Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-80-557/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-11-19
Bylos Nr.: 1A-80-557/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-07-5-00034-2017-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Kristina Kakurinė
Nuteistasis: M. B., L. V., Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros

Kategorijos

2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
1.2.14.12.1Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 str. 1 d.)
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.1.7.4.6Kitų įrodymų vertinimas
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-80-557/2020

Teisėjas E. Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-07-5-00034-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 1.2.14.12.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 1.1.8.1.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.1; 2.4.7 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,nuteistajam M. B. ir jo gynėjui Edvardui Staponkui,nuteistajam L. V. ir jo gynėjai Astai Mačernytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas 2017-09-08 (viena para) ir nustatyta, kad L. V. 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą jau yra sumokėjęs.

M. B. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas 2017-09-08 (viena para) ir nustatyta, kad M. B. 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą jau yra sumokėjęs.

Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto mobiliojo ryšio telefono įsigijimo ir naudojimo M. B. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. V. ir M. B. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrai, įgijo turtą ir juo naudojosi, žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu: 2017 m. laikotarpiu nuo liepos 11 d. iki liepos 30 d., tiksliau nenustatytu laiku, Danijos Karalystės teritorijoje, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdami bendrininkų grupe, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų be teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą:

1) iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobtą 604,87 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo Flex 2-14“, 10,08 Eur vertės ,,Play station“ valdymo pultelių rinkinį, 21,44 Eur vertės žaidimų konsolę „Nintendo 3“, 494,58 Eur vertės sidabrinius moteriškus papuošalus;

2) iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobtą 234,40 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Acer Aspire (duomenys neskelbtini)“, 218,77 Eur vertės planšetinį kompiuterį „iPad (duomenys neskelbtini)“, 672,12 Eur vertės įvairių šalių piniginius banknotus ir monetas, 40,33 Eur vertės „Drynberg Kern“ apyrankę;

3) iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobtą 179,05 Eur vertės fotoaparatą „C. P. (duomenys neskelbtini)“, 101,89 Eur vertės ,,Stelton“ vyno atidarytuvų komplektą, 44,30 Eur vertės sidabrines apyrankes su išgraviruotais užrašais ,,P. R.“ ir ,,ačiū“, 922,14 Eur vertės 14 vnt. sidabrinių šaukštų, 237,12 Eur vertės 12 vnt. sidabrinių šaukštelių, 760,77 Eur vertės du stalo įrankių (77 vnt.) rinkinius, 11 85,61 Eur vertės 18 vnt. sidabrinių peilių, 592,81 Eur vertės 10 vnt. šaukštelių desertui, 1 251,48 Eur vertės 19 vnt. sidabrinių šakučių, 92,21 Eur vertės sidabrinį kavos puodelį, grietinėlės indą ir cukraus dubenėlį;

4) iš tyrimo metu nenustatytų vietų pagrobtus 23,89 Eur vertės ,,David Jones“ firmos lagaminą, 36,07 Eur vertės nešiojamąją radijo stotelę ,,Radio ocean pocket (duomenys neskelbtini)“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 507,41 Eur vertės fotoaparatą ,,Canon DS126191“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 6,40 Eur vertės USB laikmeną ,,Kingston DT Mini Slim 8GB“, 3,70 Eur vertės USB laikmeną ,,Kingston Data Traveler 1 GB“; 4,71 Eur vertės skaičių klaviatūrą ,,Targus Pauk10“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 605,94 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Iphone“ 3GS, modelio Nr. (duomenys neskelbtini), 349,41 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S3“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 349,41 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia N73-1“, 349,91 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Sony Ericson Z600“, 5,50 Eur vertės NBA krepšininkų kolekcinių kortelių komplektą, 5,55 Eur vertės nešiojamojo kompiuterio įkroviklį ,,Dell“ 90w, 5,55 Eur vertės nešiojamojo kompiuterio įkroviklį ,,Chicony“, modelis (duomenys neskelbtini), 311,33 Eur vertės MP3 muzikos grotuvą ,,iPod“, modelis (duomenys neskelbtini), serijos numeris (duomenys neskelbtini), 30,24 Eur vertės rankinį laikrodį ,,Onex“ su metaline apyranke, 30,24 Eur vertės rankinį laikrodį ,,Cisco Systems“ su odine apyranke, 30,24 Eur vertės rankinį laikrodį ,,Vision“ su medžiagine apyranke, 30,24 Eur vertės rankinį laikrodį ,,Bay Networks“ su medžiagine apyranke, 30,24 Eur vertės rankinį laikrodį ,,Inex“ su metaline apyranke;

bendra turto vertė – 10 379,95 Eur, ir šiuo turtu naudojosi, dvi 1971 m. leidimo JAV vieno dolerio monetas M. B. laikė su savimi ir likusį turtą 2017-07-30 Danijos Karalystės teritorijoje, Aarhus mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, L. V. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikiančios siuntų gabenimo paslaugas, kurjeriui, kuris minėtą turtą pargabeno iš Danijos Karalystės į Lietuvą, Klaipėdos miestą, kol 2017-09-08, apie 15.00 val., su L. V. atvyko pasiimti pargabento turto į „Circle K“ degalinę, adresu Vilniaus pl. 1A, Klaipėda, kur buvo sulaikyti pareigūnų.

2. M. B. dėl kaltinamo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį tuo, kad įgijo turtą ir juo naudojosi, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. kad jis laikotarpiu nuo 2017-08-21, tiksliai nenustatytu laiku, Danijos Karalystės teritorijoje, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų be teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą: iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobtą 349,41 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung galaxy core prime“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurį naudojo ir laikė su savimi tol, kol 2017-09-08 15.00 val. „Circle K“ degalinėje, adresu Vilniaus pl. 1A, Klaipėda, buvo sulaikytas pareigūnų, išteisintas, neįrodžius jo kaltės.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl nepagrįsto M. B. išteisinimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį, bei pakeisti nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems M. B. ir L. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, neteisingai paskirtų bausmių:

M. B. pripažinti kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl telefono įgijimo) ir paskirti 2 metus laisvės atėmimo.

M. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje (veikiant bendrininkų grupe su L. V.), padarymą paskirti 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už abi veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvė atėmimą 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką – 2017-09-08 (1 parą).

L. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje (veikiant bendrininkų grupe su M. B.), padarymą paskirti 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką – 2017-09-08 (1 parą).

3.1. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas savo sprendimą M. B. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje (vogto telefono įgijimo) padarymo motyvavo tuo, kad pats M. B. neigia žinojęs, kad jo naudojamas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ yra vogtas. Aplinkybė, kad minėtas mobiliojo ryšio telefonas buvo pavogtas Danijos Karalystėje, yra visiškai įrodyta ir abejonių nekelia, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių M. B. parodymus apie tai, kad jis nežinojo, jog jo įsigytas ir naudojamas telefonas buvo įgytas nusikalstamu būdu.

3.2. Prokurorės teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių M. B. subjektyviąją pusę dėl kitos analogiškos veikos, kadangi asmens žinojimas apie turto nusikalstamą gavimą grindžiamas ir tais duomenimis, kurie teismo buvo pripažinti kaip įrodymai, patvirtinantys minėto asmens kaltę dėl analogiškos pirmosios nusikalstamos veikos padarymo, veikiant bendrininkų grupe su L. V..

3.3. Teismas kaip kaltinimą dėl vienos veikos pagrindžiančius duomenis vertino M. B. ir L. V. neprisipažinimą ir prieštaringų parodymų davimą, tačiau šių duomenų nevertino analizuodamas asmens kaltumą dėl vogto telefono aparato įgijimo.

