinkamai – šalys Sutartyje susitarė, kad atsiskaitys už faktiškai atliktus darbų kiekius, ir Sutartyje nurodė, kad yra priedas Nr. 1, tačiau faktiškai jokių darbų atlikimo aktų šalys nesudarinėjo bei atitinkamai sąskaitų – faktūrų neišrašė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7.1. Nurodo, kad byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, jog tarp šalių egzistavo ne tik statybos subrangos santykiai pagal 2015-05-27 Sutartį, bet ir kitokie santykiai, dėl kurių ieškovė vykdė nuolatines investicijas į atsakovės veiklą (pervedinėjo pinigus atsiskaitymams su trečiaisiais asmenimis, pat mokėjo už atsakovę tretiesiems asmenims, pirko ir pristatė statybines medžiagas, reikalingas atsakovės įsipareigojimų pagal jos pasirašytas su trečiuoju asmeniu UAB „D.“ vykdymui, apmokėjo už pastolių, reikalingų fasado darbams, pristatymą, ir kt. Apeliantė pabrėžia, jog atsakovės ieškovei grąžintą investicijų sumą (33 000 Eur) teismas dėl nesuprantamų priežasčių bei neatsižvelgdamas į tai, kad Sutartyje išvis nėra numatytas joks avansinis mokėjimas, pripažino atsiskaitymu už darbus pagal Sutartį bei nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.
7.2. Pažymi, kad atsakovė turėjo būti įkurta bendrai su ieškovės savininku K. A., o faktą, kad šalies siejo bendradarbiavimo santykiai įrodo ir tai, kad atsakovė, sudarydama sutartį su UAB „D.“, 3.3 papunktyje nurodė, kad rangovė turi teisę pasitelkti savo prievolėms pagal sutartį įvykdyti subrangovus (A.-t. K. A., Lenkija) tik prieš tai suderinus subrangovo kandidatūrą.
7.3. Apeliantė pabrėžia, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) renovacijos (šiltinimo) darbai buvo atlikti ir perduoti UAB „D.“. Tai patvirtina perdavimo-priėmimo aktai, pasirašyti tarp MB „A. LT“ ir UAB „D.“. Tai, kad ieškovė pervesdavo į atsakovės sąskaitą pinigines lėšas patvirtina išrašai iš sąskaitų. Atitinkamai, gavus mokėjimą iš UAB „D.“, MB „A. LT“ grąžino ieškovei anksčiau į jos veiklą investuotas lėšas. Sąskaita MB „A. LT“ už stogo šiltinimo darbus buvo išrašyta tik po stogo šiltinimo darbų perdavimo, t.y. 2015-12-31. Sąskaitoje buvo nurodytas jos apmokėjimo terminas - 14.01.2016. Atsakovės vadovas V. S. sąskaitą gavo, tai patvirtindamas savo parašu, bet taip ir neapmokėjo.
7.4. Šiuo atveju atsakovė, sąmoningai klaidina teismą, nes mokėjimą, atliktą tuo metu, kai ji grąžino ieškovei jos investuotas lėšas, bando pateikti kaip avansinį mokėjimą pagal Sutartį ir tuo išvengti atsiskaitymo su ieškove už jos atliktus darbus. Dėl to atsakovės teiginiai, neva bylos nagrinėjimo dalykas iš atsiskaitymo už atliktus darbus pasikeitė į atsiskaitymą už įgytas statybos medžiagas, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi visi šie įrodymai yra tiesiogiai susiję ir tik vertinant juos visus galima nustatyti visas bylos aplinkybes ir priimti teisingą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas sprendimas turi būti paliktas nepakeistas. Apeliaciniame skunde nenurodomi jokie teisiniai motyvai, o tik išdėstoma bylos aplinkybių interpretacija, kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kaip neįrodytą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, dėl ko apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pareikšto apeliacinio skundo ribose.
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys 2015 m. gegužės 27 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo savo rizika ir iš dalies savo medžiagomis atlikti gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbus, o atsakovė – atsiskaityti už atliktus darbus. Statybos darbų kaina buvo numatyta 30 Eur plius PVM už vieną kv. m. apšiltinto stogo (padengto dvisluoksne danga. Į šią kainą įskaitomi darbai: parapetų apskardinimas, apsauginės tvorelės įrengimas, ventiliacinių angų sutvarkymas) (sutarties 4.2. p.). Bendra darbų kaina 30 000 Eur (sutarties 4.3. p.); subrangovas (ieškovas) darbus pradeda 2015 m. gegužės 28 d. ir baigia iki 2015 m. liepos 22 d. pasirašant darbų perdavimo – priėmimo aktus (Sutarties 6.1. ir 6.2 punktai) (1 t., 23-27, 37-41 b. l.). Pagal šalių sudarytą sutartį avansas neturėjo būti mokamas, o keičiantis darbų apimčiai ir kainai, turėjo būti pasirašomas papildomas šalių susitarimas.
11. 2015-10-08 atsakovė ieškovei mokėjimo pavedimu pervedė 33 000 Eur sumą. Mokėjimo paskirtyje nurodyta: mokėjimas pagal sutartį (1 t., 22 b. l.). Ieškovė atsakovei 2015-12-31 išrašė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 32 000 Eur sumai už statybos darbų vykdymą pastate (duomenys neskelbtini). Atsakovė šią sąskaitą pasirašė (2 t., 78-79 b. l.).
