Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-13 · Civilinė byla Nr. 2S-3121-430/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
2S-3121-430/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Pareiškėjas
V. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-3121-430/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30133-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; 3.5.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-36484-925/2018 pagal pareiškėjos V. L. skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų, suinteresuoti asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Tomerta“ (toliau – BUAB „Tomerta“), M. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė I. Karalienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-22950-994/2017 dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. L. išieškotojo BUAB „Tomerta“ naudai ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-22950-994/2017 dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. L. išieškotojo BUAB „Tomerta“ naudai. Antstolė 2018 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu Nr. S-18-139-11128 areštavo skolininko M. L. ir jo sutuoktinės V. L. bendrą turtą ir pasiūlė sutuoktiniams įstatymo nustatyta tvarka pasidalinti turtą ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos, pateikti antstolei patvarkyme nurodytą informaciją. Skolininko sutuoktinė V. L. 2018 m. rugsėjo 10 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti visų jos asmeninių banko sąskaitų, nesančių bendrąją nuosavybe su skolininko (sutuoktinio) turtu, areštus. Antstolė, įvertinusi tai, kad pareiškėjos banko sąskaitai pritaikyta 402,02 Eur dydžio laisvai disponuojama suma, 2018 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu patenkino 2018 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjos skundą. Antstolė 2018 m. rugsėjo 25 d. priėmė patvarkymą dėl skundo papildymo ir persiuntė skundą su patvarkymu nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-36484-925/2018 pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.

2. Teismas nustatė, kad antstolė vykdo teismo išduotus vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimų iš skolininko M. L. išieškotojo BUAB „Tomerta“ naudai. Antstolė 2018 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu Nr. S-18-139-11128 areštavo skolininko M. L. ir jo sutuoktinės V. L. bendrą turtą ir pasiūlė sutuoktiniams įstatymo nustatyta tvarka pasidalinti turtą ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos, pateikti antstolei patvarkyme nurodytą informaciją. Pareiškėja pateikė antstolei sutuoktinių 2018 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą povedybinę sutartį, kuria sutuoktiniai nusistatė asmeninės nuosavybės turto teisinį režimą.

3. Teismas padarė išvadą, kad skundžiami antstolės veiksmai buvo atlikti dar iki sutuoktinių povedybinės sutarties sudarymo, šiam turtui buvo taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės režimas, dėl to antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, pagrįstai pritaikė patvarkyme nurodyto turto areštą, siekdama nustatyti skolininko turto dalį bendrame su sutuoktine.

4. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu sutuoktinių 2018 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą povedybinę sutartį ginčija skolininko kreditorius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-33919-235/2018 patenkino. Dėl to pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl povedybinės sutarties sudarymo neturi jokios įtakos antstolės veiksmų neteisėtumui konstatuoti.

5. Teismas akcentavo, kad antstolė 2018 m. rugsėjo 5 d. ir 2018 m. rugsėjo 6 d. nurodymais pareiškėjos sąskaitoje nustatė 432,02 Eur sumą, kurią pareiškėja gali laisvai disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, todėl pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kad jai nėra nustatyta laisvai disponuojama suma, nepagrįsti. Vien turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-36484-925/2018, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos V. L. skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų.

7. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė panaikinti pareiškėjos asmeninių banko sąskaitų areštus, nes pareiškėja su sutuoktiniu 2018 m. rugpjūčio 27 d. notarine tvarka sudarė povedybinę sutartį, kurios 1.3 punkte įtvirtinta, jog visoms sutuoktinių piniginėms lėšoms taikomas asmeninės nuosavybės turto teisinis režimas. Nors minėta povedybinė sutartis pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinta negaliojančia, tačiau šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir neturi res judicata galios. Todėl pareiškėjos asmeninės banko sąskaitos nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir negali būti areštuotos pagal skolininko prievoles, išieškojimas gali būti vykdomas tik iš asmeninės skolininko nuosavybės.

