Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Algama“ atstovui advokato padėjėjui Raimondui Mažuliui, atsakovo R. K. atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Algama“ ieškinį atsakovams R. K., uždarajai akcinei bendrovei „Sancus“ dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė teismui 2015-08-10 pateikė ieškinį, juo prašo: 1) priteisti ieškovei UAB „Algama” solidariai iš atsakovų R. K. ir UAB „Sancus“ 127 560,53 EUR turtinės žalos atlyginimo, 2) priteisti ieškovei UAB „Algama” iš atsakovo R. K. 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovei UAB „Algama” iš atsakovės UAB „Sancus“ 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog buvęs įmonės UAB „Algama” vadovas (atsakovas) neteisėtais veiksmais konkurencijos teisės prasme įmonei (ieškovei) padarė turtinę žalą. UAB „Algama“ akcininkams tapo žinoma, kad atsakovas, dar būdamas UAB „Algama“ vadovu, įsteigė analogišką veiklą užsiimančią įmonę - UAB „Sancus“, kurioje atsakovui ir jo sutuoktinei priklauso iš viso 95 procentų akcijų. Pažymėjo, kad atsakovo R. K. sutuoktinė V. K. buvo UAB „Algama“ darbuotoja -pagal darbo sutartį nuo 2013-08-01 iki 2014-11-17 dirbo UAB „Algama“ vyriausiaja buhaltere.

Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, juo prašo ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškinyje neteisingai nurodyta, kad R. K. vienu metu buvo UAB “Algama” ir UAB „Sancus“ vadovu. Teigia, jog pats faktas, kad atsakovo įsigijo kitos bendrovės akcijas, jokios žalos UAB „Algama“ nepadarė ir negalėjo padaryti. Ieškovė turėjo išvardinti „perviliotus klientus“, jeigu tokie būtų, bet to nepadarė, nes jų nebuvo. ieškinyje nenurodyti tikrovės atitinkantys faktai, kurie patvirtintų ieškovo teiginius, kad R. K. buvo nelojalus UAB „Algama“ arba atliktų jos atžvilgiu neteisėtus veiksmus. Aplinkybė, jog UAB „Algama“ 2014 metų grynasis pelnas ženkliai sumažėjo palyginant su 2013 uždirbtu pelnu, paaiškinama ir tuo, kad 2013 metais UAB „Algama“ įvykdė vienkartinį apie 1,25 mln. Eur (t. y. apie 3,9 mln. Lt) vertės projektą su Latvijos partneriu (Liepoja Bulk Terminals SIA, todėl jos 2013 metų pajamos žymiai šoktelėjo palyginus su praėjusiais ir ateinančiais metais. Kadangi 2013 metais įvykdytasprojektas buvo vienkartinis ir jis buvo neįprastai didelės apimties, tai 2013 metų veiklos rezultatus nėra pagrindo lyginti su 2014 m. R. K., kaip savo srities profesionalas, savo ilgametę patirtį panaudojo tiek dirbdamas UAB “Algama“ (iš kurios buvo atleistas 2014 08 12 ), tiek pradėjęs darbą jau kitoje bendrovėje - UAB“Sancus“ pradėjo dirbti 2014 08 18). Jo darbas ieškovės, o po to atsakovės įmonėje buvo vykdomas nepažeidžiant jokių privalomų reikalavimų ir principinių nuostatų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog atsakovas privalėjo ieškovei pranešti apie dalyvavimą kito juridinio asmens veikloje, to padaryta nebuvo. Ieškovai, skaičiuodami žalos atlyginimą, remiasi tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais. Mano, kad audito išvados neturi didesnės galios, nei kiti įrodymai. Teigia, jog tiksliau būtų vadovautis Registrų centre esančiais įmonės balansais.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Teigia, jog ieškovė yra šeimos įmonė. Vadovaujant atsakovui įmonė pasiekė gerų rezultatų, tačiau esant vidiniams nesutarimams tarp akcininkų atsakovą atleido. Dėl to buvo sutrikdyta daugiametė įmonės veikla, prasidėjo darbuotojų kaita, mažinami atlyginimai. Iki to. kol atsakovas buvo atleistas, ieškovė gereneravo dividendus, po jo išėjimo, įmonės finansinė situacija pablogėjo. Tikina, kad ieškovės rezultatų blogėjimą lėmė ne atsakovo veikla kitoje įmonėje, o kiti vidiniai įmonės veiksniai.