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vertino, jog atsakovė avansiniu mokėjimu su ieškove atsiskaitė, nes pagal Sutarties sąlygas darbų kaina buvo 30 000,00 Eur, o atsakovė ieškovei pervedė 33 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, kad neanalizuoja ir nevertina kitų šalių santykių, t. y. atliktų mokėjimų ieškovo už atsakovę, ir atsakovės už ieškovę, taip pat nenagrinėja ginčo dėl to, kad K. A. netapo mažosios bendrijos „A. LT“ nariu, nes tokio reikalavimo ieškovė nereiškė.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą teismo sprendimą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, o taip pat susiklosčiusią faktinę situaciją, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė su ieškove pagal Sutartį nėra atsiskaičiusi.
14. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-529-469/2015 ir kt.)
15. Kaip jau minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju ieškovei kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kad 2015-10-08 mokėjimo pavedimu pervedė 33 000 Eur sumą mokėjimo paskirtyje nurodant, jog tai yra mokėjimas pagal sutartį. Apeliaciniame skunde ieškovė tvirtina, kad šis mokėjimas buvo atliktas pagal kitą sutartį, dėl ko nėra pagrindo vertinti, jog atsakovė yra atsiskaičiusi pagal 2015-12-31 32 000 Eur sumai ieškovės išrašytą sąskaitą – faktūrą. Tačiau su tokiu apeliantės vertinimu nėra pagrindo sutikti. Šiuo atveju atsakovei tvirtinant, jog su ieškove pagal Sutartį buvo atsiskaityta bei į bylą pateikiant tą patvirtinančius įrodymus (mokėjimą patvirtinantį sąskaitos išrašą), ieškovė jokių tą paneigiančių įrodymų nepateikė – į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kad tarp šalių buvo sudarytos kitos sutartys, pagal kurias ieškovė būtų įsipareigojusi atlikti darbus, o atsakovė – už juos atsiskaityti, taip pat, kad mokėjimas šalių susitarimu buvo atliktas dėl kitų darbų. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovės mokėjimas buvo atliktas ne pagal byloje esančią Sutartį, už kurios įvykdymą ieškovė pareikštu ieškiniu ir prašo priteisti skolą atsakovės.
16. Pažymėtina ir tai, kad išdėstyto vertinimo nekeičia apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog pagal Sutartį nebuvo numatytas avansas, kuris šiuo atveju ir buvo atsakovės atliktas. Atsakovė tvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės iki rugsėjo mėnesio atliko objekto stogo šiltinimo ir dangos padėjimo darbus, taip pat papildomai atliko fasado sienos apšiltinimo darbus ir cokolio dalinio apšiltinimo darbus, dėl ko atsakovė 2015-09-28 vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 11. Taigi, atsakovės tvirtinimu, ieškovė darbus atliko 2015 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais, dėl ko 2015-10-08 atliktas mokėjimas buvo ne avansas, o galutinis atsiskaitymas. Ieškovė jokių tokius argumentus paneigiančių duomenų į bylą neteikė, o Sutartimi, kaip jau buvo minėta, šalys buvo sutarusios, jog darbai yra baigiami iki 2015-07-22, dėl ko nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog atsakovė 2015-10-08 ieškovei pervedė avansą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovė, tvirtindama, kad vykdydama susitarimus su atsakove sunaudojo nurodomas statybines medžiagas pagal pateiktas medžiagų įsigijimo sąskaitas – faktūras, nepateikė konkrečių duomenų, leidžiančių vertinti, kad tarp šalių buvo susitarta, jog atsakovė, nepaisant Sutartyje numatytos kainos, papildomai ieškovei atlygina ir už įsigytas medžiagas, o taip pat, kad medžiagos buvo panaudotos būtent Sutartyje numatyto objekto darbų atlikimui (kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė nepateikė jokios statybinės techninės dokumentacijos, kurioje būtų užfiksuota, kiek ir kokių konkrečiai medžiagų buvo sunaudota šalių sutartų darbų atlikimui bei kodėl jų kaina viršija Sutartyje numatytą sumą, juo labiau kad dalis ieškovės pateiktų sąskaitų – faktūrų yra pasirašyta tik ieškovės atstovo, o dalis – išvis nepasirašytos).
17. Teisėjų kolegija taip pat visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nors šalys susitarė, kad atsiskaitys už faktiškai atliktus darbų kiekius, ir Sutartyje nurodė, kad yra priedas Nr. 1, tačiau faktiškai jokių darbų atlikimo aktų šalys nesudarinėjo, papildomų susitarimų bei Sutarties priedo nepildė, kaip galima suprasti iš byloje esančių duomenų visumos, veikė žodinio tarpusavio susitarimo pagrindu, kas, nagrinėjamu atveju tarp šalių kilus ginčui, užkerta kelią įrodyti egzistavusį susitarimą bei darbų atlikimą būtent pagal ieškinyje nurodytą Sutartį. Kita vertus, net ir nustačius, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė su ieškove pagal Sutartį atsiskaitė, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareikšto ieškinio, ieškovė nepraranda galimybės kreiptis į teismą dėl piniginių lėšų priteisimo už faktiškai atliktus darbus, investuotų piniginių lėšų ar atliktų apmokėjimų už atsakovę.
18. Taigi įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, o taip pat nepadarė jokių esminių pažeidimų, leidžiančių naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės pareikštą ieškinį, laikinųjų apsaugos priemonių klausimo neišsprendė. Kadangi paliekamas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo apeliantės reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas, byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-23 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis yra išnykęs. Tokiu atveju šį klausimą išsprendžia apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytus draudimus (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo galutinio sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
21. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, ieškovei iš atsakovės nepriteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos 760 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors atsiliepime į apeliacinį skundą ir prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl kolegija šio prašymo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei MB „A. LT“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių, priklausančių skolininkui ir esančių pas skolininką arba trečiuosius asmenis, o turto nesant ar jo nepakankant, skolininko piniginių lėšų areštą.