Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-48-603/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-18
Bylos Nr.: e2-48-603/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00779-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Bujokaitė
Trečiasis asmuo: G. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, R. M., valstybės įmonė Registrų centras, Pavilnių, Verkių regioninių parkų direkcija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Ieškovas: Vilniaus apygardos prokuratūros
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Eldinta“
Advokatai: Michailas Sadovničius, Arūnas Kučinskas

Kategorijos

3.1.14.7Ieškinio dalyko arba pagrindo keitimas
2.1.2.4.1.2Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris

Civilinė byla Nr. e2-48-603/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00779-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.7; 2.1.2.4.1.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei Eidivaldai Meškienei,atsakovės atstovams vadovui Č. B. ir advokatui Arūnui Kučinskui,trečiajam asmeniui G. M. ir jo atstovui advokatui Michailui Sadovničiui,trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. K.,

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei I. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eldinta“, tretieji asmenys G. M., R. M., valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl savavališkos statybos fakto konstatavimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo nugriauti statinius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo teismo: 1) pripažinti, kad pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbai atlikti savavališkai; 2) pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento gyvenamojo namo su kavinės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2004 m. gruodžio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4- 846; 3) pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2012 m. rugsėjo 2 d. raštą Nr. 49SJN-(14.50.105)-852 „Sutikimas įregistruoti statinius“, kuriuo neprieštarauta, kad pagal pateiktą uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Eldinta“ prašymą bei nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą būtų įregistruoti statiniai 1A1/Ž, 211/ž ir 3 Il/p, esantys (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti, kad nuosavybės teisės į pastatytus pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. gruodžio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-846 pagrindu UAB „Eldinta“ neįgijo; 5) įpareigoti atsakovę UAB „Eldinta“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis nugriauti pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esančius (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2019 m. kovo 28 d. buvo gautas iš Generalinės prokuratūros persiųstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas (Generalinėje prokuratūroje reg. Nr. AP-8482), dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos.

3. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), yra registruoti: 1) pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1996 m. - 2004 m., statinio kategorija - neypatingas, aukštų skaičius 1, bendras plotas - 79,20 kv. m, gyvenamasis plotas - 41,63 kv. m, verslo plotas - 35,18 kv. m, užstatytas plotas - 71 kv. m (toliau ir – Gyvenamasis namas); 2) pastatas - pavėsinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai - 2000 m., statinio kategorija - I grupės nesudėtingas, užstatytas plotas - 79 kv. m (toliau ir - Pavėsinė); 3) pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai - 2000 m., statinio kategorija - I grupės nesudėtingas, užstatytas plotas - 20 kv. m (toliau ir – Ūkio pastatas, kartu su Gyvenamasis namas ir Pavėsinė - Pastatai). Šie Pastatai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2015 m. kovo 26 d., įregistravimo pagrindas – Vilniaus apskrities viršininko administracijos (dabar – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. gruodžio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-846 (toliau ir – Tinkamumo aktas) bei 2013 m. lapkričio 14 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Pastatai nuosavybės teise nuo 2015 m. kovo 26 d. priklausė atsakovei, nuo 2017 m. liepos 5 d. (2017 m. liepos 4 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. VB7-4490 (toliau ir – Pirkimo pardavimo sutartis) pagrindu) priklausė G. M. ir R. M., nuo 2023 m. birželio 22 d. priklauso atsakovei UAB „Eldinta“.

4. UAB ,,Eldinta“ 1997 m. birželio 5 d. sudarė elektros energijos tiekimo sutartį prekybos paviljonui (duomenys neskelbtini)s gatvėje.

5. Vilniaus miesto valdyba 2000 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 1774V „Dėl leidimo uždarajai akcinei bendrovei „Eldinta“ rekonstruoti kavinę - paviljoną (duomenys neskelbtini) g. prie šaltinio“ (toliau ir – Vilniaus miesto valdybos 2000 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. 1774V) leido UAB „Eldinta“ rekonstruoti esamą laikiną kavinę - paviljoną (duomenys neskelbtini) g. prie šaltinio, padidinant plotą iki 60 kv. m ir pavedė Antakalnio seniūnui išduoti leidimą prekiauti viešojoje vietoje, nustatyta tvarka suderinus projektą.

6. Vilniaus miesto savivaldybės Verslo ir paslaugų skyrius Aiškinamajame rašte prie Vilniaus miesto valdybos 2000 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 1774V nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 2000 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 375V yra patvirtintas Kioskų pertvarkymo programos specialusis planas su reglamentu, pagal kurį Vilniaus miestas yra suskirstytas į trijų kategorijų teritorijas. Nagrinėjama vieta yra priskiriama II kategorijos teritorijai, kurioje leidžiama prekybos ir paslaugų laikinų statinių statyba. Kioskų pertvarkymo programos rengimo ir jos įgyvendinimo darbo grupės 2000 m. kovo 10 d. posėdyje buvo nutarta siūlyti laikino statinio savininkui A. T. pakeisti statusą į lauko kavinės - paviljono statusą; 2000 m. birželio 22 d. posėdyje buvo pritarta kavinės - paviljono rekonstravimui, padidinant plotą iki 60 kv. m.

7. Vilniaus miesto savivaldybės Antakalnio seniūnija 2008 m. rugsėjo 29 d. išdavė atsakovei leidimą prekiauti viešojoje vietoje mediniame prekybos paviljone (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia šaltinio, prekybos plotas - 21 kv. m.

8. Atsakovė 2008 m. spalio 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą su prašymu laikinai nuomai suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. prie šaltinio, kuriame nuo 1997 m. eksploatuoja kavinę. Vilniaus miesto valdyba 2000 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 1774V leido atsakovei rekonstruoti esamą pastatą kavinę - paviljoną, tačiau pagal teisės aktų nuostatas be žemės sklypo įteisinti statinio rekonstrukciją nėra galimybės.

9. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2017 m. birželio 8 d. gautas atsakovės UAB ,,Eldinta“ direktoriaus G. M. prašymas išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba kavinėje (duomenys neskelbtini).Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. birželio 16 d. išdavė atsakovei licenciją neterminuotam laikui verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

10. Trečiasis asmuo G. M., atstovaujantis UAB „Eldinta“, 2015 m. kovo 19 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl Pastatų, registro Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos, bei pateikė 2004 m. gruodžio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-846, 2012 m. rugsėjo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos Nr. 49SJN-(14.50.105)-852 raštą „Sutikimas įregistruoti statinius“ (toliau ir – Sutikimas įregistruoti statinius) ir 2013 m. lapkričio 14 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

11. UAB ,,Eldinta“ atstovo G. M. VĮ Registrų centrui teisinei registracijai pateiktame Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. gruodžio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (101)-11.4-846 nurodyta, kad gyvenamojo namo su kavinės patalpomis 1A1/ž (duomenys neskelbtini)., Vilnius, statytojas – UAB ,,Eldinta“, rangovas – ūkio būdu. Pagrindiniai techniniai rodikliai: butų skaičius 1, bendras plotas 79,20 kv. m, gyvenamas plotas 41,63 kv. m, verslo 35,18 kv. m. Pagalbiniai pastatai: pavėsinė 2I1/ž, ūkio pastatas 3I1/p.

12. UAB ,,Eldinta“ atstovo G. M. VĮ Registrų centrui teisinei registracijai pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2012 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. 49SJN-(14.50.105)-852 ,,Sutikimas įregistruoti statinius“ nurodyta, kad neprieštarauja, jog pagal pateiktą UAB ,,Eldinta“ prašymą bei Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą būtų įregistruoti statiniai (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

13. Nekilnojamojo turto registre 2015 m. kovo 26 d. įregistruoti UAB ,,Eldinta“ nuosavybės teise priklausantys Pastatai minėto pripažinimo tinkamu naudoti akto ir Nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu.

