- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- 1-2175-1058/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28210-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- D. A.
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
Įžanginė dalis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusų tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, šiuo metu niekur nedirbantis, vedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. A. 2017 m. birželio 8 d., apie 1.05 val., M. Mažvydo g., ties pastatu Nr. 13, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 525 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,59 promilės etilo alkoholio. Šiais veiksmais D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis D. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. 2017 m. birželio 6 d., Mažvydo g. 13, Vilniuje su draugais gėrė alų. Vėliau ten pat turėjo atvažiuoti jo pažįstama. Jis nusprendė jos palaukti lauke. Kadangi buvo vėsoka, paprašė pažįstamo A. duoti raktelius nuo jo automobilio. Norėjo palaukti mašinoje ir ten parūkyti. A. davė jam raktus nuo BMW automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis sėdėjo joje ir apie 30 min. laukė panelės. Mergina negalėjo rasti adreso, todėl jis kelis kartus buvo paspaudęs garso signalą, kad atkreiptų jos dėmesį. Kadangi mašina stovėjo neįgaliesiems skirtoje vietoje, jis automobilį išvairavo, norėdamas jį perstatyti bei pasitikti merginą. Pravažiavus apie 10 metrų prisistatė policija. Tuo metu buvo vienas, niekur važiuoti nenorėjo, pravažiavo tik 10 metrų. Pats vairuoja nuo 2006 metų. Mašina, kurią vairavo įvykio dieną, priklauso A. arba galimai jo tėvui. Žmogaus vardu L. S. nepažįsta, gali būti, kad jis A. tėvas. Tą vakarą su A. buvo susitikę tik antrą kartą, jam sakė, kad mašinoje parūkys ir palauks merginos, nesakė, kad važiuos. Paaiškino, kad nesijautė apsvaigęs, nors tą dieną buvo išgėręs apie 2 l alaus. Gėrė ir prieš tai pora dienų. Žino, kad įstatymas draudžia vairuoti išgėrus. Savo poelgį vertino blogai, labai gailėjosi, prašė neskirti automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. A. nurodė iš esmės analogiškas veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes (b. l. 25).
Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. S. (A. S.) parodė, kad galimai 2017 m. birželio 8 d. gėrė bare, Pilaitėje. Vėliau tą pačią dieną kartu su D. buvo pas kažką svečiuose. Kad D. gertų ar būtų apsvaigęs nuo alkoholio, nepastebėjo. Su juo buvo pažįstami neseniai. Pats buvo girtas, todėl nelabai gerai prisimena įvykius. Turėjo atvažiuoti D. draugė. D. paprašė jo automobilio raktų, nes norėjo palaukti draugės automobilyje. Neklausė, kodėl. Iš kur D. žinojo, kad jis su mašina, nežino, galbūt, matė. Nesakė, kad kur nors važiuos. Jis davė raktelius nuo automobilio BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo tėvui, o pats liko bute. Kaip D. nuėjo prie automobilio ir juo važiavo, nematė. Liudytojas nurodė, kad tai buvo tėvo automobilis. Jis nebuvo naujas, 2005 metų. Juo nuolat važinėjo jis, o remontavo ir prižiūrėjo tėvas. Šiuo metu automobilis parduotas. Liepos 29-30 d. tėvas automobilį pardavė už 3 900 EUR. Kodėl, nežino, galbūt, tapo nereikalingas, nes tėvas turėjo du automobilius. Patvirtino, kad įvykio dieną automobilį buvo palikęs po neįgaliųjų ženklu, nes jo nepastebėjo. Tai sužinojo policijos komisariate.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. K. (G. K.) parodė, kad 2017 m. birželio 8 d., dirbant su vyriausiuoju patruliu O. G., apie 1.05 val., iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Vilniuje, M. Mažvydo gatvėje, ties pastatu Nr. 13 triukšmauja kompanija asmenų, kurie atvažiavo automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus į M. Mažvydo gatvę, ties pastatu Nr. 13, pamatė link jų atvažiuojantį pranešime nurodytą automobilį. Jį sustabdė patikrinimui. Vairuotojas pateikė automobilio registracijos liudijimą ir savo vairuotojo pažymėjimą, pagal kurį nustatyta jo asmenybė – D. A.. Kadangi nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis buvo patikrintas alkotesteriu ir nustatytas 1,86 promilių girtumas (b. l. 11). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio G. K. tarnybiniame pranešime (b. l. 5).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. birželio 7 d., 23.54 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniuje, M. Mažvydo g. 13, gatvėje prie namo iš stovinčio automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) garsiai groja muzika, keturi jaunuoliai vartoja alkoholinius gėrimus. Apie įvykį pranešė namo gyventojas (b. l. 4).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5663/2017(01) matyti, kad D. A. kraujyje, paimtame 2017 m. birželio 8 d., 1.45 val. nustatyta mažiausia koncentracija 1,59 promilės etilo alkoholio (b. l. 19). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 966 (b. l. 20).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2017 m. birželio 8 d., 1.11 val. D. A. buvo nustatytas 1,86 promilių neblaivumas (b. l. 14). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 15).