3.4. M. B. neigė apskritai buvęs Danijoje kartu su L. V., tačiau ikiteisminio tyrimo duomenys liudija priešingai. Švedijos telekomunikacijų bendrovės TDC pateiktais duomenimis, M. B. naudojamas abonentas (duomenys neskelbtini) fiksuotas naudojamas Danijoje 2016-10-28–2018-07-09 telefono aparate „Samsung Galaxy S4 mini“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2018-07-01–2018-07-31 – telefono aparate „Samsung J5 Pro“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 3, b. l. b. l. 29–195; t. 4, b. l. 1–161). Be to, M. B. buvimą Danijoje patvirtina ir jo striukės vidinėje kišenėje rasti šios valstybės viešojo transporto naudojimo kvitai, būtent tos vietovės, kurioje buvo įvykdytos jų nusikalstamu būdu įgyto turto vagystės, taip pat ir mobiliojo ryšio telefono (t. 1, b. 1. 138–141). Paklausus apie šiuos dokumentus, M. B. įtariamojo apklausos metu nurodė, kad juos jam davė L. V.. Tokie jo parodymai vertintini kaip gynybinė ir neįtikinama versija, juolab kad iš pradžių M. B. ir L. V. teigė mažai bendraujantys, vėliau nurodė, jog nuolat bendrauja ir dalijasi viskuo kaip geriausi draugai.

3.5. Ištyrus L. V. paimtą mobiliojo ryšio telefoną „LG E-400“ (2018-01-11 specialisto išvada Nr. 30-(781)-ISl-32), gauti tyrimui reikšmingi duomenys, patvirtinantys, kad 2017-09-05 L. V. ir M. B. buvo Vokietijoje ir užsisakė pavežimo paslaugą, t. y. aptiktos gautos ir išsiųstos SMS žinutės abonentui (duomenys neskelbtini), kuris naudojamas pervežimu užsiimančios įmonės „GV autotransportas“: 1) 2017-09-05 13.53.25 val. abonentui (duomenys neskelbtini) siunčiama žinutė apie M. B. ir L. V. planuojamą paėmimo vietą – „S. S. (duomenys neskelbtini)“; 14.12.32 val. klausiama, ar paims, kaip tarėsi („Ziurėkit as cia su jumis kalbėjau del tu dvieju vietu kur tarėmės is bremeno. Tai nelabai suprantu ar jus paimsit ar ne?“), 14.14.18 val. gauna atsakymą, jog paims, o 14.17.10 val. L. V. išsiunčia kitą kontaktinį savo telefono numerį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 50–51, 52–54).

3.6. M. B. asmens kratos metu striukės vidinėje kišenėje rastas (kaip vėliau nustatyta, Danijoje pagrobtas) mobilusis telefonas „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), su jame įdėta paties išteisintojo naudojama SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kortelės abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (veikė iki 2017-09-08) (t. 5, b. 1. 178–181). Specialistui ištyrus šiame telefone esančią ir panaikintą informaciją, gauti neabejotini duomenys (2018-01-24 specialisto išvada Nr. 30-(779)-ISl-7), kad telefonas priklauso asmeniui Ivanui B. K. (I. B. K.), nurodytas ir jo kontaktinis telefonas. Aplanke pavadinimu „Messenger“ rastos mobiliojo ryšio telefone susietos „Facebook‘o“ paskyros ekrano nuotraukos, naudotojo vardas O. B., taip pat nurodomas mobilusis telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su M. B. naudojamu mobiliojo ryšio telefono numeriu. Šio telefono duomenyse susirašinėjimo programėlėje „Facebook messenger“ užfiksuotos jau nuo 2017-09-05 23.50 val. siųstos žinutės (nors abonento veikimas Lietuvoje nefiksuojamas, o pagal anksčiau aptartus įrodymus, M. B. ir L. V. buvo Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje), tai paneigia M. B. versiją, jog jis nebuvo išvykęs. Vėliau šioje programėlėje jau fiksuojamas M. B. susirašinėjimas su L. V. 2017-09-08 1.46 val. Taip pat M. B. buvimą užsienyje patvirtina jo susirašinėjimas su nenustatytu asmeniu, pasivadinusiu „Ž. (duomenys neskelbtini)“: 2017-09-06 13.25.56 „O. B.“ (M. B.) išeinanti „Facebook‘o“ žinutė: „as nesenai grizau i lt“ (t. 2, b. 1. 35–36, 37–41).

3.7. M. B. dėl mobiliojo ryšio aparato „Samsung Galaxy Core prime“, IMEI (duomenys neskelbtini), atsiradimo pas jį aplinkybių ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė prieštaringus faktus. Iš pradžių nurodė, jog šį aparatą pasiskolino iš draugės, vėliau nurodė, jog nepamena, iš kur gavo, gal įgijo lombarde, tačiau aptartų duomenų visuma patvirtina, kad minėtas turtas M. B. buvo naudojamas dar jam negrįžus į Lietuvą (esant Vokietijos Federacinėje Respublikoje), todėl šio telefono jis negalėjo įgyti Lietuvoje nei iš draugės, nei iš lombardo.

3.8. M. B. pateikti prieštaringi paaiškinimai dėl telefono įgijimo aplinkybių tik patvirtina pastarųjų melagingumą ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje neginčijamai nustatyta (tai pripažino ir teismas), kad M. B. naudotas telefonas „Samsung Galaxy core prime“, IMEI (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas įsilaužimo / vagystės būdu iš gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), 2017-08-21–2017-08-25 laikotarpiu (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat telefone liko išsaugoti ankstesnio savininko naujausi asmeniniai duomenys, nuotraukos, paskyros ir pan., dėl to M. B. turėjo ir galėjo suvokti apie šio turto neteisėtą užvaldymą.

3.9. Vadovaujantis bylos medžiaga ir proceso dalyvių parodymais, darytina išvada, kad M. B. žinojo ir suprato, jog jo Danijos Karalystėje įgytas mobiliojo ryšio telefonas gautas nusikalstamu būdu, tai suvokdamas ir nebesibaimindamas dėl galimo susekimo jį ėmė naudoti tik kitoje valstybėje (iš pradžių Vokietijoje, vėliau Lietuvoje).

3.10. Teismas nurodė, jog skirdamas kaltinamiesiems bausmes vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvas ir tikslus, M. B. ir L. V. asmenybes, tačiau, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o esant BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – veikos padarymas bendrininkų grupe, ir abiem asmenims esant teistiems ir neatlikus bausmės pagal ankstesnius nuosprendžius (L. V. bausmės vykdymo atidėjimo metu pagal 2015-06-06 Vokietijos Federacinės Respublikos teismo nuosprendį (bausmės pabaiga 2018-08-29); M. B. bausmės vykdymo atidėjimo metu pagal 2015-05-29 Vokietijos Federacinės Respublikos teismo nuosprendį (bausmės pabaiga 2018-06-05), paskyrė švelniausias bausmės rūšis – baudas, beveik artimas šios bausmės minimaliam dydžiui. BK 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Abu asmenys yra teisti Vokietijos Federacinės Respublikos įsiteisėjusiais nuosprendžiais už nusikaltimus nuosavybei, šioje byloje neprisipažino padarę jiems inkriminuotas veikas, savo veiksmų nevertina kritiškai, nesigaili dėl tokio elgesio, todėl manytina, kad baudos bausmė nepasieks bausmės tikslo. Surinkti duomenys apie nuteistųjų asmenybes sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad baudos bus sumokėtos iš pajamų, gautų kitose valstybėse iš įvykdytų nusikalstamų veikų.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, ir dėl šio nusikaltimo jį išteisinti. Nurodo, kad nesutinka su šia nuosprendžio dalimi, kadangi teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai pripažino jį kaltu įvykdžius šią nusikalstamą veiką.