14. Pardavėja UAB ,,Eldinta“, atstovaujama direktoriaus G. M., ir pirkėjas G. M. 2017 m. liepos 4 d. sudarė pastatų pirkimo pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės D. Bielūnaitės, notarinio registro Nr. VB7-4490, dėl pastatų pardavimo; pastatai parduoti už 51 705,62 Eur; šalys susitarė įskaityti tarpusavio priešpriešinius vienarūšius reikalavimus: pardavėjo reikalavimo pirkėjui sumokėti daiktų pirkimo-pardavimo kainą pagal sutartį ir atitinkamą pirkėjo reikalavimą pardavėjui grąžinti pirkėjui tokio paties dydžio skolą, kylančią iš paskolos sutarčių.

15. R. M. automatizuotu būdu per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS) 2017 m. rugpjūčio 7 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą esamų statinių eksploatacijai; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 0,30 ha; paslaugos Nr. ZSFP-39762.

16. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 30-2166 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nustatė, kad pradedamas rengti apie 1400 kv. m sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį.

17. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus specialistas 2018 m. rugsėjo 11 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje – patikrino Gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. A32-3321/18(2.1.15-UK9), kuriame konstatavo, kad gyvenamosios paskirties pastate vykdoma maitinimo veikla.

18. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau ir - Inspekcija) 2018 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 2D-17212 informavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos archyve statybą leidžiančio dokumento, išduoto laikotarpyje nuo 1991 m. iki 1995 m. liepos 1 d., adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Leidimų išdavimo registracijos knygoje tokiu adresu, kad būtų išduotas statybos leidimas, įrašo nėra. Taip pat dokumentų apie Gyvenamojo namo, Pavėsinės ir Ūkio pastato pripažinimą tinkamais naudoti Inspekcijos archyve nėra, Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų registracijos žurnale nuo 2004 m. sausio 6 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. tokiu adresu įrašų nėra.

19. Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 49SJN-1158(14.49.105.) informavo, kad Vilniaus miesto skyrius duomenų apie išduotus sutikimus statyti statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini), neturi.

20. Pažymėtina, jog statinių, kurie stovi ne savininkui priklausančiame žemės sklype, rekonstrukcija ir (ar) naujų statinių statyba, galima tik gavus žemės sklypo savininko sutikimą, kuris šiuo konkrečiu atveju Nacionalinės žemės tarnybos (buvusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos) nebuvo gautas. Taip pat nebuvo gautas ir statybą leidžiantis dokumentas, o statybos užbaigimo faktą patvirtino niekinis (netikras) pripažinimo tinkamu naudoti aktas.

21. Teigia, kad Pastatų statytojas nėra teisėtas žemės, kurioje stovi Pastatai, savininkas, valdytojas ar naudotojas, valstybinės žemės patikėtinis statyti ginčo pastatus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, sutikimo neišdavė; pripažinimo tinkamu naudoti aktas Pastatams nebuvo surašytas, nes tokio akto valstybės institucija nėra išdavusi, todėl Pastatai nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti netikro dokumento pagrindu ir tai laikytina savavališka statyba pagal šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį.

22. Ginčijamas 2004 m. gruodžio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-846 neatitinka administracinio akto požymių, nes jo priėmimo tvarka bei jį priėmęs subjektas šiuo konkrečiu atveju negali būti identifikuoti. Ginčijamas aktas iš esmės laikytinas sandoriu. Pagal civilinės teisės teorijoje išskiriamas sandorių rūšis, toks aktas laikytinas vienašaliu sandoriu arba juridiniu faktu, sukūrusiu atitinkamus teisinius santykius bei teisines pasekmes. Ginčijamo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu atliktais teisiniais veiksmais buvo siekiama konkretaus teisinio rezultato, t. y. to, kad ginčo pastatai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau tikrovėje egzistuojančiu sandoriu pripažįstami tik teisėti veiksmai. Tik iš teisėtų veiksmų atsiradę teisinės pasekmės ir tuo pačiu įvykęs juridinis faktas laikytinas realiu sandoriu. Sandoris turi neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Sandoris turi būti sudaromas laikantis įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų ir jiems neprieštarauti.

23. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, pakanka objektyvių duomenų konstatuoti, jog 2004 m. gruodžio 20 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-846 yra netikras dokumentas (suklastotas) dokumentas ir būtent tokio netikro dokumento pagrindu buvo įregistruota UAB ,,Eldinta“ nuosavybės teisė į ginčo pastatus.

24. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti, kuris buvo įformintas pripažinimo tinkamu naudoti aktu, atliktas niekinio vienašalio sandorio pagrindu, todėl toks sandoris, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, privalo būti pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, t. y. nuo akto surašymo.

25. Kadangi valstybinės žemės patikėtinis nebuvo išdavęs sutikimo statyti ginčo pastatus ant valstybinės žemės, sutikimas juos įregistruoti pripažintinas negaliojančiu, taigi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2012 m. rugsėjo 2 d. raštas ,,Sutikimas įregistruoti statinius“, kuriame nurodyta, kad neprieštarauja, jog pagal pateiktą UAB ,,Eldinta“ prašymą bei Nekilnojamjo turto kadastrinių matavimų bylą būtų įregistruoti ginčo statiniai – pripažintinas negaliojančiu.

26. Niekinio sandorio pagrindu nuosavybės teisės į ginčo statinius atsakovė neįgijo, todėl ir nuosavybės teisė į juos bei registracija Nekilnojamojo turto registre, naikintina.

27. Iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl ir šioje byloje dėl ginčijamų sandorių teisėtumo negalima daryti kitų išvadų, ginčijami vienašaliai sandoriai yra neteisėti ir turi būti pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu.

28. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas šiuo atveju vykdytinas remiantis CK 4.103 straipsniu ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 2 punkto reikalavimais; ginčo pastatų statytoja UAB ,,Eldinta“ įpareigotina per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis ginčo statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

II.Atsiliepimų esmė

29. Atsakovė UAB „Eldinta“ atsiliepime nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo taikyti ieškinio senatį.

30. Nurodo, kad bendrovė nuo 1997 m. atvirai, sąžiningai, teisėtai ir nepertraukiamai, savo ūkinėje-komercinėje veikloje eksploatuoja pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Šią faktinę aplinkybę patvirtina byloje pateikta 1997 m. birželio 5 d. Elektros energijos tiekimo – vartojimo (pardavimo-pirkimo) sutartis Nr. 476.

31. Pastatams eksploatuoti 2000 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1774V ,,Dėl leidimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Eldinta“ rekonstruoti kavinę-paviljoną (duomenys neskelbtini)g. prie šaltinio“ – 1 p., buvo leista atsakovei rekonstruoti jau esamą kavinę-paviljoną (duomenys neskelbtini). prie šaltinio, pridedamoje miesto plano schemoje pažymėtoje vietoje, padidinant jos plotą iki 60 kv. m. Šio Vilniaus miesto valdybos sprendimo pagrindu architekto R. B. cechas parengė kavinės-paviljono rekonstrukcijos projektą, kuris buvo suderintas su kompetentingomis valdžios institucijomis. Minėtas architekto R. B. parengtas projektas ,,Laikinosios kavinės-paviljono rekonstrukcija“ patvirtina pastatų (duomenys neskelbtini), statybos darbų teisėtumą ir patvirtinantis, kad šie atsakovei priklausantys nekilnojamieji daiktai buvo sukurti (pastatyti) teisėtai.

32. 2004 m. gruodžio 20 d. buvo surašytas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-846. Šis aktas taip pat patvirtina minėtų pastatų statybos teisėtumą. Vėliau minėto akto pagrindu buvo atlikta šių atsakovei priklausančių pastatų registracija nekilnojamojo turto registre, kuri ir galioja lig šiol. Šią faktinę aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas 2017 m. liepos 24 d. Nekilnojamojo turto registro CDB išrašo 10.1 punkte nurodyti duomenys.

33. 2012 m. rugsėjo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėja surašė raštą Nr.49 JN-(14.50.105)-852 ,,Sutikimas įregistruoti statinius“.

