Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-699-945/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-07
Bylos Nr.: e2A-699-945/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00685-2017-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Marius Bartninkas
Ieškovas: V. M.
Atsakovas: A. J., J. J.
Trečiasis asmuo: notarui R

Kategorijos

2.1.2.4.2.3Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris
2.5.4.1Testamento sudarymo sąlygos
2.6.15Dovanojimas
2.16.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-699-945/2019Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00685-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 2.5.4.1; 2.6.15; 2.16.14.4; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams A. J., J. J., J. J., tretiesiems asmenims notarui R. M., valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl testamento, dovanojimo sutarties ir išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančiais, įrašų Nekilnojamojo turto registre panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu (1 t., e. b. l. 1–8) prašė pripažinti negaliojančiu J. M. 2017 m. sausio 26 d. sudarytus testamentą, dovanojimo sutartį ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, panaikinti įrašus Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovės J. J. nuosavybės teisių į 1,28 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,47 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,53 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Varėnos r., bei atsakovo J. J. nuosavybės teisių į 0,137 ha namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Varėnos r., butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alytaus r., butui priklausančią 1/6 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alytaus r., ir 5,03 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Alytaus r., šį turtą grąžinant J. M. nuosavybėn, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškinyje nurodoma, kad J. M., miręs (duomenys neskelbtini), yra ieškovo tėvas, o ieškovas – jo vienintelis sūnus. J. M. buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko ieškovui. Tėvas netarnavo sovietinėje armijoje dėl psichinės sveikatos būklės, tačiau jiems gyvenant kartu jokių problemų dėl to nekilo. Tėvo elgesys kartais būdavo keistokas, tarp jo ir ieškovo būdavo nesutarimų, todėl prieš 5 metus iki mirties tėvas persikėlė gyventi į jam priklausiusį butą. J. M. būdavo ir pas savo seserį – atsakovo A. J. motiną. Tėvas niekada neužsiminė, kad ketina pakeisti savo testamentą ir palikti ieškovą be namų, kuriuose jis gyveno nuo pat vaikystės. Po tėvo mirties ieškovas sužinojo, kad 2017 m. sausio 26 d. J. M. sudarė ginčijamus sandorius. Medicininiuose dokumentuose užfiksuoti įvairūs J. M. sveikatos sutrikimai, dėl kurių jis buvo priklausomas nuo savo sesers. Be to, išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi J. J. įsipareigojo teikti J. M. pagalbą ir jį prižiūrėti, nors to daryti negalėjo, nes negyveno Lietuvoje. Dovanoti turto J. J. J. M. negalėjo, nes jos beveik nepažinojo. J. M. priklausomybę nuo atsakovų šeimos ir apgaulę sudarant išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ieškovas įvertino kaip atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnyje įtvirtintą sandorių negaliojimo pagrindą. Ieškovas taip pat nurodė, kad sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 1.89 straipsnyje nurodytu pagrindu, kadangi sandorių sudarymo metu J. M. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ieškovas tėvą paskutinį kartą matė 2016 m. pavasarį. Tuo metu, atsižvelgiant į J. M. amžių, jo fizinė sveikatos būklė dar nebuvo labai bloga, tačiau tėvo psichinė būklė ieškovui sukėlė įtarimų, nes tėvas nusišnekėdavo, painiojo aplinkybes ir žmones. 2016 m. rudenį ieškovui jo pusbrolis V. J. pasakojo, kad ieškovo tėvas susitikimo metu jo nepažino. Paskutinius mėnesius prieš mirtį tėvas praleido Varėnos ligoninėje. Įrašų ligos istorijoje apie J. M. sveikatos būklę 2017 m. sausio 26 d. nėra, tačiau 2017 m. sausio 27 d. jo būklė buvo kritiška, ligonis perkeltas į reanimacijos skyrių, o kitą dieną – į terapijos skyrių. 2017 m. vasario 3 d. įraše pažymėta, kad ligonis yra encefalopatiškas, pasakoja tai, kas buvo seniai, kaip apie dabartį. 2017 m. vasario 6 d. dėl lėtinės galvos smegenų išemijos, postchohistektominio sindromo, ieškovo tėvas buvo perkeltas į slaugos skyrių. Tą pačią dieną jam buvo atliktas Barthel indekso tyrimas, būklė įvertinta 10 balų (visiškai priklausomas). 2017 m. kovo 2 d. atlikto Barthel indekso tyrimo rezultatas – 0 balų. 2017 m. kovo 20 d. buvo atliktas J. M. protinės būklės trumpas tyrimas, išvada – sunkus pažinimo sutrikimas. Be aprašytų psichinės negalios požymių, ligos istorijoje nurodytos diagnozės – glaukoma, senatvinis prikurtimas. Ieškovas nurodo, kad visos šios aplinkybės verčia abejoti tuo, kad sandorių sudarymo dieną jo tėvas suvokė sudaromų sandorių esmę ir prasmę, gebėjo vertinti savo veiksmus ir juos valdyti.