8. Apeliantė teigė, kad jos sutuoktinio prievolė yra kilusi iš žalos teisinių santykių (susitarimas dėl žalos atlyginimo), t. y. asmeninė sutuoktinio prievolė, kuri turi būti vykdoma tik iš asmeninio sutuoktinio turto. Pareiškėja nežinojo apie sutuoktinio susitarimus dėl žalos atlyginimo, todėl negalėjo išreikšti sutikimo tokiems veiksmams atlikti. Dėl to toks sutuoktinio susitarimas dėl žalos atlyginimo negali turėti įtakos sąžiningo asmens (šiuo atveju pareiškėjos) teisėms ir pareigoms.

9. Apeliantė nurodė, kad teismas neteisingai konstatavo, jog pareiškėjai yra nustatyta laisvai disponuojama suma, nes realiai pareiškėjai banko sąskaitoje jokia pinigų suma nėra skirta ir pareiškėja neturi galimybės tenkinti minimalių savo šeimos poreikių. Pažymėjo, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. apeliantė patikrino savo banko sąskaitą ir antstolės nurodyta pinigų suma (432,02 Eur) (kaip laisvai disponuojama) pareiškėjos banko sąskaitoje vis dar nebuvo nurodyta. Susisiekus su banku, banko darbuotojai patvirtino pareiškėjai, jog 2018 m. rugsėjo 6 d. gavo iš antstolės nurodymus nutraukti piniginių lėšų iš pareiškėjos areštuotų banko sąskaitų išmokėjimą, tačiau galimą disponuoti mėnesinę lėšų sumą paliekant 0 Eur. Tokiu būdu pareiškėjai buvo pateikta melaginga informacija apie laisvai disponuojamą sumą jos banko sąskaitoje.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo antstolė Inga Karalienė atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutiko su pareiškėjos skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-36484-925/2018 nepakeistą.

11. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį, nes 2018 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjos sąskaitoms pritaikytas areštas negali būti laikomas neteisėtu ir nėra pagrindo jį panaikinti, nes išieškojimas vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje nustatytos tvarkos.

12. Teigė, kad, nors skolininkas su sutuoktine (pareiškėja) sudarė 2018 m. rugpjūčio 27 d. povedybinę sutartį, tačiau ją sudarė žinodami, jog vykdymo procese pradėtas išieškojimo nukreipimas į skolininko turtą, esantį bendroje nuosavybėje su pareiškėja. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimu ši povedybinė sutartis pripažinta negaliojančia. Nors teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, apskųstas apeliaciniu skundu, tačiau negalima teigti, jog apeliacinis skundas bus patenkintas ir teismo sprendimas bus pakeistas.

13. Antstolė nesutinka, kad teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog skolininko prievolė, išieškoma vykdomosiose bylose kilusi iš žalos teisinių santykių ir yra skolininko asmeninė bei gali būti vykdoma tik iš asmeninio skolininko turto. Toks argumentas nėra pagrįstas, nes pareiškėjos sąskaitoms areštas pritaikytas CPK 667 straipsnio pagrindu, t. y. siekiant nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, o ne siekiant išieškojimą nukreipti į pareiškėjos turtą. Antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertės) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas.

14. Teigia, kad pareiškėja nepagrindžia rašytiniais įrodymais aplinkybių, jog pareiškėjai nenustatytas 402,02 Eur dydžio laisvai disponuojamos suma, nes tiek antstolio 2018 m. rugsėjo 6 d. nurodymas, tiek 2018 m. rugsėjo 10 d. Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Antstolių informacinės sistemos administravimo ir koordinavimo specialisto atsakymas į užklausą, patvirtina, kad toks nurodymas bankui buvo perduotas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

17. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-36484-925/2018, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos V. L. skundą dėl antstolės I. K. veiksmų.