34. 2013 m. dabartinis vienintelis bendrovės akcininkas bei vadovas Č. B. sužinojo, kad planuojama parduoti bendrovę su visu jai priklausančiu turtu. Tuo metu bendrovė vykdė maitinimo veiklą adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo tikslu Č. B. susitiko su tuometiniu vieninteliu bendrovės akcininku A. T. ir tuometiniu direktoriumi G. M.. Buvo sutarta, kad Č. B. paskolins bendrovei 70 000 Lt statinio statybos darbams (duomenys neskelbtini), užbaigti, o vėliau šis bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas bus jam parduotas už 75 000 Lt kainą. Šias aplinkybes patvirtina 2013 m. balandžio 29 d. bendrovės vienintelio akcininko susirinkimo protokolas.

35. Č. B. ir A. T. 2013 m. rugpjūčio 30 d. sudarė bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Č. B. įsigijo 120 bendrovės akcijų ir tapo vieninteliu jos akcininku.

36. 2017 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 30-2166 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kurio pagrindu buvo parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas.

37. 2018 m. balandžio 10 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projektui pritarė (suderino) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.

38. 2018 m. balandžio 10 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu pritarė teikimui tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini)g. formavimo ir pertvarkymo projektą.

39. 2018 m. gegužės 10 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu pritarė teikimui tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projektą.

40. 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo parengtas įsakymo „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ projektas.

41. 2019 m. vasarą Č. B. sužinojo, kad 2017 m. liepos 14 d. tretieji asmenys G. M. ir jo sutuoktinė R. M. su atsakove, atstovaujama to paties trečiojo asmens G. M., sudarė Pastatų pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį nekilnojamasis turtas, dėl kurio savavališkos statybos nagrinėjama ši byla, buvo „parduotas“ atsakovams ir buvo atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas neva tai pagal trečiojo asmens G. M. paskolų sutartis su bendrove.

42. 2019 m. lapkričio 22 d. Č. B. vienintelio bendrovės akcininko sprendimu atšaukė atsakovą G. M. iš bendrovės direktoriaus pareigų ir paskyrė save nauju bendrovės direktoriumi.

43. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-296-981/2023, kuriuo, be kita ko, buvo pripažinta niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Eldinta“, iš vienos pusės, ir trečiųjų asmenų G. M. ir R. M., iš kitos pusės, sudaryta 2017 m. liepos 4 d. Pastatų pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. VB7-4490 bei pritaikytos vienašalės restitucijos pagrindu buvo bendrovei natūra priteisti pastatai, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

44. Pagal Nekilnojamjo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, yra akivaizdu, jog jame nurodyti pastatai 2015 m. kovo 26 d. buvo įregistruoti bendrovės vardu 2004 m. gruodžio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-846 pagrindu. Pastatų registrui buvo suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta, kad šių pastatų registro duomenys yra visiškai sutvarkyti.

45. CK 4.262 straipsnyje yra įtvirtinta, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatos įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

46. Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pastatytų, rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. STR 1.11.01:2002 ,,Dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos“ 9.6 ir 22 punktai reglamentuoja, kad statinys pripažįstamas tinkamu naudoti, kai nustatyta tvarka sudaryta komisija atlikusi patikrinimą patvirtina, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus, ir statinio pripažinimas tinkamu naudoti įforminamas surašant nustatytos formos statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Nustačius kadastro duomenis, pripažintas tinkamu naudoti statinys Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka įregistruojamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjas, siekdamas įregistruoti nuosavybės teises į ginčo pastatą, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pastatas yra tinkamas naudoti kaip statinys, bei nuosavybės teisę į pastatą patvirtinančius įrodymus. Minėtus įstatymo reikalaujamus dokumentus, reikalingus Pastatų registracijai, bendrovė pateikė.

47. Pagal teismų praktiką, minėto 2004 m. gruodžio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-846 panaikinimui (pripažinimui negaliojančiu), kaip vienašaliam administraciniam aktui, yra taikomi CK reglamentuoti sandorių negaliojimo pagrindai.

48. Ieškovas, ginčydamas 2004 m. gruodžio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-846, iš esmės nurodo tik vieną šio akto panaikinimo pagrindą, t. y. pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad šis administracinis aktas yra netikras (suklastotas). Tačiau ieškovas nepateikia jokių šiuos jo ieškinio teiginius patvirtinančių įrodymų. Šiuo tikslu yra nurodoma tik trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos, ieškovui nurodyta aplinkybė, kad su Pastatų registracija susijusių dokumentų „Inspekcijos archyve nėra ir Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų registracijos žurnale (nuo 2004-01-06 iki 2004-12-31) tokiu adresu, įrašų nėra“. Tačiau šis Inspekcijos paaiškinimas neįrodo minėto dokumento netikrumo (suklastojimo) fakto dėl ko jis jau savaime turėtų būti laikomas niekiniu.

49. Atsakovas atkreipia dėmesį į svarbią faktinę aplinkybę, kad ginčijamas administracinis aktas yra tinkamai spauduotas Inspekcijos ir jos tarnautojų spaudais bei yra pasirašytas visų Inspekcijos komisijos narių, o ieškovas nenurodo jokių nei šios konkrečios aplinkybės nuginčijimo pagrindų, taip pat nepateikia ir jokių įrodymų, kad šie ginčijamame akte esantys Inspekcijos bei komisijos narių spaudai ir parašai būtų suklastoti. Taip pat nėra keliamas ir klausimas apie galimą Inspekcijos tarnautojų tarnybinį aplaidumą atliekant tinkamą šio administracinio akto bei kitų su juo susijusių dokumentų registraciją Inspekcijos registre. Juo labiau, kad vien tik nurodoma faktinė aplinkybė, galimai įrodanti tik minėto dokumento registracijos Inspekcijoje aplaidumą, tačiau, kai jau paminėta aukščiau, neįrodo paties šio administracinio akto neteisėtumo fakto.

Motyvuojamoji dalis

50. Atsižvelgiant į tai, yra akivaizdu, kad ieškovas šioje byloje nepateikė jokių objektyvių 2004 m. gruodžio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-846 netikrumo (suklastojimo) įrodymų (pvz. teismo eksperto išvada ar kt.). Priešingai, atsakovės teiginius apie šio akto tikrumą ir galiojimą patvirtina šiame administraciniame akte esantys Inspekcijos ir jos tarnautojų spaudai bei šiame akte esantys visų Inspekcijos komisijos narių parašai. Juo labiau, kad ši aplinkybė jau savaime paneigia šio administracinio akto neatitikimo imperatyvioms teisės normoms pagrindus (CK 1.80 straipsnio taikymo nagrinėjamu atveju).

51. Šioje civilinėje byloje be civilinio pobūdžio reikalavimų yra pareikštas ir administracinio pobūdžio reikalavimas, t. y. ginčijamas individualus administracinis aktas – 2004 m. gruodžio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-846. Kasacinis teismas savo 2023 m. birželio 8 d. nutartyje pažymėjo, kad administracinių ginčų priskirtinumas bendrosios kompetencijos teismams nekeičia pačių reikalavimų teisinio pobūdžio ir jiems taikytino teisinio reguliavimo, įskaitant ir reguliavimo dėl administracinio akto apskundimo termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023).

52. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog „Skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduotas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos.“

53. Ieškinio senaties termino pasibaigimas bei aukščiau nurodyto administracinių bylų teisenos procesinio termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę tik ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, t. y. šiuo atveju atsakovė. Bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva. CK 1.126 straipsnio 2 dalis numato, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

54. Papildomai nurodo, jog remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo imperatyvais, esant įtarimams dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo. Be to, remiantis kasacinio teismo praktika, ieškovas, kreipęsis į teismą dėl sprendimo, kuris priimtas prieš daugiau nei 10 metų, panaikinimo, laikomas praleidusiu naikinamąjį terminą nuo skundžiamo akto priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019).

55. Pasisakydama dėl įpareigojimo nugriauti Pastatus atsakovė pabrėžia, jog iš internetinėje svetainėje https://maps.vilnius.lt/ pateiktos informacijos matyti, kad šiuo metu detaliojo planavimo etape, 2017 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2166 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagrindu rengiamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto, minėtam žemės sklypui jau yra patvirtintos preliminarios ribos su sprendiniais. Numatytas formuojamo 0,1400 ha ploto žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorija. Minėtame detaliojo planavimo procese derinimui pritarė Nacionalinės žemės tarnyba, Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2018 m. gruodžio 18 d. buvo parengtas projektas „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.

