Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Algama“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Algama“ ieškinį atsakovams R. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Sancus“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė solidariai priteisti iš atsakovų R. K. ir UAB „Sancus“ 127 560,53 Eur turtinės žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovo R. K. 5 procentų, o iš atsakovės UAB „Sancus“ 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad buvęs įmonės UAB „Algama” vadovas R. K. neteisėtais veiksmais konkurencijos teisės prasme ieškovei padarė turtinę žalą. Iš ieškovės vadovo pareigų atsakovas pašalintas 2014 m. rugpjūčio 12 d. visuotinio akcininkų surinkimo sprendimu. Atsakovas, dar būdamas UAB „Algama“ vadovu, įsteigė analogiška veikla užsiimančią įmonę – UAB „Sancus“, kurioje atsakovui ir jo sutuoktinei priklauso 95 % akcijų. Atsakovo sutuoktinė V. K. buvo UAB „Algama“ darbuotoja – pagal darbo sutartį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d. dirbo vyriausiąja buhaltere. Atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, nesilaikė CK 2.87 straipsnyje reglamentuotų fiduciarinių pareigų (pažeidė lojalumo, asmeninių ir juridinio asmens interesų derinimo pareigas), todėl privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Kadangi atsakovas žinojo visą informaciją apie ieškovės klientus ir tiekėjus, dalyvaudamas ir konkuruojančios įmonės veikloje, galėjo jiems pasiūlyti palankesnes tos pačios produkcijos įsigijimo ir paslaugų teikimo sąlygas. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų sumažėjo ieškovės gaunamos pajamos. Ieškovės teigimu, žalos dydį sudaro 2013 metais buvusio pelno praradimas, t. y. 440 441 Lt (127 560,53 Eur) grynojo pelno.Nors veiksmus, pažeidžiančius ieškovės interesus atliko atsakovas R. K., tačiau būtent atsakovės UAB „Sancus“ veikla ir jos konkuravimas su ieškove nulėmė žalos atsiradimą, todėl jos atlyginimas iš atsakovų priteistinas solidariai. Atsakovės UAB „Sancus“ įsteigimo ir veiklos tikslas buvo nesąžininga konkurencija, pasinaudojant ieškovės konfidencialia informacija.

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš UAB „Algama“ direktoriaus pareigų R. K. buvo atleistas 2014 m. rugpjūčio 12 d., o UAB „Sancus“ vadovu pradėjo dirbti 2014 m. rugpjūčio 18 d. akcininkams paskyrus jį įmonės direktoriumi. Taigi, atsakovas niekada vienu metu nebuvo ir UAB „Algama“, ir UAB „Sancus“ vadovu, stebėtojų tarybos ar valdybos nariu, todėl atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovas pažeidė ieškovės įstatų 114 punktą. Atsakovas neinicijavo naujos įmonės steigimo, o įsigijo jau įsteigtos ir veikiančios įmonės akcijas, sudarančias 10 % įmonės įstatinio kapitalo. Juridinio asmens dalyvis per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Aplinkybė, kad atsakovas 2013 m. rugsėjo 23 d. tapo UAB „Sancus“ akcininku, nelaikytina dalyvavimu šios įmonės veikloje, o tapimas UAB „Sancus“ akcininku nepažeidė UAB „Algama“ interesų. Teismas sprendė, kad atsakovas nepažeidė CK 2.87 straipsnio 3 – 5 dalių nuostatų vien dėl to, kad įsigijo dalį UAB „Sancus“ akcijų. Be to, ieškovės įstatuose nebuvo draudimo būti kitos įmonės akcininku.Apie 25 įmonės teikia analogiškas prekes ir paslaugas, todėl ieškovės pelnas tiesiogiai priklauso ne tik nuo UAB „Sancus“ veiklos, tačiau ir nuo kitų rinkos dalyvių finansinės veiklos rezultatų.

Ieškovė neįrodė, kad atsakovas, vadovaudamas UAB „Algama“ perviliojo jos klientus ar teikė informaciją kitai įmonei. Ieškovė nenurodė, kokie konkretūs duomenys sudarė jos komercinę paslaptį, kuri buvo atskleista arba neteisėtai panaudota prieš UAB „Algama“ interesus. Su atsakovu R. K. nebuvo sudaryta nekonkuravimo sutartis ar jam išmokėta piniginė kompensacija dėl susilaikymo nuo tokių veiksmų.