4.1. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tuo atveju, kai yra pakankamai asmens kaltumą įrodančių įrodymų, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Apelianto M. B. teigimu, teismas nevertino jį teisinančių įrodymų, taip pat L. V. ir jo paaiškinimų dėl tiesiog jam nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, kad jis sutiko užvežti L. V. į degalinę atsiimti lagamino ir kad pas jį buvo rasti daniški kvitai, kurie iš tiesų priklausė L. V., kuris 2017 metų liepos mėnesį buvo Danijoje. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas selektyviai vadovavosi vien tik kaltinimą palaikančios prokurorės nurodytais kaltinančiais įrodymais ir prielaidomis. Taip pat M. B. nesutinka su teismo jam paskirta didele 200 MGL bauda, kadangi jis tikrai nebendrininkavo su L. V. įgyjant turtą, o blogiausiu atveju galėtų būti pripažintas tik padėjėju (nors visgi nemano, kad ir juo buvo), kadangi, nors ir nežinodamas dėl kokio konkretaus tikslo jis vežė L. V. į degalinę Klaipėdoje, tačiau jį ten nuvežė ir neprieštaravo, jog pastarasis naudotųsi jo telefonu bendraudamas su kitais asmenimis, iš jų galbūt ir su vežėju.

4.2. M. B. nuomone, teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino tiek jo, tiek ir L. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. M. B. nurodo, kad jis visą laiką nuosekliai aiškino, kad apie tai, kokius konkrečiai daiktus L. V. ketina atsiimti Klaipėdos degalinėje, jis nežinojo, o 2017 metų liepos mėnesį užsienyje – Danijoje – jis nėra buvęs. Kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, M. B. Danijoje turėjo nemalonumų su teisėsauga – 2017-02-11 buvo nubaustas už vairavimą esant neblaiviam. Taigi 2017 metų liepos mėnesį jis nebuvo užsienyje – Danijoje. Tuo metu Danijoje buvo L. V., jis, kaip matyti iš pastarojo parodymų, ten įsigijo daiktus ir juos per krovinių pervežimo įmonę išsiuntė į Lietuvą. Pas M. B. rasti daniški kvitai priklausė L. V., apie tai pastarasis pasakė ir teismo posėdžio metu, o M. B. visada neigė, jog jam tie daniški kvitai priklauso. Šie kvitai pas jį galėjo atsirasti tuo metu, kai L. V. jam davė grynųjų pinigų benzinui už kelionę (savo dalį) prie jūros 2017-09-08. Tie kvitai galėjo jam būti perduoti su grynaisiais pinigais, įsimaišę tarp jų, kitaip jis būtų juos pastebėjęs ir kaip jam nereikalingų šiukšlių tikrai nebūtų jų iš L. V. ėmęs. M. B. pabrėžia, kad jis apskritai nėra linkęs kaupti nei kvitų, nei čekių. Todėl skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė: „Tai, kad Danijoje buvo su L. V. tuo metu ir M. B., patvirtina ir jo striukės vidinėje kišenėje rasti Danijos viešojo transporto naudojimo kvitai ir būtent tos vietovės, kuriose buvo įvykdytos jų nusikalstamu būdu įgyto turto vagystės“, apelianto teigimu, yra visiškai nepagrįsta. M. B. nurodo, kad jo turimu telefono aparatu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi ne jis vienas, jis leidžia šiuo telefonu naudotis ir savo draugėms (su kuriomis tuo metu draugauja), paskolina ir savo pažįstamiems. Kas konkrečiai naudojosi jam priklausančiu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 metų liepos mėnesį, jis tiksliai pasakyti negali, bet tai galėjo būti ir tuometinė jo draugė ar kitas pažįstamas. Tuo metų jis pats galėjo būti arba Lietuvoje, arba išvykęs į Lenkiją ar Latviją, kadangi tai buvo vasaros laikotarpis ir jis galėjo važiuoti prie jūros, todėl galėjo vežtis kitus jo turimus telefonus. Kadangi jis nevedęs, todėl bendrauja ne su viena mergina, taigi turi ir ne vieną telefono aparatą ir ne vieną telefono numerį, o toks elgesys yra nedraudžiamas.

4.3. M. B. nurodo, kad jam labai svarbu, jog būtų išteisintas ne tik dėl to, jog jis nedirba ir turi planų imti būsto kreditą bei įsigyti savo namus, kuriuose jau planuotų kurti šeimą ir susilaukti vaikų, o jo teistumas Lietuvoje sugadintų jo reputaciją, bet ir dėl to, jog, apelianto nuomone, yra neteisinga jį nuteisti už tai, ko nepadarė. M. B. teigimu, 2017 metų vasarą jis neįgijo jokių daiktų Danijoje, jų nesiuntė į Lietuvą, o Lietuvoje jam jokie daiktai į rankas nebuvo perduoti. Daiktus įgijo ir į Lietuvą siuntė jo vaikystės draugas L. V., su kuriuo rugsėjo mėnesio (duomenys neskelbtini) dieną jis šventė savo gimtadienį ir tik pavežė jį iki tos aikštelės, kur jam turėjo būti perduoti daiktai iš Danijos. M. B. atkreipia teismo dėmesį į tai, jog ir krovinį vežęs vairuotojas, ir tos įmonės vadovas A. S. nenurodė, kad, be L. V., būtų daiktus perdavęs dar kitas asmuo, taip pat jie nenurodė, kad yra M. B. matę ar bendravę su juo telefonu.

4.4. Pasak M. B., jis nesiuntė jokių daiktų iš Danijos ir nebendravo dėl jų atsiėmimo Lietuvoje, kadangi jokio ryšio su tais daiktais neturėjo, tai darė L. V.. Būtent jam priklausanti SIM kortelė buvo rasta M. B. automobilyje. Kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtina ir tai, jog jokių jo pirštų atspaudų nebuvo rasta ant L. V. įsigytų ir siųstų daiktų iš Danijos. Tuo tarpu buvo rasti L. V. atspaudai, be to, ir pats L. V. teisme prisipažino, kad jis vienas iš nepažįstamų asmenų įsigijo tuos daiktus Danijoje, kurioje buvo 2017 metų liepos mėnesį, ir juos per kurjerį išsiuntė į Lietuvą.

4.5. BK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. M. B. teigimu, Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, į visus byloje esančius neatitikimus ir abejones nekreipė dėmesio, darydamas prielaidas, visapusiškai neįvertino jo kaltės pagal baudžiamąjį įstatymą, o nekreipdamas dėmesio į šioje byloje neišnagrinėtas abejones dėl tiesioginių įrodymų (jog būtent jis buvo kartu su L. V. Danijoje 2017 m. liepos mėnesį ir kad jis kaip nors prisidėjo prie daiktų įgijimo ir siuntimo į Lietuvą) nebuvimo, pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio proceso metu jis savo kaltės pagal jam pareikštus įtarimus ir kaltinimus nepripažino, kadangi neturėjo tikslo įgyti kokių nors daiktų Danijoje ir jų persiųsti į Lietuvą.

4.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį išteisino dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto mobiliojo ryšio telefono įgijimo ir naudojimo, kadangi nebuvo įrodytas jo dalyvavimas padarant šį nusikaltimą, tai yra byloje nebuvo ir nėra jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių M. B.,parodymus apie tai, kad jis nežinojo, kad jo įgytas ir naudojamas telefonas buvo įgytas nusikalstamu būdu.

4.7. Visapusiškai ir objektyviai išanalizavus bylos duomenis akivaizdu yra tai, jog byloje nėra ir jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių M. B. parodymus apie tai, jog jis nebuvo Danijoje 2017 metų liepos mėnesį. Tai, jog jam priklausantis telefono numeris yra užfiksuotas Danijoje, dar nereiškia, jog ir jis ten buvo, kadangi į Daniją vykti automobiliu iki 2020-03-03 jis ir negalėjo, nes šitoje šalyje jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra sustabdytas nuo 2017-03-03 iki 2020-03-03. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių įrodymų ir apie tai, jog jam buvo žinoma, kokiu konkrečiu tikslu į Klaipėdos degalinę norėjo nuvykti L. V. ar kad jis būtų žinojęs apie tai, jog L. V. ketina pasiimti iš kurjerio siuntinį – lagaminą, kurį įsigijo Danijoje be teisėtų įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų. L. V. duodamas paaiškinimus pabrėžė, jog nei M. B., nei su jais kartu prie jūros važiavę asmenys nieko apie jo parsisiųstus daiktus nežinojo. M. B. nuomone, jis buvo apkaltintas tik dėl to, jog buvo išlipęs iš savo automobilio kartu su L. V., be to, galbūt ir dėl to, kad jo automobilyje buvo rasta L. V. priklausanti SIM kortelė su numeriu, iš kurio buvo skambinta kurjeriui, o jam priklausantis telefonas 2017 metų liepos mėnesį galbūt buvo Danijoje. Kaip minėta anksčiau, jis nedarė jokių nusikalstamų veikų su L. V. nei 2017 metų liepos mėnesį Danijoje, nei 2017-09-08 Klaipėdoje.

