- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- e2-256-881/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01520-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės ,,Paramount USA Holdings, Inc.“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Aurida Engineering Company“, A. L.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.12Įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti
- 3.1.18.7Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas ir apskundimas
- 6.9pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės ,,Paramount USA Holdings, Inc.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės ,,Paramount USA Holdings, Inc.“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Aurida Engineering Company“ ir A. L. dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės ,,Paramount USA Holdings, Inc.“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aurida Engineering Company“ ir A. L. (toliau – ir atsakovai) prašydama: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Aurida Engineering Company“ per 5 darbo dienas nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje nutraukti šiuos veiksmus: gaminti, projektuoti, surinkti, modifikuoti ar kitaip kurti šarvuotas transporto priemones ar jų dalis, kurių išorinė išvaizda, konstrukciniai sprendiniai, proporcijos, linijų ir paviršių išdėstymas, bendras vizualinis įspūdis būtų tapačiai ar esmingai panašūs į ieškovės valdomus ir naudojamus šarvuotųjų transporto priemonių „Marauder“, „Mbombe 4“, „Mbombe 6“, „Mbombe 8“ ir „Maatla“ dizainus ar atskiras jų dalis; parduoti, siūlyti parduoti, importuoti, eksportuoti, platinti, reklamuoti ar kitaip komerciškai naudoti bet kokias transporto priemones, jų prototipus ar modifikacijas, kurių bendras vizualinis įspūdis būtų tapačiai ar esmingai panašūs į ieškovės valdomus ir naudojamus šarvuotųjų transporto priemonių „Marauder“, „Mbombe 4“, „Mbombe 6“, „Mbombe 8“ ir „Maatla“ dizainus ar atskiras jų dalis; viešai skelbti, platinti ar naudoti interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, parodose, reklaminėje medžiagoje, techniniuose kataloguose ar kituose informacijos šaltiniuose bet kokius brėžinius, vizualizacijas, 3D modelius, nuotraukas, vaizdo įrašus ar kitą vaizdinę medžiagą, kurie atkuria, vaizduoja ar yra sukurti, remiantis ieškovės šarvuotųjų transporto priemonių „Marauder“, „Mbombe 4“, „Mbombe 6“, „Mbombe 8“ ir „Maatla“ dizainais, arba kurie sukuria tapatų ar klaidinančiai panašų bendrą vizualinį įspūdį; naudoti ar disponuoti bet kokiais ieškovo šarvuotųjų transporto priemonių „Marauder“, „Mbombe 4“, „Mbombe 6“, „Mbombe 8“ ir „Maatla“ techniniais brėžiniais, projektine dokumentacija, dizaino failais ar jų išvestiniais kūriniais; pašalinti neatkuriamai visą vaizdinę medžiagą (vizualizacijas, 3D modelius, nuotraukas, vaizdo įrašus ar kitą) iš interneto svetainių, socialinių tinklų, reklamos kanalų, viešųjų katalogų ir parodų ekspozicijų, kurie atkuria, vaizduoja ar yra sukurti remiantis ieškovo šarvuotųjų transporto priemonių „Marauder“, „Mbombe 4“, „Mbombe 6“, „Mbombe 8“ ir „Maatla“ dizainais, arba kurie sukuria tapatų ar klaidinančiai panašų bendrą vizualinį įspūdį; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Aurida Engineering Company“ per 5 darbo dienas nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje viešai paskelbti pareiškimą, kad atsakovė UAB „Aurida Engineering Company“ neturi ryšio su ieškove, nėra licencijuota ar kitaip įgaliota gaminti „Taurus“ serijos šarvuotąsias transporto priemones; 3) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 350 000 Eur žalos atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei UAB „Aurida Engineering Company“ tiesiogiai ar netiesiogiai, savarankiškai ar per trečiuosius asmenis, be ieškovės sutikimo: 1) gaminti, projektuoti, surinkti, modifikuoti ar kitaip kurti, o taip pat parduoti, siūlyti parduoti, importuoti, eksportuoti, platinti, reklamuoti ar kitaip komerciškai naudoti šarvuotas transporto priemones ar jų dalis, kurių išorinė išvaizda, konstrukciniai sprendiniai, proporcijos, linijų ir paviršių išdėstymas, bendras vizualinis įspūdis būtų tapačiai ar esmingai panašūs į ieškovo valdomus ir naudojamus šarvuotųjų transporto priemonių „Marauder“, „Mbombe 4“, „Mbombe 6“, „Mbombe 8“ ir „Maatla“ dizainus; 2) disponuoti, viešai skelbti, platinti, naudoti interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, parodose, reklaminėje medžiagoje, techniniuose kataloguose ar kituose informacijos šaltiniuose bet kokius brėžinius, vizualizacijas, 3D modelius, nuotraukas, vaizdo įrašus ar kitą vaizdinę medžiagą, kurie atkuria, vaizduoja ar yra sukurti, remiantis ieškovo šarvuotųjų transporto priemonių „Marauder“, „Mbombe 4“, „Mbombe 6“, „Mbombe 8“ ir „Maatla“ dizainais, arba kurie sukuria tapatų ar klaidinančiai panašų bendrą vizualinį įspūdį į „Marauder“ ar kitus ieškovės gaminius.