Teismo posėdžio metu liudytoja B. L. nurodė, jog atsakovo vadovavimo metu kolektyvo atmosfera buvo gera, atsakovas kompetetingai atliko vadovo pareigas. Pažymėjo, kad po atsakovo atleidimo vyko patikrinimai, kuriuos atliko ir įmonėje nedirbę asmenys, liudytoja patikrinime nedalyvavo. Vėliau prasidėjo įvairūs nesutarimai, teko savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. K. nurodė, jog vadovaujant atsakovui įmonės veikla vyko sklandžiai, jam išėjus kilo nervinė įtampa. Įmonei faktiškai vadovavo akcininkė D. T.. Pažymėjo, jok kol vadovavo atsakovas, jokių darbų šuolių ir nuopolių nebuvo. Atsakovo darbo sutarties nutraukimas buvo netikėtas.

Teismo posėdžio metu liudytoja auditorė N. J. nurodė, jog atsakovės pardavimo pajamos nuo 2011 metų pastoviai mažėjo, išskyrus 2013 metus, kai buvo sudarytas vienkartinis sandoris su Latvijos įmone. Atkreipė dėmesį, jog nuo 2011 merų pelningumo rodiklis (bendrasis pelnas) išliko beveik tame pačiame lygyje, pažymėjo, kad bendrasis pelnas – tai resursai, iš kurių uždirbamos pajamos. Nurodė, jog įmonės 2011–2014 metų finansiniai duomenys nebuvo audituojami. Patikino, kad direktoriaus atleidimas praktiškai jokios įtakos įmonės finansiniams veiklos rezultatams neturėjo.

Ieškinys netenkintinas.

Byloje nustatyta, jog 1994-11-16 įsteigta ir įregistruota UAB „Algama“, užsiimanti konvejerių juostų, jų dalių prekyba, re­montu ir pritaikymu, konsultavimu klausimais, susijusiais su juostine transportavimo technika. UAB „Algama“ 2006-10-12 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu UAB „Algama“ direktoriumi nuo 2006-11-03 buvo paskirtas atsakovas R. K.. UAB „Algama“ 2013 metų pardavimo pajamos sudarė 8 944 931 Lt, o 2014 metų – 4 253 950 Lt. UAB „Algama“ 2014-08-12 visuotiniame akcininkų susirinkime R. K. buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų nuo 2014 08 12.

Pateikdama ieškinį ieškovė mano, kad UAB „Sancus“ ir UAB „Algama“ vykdo analogišką veiklą. Ieškovė tikina, kad aplinkybė, jog UAB „Sancus“ ėmė bendradarbiauti su UAB „Algama“ klientais, sąlygojo UAB „Algama“ gaunamų pajamų ir grynojo pelno sumažėjimą ir tai buvo dėl atsakovo R. K. neteisėtų veiksmų, kuriais pažeidžiamos tiek UAB „Algama“ steigimo dokumentų, tiek galiojančių teisės aktų normos.

Bendrovės valdymo organo nario (vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

Žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-7-124/2014).

Teismas pirmiausia atkreipia dėmesį t tai, jog ieškovė ieškinyje neteisingai pateikė kai kuriuos faktinius duomenis (vėliau baigiamųjų kalbų metu ieškovė šią faktinę aplinkybę patikslino). Atsakovas UAB „Algama“ vadovo pareigas ėjo nuo 1994-11-16 iki 2014-08-13. Įmonėje UAB „Sancus“ atsakovas vadovo pareigas padėjo eiti nuo 2014-08-18. Šios faktinės aplinkybes rodo, jog R. K. niekada vienu metu nebuvo UAB „Algama“ vadovu ir kitos įmonės, šiuo atveju UAB „Sancus“, vadovu ar Stebėtojų tarybos, ar Valdybos nariu. Tokiu būdu pabrėžtina, kad ieškinyje esanti nuoroda į UAB Algama“ įstatų 114 punkto nuostatos pažeidimą, yra akivaizdžiai nepagrįsta. Iš UAB „Algama“ direktoriaus pareigų R. K. buvo atleistas 2014-08-12, o UAB „Sancus“ vadovu pradėjo dirbti 2014-08-18, akcininkams paskyrus jį įmonės direktoriumi.

Antra, atsakovas R. K. neinicijavo naujos įmonės steigimo, o įsigijo jau įsteigtos ir veikiančios įmonės akcijas, sudarančias 10 procentų įmonės įstatinio kapitalo, kas nesuteikė jam lemiančio vaidmens įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime. Pažymėtina, kad atsakovas tapo vienu iš savininkų nuo 2013-09-23. Svarbu ir tai, kad atsakovas R. K. taip pat yra ir UAB „Algama“ steigėjas ir akcininkas, turintis 21 procentą jos akcijų. Aktualu tai, jog dalyvio ir vadovo padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis ir kompetencija. Dalyvis per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, teismas mano, jog aplinkybė, kad R. K. tapo UAB „Sancus“ akcininku, nelaikytina dalyvavimu šios įmonės veikloje, o tapimas UAB „Sancus“ akcininku niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti UAB „Algama“ interesų, dėl to atmestinas ieškovės argumentas, jog atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnio 3–5 dalies nuostatas vien dėl to, kad jis įsigijo dalį UAB „Sancus“ akcijų. Įmonės UAB „Algama“ įstatuose taip pat nebuvo nurodyta draudimo būti kitos įmonės akcininku.

