- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- A-540-442/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00193-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas padavė skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1 000 000 999 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 23 d. jam buvo taikyta drausminė nuobauda dėl to, kad klausėsi radijo asmeniniais tikslais. Pažymėjo, kad Marijampolės PN pareigūnai elgėsi netinkamai, kadangi kurstė prieš jį nuteistuosius, neteisėtai konfiskavo jo pinigus. Pareiškėjo teigimu, kalinimo patalpos buvo šildomos nepakankamai. Tiekiamas maistas buvo netinkamos kokybės. Be to, pareiškėjas buvo kalinamas kartu su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjo nuomone, netinkamos kalinimo sąlygos pažeidė jo teises ir padarė jam neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje buvę pinigai, remiantis antstolės patvarkymais vykdyti išieškojimą, buvo pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Pabrėžė, kad aplinkybė dėl pareiškėjo pinigų konfiskavimo jau nagrinėta Kauno apygardos administraciniame teisme. Teigė, kad nuteistųjų laikymo sąlygų periodinius ir operatyvinius patikrinimus atlieka Marijampolės visuomenės sveikatos centras. Marijampolės PN paaiškino, kad maitinimas organizuojamas vadovaujantis patvirtintais valgiaraščiais. Atkreipė dėmesį, kad su reikalavimu priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Be to, Marijampolės PN prašė pareiškėjo reikalavimui šioje byloje nagrinėti taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl pinigų konfiskavimo ir dėl netinkamo maitinimo paliko nenagrinėtą, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Marijampolės PN 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 2630, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – jo perkėlimas kalėti į baudos izoliatorių 6 mėnesiams, – ir minėtą nutarimą patvirtinęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. 2S-531, įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti kaip neteisėti ir nepagrįsti.
Teismas atkreipė dėmesį, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas buvo kalinamas kartu su rūkančiais asmenimis, nes, pareigūnams paprašius nurodyti su rūkančiais ar ne su rūkančiais nuteistaisiais sutinka būti vienoje kameroje, pareiškėjas tai padaryti atsisakė, todėl buvo nuvestas kalėti į rūkančiųjų kamerą. 2014 m. gruodžio 23 d. Marijampolės PN rašte Nr. 20/07-2224 pažymėta, kad pareiškėjui nurodžius, jog jis nerūkantis, jam buvo paskirta bausmę atlikti nerūkančiųjų grupėje. Vėliau pareiškėjas nurodė, kad jis yra rūkantis ir sutiko bausmę atlikti kartu su rūkančiais asmenimis. Teismas atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas skunde pažymėjo, jog sutiko būti kalinamas su rūkančiais asmenimis. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas kartu su rūkančiais asmenimis buvo kalinamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Teismas pažymėjo, kad Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistų atliktų patikrinimų metu nenustatyta, jog Marijampolės PN nuteistųjų gyvenamosiose patalpose oro temperatūra neatitiktų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 26 punkto reikalavimų.
Teismas pabrėžė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog prieš pareiškėją buvo kurstomi nuteistieji. Todėl, teismo vertinimu, minėta aplinkybė šioje byloje neįrodyta.
Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą dėl Marijampolės PN neteisėto jo pinigų konfiskavimo Kauno apygardos administracinio teismo yra išnagrinėtas ir 2015 m. gegužės 21 d. priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2361-423/2015. Atsižvelgęs į tai, kad ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo buvo išnagrinėtas Kauno apygardos administraciniame teisme (administracinės bylos Nr. I-2361-423/2015), o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas yra apskųstas apeliacinės instancijos teismui, skundo dalį atlyginti žalą dėl Marijampolės PN neteisėtų veiksmų konfiskuojant jo pinigus teismas paliko nenagrinėtą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punktas).
Teismas taip pat pažymėjo, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo, t. y., jog nustatytų 2 200 kcal per dieną jam neužtenka, 2015 m. vasario 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš Marijampolės PN priteisti 1 000 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo šį pareiškėjo skundą ir 2015 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7317-281/2015. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamo maitinimo tarp tų pačių šalių ir dėl to paties ginčo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-7317-281/2015. Atsižvelgęs į tai, kad minėtas teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, pirmosios instancijos teismas šią skundo dalį taip pat paliko nenagrinėtą (ABTĮ 103 straipsnio 4 punktas).