3. Prašymą grindė tuo, kad atsakovė UAB „Aurida Engineering Company“ pažeidžia ir tikėtina ateityje pažeis ieškovės išimtines intelektinės nuosavybės teises, įskaitant galiojančias tarptautines (Hagos sistemos) pramoninio dizaino registracijas, autorių teisių saugomus šarvuočių dizainus ir techninius brėžinius, registruotus Europos Sąjungos prekių ženklus ir jų esmines funkcijas, nesąžiningos konkurencijos ir klaidinančios reklamos draudimus. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus ir toliau pažeidinėjamos ieškovės išimtinės intelektinės nuosavybės teises. Ieškovės dizainų, konstrukcinių sprendinių ir techninės informacijos naudojimas bei viešinimas proceso metu objektyviai panaikins šių objektų išskirtinumą ir reikšmingai sumažins jų ekonominę vertę. Tokia situacija reikštų, kad palankus teismo sprendimas, priimtas po kelerių metų, faktiškai nebeatkurtų status quo (esama padėtis), nes ieškovės intelektinė nuosavybė per bylos nagrinėjimo laikotarpį būtų tapusi plačiai prieinama rinkoje, o jos apsaugos efektas iš esmės neutralizuotas. Laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, siekiant išsaugoti realią ieškovės teisių apsaugos prasmę iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai nevaržomai tęstų ginčijamus veiksmus, todėl ieškovė patirtų žalą – jos intelektinė nuosavybė būtų faktiškai neutralizuota rinkoje, jos išskirtinumas – prarastas, o intelektinės nuosavybės portfelio ekonominė vertė iš esmės sumažinta dėl neteisėtos atsakovų veiklos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovės Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės ,,Paramount USA Holdings, Inc.“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškinyje pareikštais reikalavimais, išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais, pridėtais įrodymais, neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą. Ieškovė siekia ginti keturias dizaino registracijas. Teismas nustatė, kad dizaino Nr. D2011228A savininkė yra ,,Paramount Group Limited“; dizaino Nr. DM/074 219 savininkė yra ,,Paramount Group Limited“; dizaino Nr. Nr. DM/095 821 savininkė yra ,,Paramount Group Limited“; dizaino Nr. DM/233 449 savininkė yra ,,Paramount Group Limited“. Visų keturių dizainų savininkas yra juridinis asmuo, įsikūręs Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Dubajuje.
6. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė siekia apginti septynis prekių ženklus: 1) „PARAMOUNT GROUP“ (registracijos Nr. 012031481); 2) (registracijos Nr. 018686439); 3) „PARAMOUNT“ (registracijos Nr. 018647999); 4) „PARAMOUNT“ (registracijos Nr. 018988866); 5) „MARAUDER“ (registracijos Nr. 015076292); 6) „MBOBE“ (registracijos Nr. 015076251); 7) „MAATLA“ (registracijos Nr. 018881490). Prekių ženklų Nr. 012031481, Nr. 018686439, Nr. 018647999 ir Nr. 018988866 savininkė yra Didžiosios Britanijos Mergelių saloje įsikūrusi organizacija ,,Paramount Group Holdings Ltd.“, o kitų prekių ženklų Nr. 015076292, Nr. 015076251 ir Nr. 018881490 savininkė yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose veikianti organizacija ,,Paramount Group Limited“.
7. Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, teismui pateikė neapribotą, neatšaukiamą ir išskirtinę licencijos sutartį (toliau – ir Licencinė sutartis), sudarytą tarp ,,Paramount Group Limited – RAK ICC“ (bendrovė, įsteigta pagal Jungtinių Arabų Emyratų įstatymus, registracijos Nr. IC/120/07, toliau – ir licencijos davėja) ir ,,Paramount USA Holdings, Inc.“ (ieškovės), kurios pagrindu ieškovei yra suteikta amžina, neatšaukiama, išimtinė, visiškai apmokėta licencija naudoti, kopijuoti ir keisti ,,Paramount Group Limited“ licencijuotas intelektinės nuosavybės teises, jų pagrindu kurti išvestinius kūrinius (Licencinės sutarties 3.1.1 papunktis), taip pat gaminti, parduoti, reklamuoti, platinti produktus ir būsimus produktus, įskaitant perpardavimo ir (arba) platinimo tikslais (Licencinės sutarties 3.1.2 papunktis). Licencijos sutartyje nurodoma, kad licencijos teisės suteikiamos „Teritorijoje“, kuri reiškia Jungtines Amerikos Valstijas, Europos Sąjungos šalis, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) šalis, Australiją, Indiją ir Kazachstaną (Licencinės sutarties 2.1 ir 3.1 papunkčiai). Pagal Licencinės sutarties 6.2 ir 6.3 papunkčius, ieškovei suteikta teisė savo nuožiūra vykdyti visus procesus, susijusius su licencijuotų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu. Ieškovė teismui taip pat pateikė 2026 m. sausio 26 d. įgaliojimą (toliau – ir Įgaliojimas Nr. 1), sudarytą tarp ,,Paramount Group Limited – RAK“ (įgaliotojos) ir ,,Paramount USA Holdings, Inc.“ (įgaliotinės), bei 2026 m. sausio 26 d. įgaliojimą (toliau – Įgaliojimas Nr. 2), sudarytą tarp ,,Paramount Group Holdings Limited“ (įgaliotojos) ir ,,Paramount USA Holdings, Inc.“ (įgaliotinės), kurių pagrindu ieškovė neatšaukiamai paskirta ,,Paramount Group Limited“ įgaliotiniu, atstove ir agente veikti visais klausimais, kurie susiję su intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, apsauga ir gynimu Lietuvos Respublikoje (Įgaliojimo Nr. 1 ir Nr. 2 1.1 ir 2.1 papunkčiai). Teismas nusprendė, kad ieškovė pagrindė turimą teisę prekių ženklų ir dizainų savininkių vardu ginti pažeistas teises, todėl ieškinys yra preliminariai (lot. prima facie) pagrįstas.