Trečia, bylos duomenys patvirtina, kad įmonių UAB „Algama“ ir UAB „Sancus“ veikla nebuvo identiška. UAB „Algama“ veikla yra žymiai platesnio pobūdžio nei UAB „Sancus“. UAB „Sancus“ nevykdo veiklos, susijusios su kaušų, sietų, sietų priedų, juostų jungimo medžiagų, pramoninių šepečių žvaigždučių, grandinių, jungčių, techninių gumų, guminių žarnų (rankovių), technologinių linijų laikiklių prekyba ir kt. Pastebėtina, kad tiek UAB „Algama“, tiek UAB „Sancus“ vykdo transporterinių juostų prekybą. Tačiau tokia veikla užsiima ir visa eilė kitų juridinių asmenų. Atsakovo duomenimis, šioje srityje veikia apie 25 įmonės, teikiančias analogiškas prekes ir paslaugas. Tai reiškia, kad ieškovės pelnas tiesiogiai priklauso ne tik nuo UAB „Sancus“ veiklos, tačiau ir nuo kitų rinkos dalyvių finansinės veiklos rezultatų.

Ketvirta, įmonių veiklos rezultatai priklausė ir nuo skelbiamų konkursų rezultatų. Byloje nėra duomenų, jog kol R. K. buvo UAB „Algama“ direktoriumi, UAB „Sancus“ niekada nėra laimėjusi jokio konkurso, kuriame dalyvavo ir UAB „Algama“. Faktiškai UAB ‚Sancus“ net ir nėra dalyvavusi konkursuose, kuriuose dalyvavo UAB „Algama“.

Penkta, byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kad atsakovas, vadovaudamas UAB „Algama“ atliko klientų perviliojimą, teikė informaciją kitai įmonei (CPK 12, 178 straipsniai). Sutiktina su atsakove, kad ieškovė pateikia teiginius dėl to, kas yra komercinė paslaptis, bet nenurodė, kokie konkretūs duomenys, kokia konkreti informacija sudarė UAB „Algama“ komercinę paslaptį, kuri būtų kam nors (ir kam konkrečiai) atskleista arba neteisėtai panaudota prieš UAB „Algama“ interesus, pažeidžiant Konkurencijos įstatymo normas. Pažymėtina, kad atleidžiant iš UAB „Algama“ su R. K. nebuvo sudaryta jokia sutartis apribojanti jo veiklą ir jam nebuvo išmokėta jokia kompensacija, susijusi su nekonkuravimu ateityje. Byloje nėra duomenų, kokie klientai, anksčiau buvę ieškovės klientai, tapo atsakovės klientais. Šiuo aspektu svarbu tai, kad klientų pasirinkimas, iš kurio tiekėjo pirkti tikslingiau, vertintinas kaip normalus konkurencijos reiškinys, jeigu konkrečiais pavyzdžiais neįrodyta, kad buvo priešingai. Šioje byloje to padaryta nebuvo. Visos aptartos priežastys patvirtina, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis).

Šešta, ieškovė žalą skaičiavo taip: 2013 metais ieškovė uždirbo 127 650,53 Eur grynojo pelno; 2014 metais ieškovė pelno neuždirbo, o veiklos nuostoliai sudarė 9 203,83 Eur. Ieškovė reikalauja, kad iš atsakovų jai būtų priteista piniginė suma tokio dydžio, kokio buvo 2013 metų grynasis pelnas. Analizuojant žalos institutą pabrėžtina, kad 2013 metų rezultatai ieškovei buvo ypatingi, kadangi 2013 metais UAB „Algama“ įvykdė vienkartinį apie 1,25 mln. Eur (t. y. apie 3,9 mln. Lt) vertės projektą su Latvijos partneriu (Liepoja Bulk Terminals SIA). Suprantama, kad dėl šios priežasties ieškovės 2013 metų pajamos žymiai padidėjo, palyginus su 2012 ir 2014 metais.

Septinta, 2014 metais UAB „Algama“ įsigijo ilgalaikio turto, jo vertė 2014 metais padidėjo ( + 223 259 Lt lyginant su 2013 m.), atitinkamai padidėjo ilgalaikio turto amortizacinės sąnaudos; buvo įsigyta daugiau atsargų (+ 64 827 Lt lyginant su 2013 m.), šių atsargų sandėliavimas reikalauja papildomų išlaidų; buvo išmokėta 554 833 Lt dividendų; padidėjo darbuotojų skaičius nuo 13 iki 17– tai pareikalavo papildomų išlaidų ir pan. Vertinant ilgalaikio turto įsigijimą pastebėtina, kad įgytas turtas, kuris negeneruoja pajamų, įmonės pelno nedidina, dėl to besąlygiškai lyginti 2013 m. ir 2014 m. rezultatų žalos dydžio kontekste nėra visiškai teisinga.