4.8. Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Remiantis vienodai formuojama teismų praktika, aptariamas nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo momento. Kaltininko kaltė šiuo atveju pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, juo naudojasi arba jį realizuoja, ir to nori. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui.

4.9. M. B. nurodo, kad šiuo atveju nuosprendyje nurodyto turto jis Danijoje neįgijo, jo nesiuntė į Lietuvą, o Lietuvoje nuosprendyje nurodytas turtas jam nebuvo perduotas į rankas, o tai reiškia, kad nėra visų baudžiamajai atsakomybei kilti reikalingų požymių, tai patvirtina būtent jo, M. B., parodymus, jog nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis nepadarė.

4.10. Jeigu teismas vis dėlto nuspręstų, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, M. B. prašo sušvelninti jam paskirtą baudą, atsižvelgiant į jo galbūt antraeilį vaidmenį šioje byloje, t. y. į tai, kad jis, elgdamasis galbūt neapdairiai, tik sutiko nuvežti L. V. į degalinę Klaipėdoje, išsamiai nesiaiškinęs, kokiu konkrečiai tikslu šis į ją važiuoja. Taip pat M. B. prašo atsižvelgti į tai, kad jo sveikatos būklė nėra gera. Savo sveikatos problemų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis neviešino, tačiau šiuo atveju jis neturi kitos išeities, kadangi būtent šios nusikalstamos veikos, už kurią jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis nepadarė. Per pastaruosius 10–12 metų jis patyrė daug operacijų, iš jų 7 su visiška narkoze, yra turėjęs ne vieną galvos sumušimą, dėl to jam kartais būna sunku ne tik susikaupti atsakinėjant į jam užduodamus klausimus, tačiau ir prisiminti tam tikras smulkmenas. Esminius dalykus jis atsimena, tačiau detalių ir smulkmenų nelabai atsimena, todėl ne visada sugeba jas rišliai papasakoti. Galbūt dėl šios jo ypatybės pirmosios instancijos teismas nepatikėjo jo parodymais ir laikė juos nenuosekliais, nors jis nuo pat pradžių nurodė, kad neturi nieko bendro su siuntiniu, kurį atsiimti norėjo L. V..

4.11. Jo sveikatos būklę patvirtina prie apeliacinio skundo (duomenys neskelbtini) sveikatos centro 2020-02-03 išduotas Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas, kuriame nurodyta tik dalis informacijos apie jo sveikatos būklę, kadangi šį dokumentą surašė pavaduojanti gydytoja R. K., kuri nežino jo tikrosios sveikatos būklės, todėl ją aprašė labai trumpai. Nurodytų duomenų pateikimo būtinumas iškilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nuosprendį.

4.12. M. B. nurodo, kad nuo 2019-08-12 jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Kiek pamena, jis tai sakė pirmosios instancijos teisme, tačiau dėl jam nesuprantamų priežasčių teismas nuosprendyje nurodė, kad jis nedirba. Jo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina prie apeliacinio skundo pridedamas šios įmonės 2020-01-31 išduotas pranešimas.

5. Teismo posėdyje nuteistasis M. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo M. B. apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė jos apeliacinį skundą iš dalies tenkinti, o nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis L. V. ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo M. B. apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Iš nuteistojo M. B. apeliacinio skundo matyti, kad jis ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nuosprendyje padarytas išvadas dėl BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių įrodytumo jo veiksmuose ir prašo jį dėl šio nusikaltimo išteisinti. Iš prokurorės apeliacinio skundo matyti, kad ji nesutinka su teismo sprendimu išteisinti M. B. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl vogto telefono įgijimo ir naudojimo) ir prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį, pripažįstant M. B. kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo, taip pat nesutinka su nuteistiesiems M. B. ir L. V. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir prašo jas sugriežtinti.

Dėl M. B. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 189 str. 1 d.

8. M. B. su jo nuteisimu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį nesutinka ir prašo dėl šio nusikaltimo jį išteisinti, nurodydamas, kad 2017 metų vasarą jis neįgijo jokių daiktų Danijoje, jų nesiuntė į Lietuvą ir nebendravo dėl jų atsiėmimo Lietuvoje, kadangi jokio ryšio su tais daiktais neturėjo, ir jokie daiktai į rankas Lietuvoje jam nebuvo perduoti. Daiktus įgijo ir į Lietuvą siuntė jo vaikystės draugas L. V., su kuriuo rugsėjo mėnesio (duomenys neskelbtini) dieną jis šventė savo gimtadienį ir tik pavežė jį iki aikštelės, kur jam turėjo būti perduotas siuntinys iš Danijos, su kuriuo jis nieko bendro neturėjo, tik elgdamasis neapdairiai, neišsiaiškinęs, kokiu konkrečiai tikslu L. V. važiuoja į degalinę Klaipėdoje, sutiko jį ten nuvežti. Apie tai, kad L. V. ketina pasiimti iš kurjerio siuntinį – lagaminą, kurį įsigijo Danijoje be teisėtų įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų, jis nežinojo ir byloje nėra jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Pasak M. B., jis buvo apkaltintas tik dėl to, kad jam priklausantis telefono numeris yra užfiksuotas Danijoje ir kad jo striukės kišenėje buvo rasti daniški kvitai, Tačiau, apelianto teigimu, 2017 m. liepos mėnesį Danijoje jis tikrai nebuvo ir negalėjo nuvažiuoti, nes šioje šalyje jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas nuo 2017-03-03 iki 2020-03-03, o jo turimu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 metų liepos mėnesį galėjo pasinaudoti ir kitas asmuo, nes jis turi ne vieną telefono aparatą ir ne vieną telefono numerį, kuriais naudojasi. Daniški kvitai galėjo jam būti perduoti su grynaisiais pinigais, įsimaišę tarp jų, kai L. V. jam davė grynųjų pinigų benzinui už kelionę (savo dalį) prie jūros 2017-09-08. Tačiau Klaipėdos apylinkės teismas į visus byloje esančius neatitikimus ir abejones nekreipė dėmesio, darydamas prielaidas, visapusiškai neįvertino jo kaltės pagal baudžiamąjį įstatymą, o nekreipdamas dėmesio į šioje byloje nepašalintas abejones dėl tiesioginių įrodymų (jog būtent jis buvo kartu su L. V. Danijoje 2017 m. liepos mėnesį ir kad jis kaip nors prisidėjo prie daiktų įgijimo ir siuntimo į Lietuvą) nebuvimo, pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, apeliacijos teismo posėdyje išklausęs nuteistųjų M. B. ir L. V. parodymus, sugretinęs juos su kitais byloje surinktais įrodymais konstatuoja, jog apylinkės teismas, pripažindamas įrodytu, kad M. B., veikdamas bendrininkų grupe su L. V., padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jie, veikdami vieningos tyčios, įgijo, gabeno ir naudojosi daiktais, kurie buvo gauti Danijoje nusikalstamu būdu – tai yra pavogti, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingą, prielaidomis pagrįstą išvadą dėl M. B. kaltės įvykdžius BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl jam priimtas apkaltinamasis nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

10. Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal šio straipsnio dispoziciją, turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu). Be to, nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Taigi būtinos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnio 1 dalį kilimo sąlygos yra tiek nusikalstama turto kilmė (pirminis jo gavimo būdas), tiek kaltininko žinojimas, jog jis įgyja, naudojasi ar realizuoja ne bet kokiu neteisėtu, bet būtent nusikalstamu būdu gautą turtą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka valstybiniam kaltintojui.