III.
Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas teigia, kad teismas yra patvirtinęs, jog Lietuvos valstybė jį sąmoningai kankina. Pažymi, kad teismai kitų asmenų analogiškus skundus tenkino. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikoje jis yra engiamas, diskriminuojamas.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Marijampolės PN mano, kad teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, o pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė naujų duomenų, įrodančių, kad priimtas teismo sprendimas būtų netikslus ar neteisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl galimai patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą dėl to, kad Marijampolės pataisos namuose buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
Pareiškėjas kaip vieną iš aplinkybių, patvirtinančių jo patirtą neturtinę žalą, nurodė, kad jam Marijampolės PN 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2630 (b. l. 11) neteisėtai buvo skirta drausminė nuobauda – šešių mėnesių trukmės kalinimas kamerų tipo patalpose – už tai, jog pataisos namuose turėjo MP-3 grotuvą ir ausines.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 20 d. padarė bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą – drausminės zonos apžiūrėjimo metu pareigūnas pareiškėjui atliko dalinę asmens kratą ir nuteistojo dėvimų kelnių kišenėje rado MP-3 grotuvą su asinėmis. Todėl konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuteistiesiems pareigą laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Šiuo atveju pareiškėjui, laikomam drausmės grupėje BVK 142 straipsnio 2 dalies pagrindu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. kovo 31 d.), vadovaujantis BVK 96 straipsnio 4 dalies 3 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. kovo 31 d.), nebuvo leidžiama turėti BVK 96 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. kovo 31 d.), nurodytų elektroninių prietaisų, tarp kurių yra ir garso grotuvai. Atsižvelgęs į tai, Marijampolės PN direktorius 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2630 pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą, numatytą BVK 142 straipsnio 1 dalies 6 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. kovo 31 d.), t. y. pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomą pareiškėją perkėlė į kamerų tipo patalpas šešių mėnesių laikotarpiui.
Pareiškėjas minėtą Marijampolės PN nutarimą skirti jam nuobaudą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2015 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 2S-531 konstatavo, kad nuobauda kalėti šešis mėnesius kamerų tipo patalpose pareiškėjui skirta teisėtai ir pagrįstai.
Taigi Marijampolės PN 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 2630 yra nenuginčytas ir galiojantis. Pareiškėjas, teigdamas, kad patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos, iš esmės nagrinėjamoje byloje nenurodė jokių aplinkybių ir jas detalizuojančių argumentų, kurie pagrįstų, jog Marijampolės PN veiksmai šiuo aspektu buvo neteisėti. Atsižvelgusi į tai ir įvertinusi nustatytas aplinkybes bei teisinį kvalifikavimą pareiškėjui skiriant drausminę nuobaudą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Marijampolės PN direktorius, skirdamas pareiškėjui nuobaudą, CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme veikė neteisėtai.
Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ištyrusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su minėto teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė byloje esančius duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių argumentų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo šioje dalyje nepagrįstumą pagrindžiančius motyvus. Todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pritaria, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės (t. y., kad jis buvo kalimas patalpose kartu su rūkančiais asmenimis, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus; buvo laikomas netinkamos temperatūros pataisos namų patalpose; prieš pareiškėją buvo kurstomi nuteistieji) yra nepagrįstos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad neteisėtų veiksmų pareiškėjui nepadaryta. Nenustačius neteisėtų veiksmų fakto, nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei nagrinėjamu atveju kilti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo.
Įvertinus LITEKO duomenis nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą dėl neteisėto jo pinigų konfiskavimo Marijampolės PN Kauno apygardos administracinio teismo buvo išnagrinėtas ir 2015 m. gegužės 21 d. priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2361-423/2015. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo ginčą dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamo maitinimo Marijampolės PN, ir 2015 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7317-281/2015. Atsižvelgusi į šias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog minėti Kauno apygardos administracinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai dar nebuvo įsiteisėję, pagrįstai ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu pareiškėjo skundo dalį priteisti žalos atlyginimą dėl pinigų konfiskavimo ir dėl netinkamo maitinimo paliko nenagrinėtą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.