Atsiliepimas

3. Atsakovai A. J. ir J. J. atsiliepimu (1 t., e. b. l. 143–154) prašė ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad ieškovo teiginiai nepagrindžia ir neįrodo J. M. valios ydingumo ginčijamų sandorių sudarymo metu. Ieškovas ieškinyje pats nurodė, kad nuo 2016 m. pavasario nematė savo tėvo, todėl objektyviai negalėjo žinoti apie tėvo būklę sandorių sudarymo dieną. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2017 m. sausio 26 d., o medicininių dokumentų įrašai, kuriais remiasi ieškovas, daryti vėliau ir neatspindi J. M. sveikatos būklės sandorių sudarymo dieną. Ieškovas su tėvu bendraudavo itin retai. Atsakovus ir kitus asmenis, su kuriais nuolat bendraudavo, J. M. pažindavo ir jų nepainiodavo. J. M. per sesers O. J. vyro J. J. laidotuvėse dalyvavusią Varėnos ligoninės gydytoją radiologę M. J. atsakovus informavo apie jo valią sudaryti turto perleidimo sandorius ligoninėje, pasikvietus notarą. Atsakovams po J. J. laidotuvių nuvykus į Varėnos ligoninę aplankyti J. M., jis asmeniškai informavo atsakovus apie norą jiems perleisti visą savo turtą. J. M. 2017 m. sausio 26 d., dalyvaujant notarui R. M., sudarydamas ginčijamus sandorius pats pasirašė ant kiekvieno sandorio lapo atskirai. Ginčijamų sandorių sudarymo metu J. M. sirgo, buvo gydomas ligoninėje, tačiau buvo sąmoningas, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir padarinius. J. M. niekada nebuvo išreiškęs valios savo turtą palikti sūnui. Su sūnumi J. M. nebegyveno nuo 2002 m. dėl ieškovo girtavimo ir smurtavimo. Atsakovas A. J. padėjo J. M. 2005 m. įsigyti butą, kad šis turėtų gyvenamąją vietą. Ilgą laiką J. M. gyveno su atsakovo A. J. tėvais, atsakovų šeima, skirtingai nei ieškovas, jį prižiūrėjo bei juo rūpinosi. Būtent netinkamas ieškovo elgesys ir atsakovų teikiama pagalba nulėmė J. M. apsisprendimą perleisti jiems savo turtą. Atsakovai nurodė, kad jie tinkamai įgyvendino išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, įskaitant sutarties sąlygą dėl J. M. laidotuvių apmokėjimo. J. M. nuo 2002 m. gyveno su seserimi O. J. ir artimai bendravo su atsakovų šeima, todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad J. M. nepažinojo atsakovės J. J.

4. Atsakovas J. J. ir tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu (3 t., e. b. l. 86–94) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovams 1 587,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė iš ieškovo valstybei 7 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.

6. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog J. M. buvo apgautas atsakovų ar egzistavo sunkios aplinkybės, privertusios sudaryti ginčijamus sandorius, todėl atmetė reikalavimus pripažinti sandorius negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal minėtą straipsnį ieškinį gali pareikšti tik nukentėjęs asmuo.

7. Teismas sprendė, kad 2002 m. įvykęs įvykis, kai ieškovas galimai smurtavo prieš savo tėvą, taip pat J. M. sprendimas apsigyventi pas seserį O. J., ieškovo piktnaudžiavimas alkoholiu, nebendravimas su tėvu, atsakovų šeimos rūpinimasis J. M. negalėjo neturėti įtakos jo apsisprendimui dėl turto. Šią aplinkybę patvirtina ir faktas, kad J. M., iki tol surašęs testamentą dėl turto palikimo sūnui, 2003 m. rugpjūčio 6 d. sudarė naują testamentą, kuriame įpėdine nurodyta O. J. Paskata ginčijamiems sandoriams sudaryti tapo aplinkybė, kad, J. M. gulint ligoninėje, mirė A. J. tėvas J. J., O. J. susirgo plaučių uždegimu, dėl ko J. M. išreiškė pageidavimą kuo greičiau sutvarkyti dokumentus.

8. Nors byloje paskyrus ekspertizę buvo pateikta išvada, kad J. M. ginčijamų sandorių pasirašymo metu (2017 m. sausio 26 d.) sirgo įgyta silpnaprotyste – Subkortikine kraujagysline demencija, dėl ko, tikėtina, nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, teismas pažymėjo, jog lėtinė galvos smegenų išemija pirmą kartą kaip pacientą apibūdinanti būklė paminėta tik 2017 m. vasario 6 d., kaip pagrindas perkelti pacientą į slaugos skyrių. 2017 m. vasario 13 d. pirmą kartą buvo užfiksuota, kad pacientas dezorientuotas. 2017 m. kovo 20 d. nustatytas sunkus pažinimo sutrikimas, orientacijos laike sutrikimas. Medicininiuose įrašuose duomenų apie tai, kad J. M. nuo jo paguldymo į ligoninę iki ginčijamų sandorių sudarymo ar jų sudarymo metu būtų pasireiškę kokie nors psichikos, orientacijos sutrikimai, nėra, todėl spręsti, kad J. M. silpnaprotyste sirgo jau 2017 m. sausio 26 d., nėra pagrindo.

9. Teismas pažymėjo, kad su J. M. 2017 m. sausio mėn. bendravę ir teismo posėdžiuose liudytojais apklausti M. J., M. V., O. J., A. I. ir S. M. paneigė ieškovo keltas prielaidas apie jo tėvo valios ydas. Nei vienas iš teismo apklaustų liudytojų, ginčui aktualiu laikotarpiu bendravusių su J. M., nenurodė, kad J. M. būtų elgęsis neadekvačiai, nesiorientuotų laike ar aplinkoje. Priešingai, su J. M. bendravę ir jį ligoninėje lankę asmenys, įskaitant notarą, patvirtino, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo testatorius bendraudavo ir elgdavosi įprastai, pažindavo žmones, orientuodavosi laike, atsimindavo įvykius, gebėdavo išsakyti savo norus, todėl galėjo išreikšti savo tikrąją valią.

