Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui V. Č., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr.N2-771-616/2008 priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo V. Č. nepilnametei dukrai E. Č. išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki dukters pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu iš esmės pasikeitė (išaugo) nepilnametės dukters E. Č. poreikiai ir (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr.N2-771-616/2008 priteisto 300 Lt išlaikymo nepakanka. Šiuo metu E. Č. išlaikymui (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) per mėnesį (be gaunamų vaiko pinigų), iš abiejų tėvų reikalinga bent 500 eurų suma. Vien R. T. gaunamų lėšų išlaikyti dukrą neužtenka. Šiuo metu ieškovė turi išlaikyti ir dar du kitus nepilnamečius vaikus - J. B. ir E. T..

3. Teismo posėdžio metu ieškovė R. T. paaiškino, kad šiuo metu augina tris nepilnamečius vaikus: E. Č., kuri mokosi gimnazijos 3 klasėje, 9 metų sūnų J. ir 2 metų dukrą E. Šiuo metu ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose ir ji gauna 316 Eur vaiko priežiūros išmoką. Iš vaiko priežiūros atostogų ieškovė į darbą grįžta (duomenys neskelbtini) iki atostogų jos darbinės pajamos dirbat (duomenys neskelbtini) svyravo nuo 1000 Eur iki 1500 Eur, priklausomai nuo padaryto darbo kiekio. Ieškovė su sutuoktiniu gyvena savivaldybės suteiktame nuomai būste, per mėnesį moka 68 Eur nuomos mokestį, komunaliniai mokesčiai sudaro apie 250 Eur šaltuoju sezonu. Nurodė, kad sutuoktinis šiuo metu yra grįžęs į Lietuvą ir dirba pagal individualią veiklą statybose, jo mėnesio pajamos sudaro apie 2000 Eur, ieškovė su sutuoktiniu kartu išlaiko šeimą. Atsakovas vaikui išlaikymo neteikia, su vaiku nebendrauja, kartais bando susisiekti telefonu, tačiau nesusitinka ir visais vaiko poreikiais rūpinasi ieškovė. Dėl vaiko poreikių paaiškino, kad vaiko poreikiams reikalinga 500 Eur suma, jau atskaičiavus papildomai gaunamą vaiko išmoką (150 Eur vaikui).

4. Atsakovas V. Č. atsiliepimo į ieškinį neteikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Papildomai apie jam išsiųstus procesinius dokumentus atsakovas buvo teismo informuotas telefonu. Apie teismo posėdį atsakovui taip pat pranešta tinkamai, tačiau teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo.

5. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus teismo posėdyje nedalyvavo. Byloje gautas prašymas bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant ir remtis byloje pateikta išvada.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė R. T., tėvas – atsakovas V. Č. (b.l. 12). (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-771-616/2008 buvo patvirtinta R. T. ir V. Č. taikos sutartis, kurios 2 punktu šalys, be kita ko, susitarė, kad V. Č. E. Č. teiks išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki E. Č. pilnametystės.

7. Ieškovė R. T. savo vardu neturi registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 5, 6). Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jai mokamų išmokų dydis yra kintantis, tačiau vidutiniškai sudaro apie 316 Eur per mėnesį (b. l. 21-24). Atsakovas V. Č. bylos duomenimis nedirba, savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo

8. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

10. Šalių nepilnametei dukteriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini), E. Č. buvo (duomenys neskelbtini), jos poreikiai buvo ženkliai mažesni, o augant, lankant mokyklą, atsirado daug naujų išlaidų, atsirado poreikis mokymo priemonėms ir pan. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė pagrindė, jog šiuo aspektu aplinkybės yra pasikeitusios nuo (duomenys neskelbtini) Nuo sprendimo priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas – (duomenys neskelbtini), per šį laiko tarpą atsirado išlaidos, susijusios su mokyklos lankymu, atsirado daugiau papildomos veiklos, atsižvelgiant į šalių dukters amžių, dėl to neabejotina, kad auginant, mokyklinio amžiaus vaiko poreikių tenkinimui patiriamos jau didesnės išlaidos, nei jos buvo būtinos auginant darželinuko amžiaus vaiką (CPK 185 straipsnis).

11. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškovės paaiškinimais, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai per (duomenys neskelbtini) yra padidėję, o (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 98 Eur kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės šiai dienai nėra pakankamas tenkinti vaiko poreikius (CPK 178, 185 straipsniai).

12. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

13. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 924 Eur ( atskaičius mokesčius minimali suma sudaro 680,70 Eur (kaupiant lėšas II pakopoje Sodroje), kas sudarytų po 340,35 Eur iš kiekvieno iš tėvų). Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant klausimą dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos A. T. 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

14. Teismas sprendžia, kad svarbiausias kriterijus, keičiant išlaikymo dydį, šiuo atveju yra pasikeitę vaiko poreikiai, vaikui reikalingo išlaikymo dydžio padidėjimas. Šio dydžio nustatymas yra svarbus ir paskirstant išlaikymo dydį tarp abiejų tėvų. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį užtikrinti patiriamos išlaidos yra 500 Eur, jau išskaičiavus gaunamą išmoką vaikui (150 Eur). tai reiškia kad vaiko poreikių dydį ieškovė įvardija – 650 Eur. Ši suma yra mažesnė nei orientacinis kriterijus – minimali mėnesinė alga. Nors ieškovė byloje neteikė detalių vaiko poreikių skaičiavimų ir teismo posėdyje tik abstrakčiai nurodė preliminarius poreikius maistpinigiams, laisvalaikiui, avalynei, drabužiams ir higienos reikmenims, tačiau teismas vertina, kad ieškovė iš esmės nurodė būtinuosius vaiko poreikius ir adekvačias sumas šių poreikių tenkinimui. Darytina išvada, kad ieškovės nurodyta dukrai reikalinga išlaikymo suma atitinka realius vaiko poreikius.

15. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės nepateikė dukters išlaidas pagrindžiančių įrodymų, dėl to teismas remiasi neginčijamu būtinuosius vaiko poreikius užtikrinančius teismų praktikoje pripažįstamu orientaciniu minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris yra būtinas, siekiant patenkinti minimalius kasdienius vaiko poreikius. Kaip minėta, šiuo metu minimalios mėnesinės algos dydis atskaičius mokesčius yra 680,70 Eur (šis dydis kinta priklausomai nuo ar kaupia lėšas II pakopoje Sodroje, ar turi neįgalumą ir pnš.), todėl ieškovė šios sumos neprivalėjo pagrįsti detaliais įrodymais, tačiau, prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydį, turėjo pagrįsti pasikeitusius vaiko poreikius, jų padidėjimą, ką ieškovė ir padarė. Teismas sutinka su ieškovės atstovės pozicija, kad (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymo dydis visiškai neatitinka (duomenys neskelbtini) mergaitės poreikių, kurie yra ženkliai išaugę, pasikeitę tiek vaiko fiziniai tiek socialiniai poreikiai, išaugo ugdymo išlaidos bei poreikis higienos priežiūrai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nereikia įrodinėti, kad augančiam nepilnamečiam vaikui yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio (CPK 185 straipsnis).

16. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

17. Teismas sutinka su ieškovės nurodytais nepilnamečio vaiko poreikiais, t. y. tuo, kad vaikui būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, vaistai, vitaminai ir t.t., taip pat sutinka, kad atitinkamai padidėjo kainos minėtų poreikių tenkinimui ir sprendžia, kad ieškovė įrodė, nurodytų vaiko poreikių tenkinimo būtinumą, pagrindė jiems reikalingų piniginių lėšų dydį.

18. Teismas daro išvadą, kad pagrįsta ir vaiko poreikius atitinkanti vieno mėnesio išlaikymo vaikui suma, tenkanti abiem tėvams, yra apie 650 Eur. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Šiuo metu universalioji vaiko išmoka ieškovės atveju, kaip daugiavaikei šeimai yra 152,90 Eur per mėnesį, todėl abiejų tėvų teiktino vaikui išlaikymo suma mažintina vaiko universalios išmokos suma, ir abiejų tėvų teiktino išlaikymo dukrai nagrinėjamu atveju suma būtų apie 500 Eur.