Aštunta, byloje pateikta auditorės N. J. 2011–2014 metų UAB „Algama“ pajamų bei pelningumo analizė. Joje nustatyta, kad: 1) UAB „Algama“ pardavimo pajamos po truputį mažėjo (2011 m. sudarė 6 734 197 Lt, 2014 m. sudarė 4 253 950 Lt); 2) pardavimų pelningumo rodikliai (bendrasis pelnas) išliko stabilūs (2011 m. sudarė 2 006 234 Lt, arba 29,79 procento, 2014 m. sudarė 1 319 936 Lt, arba 31,03 procento); 3) veiklos sąnaudos (bendra apimtimi) išliko beveik tos pačios ir kito nežymiai (2011 m. sudarė 1 473 924 Lt, 2014 m. sudarė 3 364 151 Lt). Tai rodo, kad veiklos sąnaudose sąlygiškai pastovių išlaidų dalis (ji paprastai nepriklauso nuo pardavimų apimties) yra pastovi. Veiklos sąnaudų lygis tiesiogiai įtakojo tipinės veiklos bei įprastinės veiklos pelningumą. Auditorė padarė vienareikšmišką išvadą: įmonės 2011-2014 m. pardavimų pajamos ir bendrasis pelningumas (išskyrus netipinį vienkartinį 2013 metų projektą su Latvijos įmone), buvo bemaž vienodas ir metų eigoje turėjo tas pačias tendencijas, todėl R. K. nesukėlė pasekmių, dėl kurių sumažėjo UAB „Algama“ 2014 m. gaunamos pajamos ir grynasis pelningumas (CPK 178 straipsnis).

Devinta, vertinant viešoje erdvėje esančią informaciją, matyti, kad įmonės apyvarta 2011 m – 2014 m. (išskyrus 2013 m. dėl minėto ypatingo projekto) išliko stabili. Tik atleidus atsakovą, įmonėje darbuotojų skaičius nežymiai, tačiau mažėjo. Kita vertus, po atsakovo atleidimo vadovo pareigas ėjęs R. M. patvirtino, kad 2014 metų veiklos rezultatai pelno atžvilgiu buvo geri, pažymėjo, kad vėliau darbas įmonėje tapo neįmanomas dėl to, kad be pagrindinės akcininkė D. T. žinios nebuvo įmanoma atlikti įmonėje kokių nors pakitimų, o įmonė faktiškai yra giminių įmonė (joje dirba arba yra akcininkai vienos giminės broliai, seserys, žentai, marčios ir jų vaikai, ir jų interesai ne visada sutampa). Dėl to R. M. 2015 m. sausio mėn. paprašė jį atleisti iš vadovo pareigų.

Dešimta, buvę įmonės darbuotojai B. L., S. K., P. Š. nurodė, jog atsakovo vadovavimo metu kolektyvo atmosfera buvo gera, atsakovas kompetetingai atliko vadovo pareigas, visi įmonės darbuotojai žinojo savo darbą, kas už ką atsakingas. Jam išėjus kilo nervinė įtampa, sutriko įprasta įmonės veikla. Be to, įmonei faktiškai vadovavo akcininkė D. T.. Pažymėjo, jok kol vadovavo atsakovas, jokių darbų apimties šuolių ir kritimų nebuvo.

Teismas mano, kad byloje pateiktos ir išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nepagrįstai žalą skaičiuoja remdamasi 2013 m. įmonės veiklos rezultatais, nes jie nėra tapatūs dėl sandorio su Latvijos įmone. Akcentuotina ir tai, kad ieškovė, kaip minėta anksčiau neįrodžiusi atsakovo neteisėtų veiksmų, neįrodė ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos atsiradimo fakto.

Apibendrinant visetą konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, kad yra civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma, t. y. neteisėti vadovo veiksmai; žala (nuostoliai); priežastinis ryšys tarp neteisėtų vadovo veiksmų ir nuostolių; vadovo kaltė (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys netenkintinas (CPK 12, 178, 197 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Klaipėdos apygardos teismo 2015-08-12 nutartimi atsakovų turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys netenkintinas, minėta nutartimi laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Algama“ ieškinio atsakovams R. K., uždarajai akcinei bendrovei „Sancus“ dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Klaipėdos apygardos teismo 2015-08-12 nutartimi atsakovų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės „Sancus“, įmonės kodas 303125396, buveinės adresas Perkūnkiemio g. 13–91, Vilnius, turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.