8. Teismas pažymėjo, kad bendras laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, – užtikrinti galutinio teismo sprendimo įvykdymą. Specialūs įstatymai, reglamentuojantys intelektinės nuosavybės objektų savininkų apsaugą, nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo, įtvirtinto CPK 144 straipsnio 1 dalyje, t. y. užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą, bet jį išplečia. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 73 straipsnio 2 dalis nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (toliau – ATGTĮ) bei Lietuvos Respublikos dizaino įstatyme (toliau – DĮ). Teismas tokio pobūdžio bylose turi įvertinti ir grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ir tai, ar ieškovas pagrindė būtinybę skubiai imtis jo teises galbūt pažeidžiančių veiksmų uždraudimo.
9. Teismas pažymėjo, kad intelektinės nuosavybės bylose dėl jų specifikos sudėtinga įrodyti tokiais pažeidimais daromą žalą, tačiau tai taip pat nereiškia, jog vien ieškinio pateikimas intelektinės nuosavybės pažeidimo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas įpareigoti nutraukti veiksmus, savaime lemia tokių laikinųjų apsaugos priemonių (sutampančių su ieškinio reikalavimu) pritaikymą. Šiuo atveju ieškovė siekia uždrausti atsakovams gaminti prekes (šarvuotas transporto priemones), kurios būtų esmingai panašios ar tapačios į ieškovės valdomus ir naudojamus šarvuotų transporto priemonių dizainus, taip pat tomis prekėmis prekiauti ar atlikti kitokius su tuo susijusius veiksmus, taip pat uždrausti disponuoti, viešai skelbti, platinti, naudoti interneto svetainėse, publikacijose ir kituose visuomenei prieinamuose informacijos šaltiniuose brėžinius, vizualizacijas, nuotraukas ar kitą vaizdinę medžiagą, kuri, ieškovės teigimu, yra sukurta remiantis jam priklausančia ir teisės aktų saugoma informacija apie ieškovei priklausančių šarvuotų transporto priemonių dizainus.
10. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra itin varžančio pobūdžio. Ieškovė prašo uždrausti atsakovams gaminti ir parduoti šarvuotąsias transporto priemones bei atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, o tai iš esmės reikštų atsakovų komercinės ūkinės veiklos apribojimą ir faktišką draudimą ją vykdyti. Teismų praktikoje pažymima, kad teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, jog jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų bendrovių komercinės ūkinės veiklos, t. y. bendrovės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016).
11. Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus, padarė išvadą, kad ieškovė nepagrindė, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju, dėl tokių atsakovų galbūt neteisėtų veiksmų patirtų didelę žalą, tai sudarytų pagrindą neišnagrinėjus bylos iš esmės pritaikyti ieškinio reikalavimus atitinkančias laikinąsias apsaugos priemones. Į klausimą, ar ieškovės, kaip intelektinės nuosavybės teisių objektų savininkės, teisės iš tiesų yra pažeistos, bus atsakyta bylą išnagrinėjus iš esmės. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovės teisių suvaržymas yra akivaizdus – būtų uždrausta šarvuotų transporto priemonių, gamintų iki šios dienos, gamyba ir prekyba, taip pat kiti su tuo susiję veiksmai (importo, eksporto, platinimo, reklamos ir kiti veiksmai), o minėtų transporto priemonių gamyba yra vienintelė veikla, kuria atsakovė verčiasi. Byloje nėra duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad atsakovė negalėtų įvykdyti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo ar atsakovės atliekami veiksmai (šarvuotųjų transporto priemonių gamyba) darytų neigiamą įtaką ieškovės įvaizdžiui rinkoje. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jau šiuo metu ieškovė patyrė žalą.
12. Teismo vertinimu, nagrinėjamų aplinkybių kontekste, būtina pažymėti ir tai, kad pati ieškovė nurodė, jog atsakovė UAB „Aurida Engineering Company“ veikla užsiima sąlyginai neilgai, taip pat neteikia įrodymų, kokiu mastu atsakovė veikia rinkoje (atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad atsakovė yra pagaminusi tik vieną šarvuotos transporto priemonės „Taurus 4x1“ prototipą ir viešai jį pristačiusi), – vien tai, kad, ieškovės teigimu, abiejų šalių veikla susijusi su šarvuotųjų transporto priemonių gamyba, savaime nelemia išvados, jog dėl to gali būti klaidinama visuomenė ar ieškovė patiria žalą, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovė yra Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovė, o atsakovė UAB „Aurida Engineering Company“ – Lietuvos Respublikos bendrovė.
13. Teismas akcentavo, kad proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, jog teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Nagrinėjamu atveju pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra orientuotos į atsakovės UAB „Aurida Engineering Company“ ūkinės komercinės veiklos suvaržymus, tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visiškai apribotų atsakovės galimybę vykdyti ūkinę komercinę veiklą dar iki tol, kol bus išspręstas teisminis ginčas. Dėl to pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų užtikrintas ne būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovei, įvykdymas, bet faktiškai būtų iš anksto patenkinamas ieškinys. Taigi, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė ,,Paramount USA Holdings, Inc.“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos intelektinės nuosavybės teisių gynimo bylose ir suabsoliutino grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kriterijų, nepaisant to, kad intelektinės nuosavybės teisių gynimo bylose šis kriterijus, skirtingai nuo bendrosios taisyklės, nėra privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Proporcingumo principą teismas interpretavo neteisėtus veiksmus atliekančio asmens naudai, ir tokiu būdu faktiškai leido ir toliau viso bylos nagrinėjimo metu tęsti „Paramount“ grupei priklausančių intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus. Kuriamas ir precedentas, pagal kurį ne tik komerciškai, bet ir geopolitiškai itin jautrioje gynybos pramonės srityje užsienio valstybių gamintojams priklausančios intelektinės nuosavybės teisės faktiškai nėra ginamos, o prioritetas yra suteikiamas vietinio verslo interesams (turinčio 1 darbuotoją ir neturinčio turto), kuris, labai tikėtina, pasinaudodamas kontaktais trečiosiose šalyse, į Lietuvos Respubliką neteisėtai dalimis įvežė karinę transporto priemonę, ir ją, perdažęs bei atlikęs kitus kosmetinius pakeitimus, pristatė kaip neva originalų lietuvišką šarvuotį.
14.2. Specialieji įstatymai numato ne papildomus privalomus (kumuliatyvius) laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijus, bet priešingai, įtvirtina alternatyvius kriterijus, kurie intelektinės nuosavybės teisių gynimo bylose pakeičia bendrąją taisyklę dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kriterijaus. Vadovaudamasis bendruoju teisės aiškinimo principu lex specialis derogat legi generali (specialioji teisės norma turi viršenybę prieš bendrąją normą), teismas privalo pirmiausia taikyti specialiąsias intelektinės nuosavybės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o CPK nuostatas taikyti tiek, kiek jos neprieštarauja specialiajam reguliavimui.
14.3. Teismas netinkamai aiškino ATGTĮ 81 straipsnio 1 dalį, DĮ 473 straipsnio 2 dalį ir PŽĮ 73 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą specialųjį reglamentavimą, dėl to buvo suabsoliutintas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kriterijus. Pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui intelektinės nuosavybės teisių gynimo bylose nėra būtina konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – tam iš esmės pakanka pagrindo įtarti, kad buvo padarytas intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas, o laikinosios apsaugos priemonės tokiu atveju atlieka prevencinę funkciją, jog toks pažeidimas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nebebūtų tęsiamas. Tokią poziciją atitinka ir nuosekliai Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje kartojamas išaiškinimas, kad intelektinės nuosavybės teisių gynimo bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra šios: 1) tinkamas ieškovas ir tinkamas atsakovas; 2) pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas.
14.4. Be to, Europos Sąjungos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 9 straipsnio 3 dalis taip pat numato tokias pačias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Byloje esantys įrodymai yra pakankami išvadai, kad atsakovė UAB „Aurida Engineering Company“ atliko ir šiuo metu toliau sistemingai tęsia veiksmus, kuriais yra pažeidžiamos ieškovės ginamos išimtinės registruotų dizainų savininko, autorių teisių ir prekių ženklų savininko teisės.
14.5. Prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinio reikalavimų dalinė sutaptis intelektinės nuosavybės teisių gynimo bylose savaime nesudaro teisėto pagrindo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal teismų praktiką, net ir visiška prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių sutaptis su ieškinio dalyku nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi įstatymų leidėjo numatytos intelektinės nuosavybės teisių gynybos priemonės (t. y. ieškinio reikalavimai) ir jų užtikrinimui numatytos galimos prevencinės laikinosios apsaugos priemonės turiniu ir esme gali sutapti su ieškinio reikalavimais. Tiek ATGTĮ, tiek DĮ, tiek ir PŽĮ tiesiogiai įtvirtina neteisėtų veiksmų nutraukimą ar uždraudimą atlikti veiksmus tiek kaip materialiųjų teisių gynybos būdą, tiek kaip iki bylos išnagrinėjimo taikomą procesinę apsaugos priemonę.
14.6. Egzistuoja visi pagrindai skubiai nutraukti atsakovės neteisėtus veiksmus ir užkirsti kelią gresiantiems pažeidimams. Visų pirma, atsakovės veiksmai nėra vienkartiniai ar atsitiktiniai, o yra nuoseklūs, tęstiniai ir sistemingi: 2025 m. rugsėjo mėnesį atsakovė Lenkijoje vykusioje tarptautinėje gynybos pramonės parodoje MSPO viešai pristatė „Taurus 4-1“ šarvuotį kaip unikalų gaminį (nors atsakovės vadovas ir viešai prasitarė, kad „Taurus 4-1“ buvo kuriamas ieškovės šarvuočio „Marauder“ pagrindu; 2025 m. rugsėjo mėnesį atsakovė atskirai Lietuvos žiniasklaidai surengė „Taurus 4-1“ šarvuočio pristatymą, teigdama, kad pagamino pirmąjį lietuvišką šarvuotį, nors jis yra identiškas prieš beveik 20 metų sukurtam ieškovės šarvuočiui „Marauder“); atsakovė interneto svetainėje viešai skelbia gaminanti ne tik „Taurus 4-1“, tačiau visą „Taurus“ serijos liniją, kurią sudaro iš viso penki skirtingų modifikacijų ir paskirčių kariniai šarvuočiai. Visgi, visa ši „Taurus“ serijos linija yra ne kas kita, o „Paramount“ grupės gaminamų ir per ilgus metus išplėtotų karinių šarvuočių serijinės šeimos kopijos, ką patvirtina ieškinyje pateiktas atsakovės paskelbtų brėžinių ir nuotraukų palyginimas su ilgus metus gaminamais „Paramount“ grupės šarvuočiais.
14.7. Atsakovės veiksmai rodo ne tik sistemingą ir tikslingą ieškovės išimtinių intelektinės nuosavybės teisių pažeidinėjimą, tačiau ir aiškiai išreikštą bei išviešintą ketinimą plėsti neteisėtų veiksmų apimtį. Vien šios aplinkybės yra pakankamos išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, siekiant skubiai nutraukti ieškovei priklausančių intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus. Nors atsakovė ir yra Lietuvos bendrovė, tačiau jos veikla yra aiškiai orientuota į užsienio šalių, priklausančių NATO aljansui, rinkas. Vien faktas, kad atsakovė yra įsteigta Lietuvoje, savaime nelemia išvados, jog atsakovės atliekami neteisėti veiksmai yra lokalūs (apsiriboja Lietuva) ir nekelia grėsmės „Paramount“ grupės interesams už Lietuvos ribų.
14.8. Teismas nepagrįstai kaip nereikšmingas įvertino aplinkybes, kad gynybos pramonės sektoriuje reputacijos ir technologinė žala turi ilgalaikį ir sunkiai atkuriamą pobūdį, dėl to egzistavo būtinybė skubiai imtis veiksmų ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ginčas yra susijęs ne su kasdieniais ar buitinio pobūdžio gaminiais, o su specifine ir itin jautria karinės pramonės sritimi. Atitinkamai, viešas ieškovės technologijų ir dizainų perėmimas bei jų pristatymas kaip savarankiško atsakovės produkto bėgant laikui mažins pasitikėjimą ieškove, kaip karinių technologijų valdytoja, ir patikima tarptautine partnere. Tokiai situacijai tęsiantis ilgą laiką (pavyzdžiui, bylos nagrinėjimui trunkant 2–3 metus), ieškovė prarastų kontrahentus dėl negebėjimo apsaugoti intelektinės nuosavybės ir gaminamos karinės produkcijos know-how (praktinė patirtis) nutekėjimo. Taigi, palikus galioti apskųstą nutartį, ieškovė patirtų žalą – jos intelektinė nuosavybė būtų faktiškai neutralizuota rinkoje, jos išskirtinumas prarastas, o intelektinės nuosavybės portfelio ekonominė vertė iš esmės sumažinta dėl neteisėtos atsakovų veiklos. Tokiu atveju net ir ieškovei palankus galutinis teismo sprendimas nebegalėtų atkurti status quo (padėtis, kuri yra). Ieškovės žiniomis, atsakovė siekia gauti nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimą tolesnės gamybinės veiklos vystymui. Todėl akivaizdu, kad atsakovė ne tik neketina nutraukti neteisėtų veiksmų, tačiau šiuos veiksmus ketina tęsti naudodama ir nacionalinio plėtros banko finansavimą.
14.9. Ieškovė neprašė absoliutaus ar abstraktaus atsakovės veiklos ribojimo – visos nurodytos priemonės buvo aiškiai apibrėžtos ir apribotos tiek, kiek tai susiję su „Paramount“ grupės turimomis intelektinės nuosavybėmis teisėmis bei gaminamais šarvuočiais „Marauder“, „Mbombe 4“, „Mbombe 6“, „Mbombe 8“ ir „Maatla“. Atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė itin akcentavo savo, kaip startuolio, ir jaunos bendrovės statusą. Pagrindinis startuolių skiriamasis požymis – originalios inovatyvios idėjos, dažniausiai informacinių technologijų, biotechnologijų, finansinių technologijų ar kitų aukštųjų technologijų srityje. Visgi, nagrinėjamu atveju realybė yra kiek kitokia – atsakovai, pasinaudodami kontaktais trečiosiose šalyse, į Lietuvos Respubliką neteisėtai dalimis įvežė Kazachstano rinkai pritaikytą ieškovės šarvuotį „Marauder“, ir jį perdažę bei atlikę kitus kosmetinius pakeitimus, pristatė kaip neva originalų lietuvišką šarvuotį. Tokia veikla neturi nieko bendro su startuoliais ar inovacijomis, ir yra draudžiama ne tik civilinės, bet ir baudžiamosios teisės. Teismo įvardintos aplinkybės, kad atsakovė šarvuočių gamybos veikla užsiima sąlyginai ir nukopijavo bei pagamino tik vieną šarvuotį (kurio vertė – daugiau kaip 500 000 Eur), niekaip nekeičia fakto – ieškovės intelektinės nuosavybės teisės buvo ir toliau yra pažeidinėjamos.
Atsiliepimas
15. Atsakovė UAB „Aurida Engineering Company“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Atsakovė yra vos prieš vienerius metus Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kuri nepriklausomai sukūrė vienintelį šarvuočio „Taurus 4-1“ prototipą, skirtą įvertinti potencialią rinką ir rinkos dalyvių susidomėjimą. Prototipas nėra parduodamas rinkoje ar masiškai gaminamas. Atsakovės tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos gynybos pramonės potencialą ir prisidėti prie Lietuvos saugumo užtikrinimo. Transporto priemonių gamybos praktikoje įprasta, kad atskiri funkciniai komponentai, pavyzdžiui, variklis, pavarų dėžė, važiuoklės elementai ir kiti, yra kuriami ir vystomi atskirų gamintojų, kadangi tai reikalauja specifinių žinių ir kompetencijų. Tačiau transporto priemonę sudaro visų šių įvairių tarpusavyje susijusių komponentų visuma, kuriais realizuojama inžinieriaus sukurta techninė koncepcija. Tokiais atvejais ypatingai svarbu įvertinti automobilio masę, jo pravažumą, planuojamą išvystyti greitį, viduje esančių asmenų saugumo aspektus priklausomai nuo planuojamos transporto priemonės paskirties ir pan. Taigi, turint aiškią inžinerinę viziją bei koncepciją, vertinami atskiri funkciniai komponentai, jų pritaikomumas kuriamai transporto priemonei ir pan. Tokiu būdu buvo skurtas „Taurus 4-1“ prototipas.
15.2. Atsakovė ateityje ketina kurti ir kitus šarvuotųjų transporto priemonių modelius, tačiau ši idėja nėra pradėta realizuoti. „Taurus 4-1“ yra vienintelis atsakovės pagamintas prototipas, skirtas įvertinti potencialią rinką (karinis ar specialusis civilinis naudojimas) ir rinkos dalyvių susidomėjimą tokia šarvuota transporto priemone bei nustatyti potencialių užsakovų poreikius, keliamus atitinkamas funkcijas vykdyti sukurtoms transporto priemonėms. Iš esmės tai atsakovės techninių galimybių išbandymas. Atsakovės tikslas ypatingai svarbus Lietuvai šiuo neramiu laikotarpiu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste – stiprinti Lietuvos gynybos pramonės potencialą, skatinti vietinę gamybą. Tačiau jau su pačia pirmąja vieša „Taurus 4-1“ prototipo demonstracija (Lenkijoje vykusiame viešame pristatyme gynybos pramonės parodoje), atsakovė susilaukė priešiškų veiksmų, kurie yra nukreipti, ne tik į atsakovės verslo menkinimą, bet ir į aiškų potencialaus konkurento siekį uždaryti ką tik susikūrusį jauną verslą (gynybos pramonės startuolį).