Dėl nepilnamečio vaiko tėvų turtinės padėties vertinimo

19. Nustačius vaiko poreikius būtina nustatyti tėvų galimybes užtikrinti šiuos poreikius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovė su sutuoktiniu ir trimis nepilnamečiais vaikais gyvena savivaldybės suteiktame 3 kambarių bute. Savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, į darbą turi grįžti (duomenys neskelbtini) jos mėnesio pajamos yra kintančios, tačiau vidutiniškai šiuo metu ieškovės pajamas sudaro šiuo metu sudaro apie 316 Eur, darbinės pajamos sudarė ir galimai sudarys apie 1200 Eur -1500 Eur po mokesčių.

20. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, niekur nedirba. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kadangi vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, teikdamas dukters poreikius atitinkantį išlaikymą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas negalėtų dirbti, nėra duomenų apie specialiuosius poreikius ir pnš.

21. Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad abi šalys yra darbingo amžiaus, nėra duomenų jog turėtų sveikatos problemų. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti kaip įmanoma lygiomis dalimis. Be to, atsakovas turi galimybių prisidėti prie vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti, o tuo atveju, jeigu jų neišnaudoja, tai vertintina atsakovo aplaidumu bei nerūpestingu elgesiu. Teismas pažymi, kad pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, todėl atsakovas turi dėti visas pastangas gauti pajamas, kurių pakaktų vaiko poreikiams tenkinti, juolab, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą auginti vaikus.

22. Ieškovė prašo pakeistą išlaikymo dydį priteisti nuo (duomenys neskelbtini) t.y. nuo datos, kuomet ieškovė pateikė prašymą dėl privalomosios mediacijos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė prašymą dėl mediacijos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui pateikė (duomenys neskelbtini) pateikta pažyma, kad ieškovė įgyvendino reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. (duomenys neskelbtini) ieškovė pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Teismas iš esmės sutinka su ieškovės atstovės argumentu, kad jau (duomenys neskelbtini) egzistavo ženkliai padidėję nepilnametės E. Č. išlaikymo poreikiai, ieškovė turėjo pareigą pasinaudoti privalomąja mediacija, dėl ko teisę kreiptis į teismą galėjo realizuoti vėliau, nei kilo išlaikymo dydžio pakeitimo poreikis, tad šis ieškovės reikalavimas taip pat tenkintinas.

23. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad ieškovė įrodė išaugusius vaiko poreikius bei atsakovo finansines galimybes jį teikti, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog šiuo metu valstybė taip pat prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, t. y. skiria vaikui išmoką, kuri ieškovės atveju siekia 152,90 Eur, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir pakeisti (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.N2-771-616/2008 priteistą nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį ir iš atsakovo V. Č. nepilnamečiam vaikui E. Č. priteisti po 250 Eur dydžio išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

25. Ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir iš byloje esančių duomenų matyti, kad šios teisinės pagalbos išlaidos sudaro 370,83 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

26. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

27. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad turtiniuose ginčuose žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ieškinio sumos 3 procentai. CPK 80 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma skaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą

28. Nagrinėjamu atveju byloje buvo nustatyta, kad iš atsakovo (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu priteista 300 Lt suma, šiuo metu ieškovei valstybė (atsakovui nemokant išlaikymo savo noru) moka 98 Eur išlaikymą, šiuo teismo sprendimu iš atsakovo priteista dukters išlaikymui po 250 Eur/mėn., todėl skaičiuojant iš atsakovo valstybei priteistiną žyminio mokesčio sumą, imamas skirtumas tarp iš atsakovo priteistos ir teikiamos išlaikymo vaikui sumos, kas sudaro 152 Eur. Todėl šiuo atveju iš atsakovo priteistina valstybei 55 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

29. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 15,86 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos taip pat priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-771-616/2008 nustatytą išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, šią sumą pervedant į ieškovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, bei paskiriant ieškovę R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti išlaikymą priteistą iš atsakovo nepilnamečiam vaikui.

Priteisti iš atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660 (mokėjimo paskirtis: „žyminis mokestis“).

Priteisti iš atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 370,83 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų 83 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis: „už antrinę teisinę pagalbą“).

Priteisti iš atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos“ (Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.