11. Byloje neabejotinai nustatyta, jog kaltinime nurodyti daiktai buvo pagrobti Danijos Karalystės teritorijoje 2017 m. laikotarpiu nuo liepos 11 d. iki liepos 30 d., bendra pagrobto turto vertė – 10 379,95 Eur. Byloje neginčijamai nustatyta ir tai, kad kaltinime nurodytus daiktus L. V. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikiančios siuntų gabenimo paslaugas, kurjeriui, kuris minėtą turtą pargabeno iš Danijos Karalystės į Lietuvą, Klaipėdos miestą, kur 2017-09-08 apie 15 val. L. V. su M. B. atvyko pasiimti pargabento turto į „Circle K“ degalinę Vilniaus pl. 1A, Klaipėdoje ir buvo sulaikyti pareigūnų. Tačiau, M. B. teigimu, kaltinime nurodytu laikotarpiu Danijoje jis nebuvo ir jokių daiktų ten neįgijo bei į Lietuvą nesiuntė, tik sutiko nuvežti draugą L. V. į degalinę, kur jam turėjo būti perduotas siuntinys iš Danijos, su kuriuo jis nieko bendro neturėjo. Kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, mano, kad ši M. B. versija bylos duomenimis nėra paneigta.

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, M. B. kaltė pagal BK 189 straipsnio 1 dalį dėl Danijos Karalystės teritorijoje pavogtų daiktų, išvardytų kaltinime, įgijimo, veikiant bendrininkų grupe su L. V., grindžiama iš esmės Švedijos telekomunikacijų bendrovės TDC pateiktais duomenimis, iš kurių, pasak prokurorės, matyti, kad M. B. naudojamas abonentas (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas Danijoje tuo metu, kai buvo vykdomos vagystės: 2016-10-28–2018-07-09 telefono aparate „Samsung Galaxy S4“ mini (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), 2018-07-01–2018-07-31 – telefono aparate „Samsung J5 Pro“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 3, b. 1. 29–195, t. 4, b. l. 1–161). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, remiantis byloje pateikta Rytų Jutlandijos policijos rašte pateikta informacija, nustatyta tik tai, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas, kaip nurodyta šiame rašte: „Samsung Galaxy S4 mini PAVADINIMO -Nr. (duomenys neskelbtini) telefono aparate, nuo 2016 spalio 28 d. iki 2018 liepos 9 d. ir Samsung J5 Pro PAVADINIMO -Nr. (duomenys neskelbtini) telefono aparate nuo 2018 liepos 1 d. iki 2018 liepos 31 d.“ (t. 3, b. l. 97–98), tačiau šie duomenys nei patvirtina, nei paneigia fakto, kad tuo metu M. B., kuriam, kaip neginčijamai nustatyta, priklausė telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai buvo įvykdytos daiktų, išvardytų kaltinime, vagystės Danijoje (2017-07-11–30 laikotarpiu) iš tiesų buvo šioje užsienio šalyje. M. B. nurodo, kad 2017 m. liepos mėnesį jis Danijoje tikrai nebuvo ir negalėjo nuvažiuoti, nes šioje šalyje jam buvo atimta teisė vairuoti nuo 2017-03-03 iki 2020-03-03, o jo turimu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) tuo metu galėjo pasinaudoti ir kitas asmuo, nes jis turi ne vieną telefono aparatą ir ne vieną telefono numerį, kuriais naudojasi. Šie M. B. paaiškinimai jokiais byloje surinktais duomenimis nėra paneigti. Vien tai, kad jo turėtas ir naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta minėtame Rytų Jutlandijos policijos rašte, 2016-10-28–2018-07-09 laikotarpiu buvo naudojamas telefono aparate „Samsung Galaxy S4 mini“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2018-07-01–2018-07-31 laikotarpiu – telefono aparate „Samsung J5 Pro“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), M. B. buvimo Danijoje fakto 2017-07-11–30 laikotarpiu, kuomet buvo įvykdytos kaltinime išvardytų daiktų vagystės, nepatvirtina ir byloje nėra jokių objektyvių šį faktą patvirtinančių duomenų. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kur konkrečiai buvo naudojamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame Rytų Jutlandijos policijos rašte nurodyta tik tai, kokiu laikotarpiu ir kokiuose telefonų aparatuose šis numeris buvo naudojamas, tačiau net nenurodyta, kurioje konkrečiai vietoje, o kad šis numeris buvo naudojamas Danijoje, galima daryti tik prielaidą pagal tai, kad duomenys pateikti Rytų Jutlandijos policijos. Remiantis šiais duomenims, nėra pakankamo pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad šiuo numeriu, būdamas Danijoje, naudojosi būtent M. B.. Pats M. B., kaip minėta, neigia buvimo Danijoje 2017 m. liepos mėnesį faktą ir ši jo versija, priešingai apylinkės teismo išvadai, jokiais bylos duomenimis, nurodytais skundžiamame nuosprendyje (konkrečiai t. 3, b. 1. 29–195, t. 4, b. l. 1–161), nėra paneigta. Aplinkybė, kad minimas telefono numeris priklausė M. B., pati savaime neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad tuo metu, kai Danijoje buvo įvykdytos kaltinime išvardytų daiktų vagystės, M. B. iš tiesų buvo Danijoje ir naudojosi šiuo telefono numeriu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytus Danijoje pavogtus daiktus 2017-07-30 Danijos Karalystės teritorijoje, Aarhus mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, L. V. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikiančiai siuntų gabenimo paslaugas Lietuvoje ir Danijoje, kurjeriui, kuris minėtą turtą pargabeno iš Danijos Karalystės į Lietuvą. Pažymėtina, kad nei šios siuntų ir krovinių gabenimo paslaugas teikiančios įmonės vadovas A. S. (jam sukėlė įtarimų tai, kad visos kelionės iš Danijos į Lietuvą metu L. V. labai dažnai skambino tiek jam, tiek įmonės vairuotojui ir klausinėjo apie siuntą, todėl jis siuntą perdavė policijos pareigūnams ir informavo, kai paskambinęs neprisistatęs asmuo pasakė, kad nori atsiimti „sportinę tašę“, kuri buvo paduota Aarhus mieste, Danijoje), nei šios įmonės vairuotojas nenurodė, kad dėl siuntos pargabenimo iš Danijos į Lietuvą jiems būtų skambinęs ir M. B. ar kad jis buvo kartu L. V., šiam perduodant daiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriui, kuris atvežė daiktus į Lietuvą, į Klaipėdą, kur kartu su L. V., be kitų dviejų asmenų, atvyko ir M. B., ir jie abu buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Byloje surinkti įrodymai taip pat nepatvirtina jokių M. B. sąsajų nei su Danijoje įvykdytomis vagystėmis, nei su šias vagystes galimai įvykdžiusiais asmenimis.