2013 metais UAB „Algama“ įvykdė vienkartinį apie 1,25 mln. Eur (t. y. apie 3,9 mln. Lt) vertės projektą su Latvijos partneriu (Liepoja Bulk Terminals SIA), todėl ieškovės 2013 metų pajamos žymiai padidėjo, palyginus su 2012 ir 2014 metais. Be to, auditorė nustatė, kad įmonės 2011 –2014 m. pardavimų pajamos ir bendrasis pelningumas (išskyrus netipinį vienkartinį 2013 metų projektą su Latvijos įmone), buvo beveik vienodas ir metų eigoje turėjo tas pačias tendencijas, todėl atsakovo R. K. veiksmai nenulėmė sumažėjusių 2014 m. UAB „Algama“ gaunamų pajamų ir grynojo pelningumo.

Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad ieškovė nepagrįstai žalą skaičiuoja remdamasi 2013 m. įmonės veiklos rezultatais, nes jie nėra tapatūs dėl sandorio su Latvijos įmone. Kadangi ieškovė neįrodė, kad yra civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išreikalauti iš atsakovės UAB „Sancus“ klientų, kuriems buvo suteiktos paslaugos ir tiektos prekės 2013 – 2014 m., sąrašą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Aplinkybė, kad R. K. vienu metu nevadovavo UAB "Algama" ir UAB "Sancus", nereiškia, kad nebuvo pažeistos CK 2.87 straipsnyje numatytos juridinio asmens organo (vadovo) lojalumo juridiniam asmeniui pareigos. Atsakovas 2013 m. rugsėjo 16 d. įsigijo 10 vnt., o jo sutuoktinė – 85 vnt. (iš 100 vnt.) šios įmonės akcijų, taigi, nuo šios datos, kai atsakovas buvo UAB "Algama" vadovu, o jo sutuoktinė – UAB "Algama" vyriausiąja buhaltere, atsakovo šeima valdė 95% UAB "Sancus" akcijų. Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi ir 3.92 straipsnio 1 dalimi, 95% UAB "Sancus" akcijų R. K. su sutuoktine valdė kartu.Nors akcininkas nėra juridinio asmens organas, tačiau didžiosios dalies įmonės akcijų savininkas ne tik daro esminę įtaką juridinio asmens sprendimams, tačiau ir yra suinteresuotas sėkminga įmonės veikla, kadangi nuo to priklauso įmonės akcijų teikiama nauda. Be to, atsakovas tapo UAB "Sancus" vadovu po itin trumpo laiko tarpo po jo atleidimo iš UAB "Algama" vadovo pareigų.Ilgą laiką vadovavęs vienam juridiniam asmeniui, užsiimančiam specifine veikla, ir tuo pat metu įsigijęs didelį kiekį tokia pat veikla užsiimančio juridinio asmens akcijų, juridinio asmens valdymo organo narys turėtų apie tai bent jau informuoti kitus juridinio asmens dalyvius, priešingas elgesys neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų reikalavimų. Kai įsigyjamos konkuruojančio subjekto akcijos, susidaro aiškus interesų konfliktas. Šie atsakovo veiksmai pagrindžia CK 2.87 straipsnyje nustatytų vadovo pareigų pažeidimą.Įvertinti UAB "Algama" ir UAB "Sancus" konkuravimą ir jo mastą buvo galima tik įvertinus abiejų įmonių klientų sąrašą, tačiau šie bylai itin reikšmingi duomenys taip ir nebuvo surinkti. Savarankiškai šių duomenų ieškovė surinkti neturėjo teisinių galimybių, o pir­mosios instancijos teismas atsisakymą išreikalauti tokius duomenis motyvavo jų netikslingumu ir sukūrė situaci­ją, dėl kurios byloje nėra duomenų apie tai, kokie klientai, anksčiau buvę ieškovės klientais, tapo atsakovės klientais.Atsižvelgiant į dideles patirtas sąnaudas projekto su Latvijos įmone vykdymui, taip pat komandiruočių išlaidas ir pajamų apmokestinimą, grynajam UAB "Algama" pelnui šis projektas turėjo labai nedidelę įtaką, todėl 2013 metų laikyti ypatingais dėl teismo nurodomo projekto nėra pagrindo. Auditorės išvada buvo pateikta ne abiejų šalių, o atsakovų prašymu ir ne teismo nurodymu. Taigi, šis atsakovų iniciatyva suformuluotas ir teismui pateiktas dokumentas neturi didesnės įrodomosios galios, nei pačios ieškovės pateikti skaičiavimai. Be to, auditorė išvadoms pateikti reikalingų duomenų ieškovės neprašė.Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai rėmėsi atsakovų argumentais, t. y. atsiliepimo argumentus perrašė į procesinį sprendimą, atsisakė išreikalauti tinkamam bylos išnagrinėjimui svarbius įrodymus, todėl neatskleidė bylos esmės, apeliacinės instancijos teismui atsisakius išreikalauti įrodymus, yra pagrindas sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