15.3. Ieškovės siekis nėra nukreiptas į ateitį – atsakovės komercinę veiklą siekiama nutraukti nedelsiant, pasitelkiant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė pateikė ne realiai siekdama apginti pažeistas teises, tačiau šį institutą naudoja kaip spaudimo priemonę, bandydama eliminuoti atsakovę iš rinkos. Ieškovė siekia ginti gausybę intelektinės nuosavybės objektų, kurių dalis esą yra registruoti ir saugomi Europos Sąjungoje. Visgi, ieškovė į bylą pateikė duomenis, kad šarvuočio „Marauder“, kurį atsakovė esą nukopijavo, dizainas buvo įregistruotas Singapūre, o dizaino apsaugos teritorija pagal Hagos susitarimą dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos niekuomet nebuvo išplėsta į Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos jurisdikcijas. Net neatsižvelgiant į tai, ieškovės nurodytas „Marauder“ dizainas (registracijos Nr. DM/074 219) nebegalioja nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d., o dizaino (registracijos Nr. D2011228A) registracijos (tik Singapūro jurisdikcijoje) atnaujinimo terminas pasibaigė 2026 m. vasario 14 d., todėl šis dizainas taip pat nebegalioja.
15.4. Be to, byloje vis dar nepašalintos abejonės dėl ieškovės teisės ginti nurodytas intelektinės nuosavybės teises, kadangi šios nepriklauso ieškovei. Ieškovei pareiškus ieškinį, teismas nustatė ieškinio trūkumus – ieškovė nebuvo pateikusi įrodymų, kurie pagrįstų jos teisę į visus prašomus ginti intelektinės nuosavybės teisės objektus, kadangi šie yra registruoti kitų subjektų – ,,Paramount Group Holdings Ltd.“ ir ,,Paramount Group Limited“ vardu. Šalindama ieškinio trūkumus ieškovė pateikė Licencinę sutartį ir Įgaliojimus.
15.5. Pateikti dokumentai kelia abejones dėl jų autentiškumo ir teisėtumo, atitinkamai keldami abejones dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį. Licencinėje sutartyje nėra susitarta dėl sutarties objekto, į kurį suteikiamos licencinės sąlygos. Sutartyje nepateikiamas registruotų dizainų, prekių ženklų bei autorių teisių, į kurias suteikiamos atitinkamos teisės, sąrašas. Licencinės sutarties konfidencialioje versijoje yra užtušuotos netgi sutartyje naudojamos sąvokos, apibrėžiančios sutarties objektą. Nesant Licencinėje sutartyje aiškiai apibrėžto sutarties objekto, kurį būtų galima objektyviai nustatyti, neįmanoma įsitikinti, ar ieškovė apskritai turi teisę ginti ne jai priklausančias intelektinės nuosavybės teises. Be to, Licencinė sutartis sudaryta tik su vienu subjektu (,,Paramount Group Limited“), nors ieškinys yra reiškiamas dėl dviem subjektams priklausančių intelektinės nuosavybės teisių (,,Paramount Group Limited“ ir ,,Paramount Group Holdings Ltd.“). Kita vertus, Licencinė sutartis ir du įgaliojimai sudaryti elektroniniu būdu, tačiau juose nėra metaduomenų, galinčių patvirtinti dokumentų autentiškumą. Patikrinus visus dokumentus Lietuvoje pripažįstamoje „Dokobit“ sistemoje, identifikuojančioje ir užsienio valstybių elektroninius parašus, visais atvejais nurodoma, kad dokumentai yra nepasirašyti. Be to, dokumentuose visi parašai yra nuskanuoti arba ant skaitmeninio teksto uždėtas parašo piešinys.
15.6. Teismas pagrįstai įvertino vieną iš dviejų kumuliatyvių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės pozicija dėl tariamų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų yra iš esmės nepagrįsta ir dėl to, kad pagrindinis ieškovės nurodomas neva pažeidimas – šarvuočio „Marauder“ dizainas – ne tik nebegalioja, bet ir niekuomet nebuvo saugomas Europos Sąjungoje ar Lietuvos Respublikoje. Nurodytos aplinkybės yra esminės, vertinant tiek ieškinio prima facie pagrįstumą, tiek grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą – nesant galiojančios ir Lietuvoje taikytinos dizaino apsaugos, ieškovės reikalavimai dėl dizaino teisių pažeidimo yra akivaizdžiai nepagrįsti, o laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, siekiant apsaugoti neegzistuojančias teises. Poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų ieškovė pradėjo keisti tik teismui netenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15.7. Ieškovės cituojamos teisės aktų nuostatos ir teismų praktika pagrindžia, kad reikalaudama taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, ieškovė privalo įrodyti grėsmę galutinio teismo sprendimo įvykdymui. Teisės doktrinoje nurodoma, kad Direktyvos dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo nuostatos į skirtingus įstatymus yra perkeltos vartojant skirtingą terminologiją, nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis, iš esmės, visų kategorijų bylose yra vienoda. Teismų praktikoje galima rasti ir skirtingą požiūrį į atskiras intelektinės nuosavybės rūšių kategorijas (pavyzdžiui, autorių ir gretutinių teisių bylų atveju pateikiami specialūs laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų vertinimai), o tai, iš esmės, nėra paaiškinama jokiais konkrečiai argumentais (A. Doržinkevič, A. Balsiukienė, V. Višinskis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civiliniame procese. Mykolo Romerio universitetas, 2024, p. 241).