10. Teismas nurodė, kad liudytoja apklausta gydytoja A. I., kuri gydė J. M. iki 2017 m. sausio 24 d., nenurodė aplinkybių, kurios leistų abejoti asmens gebėjimu suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Būtent ji nurodė, kad jeigu kyla abejonės dėl asmens gebėjimo suvokti, jis siunčiamas konsultuotis ir spręsti tos srities gydytojui, tačiau pagal medicinos duomenis to nebuvo, kadangi nekilo tokios abejonės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu (3 t., e. b. l. 97–111) ieškovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

1.1. Ieškinio reikalavimų pagrįstumą patvirtina tiek eksperto išvada, tiek ir 2016 m. medicininių dokumentų įrašai apie J. M. asmenybės ir elgesio sutrikimus, organinę haliucinozę.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Teismas rėmėsi išimtinai atsakovų pakviestų liudytojų parodymais, tačiau nevertino parodymų atitikimo kitai bylos medžiagai, nepasisakė dėl ieškovo kviestų liudytojų V. J. ir gydytojos N. P. parodymų. Visi liudytojai, kurių parodymais rėmėsi teismas, bendravo su J. M. paprastais buitiniais klausimais, jų bendravimas buvo labai trumpalaikis, todėl jie negalėjo įvertinti, ar J. M. galėjo suvokti savo veiksmų esmę. Be to, liudytojos M. J. parodymai apie gerą J. M. klausą ar liudytojos A. L. parodymai apie labai gerą J. M. regėjimą atskleidžia jų pozicijos subjektyvumą. Liudytoja O. J., akcentavusi gerą J. M. psichinės sveikatos būklę, nuslėpė reikšmingą informaciją, kad 2016 m. sprendžiant klausimą dėl darbingumo lygio nustatymo būtent liudytojos iniciatyva buvo konstatuota, jog J. M. pasakoja nebūtas istorijas, mato nesamus žmones.

1.3. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad 2017 m. sausio 9 d. užpildytame pareiškime dėl stacionarinių paslaugų teikimo nėra paciento parašo, O. J. už J. M. pasirašinėdavo ir pensijos išmokėjimo kvitus, kas parodo sunkią jo sveikatos būklę. Be to, 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje J. M. buvo atlikta tulžies operacija, nuo 2017 m. sausio 7 d. jis vėl buvo gydomas ir tiriamas dėl keleto susirgimų, kitą dieną po sandorių sudarymo, 2017 m. sausio 27 d., itin pablogėjus sveikatos būklei, jis buvo perkeltas į reanimacijos skyrių. Sunki J. M. fizinės sveikatos būklė, net ir nevertinant jo psichinės būklės, neabejotinai apsunkino jo gebėjimus suvokti sudaromų sandorių turinį.

1.4. Notaro paaiškinimais, kad jis įsitikino J. M. valia susitikdamas su juo du kartus, kelia abejonių dėl tokio paaiškinimo nesuderinamumo su J. J. paaiškinimais, kad sandorių sudarymo dieną notaras jos teiravosi, kokia yra J. M. valia, taip pat J. J. paaiškinimais, kad atvykus tvirtinti sandorių J. M. jį ir J. J. pažino, o notaro – ne. Sandorių registravimo laikas leidžia spręsti, kad notaras ligoninėje užtruko neilgai, tol, kol J. M. pasirašinėjo dokumentus.

1.5. Ginčijami sandoriai J. M. buvo nenaudingi, nes jo sveikatos būklė buvo labai bloga, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, tačiau testamentas ir dovanojimo sutartis buvo neatlygintiniai, o išlaikymo iki gyvos galvos sutartis sudaryta su J. J., kuris mokosi Kinijoje, ten nuolat gyvena ir faktiškai negalėjo rūpintis J. M. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad J. M. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, o tai sudaro pagrindą sandorius pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnį, arba pasirašė juos, nes to siekė atsakovai, o tai turi būti vertinama kaip sandorių sudarymas dėl sunkių aplinkybių ir sudaro pagrindą pripažinti juos negaliojančiais pagal CK 1.91 straipsnį.

1.6. Į bylą nepateikta įrodymų, kad ieškovas naudojo smurtą prieš savo tėvą. Taip pat nėra įrodymų, kad specialiai pritaikytas automobilis įsigytas ar rampa prie namo įrengta dėl J. M., kadangi socialinė pagalba buvo reikalinga ir kartu gyvenusiems J. J. bei O. J. Aplinkybė, kad J. M. lankė socialinė darbuotoja, paneigia atsakovų argumentus, kad jie nuolatos rūpinosi ieškovo tėvu.