56. Svarbu ir tai, kad dėl ieškovo prašomų nugriauti Pastatų anksčiau nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas. Priešingai, Vilniaus miesto valdyba sprendimu Nr. 1774V leido esamą kavinę-paviljoną rekonstruoti, bendrą plotą padidinant iki 60 kv. m. Tad atsakovė kelia klausimą, ar valstybės institucijos teisėtai parengto, galiojančio, teisėto ir atsakovei teisines pasekmes sukuriančio, tačiau ne dėl atsakovės kaltės pačios valstybės institucijos vidiniuose registruose tinkamai neįregistruoto individualaus administracinio akto panaikinimas, yra pagrindas įpareigoti atsakovę nugriauti Pastatus, praėjus daugiau nei 20 metų.

57. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu ieškinį prašo tenkinti ir nurodo, kad 2019 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 49SJN-1158(14.49.105.) pateikta informacija, jog Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius duomenų apie išduotus sutikimus statyti Pastatus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini), neturi. Pažymi, kad statinių, kurie stovi ne savininkui priklausančiame žemės sklype, rekonstrukcija ir (ar) naujų statinių statyba, galima tik gavus žemės sklypo savininko sutikimą, kuris šiuo konkrečiu atveju nebuvo gautas; taip pat nebuvo gautas ir statybą leidžiantis dokumentas. Teigia, kad niekiniai sandoriai negalioja nuo jų sudarymo momento (ab initio), o reikalavimams dėl tokio sandorio panaikinimo pareikšti nėra taikomi senaties terminai, todėl administraciniai aktai inter alia Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 2 d. raštas Nr. 49SJN-(14.50.105.)-852, sandoriai bei vėliau sudarytos turto perleidimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

58. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, jog patikrinus Inspekcijos archyve turimą dokumentaciją, Inspekcija 2018 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 2D-17212 informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad Inspekcijos archyve statybą leidžiančio dokumento, išduoto laikotarpyje nuo 1991 metų iki 1995 metų liepos 1 d., adresu (duomenys neskelbtini), nėra ir Leidimų išdavimo registracijos knygoje tokiu adresu, kad būtų išduotas statybos leidimas, įrašo nėra. Taip pat dokumentų apie Gyvenamojo namo, Pavėsinės bei Ūkio pastato pripažinimą tinkamais naudoti Inspekcijos archyve nėra ir Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų registracijos žurnale (nuo 2004 m. sausio 6 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d.) tokiu adresu įrašų nėra. Pateikti byloje dokumentai patvirtina faktą, kad buvo ketinama vykdyti laikino statinio kavinės – paviljono (duomenys neskelbtini) g. rekonstravimo darbus (padidinant plotą iki 60 kv. m), bet ne ginčo statinių statybą, todėl pritartina ieškovo išvadai, kad nuginčijus ginčo objektų registraciją Nekilnojamojo turto registre, spręstinas klausimas dėl šių statinių statybos teisėtumo ir jų padarinių šalinimo. Inspekcija, vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis, sutinka su ieškovo padaryta išvada, kad pripažinimo tinkamu naudoti aktas nebuvo surašytas įgaliotoje valstybės institucijoje, todėl Pastatai Nekilnojamo turto registre įregistruoti netinkamo dokumento pagrindu. Be to, byloje nėra pateiktų dokumentų apie tai, jog Pastatams būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas ar parengtas techninis projektas.

59. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje patikrinus turimas duomenų bazes nuo 2002 m. liepos 1 d. iki šios dienos nėra išduotų jokių statybą leidžiančių dokumentų statinių statybai (duomenys neskelbtini). Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius; šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-701/2018 inter alia konstatavo, kad „įvykdyti šias Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išvardytas sąlygas ir turėti dokumentus, leidžiančius asmeniui įgyvendinti statytojo teisę, visų pirma yra asmens, siekiančio tokios teisės, interesas, nes nurodytų sąlygų tinkamas įvykdymas užtikrina būsimų statybos darbų suderinimą su visais suinteresuotais asmenimis ir sudaro prielaidas statytojui įgyvendinant savo teises ateityje nepažeisti kitų asmenų teisių, nesukelti ginčų ir nepatirti nuostolių dėl kitų asmenų teisių pažeidimo, t. y. įstatymo laikymasis, be kita ko, užtikrina teisinį apibrėžtumą“.

Žemesnės instancijos teismas

60. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir susipažinus su byloje pateiktais dokumentais, mano, kad prokuroras pateiktame pareiškime padarė pagrįstą išvadą, kad 2004-12-20 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-846 ginčo statiniams nebuvo surašytas įgaliotoje valstybės institucijoje, todėl ginčo statiniai nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti netinkamo dokumento pagrindu. Kaip minėta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nėra jokių duomenų apie ginčo objektui išduotą statybos leidimą. Iš byloje kartu su ieškiniu pateikto Vilniaus miesto valdybos 2000-09 potvarkio Nr. 01 bei jo aiškinamojo rašto matome, kad buvo ketinama vykdyti laikino statinio kavinės – paviljono (duomenys neskelbtini) g. rekonstravimo darbus (padidinant plotą iki 60 kv. m), bet ne ginčo statinių statybą. Pažymi, jog minėtas potvarkis nėra statybos leidimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pritaria ieškovo išvadai, kad nuginčijus ginčo objektų registraciją Nekilnojamojo turto registre, spręstinas klausimas dėl šių statinių statybos teisėtumo ir jų padarinių šalinimo.

61. Trečiasis asmuo G. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis visiškai palaiko ieškinį; taip pat nurodė, kad jis labai pasitikėjo bendrovės vadovu, tačiau vadovas juo pasinaudojo, be to, nurodė, kad trečiojo asmens parašai, esantys ant dokumentų, yra suklastoti.

konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

62. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. kovo 27 d. pateikė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos požymių viešame registre atliekant įrašus dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties (ar tyčia nepakeičiant pastato paskirties) ir taip siekiant galbūt nusikalstamu būdu lengvatine tvarka įgyti teises į valstybinės žemės sklypą; šis prašymas iš Generalinės prokuratūros 2019 m. kovo 28 d. persiųstas Vilniaus apygardos prokuratūrai, kuri 2019 m. gegužės 27 d. pateikė teismui nagrinėjamą ieškinį.

63. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra registruoti: 1) pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1A1/ž, statybos metai 1996 m. - 2004 m., statinio kategorija - neypatingas, aukštų skaičius 1, bendras plotas - 79,20 kv. m, gyvenamasis plotas - 41,63 kv. m, verslo plotas - 35,18 kv. m, užstatytas plotas - 71 kv. m (toliau ir – Gyvenamasis namas); 2) pastatas - pavėsinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 2I1/ž, statybos metai - 2000 m., statinio kategorija - I grupės nesudėtingas, užstatytas plotas - 79 kv. m (toliau ir - Pavėsinė); 3) pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 3I1/ž, statybos metai - 2000 m., statinio kategorija - I grupės nesudėtingas, užstatytas plotas - 20 kv. m (toliau ir – Ūkio pastatas, kartu su Gyvenamasis namas ir Pavėsinė - Pastatai); šių Pastatų Nekilnojamojo turto registre įregistravimo pagrindas nuo 2015 m. kovo 26 d. nurodytas – Vilniaus apskrities viršininko administracijos (dabar – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. gruodžio 20 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-846 (toliau ir – 2004 m. gruodžio 20 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas) bei 2013 m. lapkričio 14 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Pastatai nuosavybės teise nuo 2015 m. kovo 26 d. priklausė atsakovei UAB ,,Eldinta“; nuo 2017 m. liepos 5 d. (2017 m. liepos 4 d. Pirkimo pardavimo sutarties Nr. VB7-4490 (toliau ir – Pirkimo pardavimo sutartis) pagrindu) priklausė tretiesiems asmenims G. M. ir R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; nuo 2023 m. birželio 22 d. nuosavybės teise Pastatai priklauso atsakovei UAB „Eldinta“ Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-296-981/2023 pagal ieškovės UAB ,,Eldinta“ ieškinį atsakovams G. M. ir R. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir vienašalės restitucijos taikymo, ir kuriuo buvo pripažinta negaliojančia 2017 m. liepos 4 d. Pastatų pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. VB7-4490, bei taikyta vienašalė restitucija natūra, priteisiant UAB ,,Eldinta“ iš atsakovų G. M. ir R. M. Pastatus, pagrindu.

64. Byloje pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad trečiasis asmuo G. M., atstovaujantis UAB „Eldinta“, 2015 m. kovo 19 d. su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl Pastatų, registro Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos, bei pateikė 2004 m. gruodžio 20 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-846, 2012 m. rugsėjo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos Nr. 49SJN-(14.50.105)-852 raštą „Sutikimas įregistruoti statinius“ bei 2013 m. lapkričio 14 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, tačiau teismo posėdžio metu trečiasis asmuo tvirtino, kad prašyme jo parašas yra suklastotas.

65. Byloje pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. gruodžio 20 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-846, kuriame nurodyta, kad komisija pripažįsta gyvenamąjį namą su kavinės patalpomis ir išvardintus pagalbinius statinius tinkamais naudoti, ir šį dokumentą pasirašę asmenys – komisijos pirmininkas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros departamento direktoriaus pavaduotojas Vytautas Docka ir komisijos nariai VEI Vilniaus ter. skyriaus vyriausiasis inžinierius-inspektorius R. V. bei Vilniaus m. PGT VPP inspekcijos statybų priežiūros poskyrio vyresnysis inspektorius S. K..

66. Vilniaus mieto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. A51-100644/18(2.14.2.12E-MP8) pareikalavo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos duomenų, susijusių su Pastatų pripažinimo tinkamu naudoti aktu ir visų dokumentų, turėjusių įtakos tokiai pastatų registracijai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 2D-17212 informavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos archyve (dabar - Inspekcijos) statybą leidžiančio dokumento, išduoto laikotarpiu nuo 1991 m. iki 1995 m. liepos 1 d. adresu (duomenys neskelbtini), nėra ir Leidimų išdavimo registracijos knygoje tokiu adresu, kad būtų išduotas statybos leidimas, įrašo nėra; taip pat dokumentų apie Pastatų pripažinimą tinkamais naudoti, archyve nėra, ir Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų registracijos žurnale (nuo 2004 m. sausio 6 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d.) tokiu adresu įrašų nėra.

67. Taip pat byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 2 d. raštas Nr. 49SJN-(14.50.105)-852 ,,Sutikimas įregistruoti statinius“, kuriame nurodyta, jog vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu bei veikdama pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įgaliojimą Nr. 1Į-(1.9)-1082, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėja J. R. neprieštarauja, kad pagal pateiktą UAB ,,Eldinta“ prašymą bei nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, būtų įregistruoti statiniai 1A1/ž, 2I1/ž ir 3I1/p, esantys (duomenys neskelbtini)., Vilniuje. Gi, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyrius 2019 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 49SJN-1158-(14.49.105.) ,,Dėl informacijos pateikimo“, atsakydama ieškovui dėl išduoto sutikimo statyti statinius nesuformuotoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), nurodė, kad Vilniaus miesto skyrius duomenų apie išduotus sutikimus neturi; taip pat atsiliepime į ieškinį ir atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad Vilniaus miesto skyriaus dokumentų archyvo darbuotojos fiziškai patikrinusios juridinių asmenų (14.49.105.) ir fizinių asmenų (14.49.104.) registrus laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d., nerado nei UAB ,,Eldinta“ kreipimosi, nei Nacionalinės žemės tarnybos rengto administracinio akto; atkreipė dėmėsį, kad (14.50.105) juridinių asmenų registras yra priskirtas kitam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui, esančiam Druskininkuose, ir Druskininkų skyriuje M. K. ir J. R. nedirbo, todėl registro numeris yra nurodytas klaidingai; 2012 m. raštas, turintis registracijos Nr. 49SJN-(14.49.105.)-852 yra parengtas vyriausiojo specialisto E. K., pasirašytas vyr. specialistės, atliekančios skyriaus vedėjo funkcijas A. R., dokumento data 2012 m. birželio 11 d. ir jame buvo suteikiama niekuo su nagrinėjamu ginču nesusijusi informacija asmenims dėl saulės elektrinės ant pastato stogo įrengimo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); be to, Nacionalinės žemės tarnybos Informacinių technologijų skyriaus duomenimis, dokumentų valdymo sistemoje (DVS) rastas tik vienas UAB ,,Eldinta“ kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą; ir UAB ,,Eldinta“ 2013 m. lapkričio 21 d. raštu (reg. Nr. 49GJ-6407) ,,Dėl leidimo registruoti pastatus (duomenys neskelbtini) g.“ kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinį, tačiau savo dokumentus atsiėmė ir prašė atsakymo nerengti. Trečiajam asmeniui patikrinus visus nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d. vyr. specialisto M. K. rengtus siunčiamus raštus dokumentų valdymo sistemoje (DVS) nebuvo rasta, kad toks sutikimas būtų rengtas; be to, trečiasis asmuo, atsakydamas į G. M. ir R. M. atstovo 2019 m. birželio 12 d. raštą ,,Dėl dokumentų kopijų išdavimo“ (reg. Nr. 49GF-2982), 2019 m. birželio 25 d. raštu Nr. 49SFN-1998-(14.49.136E.) ,,Dėl dokumentų kopijų išdavimo“ nurodė, kad ,,archyve nėra Jūsų prašomų dokumentų. Skyrius neturi informacijos, kad UAB ,,Eldinta“ kreipėsi į Skyrių ir pateikė prašymą (dokumentus prie jo), taip pat, kad buvo išduotas Skyriaus 2012-09-02 raštas Nr. 49SJN-(14.50.105)-852“.

68. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto valdyba 2000 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 1774V „Dėl leidimo uždarajai akcinei bendrovei „Eldinta“ rekonstruoti kavinę - paviljoną (duomenys neskelbtini) g. prie šaltinio“ (toliau ir – Vilniaus miesto valdybos 2000 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. 1774V) leido UAB „Eldinta“ rekonstruoti esamą laikiną kavinę - paviljoną (duomenys neskelbtini) g. prie šaltinio, padidinant plotą iki 60 kv. m ir pavedė Antakalnio seniūnui išduoti leidimą prekiauti viešojoje vietoje, nustatyta tvarka suderinus projektą. Vilniaus miesto savivaldybės Verslo ir paslaugų skyrius Aiškinamajame rašte prie minėto Vilniaus miesto valdybos 2000 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 1774V nurodyta, kad Vilniaus miesto valdybos 2000 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 375V yra patvirtintas Kioskų pertvarkymo programos specialusis planas su reglamentu, pagal kurį Vilniaus miestas yra suskirstytas į trijų kategorijų teritorijas. Nagrinėjama vieta yra priskiriama II kategorijos teritorijai, kurioje leidžiama prekybos ir paslaugų laikinų statinių statyba. Kioskų pertvarkymo programos rengimo ir jos įgyvendinimo darbo grupės 2000 m. kovo 10 d. posėdyje buvo nutarta siūlyti laikino statinio savininkui A. T. pakeisti statusą į lauko kavinės - paviljono statusą; 2000 m. birželio 22 d. posėdyje buvo pritarta kavinės - paviljono rekonstravimui, padidinant plotą iki 60 kv. m.

69. Atsakovė UAB ,,Eldinta“ 2008 m. spalio 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą su prašymu laikinai nuomai suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. prie šaltinio, kuriame nuo 1997 m. eksploatuoja kavinę.