15.8. Teismas pagrįstai konstatavo, kad neegzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė atlieka neteisėtus veiksmus. Skuba taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja. Ieškovė naudoja paprastą strategiją – ieškinio pagrindo dalyje nurodo daug abstrakčių, tačiau skambių, kaltinamojo pobūdžio teiginių be nuorodų į įrodymus, pristatė daugybė teisinių institutų. Teiginiai apie neva vykdomą sisteminį, nuoseklų ir tęstinį ieškovės intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Šalies argumentai
15.9. Ieškovė nurodo bendro pobūdžio teiginius, kuriais bando sudaryti įspūdį, kad atsakovė užsiima masine į ieškovės gaminius panašios karinės technikos gamyba. Atsakovė yra vieną darbuotoją turinti bendrovė ir veikloje sukonstravo tik vieną šarvuočio prototipą, taigi, užsakymų gamybai neturi ir pristato tik vienintelį šarvuotį (prototipą).
15.10. Kaltinimus masiniu ir sistemingu ieškovės intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu ieškovė grindžia faktais, kad atsakovė prototipą pristatė Lenkijoje vykusioje parodoje ir žiniasklaidoje. Atsakovės veiksmai kaip tik demonstruoja atsakovės sąžiningumą, siekį rinkai pristatyti save ir savo produktus, kuriuos atsakovė sukūrė savarankiškai. Ieškovė teigia, esą atsakovė į Lietuvą nelegaliai įvežė „Taurus 4-1“ prototipui reikalingus pagaminti komponentus, užsimindama, kad atsakovė tikėtina užsienyje išardė ieškovės gaminį ir jį neteisėtai pervežusi į Lietuvą surinko bei pristatė kaip savo. Įrodymų, kurie pagrįstų tokius teiginius, ieškovė nepateikė.
15.11. Ieškovė neįrodė, kad jai kilo ar ateityje gali kilti žala dėl atsakovės savarankiškai sukurto šarvuočio „Taurus 4-1“ prototipo demonstravimo ar planų ateityje šį prototipą išbandyti, sertifikuoti ir parduoti rinkoje. Ieškovė apie įrodinėjamus intelektinės nuosavybės pažeidimus nurodo sužinojusi vėliausiai 2025 m. rugsėjo 3 d., perskaičiusi publikaciją apie „Taurus 4-1“ pristatymą Lenkijoje vykusioje parodoje. Tačiau net ir praėjus penkiems mėnesiams, ieškovė žalos nepatyrė ir neatsirado žalos atsiradimo tikimybė. Žala yra hipotetinė, deklaratyvi ir neįrodyta. Faktas, kad ieškovė keturis mėnesius teismine tvarka negynė savo teisių, rodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio nebuvimą. Ieškovė profesionalius teisinius atstovus Lietuvoje turi nuo 2025 m. rugsėjo 30 d. Atsakovė ieškovės pateiktą pretenziją atmetė prieš daugiau nei 3,5 mėnesio. Taigi, pačios ieškovės delsimas rodo, kad neegzistuoja skuba taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ypač atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nepaneigė apskųstoje nutartyje nurodytų motyvų.
15.12. Teismas pagrįstai konstatavo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai ribotų atsakovės veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).
17. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
18. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).
19. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškovei atskirajame skunde neginčijant pirmosios instancijos teismo išvados dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – nustatyta.
20. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamos kategorijos bylose dėl galimo intelektinės nuosavybės savininko teisių pažeidimo, reikia įvertinti tiek grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tiek tai, ar ieškovas pagrindė būtinybę skubiai imtis jo teises galbūt pažeidžiančių veiksmų uždraudimo. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui intelektinės nuosavybės teisių gynimo bylose nėra būtina konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – tam iš esmės pakanka pagrindo įtarti, kad buvo padarytas intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas, o laikinosios apsaugos priemonės tokiu atveju atlieka prevencinę funkciją. Anot apeliantės, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinio reikalavimų dalinė sutaptis intelektinės nuosavybės teisių gynimo bylose savaime nesudaro teisėto pagrindo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškovui siekiant, jog būtų pritaikytos su ieškinio reikalavimais sutampančios prevencinio pobūdžio priemonės, reikšmingas ir įrodinėtinas yra skubaus galimai neteisėtų veiksmų nutraukimo būtinybės kriterijus, t. y. ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog prevencinio pobūdžio priemonės turi būti taikomos nedelsiant, nelaukiant teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kadangi ieškovo reikalavimų pagrįstumas pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje teismo įvertinamas tik preliminariai, su ieškinio reikalavimais sutampančių ir iš esmės tokias pat pasekmes kaip ieškinio patenkinimas sukeliančių, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei ieškovas įrodo, kad konkrečiu atveju tokia skuba yra būtina ir nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1160-823/2018).
22. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nacionalinėje teisėje numatytomis laikinosiomis priemonėmis turi būti sudarytos sąlygos nedelsiant nutraukti intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą, nelaukiant sprendimo dėl bylos esmės. Tokios priemonės ypač pateisinamos, kai delsimas šių teisių turėtojui padarytų nepataisomos žalos. Taigi, „laiko“ veiksnys yra ypač svarbus siekiant veiksmingai apsaugoti intelektinės nuosavybės teises (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimas byloje Nr. C-44/21).
23. Taigi, su ieškinio reikalavimais sutampančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui svarbu pagrįsti, kad nepritaikius šių prevencinių priemonių bus patirta didelė žala, taip pat, jog prašomos pritaikyti prevencinio pobūdžio priemonės nepažeis šalių interesų pusiausvyros (proporcingumo). Todėl priešingai nei atskirajame skunde nurodė apeliantė, šiuo atveju nepakako vien pagrindo įtarti, kad buvo padarytas intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas. Iš apskųstos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir pasisakė tiek dėl ieškovei, kaip intelektinės nuosavybės teisių savininkei, potencialiai galinčios kilti žalos realumo, tiek dėl šalių interesų pusiausvyros, t. y. tinkamai įvertino skubaus galimai neteisėtų veiksmų nutraukimo būtinybės kriterijų.
24. Ieškovė atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pateisina nuoseklūs, tęstiniai ir sistemingi atsakovės veiksmai: atsakovės kuriamo šarvuočio demonstracija tarptautinėje parodoje Lenkijoje; šarvuočio pristatymas Lietuvos žiniasklaidoje; atsakovės viešas skelbimas internete apie ketinimus kurti visą „Taurus“ serijos šarvuočių liniją, kuriam atsakovė tikėtinai gavo ir (arba) siekia gauti finansavimą iš investuotojų.
25. Teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, kad egzistuojant žalos rizikai, teismas turi įvertinti, ar žalos atlyginimo institutas gali būti taikomas vietoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto. Vertintini veiksniai yra tokie: ar žala ieškovo teisėms yra sąlyginai nedidelė; ar žalą galima įvertinti pinigais; ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebus per daug apribojantis. Teismo teisė skirti žalos atlyginimą vietoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra susijusi su klasikiniu teismo diskrecijos įgyvendinimu (S. Sime, A Practical Approach to Civil Procedure, New York: Oxford University Press, 2022, p. 462; A. Doržinkevič, A. Balsiukienė, V. Višinskis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civiliniame procese. Mykolo Romerio universitetas, 2024, p. 56).
26. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta ir ieškovė nepaneigė, kad „Taurus 4-1“ yra vienintelis atsakovės pagamintas prototipas, t. y. šiuo metu atsakovė yra pagaminusi tik vieną šarvuočio modelį, kurį eksponuoja įvairiose parodose, pristato žiniasklaidai, socialiniuose tinkluose ir kitaip viešai demonstruoja, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovės kuriamo šarvuočio pardavimą, realizavimą rinkoje ar tai, kad atsakovė būtų pradėjusi masinę šarvuočių gamybą, kitaip tariant, nėra duomenų apie akivaizdų atsakovės komercinės naudos siekį. Dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepagrindė, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju, dėl atsakovų galbūt neteisėtų veiksmų patirtų didelę žalą. Be to, ieškovei galinčią kilti žalą galima įvertinti pinigais ir suformuluoti atitinkamą reikalavimą, jeigu tokia žala kiltų.
27. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai įvertina atskirojo skundo argumentus, kad viešas ieškovės technologijų ir dizainų perėmimas bei jų pristatymas kaip savarankiško atsakovės produkto ilguoju laikotarpiu mažins pasitikėjimą ieškove, kaip karinių technologijų valdytoja, ir patikima tarptautine partnere, be to, užsitęsus bylos nagrinėjimui, ieškovė prarastų kontrahentus dėl negebėjimo apsaugoti intelektinės nuosavybės ir gaminamos karinės produkcijos know-how nutekėjimo. Kaip jau minėta, šios nutarties priėmimo metu nėra duomenų apie tai, kad atsakovės kuriamas šarvuotis būtų išleistas į rinką, o byloje esantys duomenys labiau patvirtina, jog atsakovės kuriamas šarvuotis yra bandymų stadijoje. Tuo tarpu ieškovė procesiniuose dokumentuose ne kartą nurodė, kad jos sukurtam ieškovės šarvuočio „Marauder“ modeliui beveik 20 metų. Taigi, tai yra sėkmingai į rinką išleistas produktas, todėl mažai tikėtina, kad atitinkamą reputaciją įgijusiam produktui ir ieškovei, kaip žinomai karinių technologijų kūrėjai ir gamintojai, galėtų grėsti ieškovės nurodytos neigiamos reputacijos pasekmės dėl atsakovės veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu nenustatyta ir neįrodyta tikimybė diskredituoti ieškovę, kaip karinių technologijų kūrėją rinkoje tokia apimtimi, kad tai lemtų būtinybę taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
28. Anksčiau nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad ieškovė nepagrindė, jog skubiai (iki teismo sprendimo įsiteisėjimo) nenutraukus atsakovų galimai neteisėtų veiksmų jai bus padaryta nepataisoma žala, kurios nagrinėjamu atveju nebūtų galima tinkamai pašalinti nuostolių atlyginimo forma.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės proporcingumo aspektu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės prašomos taikyti prevencinio pobūdžio priemonės iš esmės reikštų atsakovų komercinės ūkinės veiklos apribojimą ir faktišką draudimą ją vykdyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, jog jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų bendrovių komercinės ūkinės veiklos, t. y. bendrovės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016).
30. Šiuo atveju ieškovė siekia iš esmės dviejų rūšių atsakovės veiklos apribojimų, t. y. uždrausti šarvuočio gamybą bei apriboti galimybę viešai skelbti su šarvuočio gamyba susijusius veiklos rezultatus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu ieškovė siekia visiškai apriboti atsakovės UAB „Aurida Engineering Company“ veiklą, todėl tikėtina, kad patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovės veikla bus paralyžiuota ir jos pajėgumas konkuruoti rinkoje sumenks, gali iškilti nemokumo rizika ir pan., ypač įvertinus faktinę aplinkybę, kad atsakovės UAB „Aurida Engineering Company“, kaip startuolio, veikla yra orientuota būtent į šarvuočio gamybą. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės proporcingumo aspektu neužtikrins tinkamos šalių interesų pusiausvyros.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti.
32. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.