Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovei R. Š. ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus prašymą atsakovei I. S. turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinėje bylojesurinkti faktiniai duomenys (taip pat ir TIS Liteko esančių teismų procesinių sprendimų duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2010 metais VSDFV Vilniaus skyrius Vilniaus apskrities VPK Pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriui pateikė pareiškimą dėl atsakovės šioje byloje baudžiamojo persekiojimo. VSDFV teritorinis skyrius pareiškime policijos įstaigai nurodė, kad atsakovė 2008 metų 3 – 4 ketvirčiais, 2009 metų 1 – 2 ketvirčiais nepagrįstai padidino savo draudžiamąsias pajamas, iš kurių apskaičiuojami motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai, ir tuo siekė gauti neteisėtą naudą iš Sodros biudžeto. 2010-02-11 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00118-2010 pagal požymius nusikaltimo, numatytus Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.. 2010-07-13 VSDFV Prienų skyrius atsakovei pareiškė 36 296,24 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (motinystės pašalpų permokų). 2011-07-27 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 151 str. 8 p., 212 str. 2 p., 214 str., 216 str., kaip neįrodžius atsakovės kaltės. Apie priimtą sprendimą nutarta informuoti VSDFV teritorinį skyrių ir civiliniam ieškovui nurodyta, kad šį nutarimą jis gali skųsti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad VSDFV arba teritoriniai skyriai šį prokuroro nutarimą apskundė teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, kreipėsi Civilinio proceso kodekso (arba ABTĮ) nustatyta tvarka į teismą.

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-01-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3185-661/2012 ieškovo BUAB „Multiidėja“ ieškinį atsakovėms I. S. , N. S. atmetė kaip nepagrįstą, tačiau buvo pateiktas apeliacinis skundas dėl paminėto apygardos teismo sprendimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-05-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-686/2013, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-31 sprendimą panaikino ir BUAB „Multiidėja“ ieškinį patenkino – pripažino ieškovo BUAB „Multiidėja“ 2008-12-22 įsakymą Nr. 08/12/22-1, taip pat tarp ieškovo ir I. S. 2006-08-31 pasirašytos Darbo sutarties Nr. 9 papildymą dėl padidinto 7246 Lt darbo užmokesčio nustatymo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Šioje civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis padalinys – Vilniaus skyrius dalyvavo trečiojo asmens procesinėmis teisėmis (TIS Liteko duomenys). BUAB „Multiidėja“ bankroto administratorius po teismo sprendimo įsiteisėjimo 2013-05-28 VSDFV Vilniaus skyriui pateikė patikslintus 2013-05-17 SAM pranešimus ir SAM3SD priedus. VSDFV Vilniaus skyrius 2013-05-28 priėmė sprendimą Nr. 5-27-4946 „Dėl apdraustosios socialiniu draudimu pareiškėjos duomenų tikslinimo pagal bankrutavusios UAB „Multiidėja“ SAM pranešimus“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013 paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-02 sprendimą. LAT 2013-07-12 nutartimi kasacinėje byloje sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-02 sprendimo vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Minėtoje nutartyje LAT konstatavo, kad sustabdomas kasacine tvarka apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo vykdymas kartu apima ir trečiojo asmens (VSDFV) veiksmų sustabdymą – t.y. sustabdžius sprendimo vykdymą, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimų dėl draudžiamųjų pajamų tikslinimo, permokos nustatymo ir išieškojimo. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje, VSDFV Vilniaus skyriui patikslinus pareiškėjos draudžiamąsias pajamas Registre, 2013-05-30 priėmė sprendimus Nr. PASP1-27, Nr. PASP1-28, Nr. PASP1-29dėl pareiškėjos motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų perskaičiavimo. Minėtais sprendimais buvo nustatyta 10391,24 Lt motinystės pašalpos permoka ir 54442,86 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos permoka. 2013-09-02 sprendimais Nr. PA SP4-8, Nr. PA SP4-9, Nr. PA SP4-10 pareiškėjas 2013-05-30 priimtus sprendimus Nr. PASPl-27, Nr. PASPl-28 ir Nr. PASP1-29, kuriais buvo nustatyta motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos permoka, pripažino netekusiais galios, kadangi jie savo turiniu prieštaravo Viešojo administravimo įstatymo imperatyvioms nuostatoms (nebuvo tinkamai bei pakankamai motyvuoti). 2013-09-02 VSDFV Alytaus skyrius taip pat priėmė sprendimus Nr. PA SP1-39, Nr. PA SP1-40, Nr. PA SP1-41dėl atsakovės motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos permokos nustatymo iš naujo. Šie sprendimai buvo priimti vietoje panaikintų 2015-05-30 sprendimų ir jais iš naujo buvo konstatuotas pašalpų permokos faktas (TIS Liteko - Kauno apygardos administracinio teismo 2017-02-08 įsiteisėjusios nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eI-98-554/2017, duomenys). Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina (šią aplinkybę pareiškėjas ir jo atstovė pripažįsta), kad pareiškėjas iki 2016-08-30 nebuvo priėmęs jokių administracinių sprendimų dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų išieškojimo iš atsakovės ne teismine tvarka, kadangi jokių išmokų iš Sodros biudžeto ji negavo ir negauna šiuo metu. 2016-08-30 pareiškėjas pateikė prašymą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl 18 487,63 Eur turtinės žalos atlyginimo (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų permokų, susidariusių laikotarpiu nuo 2009-07-16 iki 2011-10-02).