Žemesnės instancijos teismas

12. Atsakovai atsiliepimu (3 t., e. b. l. 127–140) prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai nurodo, kad teismas išsamiai įvertino ekspertizės akte nurodytus duomenis ir jų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas pagrįstai nustatė, kad tik 2017 m. vasario 13 d. pirmą kartą užfiksuota, jog J. M. dezorientuotas. J. M. ligoninėje buvo paguldytas ir gydytas ne dėl psichinės, o dėl fizinės sveikatos sutrikimų. J. M. medicininiuose duomenyse nėra jokių įrašų, kad testatorius būdų sirgęs Subkortikine kraujagyslių dimensija, protinės būklės tyrimai nebuvo atlikti, todėl nėra aišku, kokie konkrečiai ligos požymiai/ simptomai leido ekspertei spręsti dėl tokios ligos fakto. J. M. gulėjo ligoninėje, terapijos skyriuje, medikai netyrė jo protinės būklės, nematydami tam poreikio. Vienintelis klinikinis tyrimas atliktas 2017 m. kovo 20 d., kai buvo fiksuojamas akivaizdus ligonio būklės blogėjimas. Liudytoja A. I. paaiškino, kad jei pacientui reikėtų psichiatro, jis būtų kviečiamas, o jei įrašų apie psichiatro kvietimą/ konsultaciją nėra, tai reiškia, kad ligonio būklė nekėlė abejonių dėl tokio poreikio. Liudytoja N. P. pažymėjo, kad pacientas buvo gydomas terapijos skyriuje, o tai reiškia, kad jis buvo visiškai sąmoningas, paaiškino, jog net ir sirgdamas galvos smegenų išemija pacientas vieną dieną dėl priepuolio gali būti neadekvatus, tačiau kitą dieną – visiškai adekvatus. J. M. gebėjimo išreikšti savo valią nepaneigia ir ieškovo cituojami selektyviai atrinkti medicininiai įrašai. Varginantys galvos skausmai, galvos svaigimas, blogas miegas nėra susiję su asmens gebėjimu išreikšti savo valią ir priimti sprendimą, kam po mirties jis paliks savo turtą. Liudytojais apklausti asmenys, tiesiogiai bendravę su J. M. 2017 m. sausio mėn., nurodė, kad jokio keistesnio elgesio nepastebėjo, bendravimas buvo toks pat, kaip visada, susišnekėti galėdavo normaliai, ligonis elgėsi adekvačiai, orientavosi laike ir aplinkoje. J. M. pageidavo, kad turtas po jo mirties atitektų būtent atsakovų šeimai. Ginčijamų sandorių esmė J. M. buvo paaiškinta paprasta buitine kalba. Ieškovas atsisako gerbti savo tėvo valią, kuri jo nenaudai susiformavo ir buvo išreikšta ne 2017 m. sausio mėn., o dar 2003 m. Nepriklausomai nuo šios bylos baigties, priešingai nei nurodo ieškovas, 1987 m. vasario 12 d. J. M. testamentas savaime galiojančiu netaps. Aplinkybė, kad J. M. 2003 m. rugpjūčio 6 d. sudarė naują testamentą ir išreiškė savo valią po mirties visą savo turtą palikti seseriai O. J., neabejotinai patvirtina testatoriaus valią nepalikti turto ieškovui. Ieškovas kvestionuoja J. M. ir atsakovų šeimos artimus ryšius, tačiau atsakovų nurodytoms ir teismo nustatytoms aplinkybėms paneigti nepateikė jokių objektyvių duomenų. Atsakovų šeima, priešingai nei ieškovas, gerbia J. M. valią ir neketina ieškovo iškeldinti iš namų. Atsakovo J. J. teisine forma prisiimtas įsipareigojimas išlaikyti J. M. iki gyvos galvos negali būti aiškinamas kaip nenaudingas sandoris. Tai, kad atsakovas J. J. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį vykdė pasitelkdamas tėvų pagalbą, nepagrindžia ieškovo teiginių, neva ši sutartis nebuvo vykdoma. J. M. iki mirties buvo viskuo aprūpintas, lankomas ir prižiūrimas. Ieškovas sandorius ginčija ir pagal CK 1.91 straipsnį, tačiau J. M. atsakovų nebuvo apgautas, jokių sunkių aplinkybių, dėl kurių J. M. būtų priverstas sudaryti ginčijamus sandorius, nebuvo. Be to, teisę į ieškinį pagal CK 1.91 straipsnį turi tik nukentėjęs asmuo.

13. Trečiasis asmuo notaras R. M. atsiliepimu (3 t., e. b. l. 116–121) prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo nurodo, kad ginčijami sandoriai buvo patvirtinti ligoninės patalpose, nes testatorius, dovanotojas ir išlaikymo iki gyvos galvos gavėjas dėl sveikatos būklės negalėjo atvykti į notaro biurą. J. M. aiškiai ir suprantamai išreiškė savo valią sudaryti sandorius, jokių įtarimų jo sveikatos būklė ir būsena nesukėlė. Nekilo įtarimų ir dėl to, kad ginčijamais sandoriais būtų pažeistos kieno nors teisės. Priešingai, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis užtikrino rūpinimąsi ir priežiūrą J. M. iki mirties. Šalims suprantama kalba buvo išaiškintos ginčijamų sandorių teisinės pasekmės, šių sandorių skirtumai. J. M. sandorius sudarė suprasdamas savo veiksmų reikšmę, laisva valia, nieko neįtakojamas, be prievartos ir suklydimo. Tvirtinant šiuos sandorius, J. M. suvokė savo veiksmus, sklandžiai išdėstė savo mintis, aiškiai išreiškė savo valią. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad klausė J. M., kodėl nieko nepalieka savo sūnui, o jis atsakė, jog sūnus piktnaudžiauja alkoholiu. Trečiasis asmuo nurodo, kad registracijos knygose įrašomas patikrinimo registruose laikas, o ne faktinis sandorių pasirašymo laikas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

15. Kaip matyti iš į bylą surinktų rašytinių įrodymų, (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas J. M. (1 t., e. b. l. 9–10). Ieškovas buvo vienintelis J. M. pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas; 1 t., e. b. l. 50). 1987 m. vasario 12 d. J. M. buvo sudaręs testamentą, kuriuo savo turtą paliko ieškovui (3 t., e. b. l. 60). Savo valią dėl palikimo J. M. pakeitė 2003 m. rugpjūčio 6 d. testamentu turtą palikdamas savo seseriai O. J. (1 t., e. b. l. 155). Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad iki tol gyvenęs kartu su ieškovu, J. M. 2002 m. išsikraustė ir apsigyveno kartu su savo seserimi O. J. bei jos sutuoktiniu, kur gyveno keletą metų prieš savo mirtį (1 t., e. b. l. 157). Iki sudarant ginčijamus sandorius J. M. nuosavybės teise priklausė keturi žemės sklypai, butas su priklausiniu bei gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypu (1 t., e. b. l. 37–47, 56–73). Ginčijama dovanojimo sutartimi (1 t., e. b. l. 14–22) J. M. priklausę trys žemės sklypai padovanoti atsakovei J. J. Ginčijama išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi (1 t., e. b. l. 23–36) kitas J. M. priklausęs nekilnojamasis turtas perleistas atsakovui J. J. Tą pačią dieną buvo sudarytas ir ginčijamas testamentas (1 t., e. b. l. 11–13), kuriuo J. M. visą savo turtą paliko atsakovui A. J..