Ieškovė, siūlydama palyginti savo ir UAB „Sancus“ klientų sąrašus, nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybės ji siekia nustatyti. Tik ieškovė žino, kiek ir kuriuos konkrečius klientus ji prarado ginčo laikotarpiu, tačiau konkrečiai nenurodė nei vieno pervilioto kliento. Ieškovė nepateikė duomenų apie prarastus klientus, todėl neįrodė ieškinio reikalavimų tenkinimui reikšmingo fakto.Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės apyvarta 2011 – 2014 metais (išskyrus 2013 m. dėl minėto ypatingo projekto) išliko stabili. Ieškovė yra nesąžininga, skaičiuodama prarastas (jos nuomone) pajamas nuo sumos, kuri yra netipiška, neįprasta, vienkartinio pobūdžio.Byloje nėra aplinkybių, kurios pagal įstatymą (CK 2.87 straipsnį, CK 6.246 – 6.249 straipsnius), taip pat pagal suformuotą teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014) yra būtinos, sprendžiant dėl vadovo civilinės atsakomybės. Ieškovės pozicija yra nepagrįsta, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos pareiškimus, ir paneigtų teismo išvadas, kurios pagrįstos ir įrodytos faktiniais bylos duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, reglamentuotų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl įrodymų išreikalavimo

Apeliantė prašo išreikalauti iš atsakovės UAB „Sancus“ bylai reikšmingus duomenis – klientų, kuriems 2013 – 2014 metais buvo suteiktos paslaugos ir teiktos prekės, sąrašą. Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys pačios turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Taigi, būtent ieškovei, teigiančiai, kad atsakovas perviliojo jos klientus, teko įrodinėjimo pareiga bent jau elementariai nurodyti perviliotų ieškovės klientų pavadinimus, pateikti su jais sudarytas sutartis ar tokių sutarčių nutraukimą patvirtinančius dokumentus, pateikti duomenis, ar ieškovę su neva perviliotais klientais siejo ilgalaikiai verslo santykiai ar sutartys su jais buvo sudaromos terminuotai, konkretiems darbams atlikti, ar konkrečioms prekėms įsigyti. Byloje nesant šių duomenų nereikšmingas tampa ir atsakovės klientų sąrašas, kadangi nežinant konkrečių ieškovės klientų bei bendradarbiavimo su jais aplinkybių, teismas negali lyginamuoju metodu vertinti ieškovės ir atsakovės klientų tapatumo, nustatyti, ar klientai buvo viliojami sistemingais atsakovo veiksmais ar dėl tam tikrų komercinių priežasčių (mažesnės prekių/paslaugų kainos, jų kokybės, akcijų ir taikomų nuolaidų, etc.) patys pasirinko vieną ar kitą prekių ir (ar) paslaugų tiekėją.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į įrodinėjimo pareigos paskirstymą civilinėse bylose sprendžia, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti apeliantės prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, ir bylą apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėja remdamasi joje esančiais įrodymais.