Administracinėje byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus Civilinio kodekso (toliau – CK) reglamentavimas, kurio 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 40 straipsnio 8 dalyje dėl permokų išieškojimo administracine tvarka (priimant individualų administracinį aktą) įtvirtinta nuostata, jog Fondo valdybos teritorinių skyriųdirektoriai ir jų pavaduotojaituri teisę priimti sprendimus dėl išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu. Tačiau svarbu ir tai, kad LVAT, aiškindamas šią įstatyminę nuostatą, konstatavo, jog VSDĮ 36 straipsnio 6 dalyje (šiuo metu VSDĮ 40 str. 8 d.) įtvirtinta nuostata „neapribojant kokiu nors terminu“ negali paneigti ieškinio senaties termino taikymo galimybės (LVAT 2016-01-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1629-502/2015). Taigi, akivaizdu, kad kreipiantis į teismą ginčo teisena dėl turtinės žalos atlyginimo (pašalpų permokų išieškojimo), turi būti taikomas CK įtvirtintas ieškinio senaties teisinis institutas. VSDĮ 21 straipsnio 1, 2 dalyse (prašymo padavimo teismui metu –VSDĮ 18 str. 1 d., 2 d.) numatyta, kad žalą padaręs asmuo ją turi atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas taip pat nustatė taisyklę, kad jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.Kaip jau buvo paminėta, Administracinėje byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė nuo 2012 metų jokių išmokų iš Sodros biudžeto negauna.

Pagal CK1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, kad atsakovė ir jos atstovėteismoprašė taikyti ieškinio senatį. Teismas akcentuoja, kad senaties institutas turi būti taikomas ir atsižvelgiant į, be kita ko, būtinybę užtikrinti asmenų lygiateisiškumą, taip pat teisingumo, teisinio saugumo bei aiškumo, teisėtų lūkesčių principus, galimybės asmeniui gintis ieškinio senatimi nuo pareikšto reikalavimo. VSDĮ nuostatų analizė duoda pagrindą išvadai, kad motinystės (tėvystės) pašalpų permoką įstatymų leidėjas kvalifikuoja kaip turtinę žalą, padarytą VSDFV biudžetui. Taigi, šiuo atveju yra pakankamas pagrindas teisinių argumentų (motyvų)reikalavimui dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK1.125 str. 8 d.). Darydamas šią išvadą teismas pabrėžia, kad atsakovei socialinės išmokos nebuvo išmokėtos vienu metu, tačiau pareiškėjui iš anksto buvo žinomas galutinis mokėjimo terminas (iki 2011-10-02) ir bendra išmokų suma (procentai nuo darbo užmokesčio ir teoriškai buvo galimybė iš karto nustatyti bendrą visų išmokų aritmetinę sumą bei ją išmokėti vienu kartu).

Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas. Pagal CK1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.CK1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį.Pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas exofficio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.).Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjas yra viešojo administravimo subjektas – valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (VSDĮ 2 str. 13 d.). VSDĮ 29 straipsnio, 33 straipsnio nuostatų analizė patvirtina, kad tiek VSDFV, tiek jos struktūriniai padaliniai – teritoriniai skyriai sudaro vieningą socialinio draudimo valdymo sistemą.

Pareiškėjas prašo priteisti turtinės žalos atlyginimą, kuri, jo teigimu, atsirado laikotarpiu nuo 2009-07-16 iki 2011-10-02.Iš administracinėje byloje pateiktų dokumentų duomenų (taip pat ir TIS Liteko esančių teismų procesinių sprendimų, priimtų atsakovės atžvilgiu, turinio) matyti, kad paminėtu laikotarpiu atsakovei buvo išmokėta 18 487,63 Eur suma, kurią pareiškėjas įvardija kaip turtinę žalą, kuri, pareiškėjo teigimu, susidarė iš be pagrindo (neteisėtai dėl atsakovės kaltės) išmokėtų motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų.

Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad VSDFV teritorinis skyrius pirmą kartą apie padarytą žalą ir jos atsiradimo pagrindus bei dydį sužinojo dar 2010-07-13, kai po VSDFV Vilniaus skyriaus kreipimosi į teisėsaugos instituciją, VSDFV Prienų skyrius atsakovei pareiškė 36 296,24 Lt civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo (motinystės (tėvystės) pašalpų permokos). Baudžiamoji byla 2011-07-27 buvo nutraukta, tačiau pareiškėjas (arba kitas VSDFV struktūrinis padalinys) iki 2016-08-30 nebandė iš atsakovės išsiieškoti padarytą turinę žalą teismine tvarka, nors visą tą laiką žinojo, kad jokių socialinių išmokų, iš kurių galima permoką išsiieškoti neteismine tvarka, atsakovė negauna. Pareiškėjui (taip pat ir kitiems VSDFV struktūriniams padaliniams), kaip viešojo administravimo subjektams keliami padidinto apdairumo, rūpestingumo reikalavimai.Pareiškėjui (arba kitam VSDFV struktūriniam padaliniui) objektyviai turėjo būti žinoma, kad nebuvimas baudžiamosios atsakomybės, nusikaltimo sudėties, nereiškia, jog nekyla pareiga ir CK pagrindu atlyginti turtinę žalą. 2013-05-02 įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismosprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-686/2013, kuris pripažino BUAB „Multiidėja“ 2008-12-22 įsakymą Nr. 08/12/22-1, taip pat tarp ieškovo ir I. S. 2006-08-31 pasirašytos Darbo sutarties Nr. 9 papildymą dėl padidinto 7246 Lt darbo užmokesčio nustatymo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Svarbu tai, kad šioje civilinėje byloje VSDFV teritorinis padalinys dalyvavo trečiojo asmens procesinėmis teisėmis. Teismas pabrėžia, kad tiek Prienų skyrius, tiek Alytaus skyrius, tiek ir Vilniaus skyrius yra vieno juridinio asmens – VSDFV struktūriniai padaliniai, jiems galioja Viešojo administravimo įstatymo nuostatas (pvz., tarpinstitucinio bendradarbiavimo, teisinės pagalbos, valdžia tarnauja žmogui principai ir kt.), todėl teismas laiko nepagrįstai pareiškėjo ir jo atstovės teiginius apie tai, jog vienas skyrius nežinojo apie kito skyriaus veiksmus arba priimtus sprendimus.

Įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškinio senaties termino eiga pareiškėjui ginčo situacijoje turi būti pradėta skaičiuoti nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-02 sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tik įsiteisėjus šiam procesiniam teismo sprendimui, pareiškėjas turėjo realią galimybę kreiptis į teismą ir reikalauti iš atsakovės turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas privalėjo žinoti ir žinojo aplinkybę, kad atsakovė iš Sodros biudžeto jokių išmokų, į kurias būtų galima nukreipto išieškojimą neteismine (administracine) tvarka, tuo metu negavo, taip pat negauna ir dabar. Padarytos turtinės žalos dydį pareiškėjas žinojo, taip pat objektyviai privalėjo žinoti, nes dar 2010-07-13 buvo pareiškęs atsakovei civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Išmokos pilnai buvo baigtos mokėti 2011-10-02, o sumokėtas sumas aritmetiškai sudėti ir nustatyta ieškinio kainą buvo įmanoma. Be to, BUAB „Multiidėja“ bankroto administratorius 2013-05-28, praėjus 26 dienoms po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, VSDFV Vilniaus skyriui pateikė patikslintus 2013-05-17 SAM pranešimus ir SAM3SD priedus. Šią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad jau 2013-05-31, taip pat ir 2014-11-27 atsakovei buvo išsiųsti raginimai geranoriškai atlyginti VSDF biudžetui padarytą žalą.Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą - kad atsakovei nepagrįstai buvo išmokėtos per didelės motinystės (tėvystės) išmokos (padarytos turtinės žalos dydį) po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo įsiteisėjimo turėjo galimybę ir privalėjo objektyviai suvokti. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2016-08-30 (TIS Liteko duomenys)- t.y. praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas ir jo atstovė nepripažįsta teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad praleido ieškinio senaties terminą. Kaip jau buvo paminėta, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas exofficio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK1.131 str. 2 d. nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Įvertinęs pateiktus įrodymus, taip pat pareiškėjo ir jo atstovės argumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas senaties terminą praleido dėl nesvarbių ir nuo jo valios priklausančių priežasčių. Dėl to nėra jokio pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą (LVAT 2008-05-20 nutartis byloje Nr. AS556– 309/2008, 2008-09-18 nutartis byloje Nr. AS-261 – 518/2008 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai nenumato pareiškėjui pareigos prieš pateikiant skundą dėl žalos atlyginimo teismui, pasinaudoti išankstino ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Teismas, įvertinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-7299-208/2015, Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-98-554/2017dokumentų ir procesinių sprendimų turinį (TIS Litekoesančių elektroninių bylų, kuriose dalyvavo atsakovė ir VSDFV struktūriniai padaliniai, duomenys), daro išvadą, kad šie teisminiai procesai iš esmės nedaro įtakos ieškinio senaties termino eigai. Paminėtose administracinėse bylose buvo ginčijami VSDFV atskirų skyrių priimti individualūs administraciniai aktai, kurie plačiąja prasme yra Sodros sistemos vidaus dokumentai, tik teisės aktų nustatyta tvarka įforminantys permokas. Šie individualūs administraciniai aktai negali užkirsti kelio atsakovei savo teisių gynybai naudotis ieškinio senaties institutu. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas permokų sumą žinojo daug anksčiau, ji paskaičiuojama nesudėtingai, be to, sumos baigtos mokėti dar 2011 metais. Svarbu ir tai, kad paminėtose administracinėse bylose ginčijamų individualių administracinių aktų nebuvimas 2010 metais nebuvo kliūtis VSDFV skyriams inicijuoti atsakovės baudžiamąjį persekiojimą ir pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Akivaizdu, kad nebuvo svarbių kliūčių pareikšti atsakovei turtinį reikalavimą ir administraciniame teisme per 3 metus nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-12 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013 (TIS Liteko duomenys), kuria buvo sustabdytas Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-02 sprendimo vykdymas tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (iki 2013-12-20), taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti ieškinio senaties termino nutraukimo ar sustabdymo. Tokie pagrindai nenumatyti Civilinio kodekso 1.127 – 1.132 straipsniuose. Be to, VSDFV teritoriniai skyriai paminėtos LAT nutarties akivaizdžiai nevykdė, kadangi 2013-09-02 priėmė sprendimus (individualius administracinius aktus) dėl permokų nustatymo, naikino savo anksčiau atsakovės atžvilgiu priimtus individualius administracinius aktus (Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-98-554/2017 duomenys).

Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šios aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, susijusios su pačio pareiškėjo pasirinktu elgesio variantu, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadai, jog 3 metų terminas kreiptis į teismą praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Svarbu ir tai, kad pareiškėjui, kaip viešojo administravimo subjektui, keliami padidinto apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai. Pareiškėjo priimti individualūs administraciniai aktai, kuriais tik procedūriškai buvo įforminama išmokų permoka atsakovei, bet realiai nenustatomas dydis (ieškinio kaina), negali atsakovei užkirsti kelio savo teisių gynybai remtis ieškinio senaties institutu.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybesieškinio senaties terminas neatnaujintinas, atsakovės ir jos atstovės prašymas patenkintinas ir pareiškėjo skundo reikalavimui dėl turtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas (ABTĮ 56 str.).

Jeigu atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės (tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas)tik kada teismas nustato, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas arba yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK1.131str. 2 d.). Ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartįcivilinėje byloje Nr.3K-3-339/2008). Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas (šiuo atveju – pareiškėjas) praleidžia įstatymo nustatytą terminą,per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl nesvarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).Šiuo atveju teismui neatnaujinus ieškinio senaties termino, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, jo atstovės, tiek ir atsakovės bei jos atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsakovė prašė teismo priteisti iš pareiškėjo 900 Eur patirtų išlaidų administracinėje byloje atlyginimui. Atsakovės patirtas teismo išlaidas sudaro: 300 Eur- atsiliepimo parengimas ir atstovavimas teismo posėdyje (advokatė E. T. ); 600 Eur- teisinė konsultacija (50 Eur), susipažinimas su administracine byla (100 Eur), atstovavimas teismo posėdyje (450 Eur) (advokatė Ž. S. – M.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau - Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.).

Advokatės E. T. teisę atstovauti atsakovę teismo posėdyje bei parengti atsiliepimą patvirtina 2013 m. balandžio 8 d. sudarytas atstovavimo susitarimas. Išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pagrindžia 2017 m. gegužės 4 d. sąskaita už teisines paslaugas bei 2017 m. gegužės 9 d. bankinis mokėjimo nurodymas.

Už atsiliepimo parengimą bei atstovavimą teismo posėdyje 2016 m. gruodžio 12 d. (teismo posėdis truko 46 min.), vadovaujantis Rekomendacijų 8.2, 8.19, 9 punktais,maksimali priteistina suma gali sudaryti 1947,19 Eur (atstovavimas teismo posėdyje- 77,19 Eur; atsiliepimo parengimas- 1870 Eur). Atsakovė už šias teisines paslaugas prašo teismo priteisti iš pareiškėjo 300 Eur, todėl darytina išvada, kad atsakovės prašymas pagrįstas, todėl šioje dalyje patenkintinasvisiškai.

Advokatės Ž. S.- M. teisę atstovauti atsakovę teismo posėdyje patvirtina 2017 m. gegužės 19 d. sudaryta atstovavimo sutartis. Išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pagrindžia 2017 m. gegužės 19 d. sąskaita už teisines paslaugas bei 2017 m. gegužės 29 d. bankinis mokėjimo nurodymas.

Už atstovavimą teismo posėdyje 2017 m. gegužės 31 d. (teismo posėdis truko 2 val. 3 min.), teisinę konsultaciją bei susipažinimą su administracine byla, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19, 9 punktais,maksimali priteistina suma gali sudaryti 329,12 Eur (atstovavimas teismo posėdyje- 164,56 Eur; teisinė konsultacija - 82,28 Eur; susipažinimas su administracine byla- 82,28 Eur). Atsakovės prašoma priteisti 600 Eur suma viršija maksimaliai galimą priteisti sumą, todėl ši suma mažintina iki 329,12 Eur.

Atsižvelgiant į maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Rekomendacijose nustatytus užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžius bei į pateiktus įrodymus,atsakovei I. S. priteistina 629,12Eursuma teismo išlaidų atlyginimui iš pareiškėjo -Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio drausimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjo Valstybinio socialinio drausimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atsakovės I. S. naudai 629,12 Eur (šešis šimtus dvidešimt devynis eurus 12 euro ct) bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimui.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.