Dėl CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo

16. Vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, dėl apgaulės sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

17. Atmesdamas ieškovo reikalavimą pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais aptariamu pagrindu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į bylą nepateikta jokių apgaulės faktą patvirtinančių įrodymų. Teismas taip pat sprendė, kad nebuvo įrodytas ir faktas, jog sandorį J. M. buvo priverstas sudaryti dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių. Nors nesutikdamas su skundžiamu sprendimu ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad J. M. dėl savo sveikatos būklės buvo priklausomas nuo savo sesers O. J., jis neįrodė jokių neigiamą poveikį J. M. patvirtinančių aplinkybių. Kartu teismas pažymi, kad, kaip minėta nutarties 15 punkte, J. M. ilgą laiką gyveno su savo sesers šeima. Į bylą pateiktos nuotraukos ir mokėjimo dokumentas (1 t., e. b. l. 158; 2 t., e. b. l. 27–33) bei automobilio dokumentai (1 t., e. b. l. 160, 162) patvirtina, kad J. M. su savo sesers šeima draugiškai sugyveno, jų gyvenamoji aplinka buvo priderinta senyvo amžiaus žmonių su judėjimo problemomis poreikiams. Į bylą pateikti mokėjimo dokumentai taip pat patvirtina (2 t., e. b. l. 13–18, 34–35), kad J. M. sesers iniciatyva buvo apmokamos su jo turto išlaikymu susijusios sąskaitos. Be to, liudytoja M. V. patvirtino, kad ji, būdama slaugytoja, teikė socialinės priežiūros paslaugas J. M., O. J. ir jos sutuoktiniui J. J. (2017 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 32 min. 30 sek. iki 50 min. 00 sek.), t. y. J. M. buvo rūpinamasi. Kita vertus, jo santykiai su ieškovu buvo konfliktiški, pats ieškovas patvirtino su tėvu ilgą laiką nebendravęs, juo nesirūpinęs (2018 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 20 min. 10 sek. iki 34 min. 55 sek.). Nurodytos aplinkybės, kartu su nutarties 15 punkte konstatuotu faktu, kad J. M. dar 2003 m. visą savo turtą buvo nusprendęs palikti savo seseriai, leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, jog J. M. valia dėl disponavimo savo turtu galėjo susiformuoti dėl jo noro turtą perduoti juo besirūpinusiems asmenims, bet ne dėl šių asmenų neleistinos įtakos. Ieškovas neįrodinėjo, kad J. M. buvo priklausomas nuo atsakovų, o tai, jog juo rūpinosi ir jį prižiūrėjo sesuo O. J., nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti egzistuojant valios ydai, kadangi O. J. nebuvo suinteresuota versti J. M. sudaryti sandorius prieš jo valią, nes šių sandorių nesudarius visas turtas po J. M. mirties ir taip būtų atitekęs O. J. Kartu teismas pažymi, kad ginčijamo išlaikymo iki gyvos galvos sandorio pobūdis pats savaime negali būti vertinamas kaip nepalankus J. M., kadangi jame nustatytas įsipareigojimas J. M. išlaikyti ir prižiūrėti, leisti naudotis perduodamomis gyvenamosiomis patalpomis. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad J. J. gyveno Kinijoje ir negalėjo rūpintis J. M., negali būti vertinama kaip patvirtinanti J. M. valios ydą sudarant sandorius, kadangi į bylą nebuvo pateikta duomenų, jog įsipareigojimai pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nebuvo vykdomi (priešingai, atsakovai nurodė J. M. rūpinęsi iki jo mirties, pateikė įrodymus apie apmokėtas laidojimo išlaidas (2 t., e. b. l. 36)). Be to, atsakovas J. J. buvo išdavęs įgaliojimą savo tėvams atstovauti jį civiliniuose teisiniuose santykiuose (2 t., e. b. l. 19–22). Šio įgaliojimo pagrindu A. J. ir J. J. būtų galėję atlikti visus veiksmus pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.

18. Reikšminga teismas pripažįsta ir aplinkybę, kad ieškovas nėra tinkamas subjektas ginčyti sandorius CK 1.91 straipsnio pagrindu. Šiame straipsnyje nurodyta, kad sandorius teismine tvarka ginčyti gali nukentėjęs asmuo. Kaip minėta nutarties 17 punkte, jeigu ginčijami sandoriai nebūtų buvę sudaryti, galiotų J. M. 2003 m. rugpjūčio 6 d. testamentas (1 t., e. b. l. 155), pagal kurį visas jo turtas atitektų O. J. Vadovaujantis CK 5.17 straipsnio 2 dalimi, vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu CK 1.91 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, atnaujinamas anksčiau sudaryto testamento galiojimas. Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad ieškovo interesai būtų buvę pažeisti, jeigu būtų egzistavęs CK 1.91 straipsnyje įtvirtinti J. M. valios trūkumai sudarant sandorius, nėra pagrindo.

19. Apibendrindama nutarties 17–18 punktuose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais vadovaujantis CK 1.91 straipsnio nuostatomis.