19. Iš civilinės bylos ir vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, kad antstolė Inga Karalienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-22950-994/2017 dėl 600,00 Eur skolos, 11,40 Eur delspinigių išieškojimo iš skolininko M. L. išieškotojos BUAB ,,Tomerta“ naudai ir 2018 m. birželio 18 d. išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-22950-994/2017 dėl 2500,00 Eur skolos, 76,25 Eur delspinigių išieškojimo iš skolininko M. L. išieškotojo BUAB ,,Tomerta“ naudai. Skolininkui buvo siųstas raginimas geranoriškai įvykdyti teismo išduotus vykdomuosius dokumentus, tačiau skolininkas per raginime nustatytą terminą jų neįvykdė. Antstolė nustatė, kad skolininkas 1994 m. rugsėjo 16 d. sudarė santuoką su V. L., todėl 2018 m. rugpjūčio 2 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo, kuriuo areštavo sutuoktinių bendrą turtą ir pasiūlė sutuoktiniams įstatymo nustatyta tvarka pasidalinti turtą ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos, pateikti antstolei patvarkyme nurodytą informaciją. 2018 m. rugpjūčio 29 d. antstolės kontoroje gauta M. L. ir V. L. 2018 m. rugpjūčio 27 d. notarine tvarka sudaryta povedybinė sutartis. 2018 m. rugsėjo 6 d. antstolė priėmė nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą, nurodant, kad V. L. gali disponuoti 402,02 Eur suma per vieną kalendorinį mėnesį banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 6 d. skolininko M. L. kreditorius BUAB „Tomerta“ pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl 2018 m. rugpjūčio 27 d. povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-33919-235/2018 tenkino. Šis teismo sprendimas apskųstas apeliaciniu skundu, kuris dar nėra išnagrinėtas. 2018 m. rugsėjo 10 d. pareiškėja V. L. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti jos asmeninių banko sąskaitų, nesančių bendrąją nuosavybe su skolininko turtu, areštus. 2018 m. rugsėjo 12 d. antstolė patvarkymu tenkino pareiškėjos prašymą, nurodydama, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio sudaryta povedybinė sutartis ginčijama teisme, o pareiškėjai suteikta galimybė disponuoti 402,02 Eur suma, dėl to laikoma, kad pareiškėjos skunde keliamas reikalavimas yra patenkintas. 2018 m. rugsėjo 25 d. pareiškėja priėmė papildymą prie 2018 m. rugsėjo 12 d. patvarkymo, kuriuo persiuntė pareiškėjos skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

20. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų ir vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 4.92) straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016 išaiškino, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį. Tokia sutartis nelaikytina prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti. Vedybų (povedybine) sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria vykdymo procese nustatyta skolininko fizinio asmens dalis bendrame turte (CPK 667 straipsnis), dalis, nustatanti, kad skolininkui priklauso pusė jo sutuoktinės būsimų pajamų, dėl pasikeitusių nuosavybės teisinių santykių praranda savo teisinę reikšmę (buvo priimta esant kitokiems teisiniams santykiams) ir ja remiantis išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzistuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte.

23. Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai 2018 m. rugpjūčio 27 d. pasirašė povedybinę sutartį, kuri yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti, vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu, o jai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebeturi sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tačiau svarbu tai, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. povedybinė sutartis yra ginčijama teisme ir teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs. 2018 m. rugsėjo 6 d. skolininko M. L. kreditorius BUAB „Tomerta“ pareiškė ieškinį dėl 2018 m. rugpjūčio 27 d. povedybinės sutarties negaliojančia. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-33919-235/2018 ieškinį tenkino. Šis teismo sprendimas apskųstas apeliaciniu skundu, kuris dar nėra išnagrinėtas. Taigi, esant tokiai procesinei situacijai, kai ginčijama povedybinė sutartis, jos teisinė reikšmė vykdymo procese negali būti taikoma.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos argumentais, kad teismo antstolei 2018 m. rugsėjo 5 d. ir 2018 m. rugsėjo 6 d. nurodymais pareiškėjos sąskaitoje nustačius 432,02 Eur sumą per vieną kalendorinį mėnesį, pareiškėja gali laisvai šia suma disponuoti.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos V. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-36484-925/2018 palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Braždienė