13. Pažymėtina, kad M. B. sulaikymo metu jo striukės vidinėje kišenėje rastas mobiliojo ryšio telefonas Samsusng Galaxy Core prime (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kortelės abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (bylos duomenimis, veikė nuo 2017-04-19 iki 2017-09-08.) Tačiau tas pats telefono numeris, kaip nurodyta minėtame Rytų Jutlandijos policijos rašte, 2016-10-28–2018-07-09 laikotarpiu buvo naudojamas kitame telefono aparate – „Samsung Galaxy S4 mini“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2018-07-01–31 laikotarpiu – dar kitame telefono aparate „Samsung J5 Pro“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje nustatyta, kad iš šio telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta skambučiais ir tekstinėmis žinutėmis su šiais abonentais: tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodyta, kad naudojosi L. V.) laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-07-04; tel. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017-05-07 iki 2017-07-03 ir nuo 2017-08-06 iki 2017-08-07, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017-05-24 iki 2017-05-26, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017-06-07 iki 2017-07-04 (nurodyta, kad naudojosi A. D.). Tačiau šie laikotarpiai nepatenka į tą laikotarpį, kai Danijoje 2017-07-11–30 buvo pagrobti kaltinime išvardyti daiktai. O tai, kad Rytų Jutlandijos policijos duomenimis, telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip nustatyta, naudojosi M. B., laikotarpiu nuo 2016-10-28 iki 2018-07-09 buvo naudojamas telefono aparate „Samsung Galaxy S4 mini“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), o laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki 2018-07-31 – telefono aparate „Samsung J5 Pro“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), M. B., kuris sulaikymo metu, kaip matyti, naudojosi kitu telefono aparatu – „Samsusng Galaxy Core prime“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini)), buvimo Danijoje 2017-07-11–30 laikotarpiu, kai buvo įvykdytos kaltinime nurodytų daiktų vagystės, fakto nepatvirtina. Kaip minėta, pasak M. B., jis turi ne vieną telefono aparatą ir ne vieną telefono numerį, kuriais naudojasi, sulaikymo metu jis, kaip minėta, naudojosi telefono aparatu „Samsusng Galaxy Core prime“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl lieka nepaneigti jo parodymai, kad jo turimu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 metų liepos mėnesį, kai Danijoje buvo įvykdytos vagystės, galėjo pasinaudoti ir kitas asmuo. Tai, kad kaltinime išvardytus daiktus, kurie, bylos duomenimis, buvo pavogti Danijoje, 2017-07-30 Danijos Karalystės teritorijoje L. V. perdavė siuntų gabenimo paslaugas teikiančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriui, kuris minėtą turtą pargabeno iš Danijos Karalystės į Lietuvą, savaime neįrodo, kad M. B. kaip nors susijęs su turto pagrobimu ir jį įvykdžiusiais asmenimis, ar su neteisėtu L. V. žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu. Jokie bylos duomenys nepaneigia M. B. versijos, kad jis sutiko nuvežti L. V. į degalinę Klaipėdoje nesiaiškinęs, kokiu konkrečiai tikslu šis į ją važiuoja.

14. Nors M. B. asmens kratos metu jo striukės vidinėje kišenėje buvo rasti ir paimti danų kalba atspausdinti Danijos viešojo transporto naudojimo kvitai (2 vnt.): 1) 2017-07-31 Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 1 zonai, kitoje kvito pusėje pateikta nuoroda į tinklapį www.midttrafik.dk, kuriame yra teikiama informacija ir paslaugos, susijusios su naudojimuisi Danijos viešuoju transportu; 2) 2017-07-28 Nr. (duomenys neskelbtini) (kita nurodyta informacija yra analogiška nurodytai pirmajame kvite), ant abiejų bilietų yra tekstas „Papildomai galioja Aarhus komunoje“) (t. 1, b. l. 138–141), kurie, kaip pažymėta skundžiamame nuosprendyje, yra būtent tos vietovės, kuriose buvo įvykdytos nusikalstamu būdu įgyto turto vagystės, tačiau ši aplinkybė savaime taip pat neleidžia neabejotinai pripažinti, kad M. B. sulaikymo metu rasti Danijos viešojo transporto naudojimo kvitai buvo įsigyti ir naudoti šioje šalyje būtent M. B.. Minėti kvitai niekaip neidentifikuoja juos Danijoje įsigijusio ir naudojusio asmens – jie nėra vardiniai, juose taip pat nėra duomenų, kad jie būtų įsigyti, apmokant už įsigyjamus kvitus iš konkretaus asmens sąskaitos. M. B. nurodė, kad šie kvitai galėjo jam būti perduoti su grynaisiais pinigais, įsimaišę tarp jų, kai L. V. jam davė grynųjų pinigų benzinui už kelionę (savo dalį) prie jūros 2017-09-08, ir ši jo versija bylos duomenimis nėra paneigta. Pats L. V., kuris šioje byloje nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. B., 2017-07-11–30 laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Danijos Karalystės teritorijoje, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų be teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų įgijo aiškiai nusikalstamu būdu gautą kaltinime išvardytą turtą ir kuris jam priimto apkaltinamojo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, nenurodė, kad Danijoje kartu su juo buvo ir M. B., o apklausiamas apeliacijos teismo posėdyje, be kita ko, parodė: „Greičiausiai dėl bilietėlių taip ir buvo, kad kartu juos padaviau pinigus prisipilti kuro.“, taip pat nurodė: „M. iš viso šioje byloje niekuo dėtas ir neturėtų būti, aš paprašiau, kad mane nuvežtų paimti mano tašes.“ (t. 6, b. l. 164). Jokių kitų objektyvių duomenų, įrodančių M. B. buvimo Danijoje tuo laikotarpiu, kai šioje šalyje buvo pagrobti kaltinime nurodyti daiktai, faktą, byloje nėra, kaip ir nėra jokių duomenų, kad M. B. kaip nors susijęs su turto pagrobimu ir jį įvykdžiusiais asmenimis. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tas faktas, jog kartu su L. V. pasiimti kurjerio iš Danijos atvežtą siuntą į Klaipėdą, be kitų asmenų, atvažiavo ir M. B., priešingai apylinkės teismo išvadai, nepatvirtina aplinkybės, kad ne tik L. V., bet ir M. B., kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, veikdami vieninga tyčia Danijoje įgijo kaltinime nurodytus daiktus bei juos gabeno į Lietuvą. Kaip minėta, dėl daiktų parsiuntimo iš Danijos Karalystės, kur jie buvo pagrobti, į Lietuvą susitarė ir juos perdavė siuntų gabenimo paslaugas teikiančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriui nuteistasis L. V., kuris nurodė, kad M. B. kartu su juo Danijoje nebuvo ir su kaltinime nurodytais daiktais niekaip nėra susijęs (išskyrus dėl Danijoje pagrobto mobiliojo ryšio telefono „Samsung galaxy core prime“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurio bus pasisakyta vėliau).

15. Nors, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, Danijos policijos sistemoje užfiksuoti šie M. B. padaryti teisės pažeidimai: 1) girto vairavimas 2017-02-11 05.12 val. (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) suklastoto asmens dokumento (vairuotojo pažymėjimo) panaudojimas 2016-10-20 05.14 val. (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) disponavimas vogtu turtu (dviračiais) 2013-05-23 08.00 val. (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau byloje tiriamu ar jam artimu laikotarpiu nėra užfiksuota jokių objektyvių duomenų, rodančių galimą M. B. ryšį su jam pareikštame kaltinime nurodyto turto pagrobimu ar / ir jį įvykdžiusiais asmenimis, dėl ko būtų galima daryti pagrįstą prielaidą apie M. B. žinojimą apie Danijos Karalystėje pagrobto turto nusikalstamą kilmę. Šioje byloje neginčijamai nustatyta tik tai, kad M. B. važiavo kartu su L. V. pasiimti L. V. siųstą ir kurjerio iš Danijos į Klaipėdą atvežtą siuntą, tačiau jie abu teigė, kad M. B. apie šią siuntą L. V. nieko neklausė ir apie Danijoje pagrobtų ir Lietuvą pargabentų daiktų nusikalstamą kilmę nieko nežinojo. Šių duomenų kontekste daryti išvadą, kad M. B. vykimo kartu su L. V. į Klaipėdą tikslas buvo parsigabenti nusikalstamu būdu gautą turtą, nėra pagrindo.

16. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimas M. B., kad jis, veikdamas bendrai su L. V., 2017 m. laikotarpiu nuo liepos 11 d. iki liepos 30 d. Danijos Karalystės teritorijoje, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų be teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų įgijo aiškiai nusikalstamu būdu gautą turtą, išvardytą kaltinime, ir juo naudojosi, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, grindžiamas įvykiais, kurių aplinkybės šioje byloje tiksliai nenustatytos. Galimą M. B. buvimo Danijos Karalystėje faktą kaltinime nurodytu laikotarpiu ir būtent tose vietovės, kuriose buvo įvykdytos kaltinime išvardyto turto vagystės, pirmosios instancijos teismas grindė duomenimis, kuriais remiantis galima daryti tik prielaidą, kad tuo laikotarpiu M. B. galimai buvo Danijoje ir, veikdamas bendrai su L. V., iš tyrimo metu nenustatytų asmenų be teisėtą įgijimo faktą patvirtinančių dokumentų įgijo aiškiai nusikalstamu būdu gautą turtą. Kaip minėta, tiek M. B. sulaikymo metu jo striukėje rasti daniški viešojo transporto kvitai, tiek aplinkybė, kad jo turimas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, Rytų Jutlandijos policijos duomenimis, 2016-10-28–2018-07-09 laikotarpiu buvo naudojamas telefono aparate „Samsung Galaxy S4 mini“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2018-07-01–31 laikotarpiu telefono aparate „Samsung J5 Pro“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), leidžia daryti tik prielaidą, kad daiktų pagrobimo metu Danijoje galimai buvo ir M. B., tačiau kategoriškai šios aplinkybės nepatvirtina. Tuo pačiu šie duomenys nėra pakankami iki galo paneigti M. B. versiją, jog aktualiu kaltinime nurodytu laikotarpiu jis Danijoje nebuvo ir niekaip nėra susijęs su L. V. įvykdyta nusikalstama veika.

17. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (kasacinė byla Nr. 2K-603/2011). Apygardos teismas, vertindamas šio baudžiamosios bylos medžiagą mano, kad paminėtų įrodymų vertinimo taisyklių priimant apkaltinamąjį nuosprendį M. B. nebuvo laikomasi.

18. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012 ir kt.). Todėl pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo.

19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nekaltumo prezumpcijos principas yra ne tik asmens nekaltumo prezumpcija viso proceso metu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, bet ir aukštų kokybinių reikalavimų įtvirtinimas įrodymams, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis (kasacinė byla Nr. 2K-606-697/2015). Jau iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį įrodymais, kurių įrodomojo turinio patikimumas kelia abejonių. Toks draudimas yra įtvirtintas ir tarptautinėje baudžiamojoje jurisprudencijoje.

20. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtą teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, nesant pakankamai svarių įrodymų, kurie leistų pašalinti iškilusias abejones, pripažįsta, jog M. B. veiksmuose neįrodyti inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai – neteisėtas žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir naudojimasis juo (BK 189 straipsnio 1 dalis). Visos abejonės, kurių pašalinimui, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, todėl M. B. dėl kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, aprašyto šio nuosprendžio 1 punkte, išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Kadangi šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu M. B. išteisinamas, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl M. B. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jam paskirtos bausmės dydžiu.

21. Priėmus sprendimą išteisinti M. B., iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, kad L. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje padarė veikdamas bendrininkų grupe su M. B..

22. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti M. B. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl vogto telefono įgijimo ir naudojimo), prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti ir M. B. pripažinti kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo.

23. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą išteisinti M. B. dėl kaltinamo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto mobiliojo ryšio telefono „Samsung galaxy core prime“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo, neįrodžius jo kaltės, motyvavo tuo, kad pats M. B. neigia žinojęs, kad jo naudojamas mobiliojo ryšio telefonas Samsung yra vogtas. Aplinkybė, kad minėtas mobiliojo ryšio telefonas buvo pavogtas Danijos Karalystėje yra visiškai įrodyta ir abejonių nekelia, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių M. B. parodymus apie tai, kad jis nežinojo, jog jo įsigytas ir naudojamas telefonas buvo įgytas nusikalstamu būdu.

24. Prokurorė, nesutikdama su tokiu apylinkės teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pažymi, jog, nors M. B. neigė buvęs Danijoje kartu su L. V., tačiau jo buvimą Danijoje patvirtina: 1) Švedijos telekomunikacijų bendrovės TDC pateikti duomenys, kad M. B. naudojamas abonentas (duomenys neskelbtini) fiksuotas naudojamas Danijoje 2016-10-28–2018-07-09 telefono aparate „Samsung Galaxy S4 mini“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2018-07-01–2018-07-31 – telefono aparate „Samsung J5 Pro“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 3, b. l. b. l. 29–195; t. 4, b. l. 1–161); 2) M. B. striukės vidinėje kišenėje rasti šios valstybės viešojo transporto naudojimo kvitai, būtent tos vietovės, kurioje buvo įvykdytos jų nusikalstamu būdu įgyto turto vagystės (t. 1, b. 1. 138–141). Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais, pažymi, jog, remiantis minimais duomenimis nėra pakankamo pagrindo neabejotinai pripažinti M. B. buvimo Danijos Karalystėje tuo metu, kai šioje užsienio šalyje buvo įvykdytos kaltinime išvardytų daiktų vagystės, faktą (apie tai jau yra plačiau pasisakyta ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje). Tokios išvados neleidžia daryti ir prokurorės akcentuojami M. B. prieštaringi parodymai dėl minėto telefono įgijimo aplinkybių. Tai, jog M. B. tiksliai neprisiminė mobiliojo ryšio telefono „Samsung galaxy core prime“ įgijimo aplinkybių, savaime neleidžia daryti išvados, jog jis žinojo, kad šis telefonas įgytas nusikalstamu būdu. Tokios išvados neleidžia daryti ir prokurorės apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog specialistui ištyrus šiame telefone esančią ir panaikintą informaciją (2018-01-24 specialisto išvada Nr. 30-(779)-ISl-7) nustatyta, kad telefonas priklauso I. B., nurodytas ir jo kontaktinis telefonas. Byloje nenustatyta, kas konkrečiai ir kada panaikino šią telefone esančią informaciją, todėl nėra pakankamo pagrindo sieti šią aplinkybę ir galimą M. B. žinojimą, jog šis jo naudojamas telefonas yra vogtas. Dėl to galima daryti tik prielaidą, kurios patikimai ir neginčijamai nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Aplinkybės, kur, kada ir iš ko bei kokiomis aplinkybėmis M. B. įgijo minėtą telefoną, byloje lieka nenustatytos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kuris taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

25. Prokurorė savo apeliaciniame skunde pagrįstai akcentuoja pirmosios instancijos teismo išvadų prieštaringumą pastebėdama, kad abu M. B. inkriminuoti kaltinimai iš esmės buvo grindžiami tais pačiais įrodymais, tačiau šiuos įrodymus teismas be jokio įtikinamo pagrindimo dėl vieno kaltinimo pripažino pakankamais, o dėl kito kaltinimo – nepakankamais. Tačiau, apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, jog M. B. dalyvavimas padarius nusikaltimą, dėl kurio jam buvo priimtas apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis, yra neįrodytas, prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nebėra pagrindo kvestionuoti M. B. pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį. Kaip minėta, prokurorė savo nesutikimą su išteisinamuoju nuosprendžiu iš esmės grindžia tais pačiais įrodymais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas pripažino nepatikimais ir nepakankamais pagrįsti M. B. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį dėl kartu su L. V. padaryto nusikaltimo. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šie įrodymai nėra patikimi ir pakankami ir M. B. kaltei dėl žinomai vogto telefono įgijimo ir naudojimosi juo patvirtinti.