Dėl CK 1.89 straipsnyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo

20. Ieškiniu ieškovas taip pat prašė pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 1.89 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, t. y. kai sandorį sudaro fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Teismui reikalavimą atmetus, ieškovas apeliaciniu skundu įrodinėja, kad J. M. valios ydą patvirtina bloga jo psichikos sveikatos būklė sandorių sudarymo metu.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai nurodo, kad ir šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas dėl to, jog reikalavimą reiškia netinkamas subjektas, kadangi, sandorius pripažinus negaliojančiais, vadovaujantis CK 5.17 straipsnio 2 dalimi, visas J. M. turtas atitektų O. J., bet ne ieškovui. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovų argumentu nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienareikšmišką CK 5.17 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią testamentą pripažinus negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu ankstesnis testamentas savaime netampa galiojančiu. Kita vertus, vėlesnio testamento pripažinimas negaliojančiu nėra kliūtis pripažinti ankstesnį testamentą galiojančiu toje pačioje byloje ar kitoje civilinėje byloje pareikšto savarankiško reikalavimo pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2007, 2011 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2011, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011, 2018 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018). Kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas pripažinti galiojančiu J. M. 1987 m. vasario 12 d. ir/arba 2003 m. rugpjūčio 6 d. testamentą, patenkinus ieškinį ieškovas, kaip pirmosios eilės įpėdinis, galėtų pretenduoti į palikimą. Dėl nurodytos priežasties jis pripažintinas tinkamu subjektu reikalavimui aptariamu pagrindu pareikšti. Kartu pabrėžtina, kad ieškinio patenkinimo atveju O. J. galėtų reikšti reikalavimą dėl 2003 m. rugpjūčio 6 d. testamento pripažinimo galiojančiu, todėl ieškinio patenkinimas nebūtinai sukurtų ieškovui realias turtines teises.

22. Ginčas byloje kilo dėl to, ar sudarydamas ginčijamus sandorius J. M. išreiškė tikrąją savo valią, t. y. ar galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Gerbti sandorį sudariusio asmens valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl teismo išvada, kad sandorio sudarymo metu asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės. Bylų, kuriose mirusio asmens sudarytas sandoris ginčijamas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad asmens gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties asmens, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie asmens sveikatos būklę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015, 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

23. Nagrinėjamoje byloje ieškovo iniciatyva Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi (2 t., e. b. l. 158–166) buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, kurią atlikusi ekspertė pateikė tikėtiną išvadą, kad J. M. ginčijamų sandorių sudarymo metu (2017 m. sausio 26 d.) dėl įgyto psichikos sutrikimo – Subkortikinės kraujagyslinės demencijos – nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti (3 t., e. b. l. 33–42).

24. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas eksperto išvada nesivadovavo akcentuodamas, kad išvada nėra kategoriška, bei pažymėdamas, jog ekspertui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra pakankamai duomenų apie J. M. psichikos sveikatos trūkumus iki ginčijamų sandorių sudarymo, be to, ekspertės išvada yra nesuderinama su byloje apklaustų liudytojų parodymais.

25. Pasisakydamas dėl eksperto išvados, kaip įrodinėjimo priemonės, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada neturi išankstinės galios, vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015, 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018, 2018 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų, t. y., kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

26. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija pažymi šias reikšmingas aplinkybes:

13.1. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, eksperto išvada nėra kategoriška. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014 konstatavo, kad, tuo atveju, kai ekspertas dėl medicininių duomenų nepakankamumo pateikia prielaidos pobūdžio išvadą, kitomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz., liudytojų parodymais) esant užfiksuotai priešingai situacijai, negali būti sprendžiama, jog ieškovas įrodė sandorį sudariusio asmens valios ydą.

13.2. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad išvada, jog testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija. Pvz., kai pateikiama išvada, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl progresuojančios ligos, tiriamojoje ekspertizės akto dalyje turi būti aiškiai pagrindžiama, jog konkrečiu reikšmingu bylai momentu liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015). Šioje savo pobūdžiu ir esme į nagrinėjamą bylą panašioje byloje (konstatuotas identiškas psichikos sveikatos sutrikimas, eksperto pozicija nebuvo kategoriška, beveik nebuvo duomenų apie atliktus psichikos sveikatos tyrimus, byloje apklausti liudytojai nurodė nepastebėję neįprasto sandorį sudariusio asmens elgesio) kasacinis teismas sprendė, kad nepašalinus abejonių dėl tikrosios sandorį sudariusio asmens psichikos sveikatos būklės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu negali būti tenkinamas.

13.3. Nagrinėjamu atveju J. M. ne tik nebuvo pripažintas neveiksniu (1 t., e. b. l. 51), bet ir nėra pakankamai duomenų apie specialistų atliktą jo psichikos sveikatos tyrimą iki ginčijamų sandorių sudarymo. Į bylą buvo surinkti ir ekspertės įvertinti J. M. medicininiai dokumentai (1 t., e. b. l. 74–101; 2 t., e. b. l. 131–132), kuriuose užfiksuota eilė J. M. fizinės sveikatos trūkumų, tačiau neužfiksuotas joks medicininis tyrimas, kurio metu laikotarpiu iki 2017 m. sausio 26 d. būtų vertinama jo psichikos sveikatos būklė. Nors 2016 m. darbingumo lygio nustatymo ir specialiųjų poreikių vertinimo dokumentuose (3 t., e. b. l. 1–31) yra akcentuojamas nepatikslintas organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas dėl galvos smegenų ligos, bei pridedamas 2016 m. rugpjūčio 11 d. gydytojo neurologo įrašas apie tai, kad, remiantis O. J. paaiškinimais, J. M. pasakoja nebūtas istorijas, mato nesamus žmones, teismas pažymi, kad aptariami medicininiai dokumentai buvo parengti išskirtinai sprendžiant klausimą dėl darbingumo lygio nustatymo ir specialiųjų poreikių, nėra jokių duomenų, kad nurodytos išvados būtų pagrįstos išsamiais medicininiais tyrimais. Teismas taip pat pažymi, kad į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie J. M. skirtą gydymą ar tolesnį psichikos sveikatos būklės raidos stebėjimą ir/ar tyrimą.