Dėl bylos esmės

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad ieškovė verčiasi konvejerių juostų, jų dalių prekyba, remontu ir pritaikymu, konsultavimo klausimais, susijusiais su juostine transportavimo technika, kad atsakovas nuo 1994 m. lapkričio 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. buvo ieškovės vadovu. Atsakovas 2013 m. rugsėjo 9 d. įsigijo 10 vienetų paprastųjų vardinių su ieškove konkuruojančios UAB „Sancus“ akcijų, nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. tapo šios įmonės vadovu. Atsakovo sutuoktinė nuosavybės teise valdo 85 vienetus paprastųjų vardinių UAB „Sancus“ akcijų. Šių faktinių aplinkybių šalys neginčija. Ieškovės teigimu, atsakovas R. K., būdamas ieškovės vadovu, pažeidė fiduciarines pareigas (CK 2.87 straipsnis), pasinaudojo ieškovės komercine paslaptimi esančia informacija ir nesąžiningai perviliojo klientus, t. y. veikė nesąžiningai konkurencijos teisės prasme. Pasak ieškovės, dėl tokių atsakovo neteisėtos konkurencijos veiksmų ieškovės veikla 2014 m. buvo nuostolinga, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovės patirtą žalą, kuri prilyginama 2013 m. ieškovės gautam grynajam pelnui, t. y. 127 560,53 Eur.

Dėl juridinio asmens vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnio 1 – 6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai.

Fiduciarinės pareigos juridiniam asmeniui reiškia tai, kad įmonės vadovas neturi teisės einamų pareigų ir turimų įgaliojimų panaudoti asmeniniams ar trečiųjų asmenų poreikiams, susijusiems su jo interesais, tenkinti, jeigu neturi įmonės dalyvių leidimo, ir privalo išimtinai veikti įmonės interesais. Tačiau vien tik faktas, kad įmonės vadovas veikia interesų konflikto situacijoje, kuri gali būti neatskleista juridinio asmens dalyviams, pats savaime nesuponuoja žalos juridiniam asmeniui atsiradimo. Kiekvienu konkrečiu atveju, ieškovas privalo įrodyti ne tik tai, kad vadovas pažeidė fiduciarines pareigas, bet ir šio pažeidimo bei atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Dėl to reikalavimą atlyginti žalą, įmonės vadovo padarytą pažeidus fiduciarines pareigas, reiškiantis subjektas turi pagrįsti, kokius konkrečius sprendimus vadovas priėmė siekdamas asmeninės naudos, bet ne veikdamas įmonei naudingiausiu būdu. Tai subjektyvus neteisėtų veiksmų požymis, kuris nustatinėtinas tiriant ir analizuojant konkrečių vadovo sprendimų bei jų įgyvendinimo aplinkybes, t. y. jų materialųjį turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-169-381/2015).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, kad atsakovas R. K., būdamas ieškovės vadovu, turėjo tik 10 vienetų iš 100 paprastųjų vardinių su ieškove konkuruojančios UAB „Sancus“ akcijų (10 %), todėl nepagrįstai konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas tapo konkuruojančios įmonės akcininku, nelaikytina dalyvavimu šios įmonės veikloje ir galėjusia paveikti ieškovės interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo sutuoktinė iš viso turėjo 85 vienetus paprastųjų vardinių UAB „Sancus“ akcijų. Vadovaujantis įstatyme nustatyta prezumpcija sutuoktinių turtas įgytas po santuokos sudarymo pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Byloje esantys įrodymai, įskaitant ir R. K. bei V. K. ištuokos liudijimą, iš kurio matyti, kad santuoka nutraukta 2015 m. sausio 12 d., nepaneigia įstatyme nustatytos prezumpcijos. Tai reiškia, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdė 95 % toje pačioje konkurencinėje rinkoje veikiančios atsakovės UAB „Sancus“ akcijų. Nors atsakovas vienu metu nevadovavo abiem konkuruojančioms įmonėms, nebuvo UAB „Sancus“ stebėtojų tarybos ar valdybos nariu, todėl nepažeidė ieškovės įstatų 114 punkto, tačiau atsižvelgiant į CK 2.87 straipsnio 3 ir 5 dalis bei ieškovės įstatų 116 punktą, atsakovas privalėjo informuoti ieškovės visuotinį akcininkų susirinkimą apie nuosavybės teise įgytas kitos, panašia ūkine veikla besiverčiančios įmonės akcijas. Teisėjų kolegija šią išvadą grindžia tuo, kad atsakovas kartu su sutuoktine valdė kontrolinį UAB „Sancus“ akcijų paketą, todėl turėjo sprendžiamąjį balsą visuotiniame akcininkų susirinkime ir galėjo priimti sprendimus, susijusius su šios bendrovės komercine veikla bei jos plėtra. Dėl nurodyto sprendžiamojo balso visuotiniame akcininkų susirinkime atsakovas neabejotinai galėjo piktnaudžiauti užimamomis pareigomis ieškovės įmonėje bei veikti neišvengdamas/nesistengdamas išvengti interesų konflikto.

Sprendžiant dėl konkrečiam ginčui svarbių aplinkybių ir reikšmingų faktų, būtina įvertinti ir atsižvelgti į ginčo specifiką. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl įmonės buvusio vadovo atsakomybės už jo veiksmais įmonei padarytą žalą. Vertinant įrodymus šioje byloje, būtina atsižvelgti ne tik į nustatytą aplinkybę, kad atsakovas nepranešė visuotiniam akcininkų susirinkimui apie konkuruojančios įmonės akcijų įgijimą ir dėl to galintį kilti interesų konfliktą, bet ir konkrečius atsakovo veiksmus valdant ieškovės įmonę, priimant kasdienius veiklos organizavimo bei verslo sprendimus, sudaromus sandorius, konkrečių sandorių įtaką bendrovės turtinei padėčiai, taip pat vertinti sandorių visumą, atsižvelgti į jų sudarymo metu buvusią situaciją bendrovėje, sandorio šalių ryšius, sandorių ekonominį pagrįstumą ir panašiai, nes tai reikšminga sprendžiant dėl bendrovės vadovo pareigos veikti išimtinai bendrovės interesais įvykdymo ir žalos, kilusios dėl fiduciarinių pareigų nevykdymo, atsiradimo.

Minėta, kad reikalavimą atlyginti žalą, įmonės vadovo padarytą pažeidus fiduciarines pareigas, reiškiantis subjektas turi pagrįsti, kokius konkrečius sprendimus vadovas priėmė siekdamas asmeninės naudos, bet ne veikdamas įmonei naudingiausiu būdu. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nenurodė nei vieno konkretaus atsakovo priimto sprendimo ar sudaryto sandorio, dėl kurių atsakovo asmeniniai interesai prieštaravo ieškovės interesams, ieškovė neįrodė dėl tokių sprendimų atsiradusios žalos bei jos dydžio. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nors atsakovas nesilaikė CK 2.87 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos pranešti kitiems ieškovės valdymo organo nariams arba dalyviams apie kilusį interesų konfliktą ir dėl to pažeidė nurodytame straipsnyje reglamentuotas fiduciarines pareigas ieškovei, tačiau byloje nenustatyta, kad dėl šių atsakovo neteisėtų veiksmų buvo sudaryti ieškovei nenaudingi sandoriai ir dėl jų ieškovė patyrė žalą. Taigi, byloje nenustatytos visos būtinos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose reglamentuotos vadovo civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo žalą dėl CK 2.87 straipsnyje numatytų pareigų pažeidimo.

Dėl komercinės paslapties atskleidimo ir nesąžiningo klientų perviliojimo

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, įrodinėdama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, neįvardijo, kokią konkrečią atsakovo atskleistą informaciją ji laiko komercine paslaptimi, todėl neįrodė, kad buvo pažeista įstatyminė pareiga saugoti ūkio subjekto komercinę paslaptį (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką šiuos teismo argumentus teisėjų kolegija papildo.

CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas žinojo visus duomenis apie ieškovės klientus bei tiekėjus, todėl ieškovės klientų sąrašo ir su jais susijusių duomenų panaudojimas laikytinas nesąžiningos konkurencijosveiksmais. Bendrovės valdymo organai nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi, tačiau tam, kad tokia informacija galėtų būti pripažinta komercine paslaptimi, jai keliami iš esmės trys reikalavimai: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Vertinant, ar informacija apie klientus turi komercinę vertę, svarbu atsižvelgti į aplinkybes, jog paprastai kliento pasitikėjimas, parinktas kliento siekius ir poreikius atitinkantis produktas garantuoja jo lojalumą ir įmonės vardo žinomumo augimą. Investuoti į turimą klientą įmonėms apsimoka labiau nei bandyti pritraukti naujų, nes iš lojalių klientų jos gali uždirbti daugiau pelno nei iš naujai pritrauktų, todėl praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl šios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

