Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl B. R. epizodo) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams,

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl S. K. epizodo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. R. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. R. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę M. R. įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2022 m. spalio 22 d. 13.50 val. iki 2022 m. spalio 23 d. 12.04 val. bei nuo 2022 m. lapkričio 4 d. 00.58 val. iki 2022 m. lapkričio 4 d. 13.56 val. (dvi paros) ir nustatyta laikyti, kad M. R. yra atlikęs dalį teismo paskirtos bausmės – dvi dienas laisvės atėmimo.

Procesas dėl nukentėjusiųjų V. R. ir A. R. atstovo advokato M. Š. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutrauktas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš M. R. 69,88 Eur.

M. R. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms, esančioms: (duomenys neskelbtini), vertė: 69,88 Eur, leidžiant naudoti ir disponuoti banko sąskaitose esančia neišieškoma suma – 840 Eur, paliktas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo patenkinti ir iš kaltinamojo M. R. priteistos 416,67 Eur išlaidos valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. R. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

Dėl paskirtos bausmės

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. R. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Bylos duomenimis, M. R. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, anksčiau jis yra teistas net 18 kartų, iš jų 2 kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu teistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą ir nesunkiai sužalojo savo sutuoktinę B. R. (2 t., b. l. 109–131, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), naują nusikalstamą veiką B. R. atžvilgiu padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, t. y. kitą dieną po to, kai 2022 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos leidimu buvo išleistas į namus iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos – 2022 m. lapkričio 11 d. (3 t., b. l. 125), o analogišką nusikalstamą veiką S. K. atžvilgiu padarė praėjus vos 3 savaitėms po to, kai 2022 m. spalio 21 d. buvo iš pataisos namų-atviros kolonijos išleistas į namus iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos, yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 133–143). Visa tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padarytos veikos nėra atsitiktinės, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Byloje nustatytos dvi M. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 t., b. l. 115), taip pat nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

9. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus M. R. už jo padarytus nusikaltimus griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir laisvės atėmimas 8 mėnesiams, yra artimos sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui (vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų), todėl daryti išvadą, kad paskirtos bausmės per griežtos, nėra pagrindo. Už abu nusikaltimus M. R. paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri taip pat nėra per griežta. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo kaltinamajam klausimą, atsižvelgė į tai, jog pastarasis atlygino B. R. padarytą žalą ir šią aplinkybę pripažino M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taigi, neteisus apeliantas teigdamas, kad ši aplinkybė nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad M. R. vykdo individualią veiklą. Todėl dar kartą vertinti minėtas aplinkybes ir šiuo pagrindu švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

10. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

11. Pažymima, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

12. M. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams už 2 nesunkius tyčinius nusikaltimus, taigi šiuo atveju yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip pirmiau minėta, M. R. 2 naujus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė anksčiau būdamas teistas net 18 kartų, iš jų 2 kartus teistas už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, naujas nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu: B. R. atžvilgiu nusikalstamą veiką padarė kitą dieną, o S. K. atžvilgiu – praėjus vos 3 savaitėms po to, kai 2022 m. spalio 21 d. buvo išleistas iš laisvės atėmimo vietos į namus iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos (2022 m. lapkričio 11 d.). Tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau daro nusikalstamas veikas, kritiškai savo elgesio nevertina.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, esant visumai nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai M. R. atžvilgiu bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, todėl apelianto prašymas atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą netenkinamas. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamoje byloje baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo bei intensyvios priežiūros nepakaktų M. R. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Dėl to konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir nuteistajam M. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad aplinkybės, jog nuteistasis yra dirbantis, tačiau nėra duomenų apie jo pajamas, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog nuteistasis gali ir toliau daryti nusikalstamas veikas, tačiau tokią išvadą neabejotinai galima daryti įvertinus šios nutarties 7 punkte nurodytų aplinkybių visumą. Pastebėtina ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais M. R. paskyrus laisvės atėmimo bausmes, ne kartą buvo taikytas pastarojo teisinę padėtį lengvinantis institutas – BK 75 straipsnis, tačiau akivaizdu, jog tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus ir savo nusikalstamo elgesio nekeičia. Todėl M. R. skundo argumentas, kad jis yra linkęs taisytis ir ateityje nebenusikals, net ir įvertinus tai, jog pastarasis dirba ir atlygino B. R. padarytą žalą, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu M. R. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.