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „BMW 525 D“ (2005 m.) kaina Lietuvoje yra 5 920 Eur (su PVM) (b. l. 8-9).
VĮ „Regitra“ 2017 m. birželio 6 d. duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „BMW 525 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra L. S. (b. l. 7).
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis visiškai prisipažino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad D. A. vairavo automobilį „BMW 525 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,59 promilės etilo alkoholio), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl bausmės
Skirdamas bausmę teismas įvertina tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, D. A. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau nusikalstama veika padarinių nesukėlė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad D. A. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad D. A. anksčiau neteistas (b. l. 28), tačiau yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus (2010 m. balandžio 21 d. nutarimu už vairavimą neblaiviu, 2013 m. birželio 24 d. ir liepos 5 d. dėl neapdraustos transporto priemonės), galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 29-30). Išvardinti kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys patvirtina, kad jis nėra nusikalsti linkęs asmuo, tačiau pakankamai neatsakingai ir abejingai vertina savo, kaip vairuotojo, pareigas. Kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, tačiau yra registruotas Darbo biržoje, vedęs, turi mažametį vaiką, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, su teismo įsakymu paskirta bauda sutiko, savo kaltės neneigė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, t. y. atsakomybės nevengė. Kita vertus, D. A. vairavo automobilį apsvaigimo būsenoje, kuomet jo dėmesys ir orientacija buvo susilpnėjusi, o tai kėlė ypač didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai bei gyvybei, net ir važiuojant nedidelį atstumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio įstatymo numatytam galimam skirti šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.
BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki trejų metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju D. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Praeityje kaltinamasis jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam ir jam buvo atimta teisė vairuoti, nežiūrint į tai, jis ir toliau nevengia prie vairo sėsti būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, bei kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, nuvažiuotą atstumą ir tai, kad kaltinamasis sustojo ne laisva valia, o sustabdytas pareigūnų, kitas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant D. A. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.
Dėl turto konfiskavimo
BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Ši norma yra imperatyvi, todėl kaltininkui priklausanti nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais, išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017). Bylos duomenimis automobilis BMW 525 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika jos padarymo metu priklausė L. S. (b. l. 7) ir 2017 m. liepos 26 d. jis buvo parduotas M. Š., t. y. nusikaltimo padarymo priemonė kaltinamajam nepriklausė ir nepriklauso šiuo metu. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė automobilis „BMW 525 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – L. S., nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo transporto priemonė bus panaudota nusikalstamos veikos padarymui. Tai patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek liudytojas L. S. sūnus A. S.. Be to, automobilis šiuo metu yra parduotas trečiam asmeniui. Vadinasi, nėra įstatyme numatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti kitam asmeniui priklausančią nusikaltimo padarymo priemonę.
Atmestinas kaip nepagrįstas kaltinamojo gynėjo argumentas, kad nesant pagrindų konfiskuoti transporto priemonę iš jos savininko negalimas ir automobilio vertės konfiskavimas iš kaltinamojo. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nurodytu reguliavimu yra ne tik įgyvendinami bausmės tikslai – dėl automobilio ekonominės vertės konfiskavimo kaltininkas patiria finansinius nuostolius, kas atgraso nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, tačiau tuo pačiu ginamos ir turto savininkų, kurie su savo turtu elgiasi sąžiningai bei apdairiai, teisės. Priešingu atveju, pašalinus neigiamą ekonominį faktorių kaltininko turtui, jis galėtų sąmoningai naudoti kitiems asmenims priklausantį turtą nusikalstamoms veikoms daryti, žinodamas, kad toks turtas nebus konfiskuojamas.
Byloje nustatyta, kad automobilis „BMW 525 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turi ekonominę vertę. Jį naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika. D. A. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam – praeityje jau buvo už tai baustas administracine tvarka, atimant teisę vairuoti, tačiau išvadų nepadarė, todėl vien specialiosios teisės atėmimas laikytinas nepakankama prevencine priemone, nuo analogiškų veikų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, nesant galimybės konfiskuoti automobilio „BMW 525 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) natūra, iš kaltinamojo priteistina jo vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio „BMW 525D“ (2005 m.) kaina Lietuvoje yra 5 920 EUR (su PVM) (b. l. 8-9), tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, kad konfiskuotinas automobilis buvo parduotas už mažesnę sumą – 3 900 EUR. Kita vertus, pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta po nusikalstamos veikos padarymo praėjus daugiau nei mėnesiui laiko. Joje nurodyta, kad automobilis turėjo stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų trūkumų, buvo skilęs priekinis stiklas, subraižytas bamperis, kas galėjo lemti mažesnę pardavimo kainą. Tuo tarpu iš 2017 m. birželio 8 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu išorinių transporto priemonės sugadinimo požymių nenustatyta, stabdžių sistema buvo tvarkinga, automobilio priekinių ir išorinių stiklų, langų ir užpakalinio vaizdo veidrodžių būklė tvarkinga, vienintelis nustatytas trūkumas – vairo mechanizmo būklė, t. y. nustatyta, jog judesiai persiduoda į ratus (b. l. 6). Tai rodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu automobilis buvo kitos būklės, nei pirkimo-pardavimo metu. Be to, neatmestinas ir civilinėje teisėje galiojantis dispozityvumo principas, leidžiantis šalims laisvai susitarti dėl bet kokios transporto priemonės pardavimo kainos, kuri gali būti nulemta įvairių subjektyvių kriterijų. Dėl nurodytų priežasčių, spręsdamas dėl konfiskuotino automobilio vertės, teismas nesivadovauja „BMW 525 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta jo pardavimo kaina. VšĮ „Emprekis“ nurodyta vidutine automobilio „BMW 525 D“ (2005 m.) kaina Lietuvoje teismas neturi pagrindo abejoti, ji nustatyta objektyviai įvertinus automobilio nusidėvėjimą per tam tikrą laiką, todėl iš kaltinamojo D. A. priteistina VšĮ „Emprekis“ nurodyta vidutinė automobilio „BMW 525 D“ (2005 m.) kaina Lietuvoje – 5 920 EUR. Pažymėtina, kad konfiskuotina automobilio vertė, palyginus su įstatyme numatytu už D. A. padarytą nusikalstamą veiką galimu skirti baudos dydžiu, yra artima baudos minimumui, todėl nelaikytina neadekvačia ir neproporcinga šiuo atveju.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 26) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (1 883 EUR) dydžio baudą.
Paskirti D. A. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Išieškoti iš D. A. valstybės naudai 5 920 EUR sumą, atitinkančią automobilio „BMW 525 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.
D. A. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Išaiškinti D. A., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.