- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-562-642/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-1269-769/2020 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) taikos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Eil. Nr. Mokėjimo data Mokėjimo suma Skolos likutis 130 622,73 Eur 1. 2020-01-03 60 247,69 Eur 70 375,04 Eur 2. 2020-01-30 5 864,58 Eur 64 510,46 Eur 3. 2020-02-28 5 864,58 Eur 58 645,88 Eur 4. 2020-03-30 5 864,58 Eur 52 781,30 Eur 5. 2020-04-30 5 864,58 Eur 46 916,72 Eur 6. 2020-05-30 5 864,58 Eur 41 052,14 Eur 7. 2020-06-30 5 864,58 Eur 35 187,56 Eur 8. 2020-07-30 5 864,58 Eur 29 322,98 Eur 9. 2020-08-30 5 864,58 Eur 23 458,40 Eur 10. 2020-09-30 5 864,58 Eur 17 593,82 Eur 11. 2020-10-30 5 864,58 Eur 11 729,24 Eur 12. 2020-11-30 5 864,58 Eur 5 864,66 Eur 13. 2020-12-30 5 864,58 Eur 0,00 Eur
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 2 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ) R ir UAB E sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad 130 622,73 Eur skola kreditorei bus grąžinta ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 30 d. (imtinai), mokėjimus atliekant pagal mokėjimų grafiką (1–2 punktai):
2. Šalys taip pat susitarė, kad skolininkei tinkamai neįvykdžius 1–2 punktuose numatytos pareigos, skolininkė įsipareigoja kreditorės naudai mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo visos likusios negrąžintos įsiskolinimo sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną (6 punktas).
3. Taip pat šalys susitarė, kad skolininkei tinkamai neįvykdžius 1–2 punktuose numatytos pareigos ir praleidus bent vieną mokėjimo terminą, kreditorė turi teisę reikalauti visos likusios skolos grąžinimo iš karto ir be jokių papildomų skolininkės įspėjimų įgyja teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą visai neapmokėtai įsiskolinimo sumai.
4. 2020 m. sausio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. sausio 29 d. nutartimi nutarė pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti, išduoti pareiškėjai UAB (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1269-769/2020 patvirtintos taikos sutarties 1–2 ir 6 punktus dėl 130 622,73 Eur skolos ir 0,2 proc. dydžio delspinigių nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną nuo 2020 m. sausio 4 d. išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini).
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) teismui nepateikė jokių įrodymų apie tinkamą taikos sutarties vykdymą.
7. Teismas, įvertinęs pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) prašymą, padarė išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) nevykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 2 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, todėl pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Apeliantė pažymėjo, kad, pagal šalių pasirašytos taikos sutarties skolos mokėjimo grafiką, pirmoji įmoka privalėjo būti sumokėta iki 2020 m. sausio 3 d., t. y. tą dieną, kai per EPP sistemą patvirtinta taikos sutartis buvo įkelta (išsiųstas lydraštis).
8.2. Pareiškėja (skolininkė) 2020 m. sausio 3 d. nebuvo EPP vartotoja (neturėjo paskyros) ir naudojosi tradicinėmis korespondencijos gavimo ir siuntimo priemonėmis. Informacijos apie taikos sutarties patvirtinimą neturėjo ir atlikti mokėjimo pavedimo pagal taikos sutarties mokėjimo grafiką (apie kurį nebuvo informuota) negalėjo.
8.3. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sieja sutartiniai įsipareigojimai dėl statybos darbų vykdymo. Skolininkė UAB (duomenys neskelbtini) reguliariai (nors tik iš dalies) vykdė mokėjimus UAB (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad nors pagal šalis siejančias statybos darbų rangos sutarčių sąlygas UAB (duomenys neskelbtini) yra įsipareigojusi vykdyti darbus, ji darbus sustabdė ir pasitraukė iš objektų. Dėl tokio kreditorės elgesio skolininkė jau patyrė ir ateityje dar patirs nuostolių.