Nors įrodinėjimas civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais, tačiau ir šiose bylose nepaneigiamas rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė nepateikė savo klientų sąrašo, nenurodė, kurie konkretūs klientai nesąžiningais atsakovo veiksmais buvo pervilioti, nepateikė teismui duomenų apie tai, kad klientai nutraukė ar atsisakė vykdyti su ieškove sudarytas sutartis, ilgamečiai verslo partneriai atsisakė sudaryti naujas sutartis, nenurodė konkrečios iš perviliotų klientų negauto pelno dalies. Ieškovė nenurodė nesąžiningų atsakovo veiksmų pasinaudojant jam žinomu ieškovės klientų sąrašu ir šiems klientams siūlant sudaryti paslaugų ir/ar prekių tiekimo sutartis su UAB „Sancus“ palankesnėmis sąlygomis nei su ieškove, pavyzdžiui, paslaugas siūlant palankesnėmis kainomis, taikant jiems vienkartines akcijas ar siūlant dalyvauti lojalumo programose. Taigi, byloje nenustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas R. K. atskleidė atsakovei UAB „Sancus“ ieškovės klientų sąrašą ar pasinaudodamas jam žinoma informacija apie ieškovės klientus neteisėtai tokia informacija naudojosi ir perviliojo ieškovės klientus.

Minėta, kad nežinant konkrečių ieškovės klientų bei bendradarbiavimo su jais aplinkybių, teismas negali lyginamuoju metodu vertinti ieškovės ir atsakovės klientų tapatumo, nustatyti, ar klientai buvo viliojami sistemingais atsakovo veiksmais ar dėl tam tikrų komercinių priežasčių (mažesnės prekių/paslaugų kainos, jų kokybės, akcijų ir taikomų nuolaidų, etc.) patys pasirinko vieną ar kitą prekių ir (ar) paslaugų tiekėją. Ieškovės pateikti įrodymai apie atsakovo R. K. buvimą UAB „Algama“ vadovu ir tuo pačiu metu UAB „Sancus“ akcininku, nepranešant apie tai kitiems ieškovės akcininkams, taip pat įrodymai apie tai, kad sumažėjo ieškovės grynasis pelnas ir ji patyrė nuostolius negautų pajamų pavidalu, nagrinėjamu atveju nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįrodo atsakovo R. K. nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis ūkio subjektų pelnas ar nuostolis priklauso nuo įvairių aplinkybių, įskaitant ir vadovo pasikeitimą, personalo valdymą, įmonėje vykdomas rinkodaros ir marketingo strategijas, kontrahentų (tiekėjų/klientų) finansinio stabilumo rodiklius, etc. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neįrodyti neteisėti atsakovo veiksmai, susiję su ieškovės komercinių paslapčių atskleidimu tretiesiems asmenims ir nesąžiningos konkurencijos veiksmai perviliojant ieškovės klientus.

Dėl žalos atlyginimo

Žala, padaryta nesąžininga konkurencija, turi būti apskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendraisiais žalos atlyginimo principais, įtvirtintais CK, nes KĮ nenustatyta specialių kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti apskaičiuojama žala. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą būtina nustatyti atsakovų neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir žalos atsiradimo fakto. Nagrinėjamoje byloje nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti ir spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo (CK 6.245, 6.246 straipsniai).

Apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės su Latvijos įmone vykdyto projekto pelningumo, 2013 metais ieškovės gautų pajamų dydžio bei jos finansinės padėties, auditorės išvados patikimumo yra susiję su ieškovės įrodinėjamu ir prašomu priteisti žalos dydžiu. Teismui nustačius, kad ieškovė neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų ir dėl to neįgijo teisės į žalos atlyginimą, teisėjų kolegija šių apeliantės argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, nes jie nedaro įtakos teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui, procesinei civilinės bylos baigčiai.

Dėl procesinės bylos baigties

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines kilusio ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nustatyti materialiosios teisės pažeidimai netinkamai aiškinant ir taikant CK 2.87 straipsnyje nustatytas juridinio asmens valdymo organo fiduciarines pareigas bei netinkamas įvardijimas, kad ieškovė nenurodė konkrečios informacijos, kurią laiko komercine paslaptimi, nesąlygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimo, nes byloje nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, lėmę žalos ieškovei atsiradimą, o apeliacinės instancijos teismas buvo kompetentingas ištaisyti nustatytus materialiosios teisės normos aiškinimo netikslumus. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegijai atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovai neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą nepakeistą.