13.4. Kartu dėmesys atkreipiamas į tai, kad nutarties 26.3 punkte aptartuose dokumentuose užfiksuotas sutrikimas (organinė haliucinozė) yra visai kitokio pobūdžio nei psichikos sveikatos sutrikimas, kurį savo išvadoje įvardijo ekspertas (subkortikinė kraujagyslinė demencija). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ekspertizės išvados tiriamojoje dalyje nėra įvardintas ryšys tarp iki 2017 m. sausio 26 d. užfiksuotų J. M. sveikatos sutrikimo ir pateikiamos tikėtinos išvados dėl J. M. psichikos sveikatos būklės nurodytą dieną bei jo galimybių suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Byloje nėra jokių duomenų apie nuoseklų J. M. psichinės sveikatos blogėjimą laikotarpiu iki 2017 m. sausio 26 d. Nėra ginčo tik dėl to, kad J. M. būklė nuosekliai blogėjo po sandorių sudarymo – 2017 m. vasario – kovo mėn., dėl ko jis (duomenys neskelbtini) mirė. Paciento encefalopatiškumas užfiksuotas 2017 m. vasario 3 d., net ir 2017 m. vasario 6 d. bei 2017 m. kovo 2 d. atliktu Barthel indekso tyrimu (1 t., e. b. l. 75) buvo vertinamas jo fizinės priklausomybės nuo kitų asmenų lygis bei konstatuota, kad būklė ženkliai pablogėjo (nuo 10 balų iki 0 balų), tačiau jo protinės būklės tyrimas, kuriuo užfiksuotas sunkus pažinimo sutrikimas, buvo atliktas tik 2017 m. kovo 20 d. (1 t., e. b. l. 76). Paciento psichikos sveikatos būklė 2017 m. sausio 26 d. ar prieš šią datą nebuvo vertinama, todėl spręsti, kad ekspertė turėjo pakankamai duomenų kategoriškai išvadai pateikti, nėra pagrindo. Ekspertės išvadoje tik įvardinti paciento susirgimai, tačiau nėra išsamiai ir detaliai aptarta susirgimų raida, leidusi ekspertei pateikti išvadą dėl J. M. psichikos sveikatos būklės. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai pateiktą išvadą vertino kitų į bylą surinktų įrodymų kontekste.

13.5. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje buvo apklausta J. M. ligoninėje gydžiusi gydytoja A. I. (2018 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 19 min. 45 sek. iki 31 min. 10 sek.), kuri nurodė visas su paciento sveikatos būkle susijusias aplinkybes fiksavusi medicininiuose dokumentuose. Kaip matyti iš šių dokumentų turinio (1 t., e. b. l. 74–101; 2 t., e. b. l. 131–132), nuo pat J. M. stacionarizavimo 2017 m. sausio 7 d. iki ginčijamų sandorių sudarymo visi fiksuojami sveikatos sutrikimai buvo susiję su jo fizinės sveikatos būkle, jokiais psichikos sveikatos sutrikimais nebuvo skundžiamasi, psichikos sveikatos būklė nebuvo vertinama, joks su tuo susijęs gydymas nebuvo skiriamas. Gydytoja teismo posėdžio metu paaiškino (2018 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 19 min. 45 sek. iki 31 min. 10 sek.), kad psichiatro konsultacija pacientams skiriama tuo atveju, jei kyla tokios konsultacijos poreikis. Jeigu gydytojas psichiatras nebuvo pasitelktas, vadinasi tokio poreikio nebuvo. Jokio neįprasto J. M. elgesio patvirtino nepastebėjusi ir gydytoja M. J. (2017 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 17 min. 30 sek. iki 30 min. 45 sek.), kuri patvirtino bendravusi su J. M. 2017 m. sausio mėn. ir perdavusi A. J. J. M. prašymą skubiai su juo susitikti. Tokias pačias aplinkybes teismui patvirtino ir J. M. lankiusi slaugytoja M. V. (2017 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 32 min. 30 sek. iki 50 min. 00 sek.). Byloje nėra jokių duomenų, kad šios liudytojos galėtų turėti kokį nors suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl abejoti jų parodymų patikimumu nėra jokio pagrindo.

13.6. Nors apeliaciniame skunde ieškovas akcentuoja, kad priimant skundžiamą sprendimą nebuvo įvertinti liudytojos N. P. parodymai (2017 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 51 min. 45 sek. iki 2 val. 2 min. 30 sek.), teisėjų kolegija pažymi, jog ši gydytoja taip pat nepatvirtino duomenų apie J. M. psichikos sveikatos sutrikimus iki ginčijamų sandorių sudarymo ar jų sudarymo metu. Liudytoja akcentavo, kad ji paciento būklę vertino 2017 m. vasario mėn., pacientas nebuvo visiškai nesąmoningas, jog jo būklė nebuvo kritinė patvirtina faktas, kad J. M. buvo paguldytas terapijos, bet ne reanimacijos skyriuje.

13.7. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovai J. J. (2017 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 46 min. 55 sek. iki 2 val. 35 min. 30 sek.), A. J. (2018 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 42 min. 50 sek. iki 1 val. 17 min. 20 sek.) ir J. J. (2018 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 18 min. 20 sek. iki 1 val. 51 min. 30 sek.) teikdami paaiškinimus bei liudytojai O. J. (2017 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 56 min. 10 sek. iki 1 val. 37 min. 30 sek.), S. M. (2017 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 39 min. 15 sek. iki 1 val. 50 min. 20 sek.) ir A. L. (2018 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 8 min. 40 sek. iki 2 val. 21 min. 00 sek.) duodami parodymus patvirtino nepastebėję jokių J. M. psichikos sveikatos sutrikimų.