8.4. Apeliantės nuomone, kreditorė, sudarydama taikos sutartį, neketino tęsti savo sutartinių įsipareigojimų, žinodama, kad tokiais savo veiksmais privers užsakovę – skolininkę patirti nuostolių, o tai tik patvirtina nesąžiningą kreditorės elgesį.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB (duomenys neskelbtini) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas 2020 m. sausio 16 d. pranešimu informavo šalis apie tai, kad rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2020 m. sausio 29 d. 14.00 val. bus nagrinėjamas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.
9.2. Skolininkė iki paskirto teismo posėdžio (2020 m. sausio 29 d.) jokių įrodymų ar aplinkybių, kad ji šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį įvykdė, nepateikė, priežasčių, kodėl teismas turėtų atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą taip pat nenurodė. Pažymima, kad skolininkė iki šiol neatliko nė vieno mokėjimo pagal šalių sudarytą taikos sutartį.
9.3. Šalys taikos sutartį sudarė 2019 m. gruodžio 19 d. Šalių sudarytos taikos sutarties 12 punkte numatyta, jog taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Skolininkė sudariusi taikos sutartį, net jai nesant patvirtintai teismo nutartimi, turėjo pareigą kreditorei sumokėti pagal taikos sutarties 2 punktą pirmąjį mokėjimą 2020 m. sausio 3 d., tačiau, pažeisdama taikos sutarties sąlygas, šio mokėjimo neatliko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai (kreditorei) UAB (duomenys neskelbtini) išduotas vykdomasis raštas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 2 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje e2SP-1269-769/2020, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, nurodė, jog taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; kt.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
14. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
15. Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su fakto nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytas prievoles (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
16. Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes, egzistavusias nutarties priėmimo metu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkė UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė įrodymų apie atliktus mokėjimus pagal taikos sutartį. Teismui konstatavus, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkė tinkamai vykdė mokėjimus pagal taikos sutarties sąlygas, pareiškėjai pagrįstai buvo išduotas vykdomasis raštas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies.
17. Taikos sutartys šalims turi įstatymo galią, nepriklausomai, ar jos patvirtintos teismo tvarka (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); kita vertus, teismo patvirtinta taikos sutartis šalims įgyja res judicata galią ir tampa vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suponuoja šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti teises ir pareigas.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog, pagal taikos sutarties skolos mokėjimo grafiką, pirmoji įmoka privalėjo būti sumokėta iki 2020 m. sausio 3 d., t. y. tą dieną, kai EPP sistemoje patvirtinta taikos sutartis buvo įkelta (išsiųstas lydraštis), tačiau skolininkė 2020 m. sausio 3 d. nebuvo EPP vartotoja, negavo informacijos apie taikos sutarties patvirtinimą, todėl negalėjo atlikti mokėjimą pagal numatytą grafiką. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, tokius apeliantės argumentus vertina kritiškai, pažymėdamas, kad šalys taikos sutartį sudarė 2019 m. gruodžio 19 d., taikos sutarties 12 punktu šalys susitarė, jog taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento.
19. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis), sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principus, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skolininkė, sudarydama taikos sutartį, žinojo, kada ir kokius mokėjimus kreditorei ji turi atlikti, tačiau, pažeisdama taikos sutarties sąlygas, mokėjimo laiku neatliko.
20. Pažymima, kad apeliaciniame skunde skolininkė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad skolininkė nevykdo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, nepateikė jokių įrodymų apie vykdomą atsiskaitymą su UAB (duomenys neskelbtini). Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja (kreditorė) UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, skolininkė ir po vykdomojo rašto išdavimo nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nėra atlikusi nė vieno mokėjimo pagal taikos sutartyje sutartą grafiką.
21. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
22. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
24. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė įrodymus, kad patyrė 365,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, todėl jos priteistinos iš UAB (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 365,25 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus dvidešimt penkis centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.