26. Byloje surinktais įrodymais nėra iki galo paneigta M. B. versija, kad jis laikotarpiu nuo 2017-08-21 nebuvo Danijoje ir atitinkamai negalėjo Danijoje įgyti žinomai vogtą telefoną. Kita vertus, M. B. neneigia nurodytu laikotarpiu buvęs kitose užsienio šalyse, taigi prokurorės apeliaciniame skunde minima jo 2017-09-06 žinutė nenustatytam asmeniui „aš neseniai grįžau į lt.“ taipogi nėra pakankamai informatyvi patvirtinti ar paneigti M. B. buvimo Danijoje nurodytu laikotarpiu faktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prokurorės apeliacinio skundo argumentai apie galimą M. B. žinojimą, kad jo turimas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung galaxy core prime“ buvo gautas nusikalstamu būdu, lygiai kaip ir argumentai dėl jo dalyvavimo padarant kitą nusikalstamą veiką kartu su L. V., grindžiami tik prielaidomis, byloje nesant pakankamai patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti M. B. kaltę jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Remiantis išdėstytu, prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais kolegija neturi pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl M. B. išteisinimo.

Dėl nuteistajam L. V. paskirtos bausmės

27. Prokurorė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su nuteistiesiems M. B. ir L. V. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį paskirtomis baudos bausmėmis ir prašo jiems paskirti laisvės atėmimo bausmes, atsižvelgiant į tai, kad jie abu yra teisti Vokietijoje už nusikaltimus nuosavybei, šioje byloje neprisipažino padarę jiems inkriminuotas veikas, savo veiksmų nevertina kritiškai, nesigaili dėl tokio elgesio, todėl manytina, kad baudos bausmė nepasieks bausmės tikslo, juolab, kad įvertinus nuteistųjų asmenybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad baudos bus sumokėtos iš kitose valstybėse įvykdytų nusikalstamų veikų gautų pajamų. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad šiuo nuosprendžiu naikinant M. B. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl M. B. išteisinimo, pasisakytina tik dėl nuteistajam L. V. paskirtos bausmės.

28. Už BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas L. V. už šio nusikaltimo padarymą paskyrė 200 MGL dydžio baudą, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), L. V. kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupe, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas vieną kartą teistas, nesigaili padaręs nusikaltimą. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, kad tikslinga L. V. skirti BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą, kurios dydį teismas nustatė, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, L. V. asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

29. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014).

30. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai).

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nuteistajam L. V. už nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 200 MGL dydžio bauda yra teisinga, proporcinga ir atitinka bausmės paskirtį.

32. Pažymėtina, jog prokurorės apeliaciniame skunde galima įžvelgti akivaizdų tendencingumą siekiant, jog L. V. ir M. B. būtų nubausti nepagrįstai griežtomis bausmėmis, prasilenkiant netgi su imperatyviais įstatymo reikalavimais. Prokurorė apeliaciniu skundu prašė skirti nuteistiesiems pagal BK 189 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmes 2 metams ir 6 mėnesiams, nors BK 189 straipsnio 1 dalies sankcija numato maksimalią galimą bausmę laisvės atėmimą tik iki 2 metų. Taigi prokurorės apeliaciniame skunde buvo prašoma paskirti nuteistiesiems griežtesnes bausmes, negu maksimali baudžiamojo įstatymo sankcijos numatyta riba. Kita vertus, apeliaciniame skunde prokurorė visiškai neatsižvelgė į BK 5 str. ir 8 str. 1 d. nuostatas, jog tuo atveju, kai asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio.

33. L. V. ir M. B. buvo nuteisti už nusikaltimo padarymą Danijos Karalystėje, o Danijos Karalystėje už analogišką nusikaltimą numatyta dar švelnesnė sankcija, nei Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme - bauda ar laisvės atėmimas iki 1 metų 6 mėnesių (t. 6, b. l. 151-155, 165-169). Ir tik tuomet, kai šios aplinkybės paaiškėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokurorė baigiamųjų kalbų metu patikslino nepagrįstus savo apeliacinio skundo reikalavimus ir, prašydama iš dalies tenkinti jos apeliacinį skundą, prašė skirti nuteistiesiems už BK 189 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą 1 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo.

34. Pirmosios instancijos teismas L. V. paskyrė švelniausios sankcijoje numatytos rūšies bausmę – baudą, nustatęs jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažįstama, jog nuteistojo L. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. V. padarė nesunkų nusikaltimą. Nors L. V. 2015-06-06 buvo teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tačiau Kauno apylinkės teismas, 2018-01-31 nuosprendžiu nuteisdamas jį už nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., kurio sankcija yra griežtesnė nei šiame nuosprendyje nagrinėjamo nusikaltimo, paskyrė L. V. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Byloje nėra duomenų, kad per paskutiniuosius 3 metus, praėjusius po šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptariamo nusikaltimo padarymo, L. V. būtų padaręs naujų nusikaltimų ar vengęs vykdyti 2018-01-31 nuosprendžiu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Todėl apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo skirti L. V. už nusikaltimą, padarytą iki 2018-01-31 nuosprendžio priėmimo, griežtesnę bausmę, nei buvo paskirta 2018-01-31 nuosprendžiu už savo esme sunkesnį nusikaltimą, tuo labiau nesant duomenų, kad 2018-01-31 nuosprendžiu paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė nebūtų turėjusi nuteistajam poveikio. Kolegijos nuomone, turtinio pobūdžio bausmė už nesunkų, daugiau kaip prieš 3 metus padarytą turtinio pobūdžio nusikaltimą yra pati tinkamiausia jį padariusiam asmeniui, kuris po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo daugiau nusikalstamų veikų nėra padaręs. Todėl skirti nuteistajam L. V. laisvės atėmimo bausmę prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

35. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam L. V. 200 MGL dydžio baudą ir nurodydamas, kad tai atitinka 10 000 Eur, neteisingai nustatė MGL dydį, todėl bausmę paskyrė neteisingai.

36. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

37. Nuoseklioje kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi minimalių ekonominių socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019).

38. L. V. jam inkriminuotą BK 189 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką padarė 2017 metais, laikotarpiu nuo liepos 11 d. iki rugsėjo 8 d. Klaipėdos apylinkės teismas, atsižvelgdamas į bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, pagal BK 189 straipsnio 1 dalį L. V. paskyrė artimą sankcijos vidurkiui 200 MGL dydžio baudos bausmę (veikos padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatė iki 500 MGL dydžio baudą). Veikos padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-03 nutarimą Nr. 897 1 MGL buvo lygus 37,66 Eur. Vadinasi, šis MGL dydis turėjo būti taikomas ir apskaičiuojant L. V. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį skirtiną baudą. Tuo tarpu iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad šis teismas L. V. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį paskirtą 200 MGL dydžio baudą laikė atitinkančia 10 000 Eur, taigi, apskaičiuodamas baudos dydį, teismas nepagrįstai vadovavosi 2018-01-01 įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-09-30 nutarimu Nr. 707, kuriuo buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Kaip jau minėta, pagal aptartą teisinį reglamentavimą MGL dydis nustatomas toks, koks buvo veikos padarymo metu, todėl nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, taikydamas MGL dydį, galiojusį ne nusikalstamos veikos padarymo metu, o didesnį, nustatytą vėlesniu Vyriausybės nutarimu, neteisingai paskyrė bausmę nuteistajam L. V.. Remiantis išdėstytu, nuosprendis keistinas, sumažinant L. V. paskirtos 200 MGL baudos dydį pinigine išraiška.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžio dalį dėl M. B. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) bauda, ir priimti naują nuosprendį: M. B. dėl kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto bendros 10 379,95 Eur vertės turto įgijimo ir naudojimosi juo veikiant bendrininkų grupe su L. V. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šį nusikaltimą. M. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Kitoje dalyje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 13 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą, jog L. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe su M. B..

Nustatyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu L. V. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį paskirta 200 MGL dydžio bauda yra lygi 7 532 Eur.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaičius sulaikyme išbūtą 1 parą nustatyti, kad L. V. 2 MGL (75,32 Eur) baudos dalį jau yra sumokėjęs.

Likusią Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Kristina KakurinėEdita LapinskienėLinas Pauliukėnas