13.8. Nors liudytojas V. J. teikdamas parodymus (2018 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 32 min. 55 sek. iki 1 val. 22 min. 5 sek.) nurodė, kad bendraujant su J. M. 2016 m. vasaros pabaigoje ir 2016 m. spalio mėn. buvo kilę abejonių dėl J. M. elgesio adekvatumo, teisėjų kolegija pažymi kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, pats liudytojas pripažino, kad J. M. susitikimų metu jį pažino bei su juo bendravo, bet liudytojui kilo įtarimų, jog J. M. būklė pablogėdavo po to, kai liudytojo motina O. J. duodavo J. M. vaistų. Kitaip tariant, liudytojo vertinimu galimos J. M. suvokimo spragos kildavo ne dėl jo psichikos būklės, bet dėl jam duodamų vaistų. Antra, liudytojas pripažino gerai sutariantis su ieškovu ir padedantis jam finansiškai, bei konfliktuojantis su savo motina ir broliu bei jo šeima, kas taip pat galėjo turėti įtakos jo teikiamų parodymų objektyvumui. Trečia, pats liudytojas pripažino, kad J. M. būklė buvo kintanti, o jis paskutinį kartą su ginčijamus sandorius sudariusiu asmeniu bendravo 2016 spalio mėn., todėl negalėjo žinoti, kaip J. M. jautėsi 2017 m. sausio mėn.

13.9. Reikšmingais teisėjų kolegija pripažįsta ir trečiojo asmens notaro R. M. paaiškinimus (2018 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo1 val. 52 min. 00 sek. iki 2 val. 6 min. 30 sek.), kad sandorius jis patvirtino tik prieš tai įsitikinęs J. M. valia. Notaras patvirtino atsakovų nurodytą aplinkybę, kad būtent jis A. J. išaiškino, jog turtas negali būti perleidžiamas A. J. dėl teisės aktuose nustatyto specialaus draudimo registruoti tam tikrą žemės ūkio paskirties žemės kiekį asmens, kuris nėra ūkininkas, vardu. Tiek notaras, tiek ir atsakovai teismo patvirtino, kad ginčijami sandoriai buvo sudaromi siekiant apsaugoti J. M. interesą būti prižiūrimam ir išlaikomam iki mirties, taip pat turėti gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės paneigia ieškovo argumentus dėl to, ar J. M. galėjo norėti sudaryti būtent tokio pobūdžio sandorius. J. M. išreiškė esminę valią perleisti turtą savo sesers šeimai, o turto perleidimo forma buvo pasirinkta konsultuojantis su notaru ir jo padėjėja.

13.10. Nors apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl notaro ir atsakovo teiktų paaiškinimų nenuoseklumo, teisėjų kolegija pažymi, kad spręsti, jog šie paaiškinimai yra prieštaringi ir nesuderinami tarpusavyje, nėra pagrindo. Atsakovai J. J. ir J. J. nurodė su notaru į ligoninę vykę vieną kartą, o notaras nurodė prieš tai vienas, bet atsakovų žinios buvęs ligoninėje ir bendravęs su J. M. Be to, visi sandorių sudaryme dalyvavę asmenys patvirtino, kad notaras išaiškino J. M. jo pasirašomų sandorių pobūdį ir esmę, akcentavo, jog J. M. žinojo apie atvyksiantį notarą ir jo laukė bei visuose sandorių lapuose pasirašė pats. Kaip minėta nutarties 17 punkte, J. M. valia palikti turtą savo sesers šeimai buvo susiformavusi prieš daugelį metų, norą sudaryti ginčijamus sandorius galėjo paskatinti aplinkybė, kad mirė O. J. sutuoktinis J. J. bei pablogėjo pačios O. J. sveikatos būklė.

13.11. Kaip nepaneigiančius skundžiamo sprendimo pagrįstumo teisėjų kolegija vertina apeliacinio skundo argumentus, kad prašyme dėl stacionarizavimo nėra J. M. parašo, už J. M. ir kitais atvejais (pvz., priimant pensiją; 2 t., e. b. l. 2–10) pasirašydavo jo sesuo. Teismas pažymi, kad nurodytuose dokumentuose nėra užfiksuotos nepasirašymo priežastys. Kartu pažymėtina, kad J. M. gebėjimą pasirašyti patvirtina jo parašai ant ginčijamų sandorių. Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad nepasirašymą atskiruose dokumentuose lėmė J. M. psichikos sveikatos sutrikimai, nėra pagrindo.

27. Apibendrindama nutarties 26 punkte nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą surinktus įrodymus, susijusius su J. M. psichikos sveikatos būkle bei jo gebėjimais suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, bei pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti jo valios ydų sudarant sandorius egzistavimą (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Apeliacinio skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė tinkamai, todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas atstovavimo išlaidas iš ieškovo priteisė visiems atsakovams, nenurodydamas nei mokėjimo dalių, nei prievolės solidarumo. Į bylą pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai (3 t., e. b. l. 61–63) atskleidžia, kad advokatė sąskaitą išrašė A. J. ir lėšas gavo iš šio atsakovo, todėl skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies netikslumas ištaisomas nurodant, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovo priteisiamas atsakovui A. J.

30. Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo priteisiamas atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas. Notaras R. M. pateikė duomenis apie 600 Eur išlaidas (3 t., e. b. l. 123), atsakovas A. J.– apie 1 350 Eur atstovavimo išlaidas (3 t., e. b. l. 144–145). Atsakovo nurodyta suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7, 8.11 punktuose nustatytą maksimalų atlygio už atsiliepimo į apeliacinį skundą, teiktą pirmąjį 2019 m. ketvirtį, parengimą dydį (935,70 Eur * 1,3 = 1 216,41 Eur), todėl priteistina suma mažinama iki maksimalaus atlygintino dydžio.

31. Iš ieškovo valstybei taip pat priteisiamas teismų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese atlyginimas – 6,74 Eur (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinės dalies dalį dėl atstovavimo išlaidų paskirstymo ir ją išdėstant taip:

„Priteisti iš ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 587,50 Eur (tūkstančio penkių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 50 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimą.“

Priteisti iš ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 216,41 Eur (tūkstančio dviejų šimtų šešiolikos eurų 41 ct) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui antstoliui R. M. 600 Eur (šešių šimtų eurų) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,74 Eur (šešių eurų 74 ct) teismų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimą, sumokant šią sumą į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasNijolia IndreikienėIzolda Nėnienė