- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-17
- Bylos Nr.
- 1A-73-468/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28210-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Arūnas Kisielius, Ainora Kornelija Macevičienė
- Nuteistasis
- D. A.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Arūno Kisieliaus, Ainoros Kornelijos Macevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 50 MGL (1 883 EUR) dydžio baudą, uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, nuspręsta išieškoti iš D. A. valstybės naudai 5 920 EUR sumą, atitinkančią automobilio, BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
D. A. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2017 m. birželio 8 d., apie 1.05 val., M. Mažvydo g., ties pastatu Nr. 13, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį, BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,59 promilės etilo alkoholio.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniame skunde nuteistasis D. A. prašo pakeisti 2017 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl 5 920 Eur sumos išieškojimo arba sumažinti išieškotiną sumą iki 3 900 Eur. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė išieškoti iš jo valstybės naudai 5 920 Eur, atitinkančią automobilio, BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų aplinkybių bei neatsižvelgė į teismų praktiką ir neteisingai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nėra teistas, neturi galiojančių nuobaudų, nusikalstama veika padarinių nesukėlė, prisipažino ir labai gailisi. Šiuo metu neturi darbo, yra užsiregistravęs darbo biržoje, todėl neturi pajamų ir išieškoma suma padarytų didelę žalą jo šeimai. Dėl šių aplinkybių mano, kad sumos, atitinkančios automobilio vertę, išieškojimas būtų neproporcinga ir teisingumą pažeidžianti poveikio priemonė tiek padarytam pažeidimui, tiek kaltininko asmenybei, dėl ko akivaizdžiai neatitiktų įstatymų leidėjo siekiamų tikslų. Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino automobilio, BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, kadangi automobilis buvo parduotas ne už 5 920 Eur, o už tikrąją jo rinkos vertę – 3 900 Eur. Automobilis turėjo stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų trūkumų, buvo skilęs priekinis stiklas, subraižytas bamperis, kas lėmė mažesnę automobilio pardavimo kainą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama apelianto kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė jo atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnio nuostatas, taip neatsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, taip pat netinkamai nustatė konfiskuotino automobilio, BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę.
Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, netinkamai vadovavosi baudžiamuoju įstatymu ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodo, kad turto konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė jo padarytam nusikaltimui ir dėl to pirmosios instancijos teismas negalėjo jos taikyti. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, su tokia apelianto pozicija sutikti negali.
Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nuteistajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, apelianto vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 str. 7 d. yra ne tik galimas, bet ir būtinas, nepriklausomai nuo to, kad automobilis nusikaltimo padarymo metu priklausė L. S. ir 2017 m. liepos 26 d. jis buvo parduotas M. Š.
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tuometinis automobilio savininkas – L. S., nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo transporto priemonė bus panaudota nusikalstamos veikos padarymui. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje užfiksuoti nuteistojo ir A. S. duoti parodymai (b.l. 81). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 72 straipsnio 5 dalį ir iš nuteistojo D. A. išieškojo automobilio, BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodoma Konstitucinio Teismo formuojama praktika, kurioje yra konstatuota, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad automobilio, BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės išieškojimas valstybės naudai iš nuteistojo D. A. yra proporcinga ir teisinga baudžiamojo poveikio priemonė, pirmosios instancijos teismas skirdamas ją įvertino visus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, tinkamai motyvavo savo sprendimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimas, kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo, pobūdžio.
Vertinant skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą, svarbu įvertinti kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistas D. A. anksčiau neteistas, tačiau yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus (2010 m. balandžio 21 d. nutarimu už vairavimą neblaiviu, 2013 m. birželio 24 d. ir liepos 5 d. dėl neapdraustos transporto priemonės), šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Kolegijos vertinimu, šios aukščiau nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoją nuteistąjį ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis, būdamas jauno amžiaus (gim. 1989 m.) atsainiai žiūri į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, iš ankstesnio baudimo administracine tvarka, bei skirtų nuobaudų tinkamų išvadų nėra padaręs, vėl vairavo būdamas apsvaigęs ir šiuo konkrečiu atveju automobilio nuvažiuotas atstumas veikos kvalifikavimui nėra reikšmingas, pats autotransporto priemonės vairavimo faktas liudija, kad jis nėra linkęs laikytis KET, abejingai vertina savo, kaip vairuotojo, pareigas.
Taip pat pažymėtina, jog D. A. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko kolegija neabejoja, kad neteisėti apelianto veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad už nesunkų nusikaltimą asmeniui gali būti skiriama iki 500 MGL dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju nuteistajam D. A. paskirta 50 MGL dydžio bauda bei 5 920 Eur išieškojimas valstybės naudai, šios pinigų sumos bendrai sudaro vidutinį baudos dydį, skiriamą už tokio tipo nusikaltimą. Įvertinus visą tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto vertę iš nusikaltimą padariusio asmens (BK 72 straipsnio 5 dalis), nepažeidė proporcingumo principo, sprendimą priėmė tinkamai įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis įstatymu.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė per didelę automobilio, BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, su tokia apelianto pozicija sutikti negali. Kolegijos nuomone, teismas, nustatydamas automobilio vertę, pagrįstai vadovavosi VšĮ „Emprekis“ raštu, kuriame automobilis BMW 525D, įvertintas 5 920 Eur, o ne 2017 m. liepos 26 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta automobilio, BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina – 3 900 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, jog sutartis sudaryta po 1 mėnesio nuo nusikalstamos veikos padarymo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuotiną sumą nustatyti remiantis VšĮ „Emprekis“ raštu, laikytina, jog sutartyje nurodyta automobilio kaina neatitinka jo tikrosios rinkos vertės. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2017 m. birželio 8 d. automobilio techninės būklės patikinimo ir apžiūros protokolu, jokių automobilio defektų, kuriuos nurodo minėtoje automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje, nenustatyta. Dėl šių aplinkybių kolegija daro išvadą, kad nusikaltimo padarymo metu automobilis buvo techniškai tvarkingas, o byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti priešingai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad fiziniai asmenys pirkdami ar parduodami automobilius įgyvendina dispozityvumo principą, t. y. patys pasirenka už kokią kainą parduoti ar pirkti prekes. Vien tai, kad 2017 m. liepos 26 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje yra numatyta kaina – 3 900 Eur, nereiškia, kad tai yra tikroji automobilio rinkos vertė. Taigi, byloje nėra nustatyta jokių priežasčių, dėl kurių automobilio kaina turėtų būti ženkliai mažesnė nei nurodyta minėtame VšĮ „Emprekis“ rašte. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko tinkamą konfiskuotino automobilio vertės nustatymo būdą ir jokių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė D. A. buvo paskirta teisingai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. A. apeliacinį skundą.