70. Vilniaus miesto savivaldybės Antakalnio seniūnija 2008 m. rugsėjo 29 d. išdavė atsakovei UAB ,,Eldinta“ leidimą prekiauti viešojoje vietoje mediniame prekybos paviljone (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia šaltinio, prekybos plotas - 21 kv. m.

71. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2017 m. birželio 8 d. gautas atsakovės UAB ,,Eldinta“ direktoriaus G. M. prašymas išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. birželio 16 d. išdavė atsakovei licenciją neterminuotam laikui verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

72. Taip pat byloje pateikti duomenys tvirtina, kad trečiasis asmuo R. M. automatizuotu būdu per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau ir - ŽPDRIS) 2017 m. rugpjūčio 7 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą esamų statinių eksploatacijai, ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau ir - Taisyklės), nustatyta tvarka buvo pradėtas rengti formavimo ir pertvarkymo projektas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 30-2166 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo“ projekto bei 2017 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. A648-520/17(2.14.2.12-MP8) pagrindu; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 10 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-812-(8.30.) buvo pritarta parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimui. Gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą, buvo parengtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo projektas ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, tačiau jis nebuvo pasirašytas dėl iškilusių abejonių dėl suprojektuotame žemės sklype esančių statinių realios paskirties ir jų faktinio naudojimo - 2018 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas prašymas patvirtinti sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kartu pateikiant iš Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodyti nauji suformuoti Pastatai, įregistruoti minėto 2004 m. gruodžio 20 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu. Gi, kaip jau nustatyta, 2008 m. spalio 7 d. UAB ,,Eldinta“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateikusi prašymą dėl laikinai nuomai suformuoti žemės sklypą kavinei eksploatuoti, ir, be kita ko, 2017 m. birželio 8 d. buvo pateiktas UAB ,,Eldinta“ vadovo G. M. prašymas išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba kavinėje (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyr. specialistui atlikus tyrimą, surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2018 m. rugsėjo 11 d. aktas Nr. A32-3321/18(2.1.15-UK9), kuriame konstatuota, jog patikrinus pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tikrinamo pastato dalyje yra gyvenamosios patalpos bei kitoje pastato dalyje yra teikiamos maitinimo paslaugos; ir padaryta išvada, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 (2018 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 85 redakcija) ,,Dėl statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) maitinimo paslaugos nepatenka į kategoriją veiklų, kurios gali būti vykdomos gyvenamosios paskirties patalpose nekeičiant jų naudojimo paskirties; galimybė nekeisti patalpų / pastato paskirties, jei vykdoma veikla neviršija 50 procentų pastato bendrojo ploto yra galima tik tuo atveju, jei vykdoma kita nei patalpų / pastato pagrindinė paskirtis veikla patenka į minėto Aprašo taikymo sritį, ir gyvenamosios paskirties pastate vykdoma maitinimo veikla laikyta kaip patalpų naudojimas pagal paskirtį, dėl ko būtent ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir pateikė prokurorui minėtą pareiškimą dėl atlikimo prokurorui, kai Nekilnojamojo turto registre išviešinti duomenys skiriasi nuo realių faktinių duomenų, o esant tokiai situacijai bei patvirtinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą gyvenamajam namui eksploatuoti, kils neigiamos teisinės pasekmės, nes šių duomenų pagrindu pareiškėjas įgys teisę ne aukciono tvarka išsinuomoti arba nusipirkti kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypą, kuriame galbūt yra ne gyvenamasis namas, o kavinė, todėl esamo statinio paskirtis faktiškai nesutaps su nustatytu žemės naudojimo būdu.

73. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ginčo statinių statytojas nebuvo ir nėra teisėtas žemės, kurioje stovi statiniai, savininkas, valdytojas ar naudotojas, valstybinės žemės patikėtinis statyti ginčo pastatus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, sutikimo neišdavė, 2004 m. gruodžio 20 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas ginčo statiniams nebuvo surašytas, nes tokio akto valstybės institucija nėra išdavusi, todėl ginčo statiniai nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti netikro dokumento pagrindu, o ginčo pastatų statyba, kai statytojas, vykdydamas statybos darbus valstybinėje žemėje, neturėjo statybą leidžiančio dokumento, pripažintina savavališka statyba pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį. Taip pat ieškovo teigimu, nustačius, kad statiniai yra laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje, pripažintina, kad šių pastatų statybos teisėtumo įvertinimas bei jų nugriovimo klausimo išsprendimas teismo keliu laikytinas viešuoju interesu, kuriuo suinteresuota visa visuomenė, ir kurį turėtų ginti prokuroras.

74. Atsakovės teigimu, ieškovas ginčydamas 2004 m. gruodžio 20 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą laiko kaip vienašalį sandorį, tačiau praleido bendrą 10 metų senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis); taip pat teigia, kad minėtas aktas yra individualus administracinis aktas, priimtas vadovaujantis STR 1.11.01:2002 ,,Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, pagal kurio 35 punktą buvo nustatyta, jei statinys pripažintas tinkamu naudoti, pažeidus teisės aktus, aktą atšaukia komisiją paskyrusi institucija iki šio statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, o jei statinys įregistruotas, šis aktas gali būti atšauktas teismui pripažinus statinio įregistravimą negaliojančiu. Dėl to mano, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį yra praleistas 1 mėnesio terminas reikalavimui pateikti, be to, skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamas aktas yra tinkamai spauduotas inspekcijos ir jos tarnautojų spaudais bei yra pasirašytas visų inspekcijos komisijos narių, o ieškovas nenurodo jokių nei šios konkrečios aplinkybės nuginčijimo pagrindų, taip pat nepateikia ir jokių įrodymų, kad šie ginčijamame akte esantys inspekcijos bei komisijos narių spaudai / parašai būtų suklastoti, nėra keliamas klausimas apie galimą inspekcijos tarnautojų tarnybinį aplaidumą atliekant šio administracinio akto bei kitų su juo susijusių dokumentų registraciją inspekcijos registre, ir vien nurodoma faktinė aplinkybė, galbūt įrodanti tik minėto dokumento registracijos inspekcijoje aplaidumą, tačiau neįrodo paties administracinio akto neteisėtumo fakto.

75. Taigi, kaip matyti iš išdėstytų aukščiau aplinkybių, tarp šalių iš esmės yra kilęs ginčas dėl atsakovei nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus – Pastatus įgijimo pagrindo ir šių daiktų statybos (ne)teisėtumo.

76. Teismas pažymi, kad nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka.

77. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais. Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010).

78. Kaip minėta, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, Nekilnojamojo turto registre adresu (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti pastatai – pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - pavėsinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teisių registracija atlikta 2015 m. kovo 26 d. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, ar Pastatai pastatyti / rekonstruoti statybų procese teisės aktų nustatyta tvarka, todėl būtent šis įvykis, o ne teisinė registracija, yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, ir būtent šioje byloje aktualus nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas, esant įstatyme nustatytoms aplinkybėms (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Atsakovė ginčo statinių statybos teisėtumą grindžia statybos valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų - Vilniaus apskrities viršininko administracijos (dabar – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2004 m. gruodžio 20 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-846, kuriuo remiantis buvo atlikta statinių teisinė registracija, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 49SJN-(14.50.105)-852 ,,Sutikimas įregistruoti statinius“, kuriame nurodyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėja J. R. neprieštarauja, kad pagal pateiktą UAB ,,Eldinta“ prašymą bei nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, būtų įregistruoti statiniai 1A1/ž, 2I1/ž ir 3I1/p, esantys (duomenys neskelbtini). Kita svarbi aplinkybė yra tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikti tiek 2004 m. gruodžio 20 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-846, tiek ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 2 d. rašto dokumentų originalai. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB ,,Eldinta“ vadovas patvirtino, jog minėtų dokumentų originalų neturi, tačiau paaiškino, kad 2004 m. gruodžio 20 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-846 yra tinkamai spauduotas tiek institucijos, tiek ir jos tarnautojų spaudais bei yra pasirašytas visų inspekcijos komisijos narių, be to, nėra keliamas klausimas apie galimą inspekcijos tarnautojų tarnybinį aplaidumą atliekant tinkamą ginčijamo administracinio akto bei kitų su juo susijusių dokumentų registraciją inspekcijos registre, juo labiau, kad vien ši nurodoma faktinė aplinkybė, kuri galbūt įrodo tik dokumento registracijos inspekcijoje aplaidumą, tačiau neįrodo paties akto neteisėtumo fakto.

79. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus pirmojo komisariato 1-ajame veiklos skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 02-2-00315-19 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje dėl dokumentų klastojimo, ir 2020 m. birželio 2 d. nutarimu buvo sustabdytas ikiteisminis tyrimas, išnaudojus visas procesines galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Svarbu tai, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. vasario 12 d. specialisto išvada Nr. 140-IS1-546(8.1), kurioje nurodyta, kad parašas G. M. vardu, esantis 2015 m. kovo 19 d. UAB ,,Eldinta“ prašyme VĮ Registrų centro Vilniaus filialui Nr. 8467918, tikėtina yra atliktas ne G. M., o kito asmens; taip pat tyrimo metu gauta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. gegužės 4 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-994160-20, jog parašą, esantį minėtame 2015 m. kovo 19 d. prašyme, pasirašytą G. M. vardu, pasirašė ne G. M., o kitas asmuo. Liudytoju apklaustas Č. B. nurodė, kad apie 2015 m. kovo 19 d. prašymą VĮ Registrų centrui pateiktą prašymą nieko nežino, jis nieko neteikė, taip pat apie 2004 m. pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kad šie dokumentai galbūt suklastoti, nežino, šių dokumentų nėra matęs.

80. Taigi, šioje byloje spręstinas klausimas, ar į bylą pateikti dokumentai, t. y. tiek 2004 m. gruodžio 20 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, tiek ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 2 d. raštas, juos vertinant byloje surinktų įrodymų visumoje, yra pakankamas konstatuoti atsakovės įrodinėjamą aplinkybę dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimą pagal ginčijamus dokumentus.

81. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016; 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017). Kai nėra dokumento originalo, tai patikrinti jo klastojimo fakto atliekant ekspertizę neįmanoma. Pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo vidiniam įsitikinimui (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 202 straipsnis); jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų.

82. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-701/2018 inter alia konstatavo, kad „įvykdyti šias Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išvardytas sąlygas ir turėti dokumentus, leidžiančius asmeniui įgyvendinti statytojo teisę, visų pirma yra asmens, siekiančio tokios teisės, interesas, nes nurodytų sąlygų tinkamas įvykdymas užtikrina būsimų statybos darbų suderinimą su visais suinteresuotais asmenimis ir sudaro prielaidas statytojui įgyvendinant savo teises ateityje nepažeisti kitų asmenų teisių, nesukelti ginčų ir nepatirti nuostolių dėl kitų asmenų teisių pažeidimo, t. y. įstatymo laikymasis, be kita ko, užtikrina teisinį apibrėžtumą“.

83. Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nėra jokių duomenų apie ginčo objektui išduotą statybos leidimą, be to, kaip minėta, iš Vilniaus miesto valdyba 2000 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 1774V „Dėl leidimo uždarajai akcinei bendrovei „Eldinta“ rekonstruoti kavinę - paviljoną (duomenys neskelbtini) g. prie šaltinio“ bei jo aiškinamojo rašto matyti, kad buvo ketinama vykdyti laikino statinio kavinės – paviljono (duomenys neskelbtini) g. rekonstravimo darbus (padidinant plotą iki 60 kv. m), bet ne ginčo statinių statybą, ir akivaizdu, kad šie dokumentai nėra statybą leidžiantis dokumentas – statybos leidimas pagal Statybos įstatymo minėtas nuostatas.

84. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad valstybinė žemė – tai ypatingas civilinių teisinių santykių objektas, tai bendras viso visuomenės gėris, kurio apsauga yra užtikrinta įstatymais. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

85. Gi, atsakovė, kaip minėta, savo veiksmų teisėtumą dėl statybų teisėtumo grindžia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 49SJN-(14.50.105)-852 ,,Sutikimas įregistruoti statinius“, kuriame išreikštas sutikimas dėl ginčo statinių teisinės registracijos, tačiau ir šiuo nagrinėjamu atveju tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 25 d. rašte Nr. 49SJN-1158-(14.49.105.) ,,Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, tiek ir trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nesuformuotoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) duomenų apie išduotus sutikimus neturi; patikrinus archyvinius duomenis - juridinių asmenų (14.49.105.) ir fizinių asmenų (14.49.104.) registrus laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d., nerasta nei UAB ,,Eldinta“ kreipimosi, nei Nacionalinės žemės tarnybos rengto administracinio akto; be to, atkreiptas dėmėsys, kad (14.50.105) juridinių asmenų registras yra priskirtas kitam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui, esančiam Druskininkuose, ir tuo labiau Druskininkų skyriuje M. K. ir J. R. nedirbo, todėl registro numeris yra nurodytas klaidingai; nustatyta, kad 2012 m. raštas, turintis registracijos Nr. 49SJN-(14.49.105.)-852 yra parengtas vyriausiojo specialisto E. K., pasirašytas vyr. specialistės, atliekančios skyriaus vedėjo funkcijas A. R., dokumento data 2012 m. birželio 11 d. ir jame buvo suteikiama niekuo su nagrinėjamu ginču nesusijusi informacija asmenims dėl saulės elektrinės ant pastato stogo įrengimo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); be to, kaip minėta, Nacionalinės žemės tarnybos Informacinių technologijų skyriaus duomenimis, dokumentų valdymo sistemoje (DVS) rastas tik vienas UAB ,,Eldinta“ kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą; ir UAB ,,Eldinta“ 2013 m. lapkričio 21 d. raštu (reg. Nr. 49GJ-6407) ,,Dėl leidimo registruoti pastatus (duomenys neskelbtini) g.“ kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinį, tačiau savo dokumentus atsiėmė ir prašė atsakymo nerengti. Trečiajam asmeniui patikrinus visus nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d. vyr. specialisto M. K. rengtus siunčiamus raštus dokumentų valdymo sistemoje (DVS) nebuvo rasta, kad toks sutikimas būtų rengtas; be to, trečiasis asmuo, atsakydamas į G. M. ir R. M. atstovo 2019 m. birželio 12 d. raštą ,,Dėl dokumentų kopijų išdavimo“ (reg. Nr. 49GF-2982), 2019 m. birželio 25 d. raštu Nr. 49SFN-1998-(14.49.136E.) ,,Dėl dokumentų kopijų išdavimo“ nurodė, kad ,,archyve nėra Jūsų prašomų dokumentų. Skyrius neturi informacijos, kad UAB ,,Eldinta“ kreipėsi į Skyrių ir pateikė prašymą (dokumentus prie jo), taip pat, kad buvo išduotas Skyriaus 2012-09-02 raštas Nr. 49SJN-(14.50.105)-852“.

86. Galiausiai ir trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad patikrinus inspekcijos archyve turimą dokumentaciją, nustatyta, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos (dabar – Inspekcijos) archyve statybą leidžiančio dokumento, išduoto laikotarpyje nuo 1991 metų iki 1995 metų liepos 1 d., adresu (duomenys neskelbtini), nėra ir Leidimų išdavimo registracijos knygoje tokiu adresu, kad būtų išduotas statybos leidimas, įrašo nėra; taip pat dokumentų apie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimą tinkamais naudoti, Inspekcijos archyve nėra ir Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų registracijos žurnale (nuo 2004 m. sausio 6 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d.) tokiu adresu, įrašų nėra.

87. Šiuo atveju svarbi nustatyta aplinkybė, jog jau minėtame aiškinamajame rašte prie Vilniaus miesto valdybos 2000 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 1774V nurodyta, kad Vilniaus miesto valdybos 2000 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 375V yra patvirtintas Kioskų pertvarkymo programos specialusis planas su reglamentu, pagal kurį Vilniaus miestas yra suskirstytas į trijų kategorijų teritorijas, ir ši nagrinėjama vieta yra priskiriama II kategorijos teritorijai, kurioje leidžiama prekybos ir paslaugų laikinų statinių statyba, dėl ko Kioskų pertvarkymo programos rengimo ir jos įgyvendinimo darbo grupės 2000 m. kovo 10 d. posėdyje buvo nutarta siūlyti laikino statinio savininkui A. T. pakeisti statusą į lauko kavinės - paviljono statusą; 2000 m. birželio 22 d. posėdyje buvo pritarta kavinės - paviljono rekonstravimui, padidinant plotą iki 60 kv. m.

88. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, manytina, kad tiek 2004 m. gruodžio 20 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, tiek ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 2 d. raštas, juos vertinant byloje surinktų įrodymų visumoje, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės įrodinėjamą aplinkybę dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimą pagal ginčijamus dokumentus, kurie, teismo vertinimu, nebuvo išduoti atitinkamų valstybinių institucijų, būtent trečiųjų asmenų - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Visų pirma, nors ir nėra šių dokumentų originalų, tačiau nėra ir jokių duomenų apie šių dokumentų atitinkamą registraciją valstybinėse institucijose; ir vien atsakovės paaiškinimas apie aplinkybes, susijusias su darbuotojų aplaidumu, neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, kai būtent nurodomas aplaidumas ,,sutampa“ dvejose institucijose tik dėl tų pačių ginčo statinių, negana to, dar ginčijamuose dokumentuose nurodant jų identifikacinius duomenis, t. y. datas ir numerius, kuriais faktiškai yra registruoti visiškai su ginču nesusiję dokumentai. Antra, be šių aptartų dokumentų, byloje nepateikti ir kiti pagal nustatytą reglamentavimą statybą leidžiantys dokumentai - tai statybos leidimas, projektas, kt.; ir trečia, negana to, kaip nustatyta, nagrinėjama vieta yra priskiriama II kategorijos teritorijai, kurioje leidžiama prekybos ir paslaugų laikinų statinių statyba, dėl ko buvo leidžiami tik sprendimai, susiję su laikino statinio statuso pakeitimo į lauko kavinės - paviljono statusą ir šio statinio rekonstravimo, padidinant plotą iki 60 kv. m.

Žemesnės instancijos teismas

89. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 30 d.) 2 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys; šio įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje numatyta, kad savavališka statinio statyba (griovimas) – statinio statyba (griovimas) be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo; nesudėtingo statinio statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas.

90. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 30 d.) 3 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą; taip pat šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus privalomas, išskyrus: 1) nesudėtingus statinius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija; 2) statinio paprastąjį remontą; vykdant statinio paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais statybos leidimas reikalingas.

91. Pagal šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalies redakciją, savavališka statyba laikytina statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius; pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 3 punktą, statybos užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą inter alia panaikina teismas.

92. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei paminėtą reglamentavimą, yra pagrindas teigti, jog ginčo statinių statytojas nebuvo ir nėra teisėtas žemės, kurioje stovi minėti statiniai, savininkas, valdytojas ar naudotojas, valstybinės žemės patikėtinis statyti ginčo pastatus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, sutikimo neišdavė, 2004 m. gruodžio 20 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-846 ginčo statiniams nebuvo surašytas, tokio akto valstybės institucija nėra išdavusi, dėl ko ginčo statiniai nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti dokumento, kuris nesuteikė teisės įgyti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, o ginčo pastatų statyba, kai statytojas, vykdydamas statybos darbus valstybinėje žemėje, neturėjo statybą leidžiančio dokumento, pripažintina savavališka statyba pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalies nuostatas.

93. Administracinio akto sąvoka yra apibrėžta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, kurioje nurodyta, kad administracinis aktas – tai viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas, o ginčai dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (neteisėtų administracinių aktų) priėmimo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (17 straipsnis). Taigi, kaip pagrįstai nurodo ieškovas, administracinis aktas yra apibrėžiamas iš esmės dviem požymiais, t. y. pirma, aktą priimančio subjekto reikalavimu, ir antra – priėmimo tvarkos (formos) aspektu. Dėl šių priežasčių laikytina, kad ginčijamas 2004 m. gruodžio 20 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-846 neatitinka administracinio akto požymių, nes jo tiek priėmimo tvarka, tiek ir jį priėmęs subjektas, negali būti identifikuoti, dėl ko ginčijamas dokumentas iš esmės gali būti laikytinas vienašaliu sandoriu arba juridiniu faktu, sukūrusiu atitinkamus teisinius santykius bei teisines pasekmes. Visiškai sutiktina su ieškovo teiginiais, jog ginčijamo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu atliktais teisiniais veiksmais buvo siekiama konkretaus teisinio rezultato, t. y. nuosavybės teisių į ginčo pastatus įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Tačiau, kaip jau nustatyta, jog 2004 m. gruodžio 20 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-846 nebuvo išduotas kompetentingos institucijos, ir tokio netikro (suklastoto) dokumento pagrindu buvo įregistruotos atsakovės nuosavybės teisės į ginčo statinius, dėl ko būtent yra pagrindas šį sandorį kaip prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms pripažinti niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 ir 1.81 straipsniai). Kadangi valstybinės žemės patikėtinis nebuvo išdavęs sutikimo statyti ginčo statinius ant valstybinės žemės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2012 m. rugsėjo 2 d. raštas Nr. 49SJN-(14.50.105)-852 taip pat pripažintinas negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, jog nuosavybės teisės į ginčo statinius buvo registruotos niekinio sandorio pagrindu, yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė UAB ,,Eldinta“ nuosavybės teisių į pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neįgijo.

94. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas šiuo atveju vykdytinas pagal CK 4.103 straipsnio ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 2 punkto nustatytus reikalavimus, ir ginčo statinių statytoja - atsakovė UAB ,,Eldinta“ įpareigotina per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis ginčo statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

95. Nustatyta, kad ginčo statiniai buvo pastatyti be reikiamų statybą leidžiančių dokumentų, tuo pažeidžiant statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimus; taip pat nustatyti pripažinimą tinkamais naudoti reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, todėl būtent nustačius, kad statiniai yra laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje, pripažintina, kad šių statinių statybos įvertinimas bei jų nugriovimo klausimo išsprendimas teismo keliu laikytinas viešuoju interesu, kuriuo suinteresuota visa visuomenė, ir kurį turi ginti prokuroras.

96. Taip pat nustatyta, kad prokurorui duomenys apie pažeidimus Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė 2019 m. kovo 27 d., ir gavus iš atitinkamų institucijų aktualius duomenis procesiniam dokumentui parengti, ieškinys teismui buvo pateiktas 2019 m. gegužės 17 d.; sutiktina su ieškovu, jog ieškinio senatis nagrinėjamoje byloje skaičiuotina nuo 2015 m. kovo 26 d., būtent Nekilnojamojo turto registre ginčo statinių įregistravimo pagrindu nurodžius 2004 m. gruodžio 20 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-846, taigi ieškinys pateiktas nepraleidus 10 metų nustatyto senaties termino.

97. Tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis (109 Eur ir 55 Eur), viso 164 Eur, taip pat 139 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 47, 93, 98, 259 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbai atlikti savavališkai.

Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento gyvenamojo namo su kavinės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2004 m. gruodžio 20 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4- 846.

Pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2012 m. rugsėjo 2 d. raštą Nr. 49SJN-(14.50.105)-852 „Sutikimas įregistruoti statinius“, kuriuo neprieštarauta, kad pagal pateiktą uždarosios akcinės bendrovės „Eldinta“ prašymą bei nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą būtų įregistruoti statiniai 1A1/Ž, 211/ž ir 3 Il/p, esantys (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad nuosavybės teisės į pastatytus pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. gruodžio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-846 pagrindu uždaroji akcinė bendrovė „Eldinta“ neįgijo.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Eldinta“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis nugriauti pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esančius (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eldinta“ valstybės naudai 164 Eur žyminį mokestį ir 139 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Loreta Bujokaitė