- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-15
- Bylos Nr.
- AN2-58-380/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00157-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. M.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, Klaipėdos apskrities VPK) 2022-11-30 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-16162-2022 A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 850 Eur dydžio bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių už tai, kad jis 2022-10-13 16.53 val. Klaipėdos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,93 promilių (paklaida ± 0,02 promilės) neblaivumas. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.
2. Skundžiama 2023-01-06 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas A. M. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK 2022-11-30 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-16162-2022 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023-01-06 nutartį ir pakeisti Klaipėdos apskrities VPK 2022-11-30 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-16162-2022 dalį dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės ir vietoje paskirtos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimo 13 mėnesių, paskirti jam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo 6 mėnesių iki 11 mėnesių ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, terminus sušvelninant teismo nuožiūra.
3.1. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi ir mano, kad yra visos sąlygos tenkinti jo skundą dėl Institucijos 2022-11-30 nutarimo skiriant jam alternatyvią sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę.
3.2. Apeliantas cituoja ANK 31¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, 422 straipsnio 6 dalies nuostatas ir mano, jog šio teisinio reguliavimo kontekste manytina, jog A. M. nepagrįstai paskirta griežtesnė administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių terminui. Apelianto nuomone, vadovaujantis sistemine ANK 31¹ straipsnio ir 422 straipsnio 6 dalies analize, A. M. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymas nėra kliūtis, o kaip tik įgalina ir, esant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimui, įpareigoja svarstyti šios poveikio priemonės taikymą. Tuo tarpu tiek teismo, tiek Institucijos argumentai nurodant, kad „A. M. padarytas KET pažeidimas yra šiurkštus ir vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje, jis vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 0,93 promilės neblaivumas, tai yra leistina alkoholio norma viršijo daugiau kaip dvigubai“ nesuteikia jokio pagrindo atsisakyti taikyti paties A. M. prašomos poveikio priemonės, numatytos ANK 31¹ straipsnyje, kadangi būtent už ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos veikos padarymą (nė kiek neginčijant jos šiurkštumo) įstatymų leidėjas ANK 422 straipsnio 6 dalyje tiesiogiai numatė šios alternatyvios poveikio priemonės taikymą.
3.3. A. M. teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nurodė, jog „tai kad nutarime išsamiai nebuvo motyvuotas sprendimas šios poveikio priemonės neskirti vertintinas kaip formalus pažeidimas“, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nemano, jog tai tik formalus pažeidimas. Šiuo atveju galiojant iš nekaltumo prezumpcijos kylančiam in dubio pro reo principui, A. M. turi žinoti, o Institucija turi pareigą išsamiai motyvuoti, kodėl jam atsisakoma taikyti tiesiogiai teisės akte numatytą ir jo paties sutikimu prašomą taikyti poveikio priemonę. Nežiūrint to, iš Institucijos priimto nutarimo neaišku, kokiais teisiniais argumentais remiantis buvo atsisakyta taikyti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvią ir esant paties A. M. sutikimui taikyti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Atkreipia dėmesį, jog pati Institucija nurodė, kad A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o priešingai, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Taigi vien šios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad nėra jokios priežasties ar juolab teisinio pagrindo skirti administracinėn atsakomybėn patrauktam A. M. griežtesnę administracinio poveikio priemonę, numatytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje, o ne jo sutikimu alternatyvią to paties straipsnio toje pačioje dalyje numatytąją poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
3.4. A. M. negali sutikti su skundžiamos nutarties motyvais, kad „ta aplinkybė, kad A. M. vairuoja neblaivus ne pirmą kartą rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą visuomenei ir pagrindžia Institucijos sprendimą netaikyti jam lengvatinių administracinio poveikio priemonių“. Vien tai, kad asmuo praeityje buvo baustas administracine tvarka, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, savaime neteikia jokio pagrindo netaikyti tiesiogiai ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės.
3.5. Apeliantas pažymi, kad tokio administracinių poveikio priemonių (ne)taikymo mechanizmo nenustato ANK, o Institucijos nutarime konkretūs ir aiškūs teisiniai argumentai dėl jos netaikymo nepateikti. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjui numačius dvi alternatyvias administracinio poveikio priemones, aiškinant jas sistemiškai su ANK 31¹ straipsnio nuostata, taip pat su ANK 32 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisės viršenybės, teisingumo, proporcingumo principais, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti nurodomi konkretūs ir aiškus teisiniai pagrindai, kuriems esant nuspręsta taikyti jam griežtesnę poveikio priemonę, o tokių teisinių pagrindų nesant, jam turi būti taikoma jo sutikimu ANK 31¹ straipsnyje numatyta alternatyvi poveikio priemonė. A. M. jam praeityje taikytas nuobaudas už padarytus administracinius nusižengimus yra atlikęs, galiojančių nuobaudų neturi, todėl tai nėra ir negali būti laikoma nei pakartotinumu, nei juolab asmens atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis kaip bandoma teigti Institucijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje. Be to, tai nesuteikia jokio pagrindo ignoruoti šioje byloje surinktus teigiamai A. M. kaip asmenybę charakterizuojančius duomenis, juolab „daryti jų priešpriešą“ nurodant, kad „pateikti A. M. duomenys charakterizuoja jį kaip visuomenės narį, tačiau kaip vairuojantį eismo dalyvį jį charakterizuoja policijos turimi duomenys“. Nei ANK tiesiogiai įtvirtintos teisės normos, nei bendrieji ANK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyti atsakomybės taikymo principai neišskiria asmens charakterizavimo kaip visuomenės nario ir kaip vairuojančio eismo dalyvio. Kiekvienu atveju parenkant bausmės (ir poveikio priemonės) rūšį ir dydį yra atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kartu su prašymu Institucijai į bylą buvo pateikti administracinėn atsakomybėn traukiamą A. M. kaip asmenybę teigiamai charakterizuojantys duomenys, t. y. jo darbovietės charakteristika, kurioje jis charakterizuojamas itin teigiamai, taip pat 2022-10-20 sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas, kuris patvirtina, kad A. M. po padaryto nusižengimo išklausė mokymą apie alkoholio, narkotinių medžiagų žalą sveikatai, taigi atitinkamai padarė tinkamas išvadas. Iš (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros medicinos dokumentų išrašo / siuntimo, matyti, kad A. M. priklausomybės ligų neturi, duomenų apie psichikos ligas taip pat nėra.
3.6. Apelianto nuomone dėl šių aplinkybių nėra pagrindo jo vertinti išskirtinai neigiamai kaip tai nepagrįstai padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas ir nesant tam konkretaus teisinio pagrindo skirti jam griežčiausios iš galimų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės.
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023-01-06 nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. apeliaciniu skundu prašo už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, taikyti jam šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvą (ANK 31¹ straipsnis), paskiriant jam už šį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 11 mėnesių ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, terminus sušvelninant teismo nuožiūra. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
7. A. M. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,93 promilės (paklaida ± 0,02 promilės). Dėl to ginčo nėra.
8. A. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusios redakcijos (nuo 2022-09-01 iki 2022-11-01) ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inter alia, numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, inter alia, įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2022-11-30 nutarimu A. M. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė jam artimą minimaliai 850 Eur baudą (kurios mokėjimą, prašant A. M. ir jo atstovui advokatui, išdėstė net per 10 mėnesių) ir artimam minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui – 13 mėnesių – paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
9. Nors apylinkės teismas atsisakė tenkinti A. M. prašymą skirti jam ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvą (ANK 31¹ straipsnis), tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad prašoma pakeisti administracinio poveikio priemonė negali būti taikoma besąlygiškai, kadangi ANK 34 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių rūšys parenkamos atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skundžiamu Institucijos nutarimu paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatų, kadangi nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. A. M. padarė vieną šiurkštų administracinį nusižengimą, nors pažeidimo padarymo metu ir neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau būdamas praeityje ne kartą baustas už analogiškus nusižengimus ir jam jau ne kartą taikytas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas. Nors dalis šių pažeidimų buvo padaryti seniai, 2002 ir 2008 metais, tačiau, priešingai nei mano apeliantas, sprendžiant administracinio poveikio priemonės individualizavimo pažeidėjui klausimą, į juos atsižvelgti galima. Tuo tarpu apeliantas nutyli, jog paskutinį kartą už analogiško nusižengimo padarymą Institucijos 2021-01-06 nutarimu jam buvo paskirta 800 Eur bauda ir skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, o minėtą nutarimą apskundus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2021-02-10 nutartimi taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. M. paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams ir skyrė draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 6 mėnesiams. Šioje byloje nagrinėjamą analogišką nusižengimą A. M. padarė 2022-10-13, t. y. praėjus pakankamai trumpam laikotarpiui nuo teismo jam parodyto pasitikėjimo, kurio administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateisino. Tai pagrįstai įvertino tiek Institucija 2022-11-30 nutarime, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Aptarti duomenys suteikia pagrindą išvadai, jog apeliantas nesiekia pasitaisyti, kartoja savo neteisėtą ir pavojingą elgesį, o teismo sušvelninta administracinė priemonė savo tikslo vis dėlto nepasiekė, jis ir toliau kelia grėsmę eismo saugumui ir jo dalyviams, todėl pažeidėjui paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos jo padarytam nusižengimui, asmenybei. Tai, kad A. M. paskirta administracinio poveikio priemonė ilgesniam laikui sukels tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.
10. ANK 31¹ straipsnyje nustatyta administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, – skyrimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šią priemonę kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas); šios poveikio priemonės trukmė nustatoma nuo 1 iki 2 metų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Taigi įstatymas nustato tik dvi sąlygas, kurioms esant teismas gali skirti ANK 31¹ straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę: 1) tokia galimybė turi būti nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn; 2) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi sutikti su tokios priemonės skyrimu.
11. Nors apeliaciniame skunde itin akcentuojama, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sutikus su ANK 31¹ straipsnio taikymu nebuvo pagrindo jam netaikyti minėto straipsnio nuostatų, tačiau pažymėtina, kad ANK 31¹ straipsnio taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija turi diskreciją nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti Institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
12. Kaip jau minėta, tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, atsisakydami tenkinti A. M. prašymą paskirti jam ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvą (ANK 31¹ straipsnis), įvertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažymėdami, kad A. M. padarė šiurkštų KET pažeidimą, būdamas praeityje ne kartą baustas už analogiškus nusižengimus, paskutinį kartą – visai neseniai, t. y. 2021 metais.
13. Išanalizavęs bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju A. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai.
14. Pažymėtina, kad A. M. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,93 promilės (paklaida ± 0,02 promilės) neblaivumas, t. y. daugiau nei dvigubai viršijantis leistiną (0,4 promilės) ribą girtumas. Nors nenustatyta, kad A. M. vairuodamas neblaivus sukėlė realią žalą ar padarė kitus šiurkščius KET pažeidimus, tačiau tai neleidžia teigti, kad toks jos elgesys nekėlė didelio ir realaus pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir net gyvybei.
15. Vertinant pažeidėjui skirtiną administracinio poveikio priemonę proporcingumo aspektu, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nors A. M. akcentuoja, jog individualizuojant jam skirtiną administracinio poveikio priemonę nebuvo atsižvelgta į tai, kad aptariamą nusižengimą jis padarė neturėdamas galiojančių nuobaudų, tačiau, kaip minėta anksčiau, A. M. praeityje yra net 3 kartus baustas už analogiško pobūdžio nusižengimus. Taigi, kaip matyti, A. M., nepaisydamas anksčiau jam taikytų sankcijų, taip pat nepateisinęs Klaipėdos apylinkės teismo 2021-02-10 nutartimi jam parodyto pasitikėjimo (itin sušvelninus taikomą administracinio poveikio priemonę), jis, praėjus pakankamai trumpam laikotarpiui, vėl ėmėsi vairuoti neblaivus. Šie duomenys, priešingai apelianto tvirtinimui, yra svarbūs individualizuojant jam taikytiną administracinio poveikio priemonę ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju A. M. padarytas šiurkštus KET pažeidimas nebuvo atsitiktinis poelgis jo gyvenime, kai jis, praeityje, be kita ko, jau būdamas ne kartą baustas už analogiško pobūdžio nusižengimą (vairavimą esant neblaiviam), ir vėl sėdo prie vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas tokių savo veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Vien teigiama A. M. asmenybės charakteristika, kuri nėra išskirtinė, tokios išvados nepaneigia.
16. Todėl, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog A. M., kuris nebe pirmą kartą vairuoja automobilį būdamas neblaivus, galima taikyti švelnesnes poveikio priemones, t. y. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą paskirti jam ANK 31¹ straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę, kuri nustatyta kaip alternatyvi (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apylinkės teismas, netenkindamas A. M. skundo dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės pakeitimo alternatyvia ANK 31¹ straipsnyje nustatyta administracinio poveikio priemone – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, – skyrimo, netinkamai taikė įstatymą, reglamentuojantį nuobaudos (šiuo atveju administracinio poveikio priemonės) skyrimo taisykles. Vairuodamas neblaivus A. M. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, taikant alternatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones – skiriant A. M. specialiosios teisės atėmimą trumpesniam laikotarpiui, numatant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nes tokia švelnesnė nuobauda už padarytą itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą šiuo konkrečiu atveju praeityje nepasiteisino ir apelianto elgesio nepataisė, dėl to aptariamu atveju būtų per švelni ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei, todėl neteisinga.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog Institucijos A. M. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių – yra adekvati padarytam nusižengimui, skirta įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį, todėl yra proporcinga, teisinga ir pagrįsta.
18. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2023-01-06 nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti A. M. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.