Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-14 · Civilinė byla Nr. 2S-304-794/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
2S-304-794/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40383-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Pareiškėjas
V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-304-794/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40383-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.26; 3.3.2.4; 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2SP-4533-734/2019 pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolių veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti pareiškėjo asmeninei banko sąskaitai antstolių pritaikytus apribojimus (areštą). Nurodė, kad pareiškėjas turi asmeninę banko sąskaitą AB „Šiaulių bankas“ į kurią jam pervedama senatvės pensija. Šiai sąskaitai yra pritaikytas areštas. Nurodė, kad areštas pritaikytas antstolių Brigitos Palavinskienės, Danutės Marčiukaitienės, Armino Naujokaičio, Ričardo Kudrausko, Tomo Ubarto, Artūro Bložės, Roberto Vasiliausko, Vaivos Šimkienės, Daivai Kelmelienei, Artūrui Bložei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 3 d. nutartimi pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolių veiksmų atsisakė priimti.

3. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų negali būti nagrinėjamas, kadangi pareiškėjo skundas pirmiau turi būti išspręstas antstolio patvarkymu. Pareiškėjas nesilaikė CPK 510 straipsnio 2-3 dalyse nustatytos privalomos ikiteisminės skundo dėl antstolio veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarkos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo pagrindinis ir vienintelis pragyvenimo šaltinis yra senatvės pensija ir kitokių pajamų pareiškėjas negauna. Šioms aplinkybėms patvirtinti pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažymas, iš kurių matyti, jog pagal antstolių patvarkymus iš pareiškėjo pensijos vykdomi išieškojimai. 2018 m. gruodžio 24 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolius su prašymu, kad būtų panaikintas areštas nuo sąskaitos, esančios AB „Šiaulių bankas“.

4.2. Likusią pensijos dalį po atskaitymų pervesdavo į asociacijos MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA sąskaitą, tačiau teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir šia sąskaita pareiškėjas negali naudotis. Nėra teisinio pagrindo antrą kartą nuo tų pačių pajamų šaltinio vykdyti pakartotinai atskaitymus ir neleisti naudotis lėšomis, kurios reikalingos pragyvenimui vaistams, buto nuomai ir t.t..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

7. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu dėl antstolių veiksmų vykdomosiose bylose, prašydamas panaikinti pareiškėjo asmeninei banko sąskaitai antstolių pritaikytus apribojimus (areštą). Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, spręsdamas, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 510 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

8. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad jis 2018 m. gruodžio 24 d. kreipėsi į antstolius su prašymu, kad būtų panaikintas areštas nuo sąskaitos, esančios AB „Šiaulių bankas“. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tuo, kad vien prašymo pateikimas antstoliams laikytinas tinkama šiai bylų kategorijai nustatytai išankstinės ginčų sprendimo ne teisme įgyvendinimo tvarkai.

9. Veiksmingas ir operatyvus teismo sprendimo vykdymas – būtina teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga. Šiais principais grindžiamas ir CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis).

10. CPK 510 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis); skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis); jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

11. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas inter alia (be kita ko) veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

12. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.

13. Apeliantas pateiktame atskirajame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais argumentais nesutinka bei nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymo numatytos išankstinės ikiteisminės skundo dėl antstolio veiksmų (neveikimo) nagrinėjimo tvarkos. Byloje nėra pateikta duomenų, jog apeliantas pirmiausiai su skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi į antstolį ir antstolis patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ar jo neišnagrinėjo (CPK 510 straipsnio 2 dalis), todėl atskirojo skundo argumentas, jog jis buvo pasikreipęs į antstolį su skundu, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 178 straipsnis). Priešingai iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas skundą dėl antstolio veiksmų (neveikimo) pirmiausiai padavė tiesiogiai pirmosios instancijos teismui, ir tokiu būdu nesilaikė CPK 510 straipsnyje nustatytos antstolio veiksmų (neveikimo) apskundimo tvarkos.

14. Pažymėtina ir tai, kad nei kartu su atskiruoju skundu, nei su skundu pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nepateikė antstolio patvarkymų, kuriais remiantis antstoliai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti areštus sąskaitai, esančiai AB „Šiaulių bankas“, tai taip pat nepatvirtina apelianto nurodytų aplinkybių, jog jis tinkamai laikėsi CPK 510 straipsnyje nustatytos antstolio veiksmų (neveikimo) apskundimo tvarkos.

15. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas, tačiau kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų aplinkybių. Šių reikalavimų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Asmens pateikiamas teismui ieškinys (skundas ar pareiškimas) ir jo priedai turi atitikti įstatymo nustatytus ieškinio turinio bei formos reikalavimus. Ieškovas (pareiškėjas) pats to nesugebėdamas padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos sau tinkamo profesionalaus advokato ar kito atstovo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 20 str.).

16. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas skundą dėl antstolio veiksmų (neveikimo) pateikė nesilaikydamas šiai bylų kategorijai įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, CPK 510 straipsnio 2 dalis).

17. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

18. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas (CPK 510 straipsnis, 512 straipsnis) ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas