Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1061-866/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-16
Bylos Nr.: e2A-1061-866/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03706-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Linas Zinkevičius
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“, K. M., uždarajai akcinei bendrovei „Deirita“
Trečiasis asmuo: gyvenamųjų namų bendrijos “Bendorių kelias”, Ž. H., J. H., P. B., D. J., K. M., Vilniaus rajono savivaldybės administracija bei pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės, „Nemenčinės komunalininkas“, J. R., S. R., R. A., D. A., T. J., K. J., D. S., G. B. S., D. L., N. L., V. L., I. L., A. R., L. R., A. D., uždaroji akcinė bendrovė „Sveikatos langas“, Vilniaus rajono savivaldybės administracija
Ieškovas: J. R., S. R., R. A., D. A., T. J., K. J., D. S., G. B. S., D. L., N. L., V. L., I. L., A. R., L. R., A. D., uždarosios akcinės bendrovės „Sveikatos langas“, uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“

Kategorijos

2.6.8.2Viešoji sutartis

Civilinė byla Nr. e2A-1061-866/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03706-2020-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės – Sungailienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ ir trečiojo asmens gyvenamųjų namų bendrijos “Bendorių kelias” apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. R., S. R., R. A., D. A., T. J., K. J., D. S., G. B. S., D. L., N. L., V. L., I. L., A. R., L. R., A. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sveikatos langas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemenčinės komunalininkas“ dėl įpareigojimo sudaryti tiesiogines viešąsias nuotekų tvarkymo sutartis, tretieji asmenys Ž. H., J. H., P. B., D. J., K. M., Gyvenamųjų namų bendrija „Bendorių kelias“, Vilniaus rajono savivaldybės administracija bei pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ ieškinį atsakovams K. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Deirita“ dėl įpareigojimo sumontuoti nuotekų apskaitos prietaisą (debitomatį) ir sudaryti nuotekų pridavimo sutartį, tretieji asmenys J. R., S. R., R. A., D. A., T. J., K. J., D. S., G. B. S., D. L., N. L., V. L., I. L., A. R., L. R., Ž. H., J. H., P. B., D. J., A. D., uždaroji akcinė bendrovė „Sveikatos langas“, Gyvenamųjų namų bendrija „Bendorių kelias“, Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai T. S., K. S. (2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje pakeisti ieškovais A. R. ir L. R.), uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sveikatos langas“, J. R., S. R., R. A., D. A., T. J., K. J., D. S., G. B. S., D. L., N. L., V. L., I. L. ir A. D. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovę UAB „Nemenčinės komunalininkas“ (toliau – ir atsakovė) per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti su ieškovais tiesiogines viešąsias nuotekų tvarkymo sutartis.

2. Ieškinyje nurodyta, kad visuose ieškovams fiziniams asmenims priklausančiuose butuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) ir ieškovės UAB „Sveikatos langas“ valdomame ūkio pastate su garažu, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra eksploatuojamas vietinis vandentiekis bei komunalinių nuotekų šalinimas. Nuotekos patenka į Vilniaus rajono nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kurią valdo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir kuri tvarko minėtas nuotekas, nors ieškovai su UAB „Nemenčinės komunalininkas“ nėra sudarę nuotekų tvarkymo sutarties.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsisakė šias sutartis sudaryti, nurodydama, kad jai nepriklauso nuotekų tinklai, kuriais nuotekos iš ieškovų patenka į atsakovės tinklus. Buvo pasiūlyta kreiptis į gyvenamųjų namų bendriją „Bendorių kelias“ (toliau – ir Bendorių kelias), kurios nuotekų tinklas yra sujungtas su atsakovės nuotekų tinklais. Vilniaus rajono savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad sutartys negali būti sudaromos, nes tarp ieškovų ir atsakovės yra įsiterpęs privatus nuotekų tinklas, atitinkamai, atsakovė negalės užtikrinti tinkamo buitinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikimo. Su tokiais atsakymais ieškovai nesutiko, ieškinyje nurodė, kad būtent UAB „Nemenčinės komunalininkas“ šiuo atveju yra viešasis nuotekų tvarkytojas, todėl privalo sudaryti viešąsias nuotekų tvarkymo sutartis.

4. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tarp ieškovų ir atsakovės centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų yra įsiterpęs privatus nuotekų tinklas. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad ieškovų nuotekų surinkimo tinklai yra prijungti prie kitų savininkų nuotekų tinklų, kurių nuosavybė nėra nustatyta (tinklas nėra registruotas) ir tinklo būklė nėra žinoma. Atsakovė paaiškino, kad sutartis galės sudaryti tik tuo atveju, kai galės užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą paslaugos tiekimą, t. y. kai eksploatuos nuotekų tinklus iki ieškovų žemės sklypų ribų.

5. Ieškovai pateiktame dublike iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

6. Atsakovė triplike iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.

7. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad atsakovė nėra nuotekų tinklo, prie kurio prisijungę ieškovai, nei valdytojas, nei savininkas, minėtas tinklas taip pat nebuvo perduotas savivaldybei kaip tą numato teisės aktai, todėl ieškovų prašymas negali būti tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi minėtas teismo sprendimas buvo panaikintas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje esant duomenų, jog ieškinio tenkinimas turėtų tiesioginės įtakos tarpinio nuotekų tinklo savininko (valdytojo) teisėms ir pareigoms, pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Bendorių kelias“, tarpinio nuotekų tinklo savininko (valdytojo) įtraukimo į bylos nagrinėjimą klausimą (nutarties 22 punktas).

9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi į bylos procesą trečiuoju asmeniu įtraukta gyvenamųjų namų bendrija „Bendorių kelias“, o 2022 m. sausio 14 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu trečiaisiais asmenimis į bylos procesą teismas įtraukė K. M. ir gyvenamųjų namų bendriją „Bendorių terasos“. „Bendorių terasos“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nevaldo jokių bendro naudojimo nuotekų surinkimo tinklų. „Bendorių terasos“ paprašė teismo pašalinti juos iš bylos. Prašymas buvo patenkintas 2022 m. vasario 1 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje.

10. 2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje tenkintas Ž. H., J. H., P. B. ir D. J. prašymas dėl įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis ieškovų pusėje.

Atsiliepimas

11. Trečiasis asmuo gyvenamųjų namų bendrija „Bendorių kelias“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu iš esmės sutinka, tačiau tenkinus ieškinį, būtina išspręsti tam tikrus papildomus klausimus ir priimti tam tikrus papildomus sprendimus, kad nuotekų apskaita būtų vykdoma objektyviai (ieškovų nuotekos būtų tinkamai apskaitomos) ir būtų įteisinta faktiškai nutiesta, bet neįregistruota, nuotekų tinklo dalis. Bendorių kelias nurodė, kad ne kartą prašė atsakovės, jog pusę sąskaitos apmokėtų „Bendorių kelias“, o kitą pusę ieškovai ar jų įsteigta bendrija „Bendorių terasos“, tačiau atsakovė nesutiko.

12. Trečiasis asmuo K. M. atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jam priklauso 1/2 nuotekų šalinimo tinklų kanalizacija bei Nuotekų valymo tinklai – buitinių nuotekų vamzdynas, (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad jam nepriklauso nuotekų tinklo atšaka iki ieškovų. Ši atšaka galimai yra neteisėtai prijungta prie jam priklausančių nuotekų tinklų. Nurodė, kad sutinka, jog ieškovai sudarytų tiesiogines nuotekų tvarkymo sutartis su atsakove, neįpareigojant K. M. prisiimti atsakomybės ar papildomų kaštų susijusių su nuotekų tinklų administravimu ar priežiūra.

Žemesnės instancijos teismas

13. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės 2022 m. kovo 28 d. nutartimi prie nagrinėjamos bylos buvo prijungta civilinė byla pagal teisme 2022 m. kovo 21 d. priimtą atsakovės ieškinį, kuriuo prašoma teismo: 1) įpareigoti K. M. ir UAB „Deirita“ per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo sumontuoti debitomatį nuotekų spauduminės linijos gale ant prisijungimo prie atsakovei priklausančių tinklų ir sudaryti nuotekų pridavimo sutartį su atsakove; 2) numatyti, kad UAB „Deirita“ ir K. M. neįvykdžius pareigos sumontuoti debitomatį, atsakovė įgyja teisę šiuos veiksmus atlikti už UAB „Deirita“ ir K. M. jų lėšomis.

Atsiliepimas

14. Atsakovė šiame ieškinyje nurodė, kad UAB „Deirita“ ir K. M. tinklai yra prijungti prie Nemenčinės komunalininkui priklausančio nuotekų šulinio Nr. 81, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir minėtais tinklais nuotekos yra perduodamos atsakovei, nors K. M., UAB „Deirita“ ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai dėl nuotekų tvarkymo. Atsakovė negali nustatyti perduodamo nuotekų kiekio, nes nuotekų atidavimo riboje nėra įrengtas nuotekų debitomatis, kuris apskaitytų nuotekų kiekį. Be to, prie UAB „Deirita“ ir K. M. tinklų yra savavališkai prijungti kiti privatūs nuotekų tinklai, tačiau, nepaisant to, atsakovė tvarko nuotekas ir patiria su tuo susijusius nuostolius.

15. Taip pat nurodė, kad K. M. ir UAB „Deirita“ neišdavė prisijungimo sąlygų, tačiau nepaisant savavališko prisijungimo atsakovė nuotekų tvarkymo paslaugos teikimo nutraukti negali, nes ši paslauga siejama su viešu interesu. Pagal Vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172, vartotojai turi pareigą ne tik savo lėšomis įrengti apskaitos prietaisą, bet ir jį remontuoti, rekonstruoti ir keisti, o atsakovė turi pareigą šį prietaisą plombuoti ir įtraukti į apskaitą.

16. K. M. atsiliepime nurodė, kad nesutinka, jog apskaitos prietaiso įrengimas būtų atliktas jo ir UAB „Deirita“ lėšomis ar būtų reikalaujama iš jų tolimesnio nuotekų tinklų administravimo. Nurodė, kad įsigijo nuotekų tinklus 2021 m. gegužės 27 d. ir nebuvo informuotas apie subnaudotojus ar sudarytas (nesudarytas) viešąsias nuotekų tvarkymo sutartis su trečiaisiais asmenimis. Paaiškino, kad neturi galimybės užtikrinti nuotekų tinklų administravimo, sutinka neatlygintinai perleisti nuotekų tinklus Vilniaus rajono savivaldybei nepatiriant jokių papildomų išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

17. Atsakovė UAB „Deirita“ atsiliepimo į UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Teismo posėdžio dieną (2023 m. sausio 11 d.) teisme užregistruotas UAB „Deirita“ atsiliepimas, kurį teismo posėdžio metu nutarta pridėti prie bylos medžiagos kaip rašytinius paaiškinimus. Šiuose paaiškinimuose nurodyta, kad UAB „Deirita“ spauduminę kanalizaciją įsigijo iš UAB „Stadaila“, kuri 2009 m. gegužės 22 d. buvo sudariusi su UAB „Nemenčinės komunalininkas“ sutartį. Bankrutavus UAB „Stadaila“, UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir toliau išrašinėjo sąskaitas UAB „Stadaila“, kurias apmokėdavo gyventojai. UAB „Deirita“ nurodė, kad nuotekų tinkle apskaitos prietaisas yra sumontuotas ir UAB „Deirita“ žiniomis jis veikia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino, atsakovės UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ieškinį atmetė, įpareigojo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti su ieškovais nuotekų tvarkymo sutartis bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė iš UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 29,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

19. Remdamasis kasacinio teismo praktika panašių faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės byloje, teismas pagal analogiją nurodė, kad aplinkybė, jog tam tikra dalis nuotekų šalinimo infrastruktūros, patenkanti į bendrą nuotekų šalinimo infrastruktūros objektą, nuosavybės teise nepriklauso atsakovei ar Vilniaus rajono savivaldybei, negali būti kliūtis atsakovei teikti viešąją nuotekų tvarkymo paslaugą. Pažymėjo, kad tai ir nebuvo (bei nėra) kliūtis atsakovei, nes nuotekų tvarkymo paslauga buvo ir yra teikiama.

20. Remdamasis Nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 28 dalis, reglamentuojančiu nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, teismas nurodė, kad įstatymas nenustato, kad vartotojų nuotekų šalinimo įrenginiai turi būti prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastuktūros, priklausančios nuotekų tvarkymo paslaugos teikėjui. Minėto straipsnio 28 dalis, be kita ko, nustato, kad nuotekų tvarkymas vykdomas pagal sutartį, o jei sutartis nesudaryta pagal nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas, kai abonentų ar vartotojų nuotekų šalinimo įrenginiai prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią naudoja nuotekų tvarkytojas.

21. Nepaisant to, kad tam tikra įsiterpianti dalis nuotekų tinklų yra privati, atsakovė, tvarkydama nuotekas, naudoja minėtą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Nuotekų tvarkymas pagal Nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 26 dalį, tai, be kita ko, ir nuotekų surinkimas. Būtent nuotekų surinkime dalyvauja visas nuotekų infrastruktūros tinklas, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso, taip pat nepriklausomai nuo to, ar savivaldybė yra sudariusi sutartis dėl įsiterpiančių privačių tinklų naudojimo, ar ne. Kitoks aiškinimas neatitiktų nuotekų tvarkymo paslaugos užtikrinimo kaip viešo intereso.

Atsiliepimas

22. Teismas vertino, kad nurodytos išvados nekeičia ir atsakovės atsiliepime nurodytas Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126. Atsakovė remiasi šio aprašo 5 punktu. Iš minėto aprašo punkto matyti, kad aplinkybė, jog nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise nepriklauso nuotekų tvarkymo infrastruktūra, prie kurios yra prijunti vartotojų nuotekų šalinimo įrenginiai, nėra teisiškai reikšminga. Iš minėto aprašo punkto taip pat matyti, kad nuotekų tvarkymo infrastruktūra tokiu atveju, kai ji nėra nuotekų tvarkytojo nuosavybė, turi būti valdoma ir (arba) naudojama nuotekų tvarkytojo. Taigi, Vyriausybės nutarimu patvirtintame apraše yra išskiriamos infrastruktūros valdymo ir naudojimo sąvokos. Byloje nėra duomenų, kad nuotekų tvarkymo infrastruktūra kokios nors sutarties pagrindu būtų valdoma atsakovės, tačiau nepaisant to, ši infrastruktūra atsakovės neabejotinai yra naudojama kaip veikiančio bendro nuotekų tinklo dalis.

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismo išvados kartu nekeičia ir atsakovės atstovo teismo posėdyje išsakyti argumentai, susiję su tuo, kad atsakovė viską mato per subabonentinių santykių prizmę. Atsakovės atstovas pastebėjo, kad subabonentinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.389 straipsnis. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad minėtas straipsnis yra CK šeštosios knygos dalyje, reglamentuojančioje teisinius santykius, kylančius iš energijos pirkimo - pardavimo sutarčių. Taigi, nuotekų tvarkymo viešosioms paslaugų teikimo sutartims minėtas CK straipsnis netaikytinas.

24. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės 2022 m. kovo 28 d. nutartimi prie nagrinėjamos bylos buvo prijungta civilinė byla pagal UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ieškinį atsakovams K. M. ir UAB „Deirita“, toliau teismas vertino šio ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

25. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Nemenčinės komunalininkas“ pirmiausiai kėlė reikalavimą įpareigoti atsakovus sumontuoti apskaitos prietaisą (debitomatį), teismas pirmiausiai vertino, ar šis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas. Ieškinyje nurodyta, kad nuotekų apskaitos prietaisas (debitomatis) turi būti įrengtas siekiant sudaryti nuotekų tvarkymo sutartį. UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ieškinyje nurodė, kad debitomatis turi būti įrengtas atsakovų prijungtoje byloje (K. M. ir UAB „Deirita“) sąskaita vadovaujantis Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 (toliau – Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės), 9.11 – 9.13 punktais.

26. Remiantis Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 9.11, 9.12, 9.13, 9.10 punktais, teismas nurodė, kad nors byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad UAB „Nemenčinės komunalininkas“ (duomenys neskelbtini) seniūnijoje tiekia vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas ir gali būti laikomas vandens tiekėju Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių prasme, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtent UAB „Nemenčinės komunalininkas“ tiekia vandenį K. M. ir UAB „Deirita“. Taigi, UAB „Nemenčinės komunalininkas“ neįrodžius, kad ją ir minėtus atsakovus sieja sutartiniai santykiai kaip vandens tiekimo įmonės iš vienos pusės bei vandens vartotojų iš kitos pusės, Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir K. M. bei UAB „Deirita“ santykių nereglamentuoja, todėl šioje byloje šios taisyklės netaikytinos.

27. Atsižvelgiant į Nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 26 dalį, 16 straipsnio 24 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-629 4 punktą, tai, kad aptartas teisinis reguliavimas nuotekų apskaitos prietaisų įrengimo pareigą numato nuotekų tvarkytojui, Nemenčinės komunalininko reikalavimą įpareigoti K. M. ir UAB „Deirita“ įrengti apskaitos prietaisą (debitomatį) teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

28. Be reikalavimo įrengti apskaitos prietaisą (debitomatį), UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ieškinyje prašė teismo įpareigoti atsakovus K. M. ir UAB „Deirita“ sudaryti su UAB „Nemenčinės komunalininkas“ nuotekų pridavimo sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

29. Teismas nurodė, kad vartotojų įpareigojimas sudaryti tam tikrą sutartį su konkrečiu paslaugos tiekėju prieštarautų sutarčių laisvės principui. Pažymėjo, kad pats ieškovas ieškinio 12 punkte nurodė, kad atsakovams sumontavus apskaitos prietaisą ant nuotekų atidavimo ribos pastarieji turės teisę dėl nuotekų pridavimo sudaryti sutartį su ieškovu.

30. Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju aktuali Nuotekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 3 dalis, be kita ko, numatanti, kad jeigu asmuo nėra pasirašęs viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys nuotekų šalinimo įrenginiai prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės tvirtinamą viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašą. Tokiu atveju išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal Vyriausybės tvirtinamą atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Minėtas aprašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127.

31. Atsakovas K. M. teismo posėdyje akcentavo, kad jis nuotekų tinklais apskritai kol kas nesinaudoja, tačiau šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes pagal minėtą Nuotekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 3 dalį jis laikomas sudaręs viešąją sutartį, nes jam ir UAB „Deirita“ bendrai priklausantys nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie bendros nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

32. Nuotekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad rašytinę viešąją sutartį privalo sudaryti abonentai, kuriems yra teikiamos padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugos, tačiau tokių aplinkybių egzistavimo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ byloje neįrodinėjo. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Deirita“ ir K. M. pagal Nuotekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 3 dalį laikomi sudarę nuotekų tvarkymo viešąją sutartį pagal Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 patvirtintą standartinių sąlygų aprašą, UAB „Nemenčinės komunalininkas“ reikalavimą įpareigoti minėtus atsakovus sudaryti su UAB „Nemenčinės komunalininkas“ nuotekų pridavimo sutartį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

33. Atmetus ieškinio reikalavimus dėl atsakovo įpareigojimo sumontuoti apskaitos prietaisą (debitomatį) ir sudaryti nuotekų pridavimo sutartis, teismas atmetė ir išvestinį ieškinio reikalavimą numatyti, kad atsakovams neįvykdžius pareigos sumontuoti debitomatį, tokią teisę (sumontuoti debitomatį atsakovų lėšomis) turi UAB „Nemenčinės komunalininkas“.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esmė

34. Apeliantė (atsakovė, prijungtoje byloje - ieškovė) uždaroji akcinė bendrovė „Nemenčinės komunalininkas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atsakovei atmesti visiškai bei visiškai tenkinti apeliantės ieškinį atsakovams UAB „Deirita“ ir K. M. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35. Nurodo, kad viešosios nuotekų tvarkymo sutarties sudarymas pagal Nuotekų tvarkymo įstatymą a priori nėra laikytinas nuotekų tvarkytojo (apeliantės) prievole sudaryti viešąsias nuotekų tvarkymo sutartis su visais asmenimis, besikreipiantiems į apeliantę. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantė su ieškovais privalo sudaryti viešąsias nuotekų tvarkymo sutartis. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad, kaip nurodyta Aprašo 5 punkte, rašytinė (tiesioginė) nuotekų tvarkymo sutartis su ieškovais apeliantės privalėtų būti sudaryta tuomet, jeigu apeliantė teiktų ieškovams padidėjusios ir savitosios taršos nuotekų tvarkymo paslaugas.

Žemesnės instancijos teismas

36. Remiantis kasacinio teismo praktika nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vertino, kad nuotekų tvarkymo viešosioms sutartims netaikytinas CK 6.389 straipsnis. Pažymi, kad apeliantei, ieškovams bei tretiesiems asmenis vedant derybas dėl galimybės užbaigti kilusį ginčą taikiai, apeliantės atstovas ieškovų atstovui ir trečiųjų asmenų UAB „Deirita“ bei gyvenamųjų namų bendrija „Bendorių kelias“ atstovei akcentavo, kad apeliantė tiesiogines sutartis su ieškovais sudarytų tuomet, kai apelianto ir ieškovų atsakomybės ribos sutaps, t. y. tuomet, kai nuotekų tinklai, priklausantys K. M. ir UAB „Deirita“ bus perduoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai arba patiems ieškovams, kaip yra numatyta Nuotekų tvarkymo įstatyme.

37. Apeliantė negali sudaryti tiesioginių nuotekų tvarkymo sutarčių su ieškovais, kadangi tokių sutarčių sudarymas pažeistų K. M. ir UAB „Deirita“, nagrinėjamu atveju laikytinais abonentais apeliantės atžvilgiu, interesus, kadangi apeliantei sudarius tiesiogines nuotekų tvarkymo sutartis su ieškovais dėl K. M. ir UAB „Deirita“ priklausančių nuotekų tinklų naudojimo būtų susitarta be K. M. ir UAB „Deirita“ žinios. Atitinkamai, tol, kol K. M. ir UAB „Deirita“ priklausantys nuotekų tinklai nebus perduoti Vilniaus rajono savivaldybei arba patys ieškovai neperims iš K. M. ir UAB „Deirita“ pastariesiems priklausančių nuotekų tinklų, apeliantė negalės sudaryti tiesioginių nuotekų tvarkymo sutarčių su ieškovais.

38. Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo argumentų atmetant apeliantės ieškinį, nurodo, kad ieškinyje nurodyti Vandentvarkos taisyklių 9.11 - 9.13 punktai sąlygoja, kad atsakovai K. M. ir UAB „Deirita“ ne tik turi pareigą įsirengti nuotekų apskaitos prietaisą (debitomatį) savo lėšomis, bet ir jį remontuoti, rekonstruoti ir keisti. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad sprendžiant tarp apeliantės bei atsakovų K. M. ir UAB „Deirita“ kilusį ginčą civilinėje byloje pagal apeliantės ieškinį, Vandentvarkos taisyklės nėra taikomos, kadangi apeliantės bei atsakovų nesieja sutartiniai santykiai kaip vandens tiekimo įmonės iš vienos pusės bei vandens vartotojų iš kitos pusės.

39. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino Vandentvarkos taisyklių 1.1 punktą. Nurodo, kad Vandentvarkos taisyklių 1.1 punkto dispozicija pati savaime nenustato, jog Vandentvarkos taisyklių taikymui yra privaloma, kad būtų sudaryta vandens tiekimo ir (ar) nuotekų šalinimo sutartis, t. y. minėtame punkte nėra nustatyta, kad Vandentvarkos taisyklės yra taikomos išimtinai tik tuo atveju, jeigu tarp abonento ir tiekėjo yra sudaryta sutartis.

40. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis Nuotekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi, atsakovai K. M. ir UAB „Deirita“ laikomi sudarę nuotekų tvarkymo viešąją sutartį pagal Aprašą, dėl ko esą apeliantės reikalavimas įpareigoti atsakovus K. M. ir UAB „Deirita“ sudaryti su apeliante nuotekų pridavimo sutartį yra atmestinas. Pažymi, kad tokia išvada byloje esančių duomenų kontekste laikytina formali ir negali būti objektyviai vertintina, kaip pagrįsta. Teismas klaidingai vertino, jog sprendžiant tarp apeliantės ir atsakovų K. M. bei UAB „Deirita“ kilusį ginčą nėra taikytinos Vandentvarkos taisyklės, dėl ko nepagrįstai konstatuota, jog atsakovams K. M. ir UAB „Deirita“ nekyla pareiga įrengti nuotekų apskaitos prietaisą (debitomatį).

Šalies argumentai

41. Trečiasis asmuo gyvenamųjų namų bendrija „Bendorių kelias“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, nustatant, kad iš atsakovo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ trečiojo asmens – gyvenamųjų namų bendrijos „Bendorių kelias“ naudai priteisiamos 2 832,50 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, kad trečiojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamas ir teisėtas, tik buvo nepriteistos trečiojo asmens naudai jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

42. Atsakovė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ atsiliepimu prašo trečiojo asmens gyvenamųjų namų bendrijos „Bendorių kelias“ apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kadangi skundžiamu sprendimu nebuvo išspręstas apelianto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, taikytinas CPK numatytas papildomo sprendimo institutas. Apeliantas, nesikreipdamas į teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo praleido CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ir prarado teisę kelti klausimą dėl nepriteistų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

43. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad palaiko apeliantės UAB „Nemenčinės komunalininkas“ apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti.

44. Ieškovai A. R. ir L. R., uždaroji akcinė bendrovė „Sveikatos langas“, J. R., S. R., R. A., D. A., T. J., K. J., D. S., G. B. S., D. L., N. L., V. L., I. L. ir A. D., tretieji asmenys D. J., P. B., J. H., Ž. H. atsiliepimu prašo atsakovės UAB „Nemenčinės komunalininkas“ apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

45. Nurodo, kad apeliantė sureikšmina ir akcentuoja tik faktą, kad yra tretiesiems asmenims priklausančios tinklų atkarpos, per kurias ieškovų nuotekos patenka į atsakovo valdomus nuotekų tinklus. Ieškinyje buvo nurodyta, kad iš teismų praktikos bylose, susijusiose su geriamojo vandens tiekimu, kuris reglamentuojamas analogiškai, kaip ir nuotekų tvarkymas (reglamentuoja tas pats Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas), matyti, kad atsakovas turi pareigą sudaryti su ieškovais tiesiogines viešąsias nuotekų tvarkymo sutartis. Pažymi, kad atsakovė nei ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde net nebandė paneigti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kuriomis rėmėsi ieškovai viso proceso metu bei skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, aktualumo byloje sprendžiamam ginčui.

46. Pasisakant dėl CK 6.389 straipsnio taikymo nagrinėjamoje byloje ieškovai nurodo, kad atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2012 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012), kuri nėra aktuali nagrinėjamoje byloje. Minėtos bylos ir bylos, kurioje priimtą sprendimą skundžia apeliantė, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Ieškovai analizuoja CK 6.389 straipsnį ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai sprendė, kad nuotekų tvarkymo viešosioms paslaugų teikimo sutartims minėtas CK straipsnis netaikytinas.

47. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų dėl atmesto apelianto ieškinio nurodo, kad ieškovai nuosekliai laikėsi ir laikosi pozicijos, kad bylos dėl jų ieškinio atsakovui ir atsakovo ieškinio K. M. ir UAB „Deirita“ buvo sujungtos nepagrįstai. Sprendimas byloje dėl atsakovo ieškinio ieškovams ir tretiesiems asmenims D. J., P. B., J. H. ir Ž. H. jokių teisių ir pareigų nesukelia, todėl ieškovai ir minėti tretieji asmenys dėl apeliacinio skundo argumentų dėl apelianto ieškinio nepasisako.

Atsiliepimas

48. Trečiasis asmuo (atsakovas sujungtoje byloje) uždaroji akcinė bendrovė „Derita“ atsiliepimu prašo apeliantės UAB „Nemenčinės komunalininkas“ apeliacinį skundą atmesti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant trečiajam asmeniui gyvenamųjų namų bendrijos „Bendorių kelias“ naudai prašomas bylinėjimosi išlaidas.

49. Nurodo, kad UAB „Deirita“ yra privatus juridinis asmuo, kuris nevykdo jokios nuotekų tvarkymo veiklos. Nei apeliantės UAB “Nemenčinės komunalininkas” akcentuojamo CK 6.389 straipsnio nuostatos, nei jokie kiti teisės aktai nenustato nei UAB „Deirita“, nei fiziniam asmeniui K. M. pareigos sudaryti nuotekų tvarkymo sutartis su ieškovais ar UAB “Nemenčinės komunalininkas”. Teigia, kad UAB “Deirita” dėl apeliantės ieškinyje nurodomos UAB „Nemenčinės komunalininkas“ pozicijos yra ne kartą pasisakiusi, nurodydama, jog, be kita ko, ji neturinti nei prievolės, nei juo labiau licencijų, suvokimo ir / ar valios teikti tokias paslaugas gyvenamųjų namų bendrijai “Bendorių kelias” ir / ar ieškovams.

50. Trečiasis asmuo gyvenamųjų namų bendrija „Bendorių kelias“ atsiliepimu prašo apeliantės UAB „Nemenčinės komunalininkas“ apeliacinį skundą atmesti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant trečiajam asmeniui gyvenamųjų namų bendrijos „Bendorių kelias“ naudai prašomas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamas ir teisėtas, buvo priimtas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, teismui tinkamai ir išsamiai įvertinus visas bylos aplinkybes ir pateiktus rašytinius bei kitus įrodymus byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

51. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

52. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo: (i) tenkintas ieškovų J. R., S. R., R. A., D. A., T. J., K. J., D. S., G. B. S., D. L., N. L., V. L., I. L., A. R., L. R., A. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sveikatos langas“ ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemenčinės komunalininkas“ dėl įpareigojimo sudaryti tiesiogines viešąsias nuotekų tvarkymo sutartis; (ii) taip pat atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ ieškinys atsakovams K. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Deirita“ dėl įpareigojimo sumontuoti nuotekų apskaitos prietaisą (debitomatį) ir sudaryti nuotekų pridavimo sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliantės UAB „Nemenčinės komunalininkas“ skundo

53. Apeliaciniame skunde išdėstomi argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog aplinkybė, kad ieškovų nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie apeliantei ir trečiajam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai nepriklausančių tinklų nėra kliūtis apeliantei teikti viešąją nuotekų tvarkymo paslaugą, nurodant, kad pagal teisinį reguliavimą viešosios tvarkymo sutarties sudarymas nėra laikytinas nuotekų tvarkytojo prievole sudaryti viešąsias nuotekų tvarkymo sutartis su visais asmenimis.

54. CK 6.161 straipsnis nustato, kad viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos) (CK 6.161 straipsnio 1 dalis).

55. Nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – Nuotekų tvarkymo įstatymas). Nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje, be kita ko, numatyta, kad nuotekų tvarkymo viešoji sutartis – tai nuotekų tvarkymo sutartis, kurią geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas arba viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, arba regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, arba gamtinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, arba paviršinių nuotekų tvarkytojas sudaro su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų gavėjais (Nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 16 dalis).

56. Nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 29 dalyje nustatyta, kad nuotekų tvarkymas – tai nuotekų surinkimas, laikymas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (arba) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas (Nuotekų įstatymo 3 straipsnio 29 dalis).

57. Taigi, pagal nuotekų tvarkymo viešosios sutarties sąvoką, nuotekų tvarkymo viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro nuotekų tvarkymo paslaugų gavėjas ir nuotekų tvarkytojas, nepriklausomai nuo to, ar nuotekų tvarkytojas yra viešasis, ar ne, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis yra regioninis, ar gamtinis nuotekų tvarkytojas, nepriklausomai nuo to, ar jis tvarko paviršines, ar kitas nuotekas. Iš minėtos sąvokos matyti, kad tai yra viešųjų paslaugų teikimo sutartis, kai viešoji paslauga yra nuotekų tvarkymas. Apeliantės argumentai, kad nagrinėjamu atveju viešosios sutarties sudarymas nėra laikytinas paslaugą teikiančio subjekto prievole išimtinai visais atvejais sudaryti viešąsias sutartis su visais asmenimis, nėra reikšminga.

58. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovų gyvenamojoje vietovėje viešasis nuotekų tvarkytojas yra UAB „Nemenčinės komunalininkas“, t. y. apeliantė, ar kad apeliantė turi nuotekų tvarkymo veiklos licenciją. Byloje taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad nuotekų tvarkymas yra valstybės reguliuojama ūkinė veikla, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas. Byloje nekilo ginčo ir dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovų nuotekos yra išleidžiamos į gyvenamųjų namų bendrijos „Bendorių kelias“ nuotekų surinkimo tinklus.

59. Pastebėtina, kad trečiasis asmuo gyvenamųjų namų bendrija „Bendorių kelias“ iš esmės neprieštaravo, kad būtų patenkinti ieškinio reikalavimai. Tam pritarė ir trečiasis asmuo K. M., be to, tam taip pat neprieštaravo ir UAB „Deirita“. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai apeliantės argumentai, jog pastaroji negali sudaryti tiesioginių nuotekų tvarkymo sutarčių su ieškovais, kadangi tokių sutarčių sudarymas pažeistų K. M. ir UAB „Deirita“ interesus, nes sudarius tiesiogines nuotekų tvarkymo sutartis su ieškovais dėl K. M. ir UAB „Deirita“ priklausančių nuotekų tinklų naudojimo būtų susitarta be jų žinios.

60. Apeliantė procesiniuose dokumentuose pabrėžia aplinkybę, kad su ieškovais viešųjų nuotekų tvarkymo sutarčių sudaryti negali, nes nuotekų tinklai, į kurias ieškovai išleidžia nuotekas, yra privatūs.

61. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vandens tiekimo paslauga turi būti teikiama nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso vandens tiekimo infrastruktūros objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2013). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal analogiją atsižvelgė į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus ir padarė išvadą, kad aplinkybė, jog tam tikra dalis nuotekų šalinimo infrastruktūros, patenkanti į bendrą nuotekų šalinimo infrastruktūros objektą, nuosavybės teise nepriklauso atsakovei ar Vilniaus rajono savivaldybei, negali būti kliūtis atsakovei teikti viešąją nuotekų tvarkymo paslaugą.

62. Svarbu tai, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad anksčiau aptarta aplinkybė ir nebuvo (bei nėra) kliūtis apeliantei teikti viešąją paslaugą, nes nuotekų tvarkymo paslauga buvo ir yra teikiama. Nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės apeliaciniame skunde nėra ginčijamos. Iš esmės apsiribojama vien tik formaliu teiginiu dėl nuotekų sutarčių sudarymo negalimumo dėl infrastruktūros priklausymo privatiems asmenims, kas savaime nesuponuoja priešingo pirmosios instancijos teismo išvadoms nagrinėjamo klausimo vertinimo.

Žemesnės instancijos teismas

63. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 32 dalį, kuriame nurodoma, kad nuotekų tvarkymas vykdomas pagal sutartį, o jei sutartis nesudaryta pagal nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas, kai abonentų ar vartotojų nuotekų šalinimo įrenginiai prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią naudoja nuotekų tvarkytojas, nurodė, kad nepaisant to, kad tam tikra įsiterpianti dalis nuotekų tinklų yra privati, apeliantė, tvarkydama nuotekas, naudoja minėtą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

64. Teismas nurodė, kad nuotekų tvarkymas pagal Nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 29 dalį, tai, be kita ko, ir nuotekų surinkimas. Pritartina išvadoms, kad būtent nuotekų surinkime dalyvauja visas nuotekų infrastruktūros tinklas, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso, taip pat nepriklausomai nuo to, ar savivaldybė yra sudariusi sutartis dėl įsiterpiančių privačių tinklų naudojimo, ar ne. Kitoks aiškinimas neatitiktų nuotekų tvarkymo paslaugos užtikrinimo kaip viešojo intereso.

65. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir įvairiapusiškai išanalizavo nagrinėjamam klausimui aktualias Nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas bei aktualią kasacinio teismo praktiką ir priėjo pagrįstas išvadas. Nors apeliantė taip pat kelia klausimus dėl Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 (toliau – ir Viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašas) 5 punkto taikymo nagrinėjamoje byloje, pastebėtina, kad šiuo klausimu išsamiai pasisakyta pirmosios instancijos teismo, su išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl jie nekartojami.

66. Toliau byloje sprendžiamas klausimas dėl CK 6.389 straipsnio taikymo. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės argumentus motyvuodamas tuo, kad minėtas straipsnis yra CK šeštosios knygos dalyje, reglamentuojančioje teisinius santykius, kylančius iš energijos pirkimo - pardavimo sutarčių, todėl, nuotekų tvarkymo viešosioms paslaugų teikimo sutartims CK 6.389 straipsnis netaikytinas.

67. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vertino, kad nuotekų tvarkymo viešosioms sutartims netaikytinas CK 6.389 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai nėra pagrįsti. Šiuo atveju net jei pirmosios instancijos teismas ir nepakankamai motyvavo, kodėl CK 6.389 straipsnis šioje byloje netaikytinas, tai nereiškia, kad ši teismo išvada yra neteisinga.

68. CK 6.389 straipsnis nustato, kad abonentas, neviršydamas leistinos naudoti galios, be elektros energijos tiekimo įmonės sutikimo turi teisę iš jos priimtą elektros energiją perduoti kitam asmeniui (subabonentui) (CK 6.389 straipsnio 1 dalis). Šilumos energiją, šaltą bei karštą vandenį, dujas abonentas gali perduoti kitam asmeniui (subabonentui) tik tuo atveju, kai energijos tiekimo įmonė sutinka (CK 6.389 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais atsakingas pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonei lieka abonentas (CK 6.389 straipsnio 3 dalis).

69. Taigi, šiuo atveju CK 6.389 straipsnio nuostatos nenustato nei K. M., nei UAB „Deirita“ pareigos sudaryti nuotekų tvarkymo sutartis su ieškovais. Bylos duomenimis taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovus kartu su K. M. ir UAB „Deirita“ sieja sutartiniai santykiai (abonentiniai ar subabonentiniai). Taip pat byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad K. M. ir UAB „Deirita“ vykdytų nuotekų tvarkymo veiklą.

70. Atsižvelgiant į nurodytą, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nuotekų tvarkymo viešosioms sutartims nėra taikytinas (neturi įtakos) CK 6.389 straipsnis, kadangi minėtas straipsnis nustato ne pareigą, bet teisę abonentams kartu su subabonentais sudaryti atitinkamas sutartis (kurios dėl anksčiau aptartos aplinkybės nėra laikomos viešosiomis sutartimis), kas neatleidžia viešosios paslaugos teikėjo (šiuo atveju apeliantės) nuo pareigos tinkamai vykdyti nuotekų tvarkymą, t. y. sudaryti su ieškovais tiesiogines viešąsias nuotekų tvarkymo sutartis.

71. Apeliaciniame skunde pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo argumentų dėl atsakovės (apeliantės) UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ieškinio nepagrįstumo, nurodoma, kad apeliantės ieškinyje nurodyti Vandentvarkos taisyklių 9.11 - 9.13 punktai sąlygoja, kad atsakovai K. M. ir UAB „Deirita“ ne tik turi pareigą įsirengti nuotekų apskaitos prietaisą (debitomatį) savo lėšomis, bet ir jį remontuoti, rekonstruoti ir keisti.

72. Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 9.11 punkte numatyta, kad „ABONENTAS NAM įrengia savo lėšomis. Apskaitos prietaisus plombuoja TIEKĖJAS.“, 9.12 punkte numatyta, kad „NAM eksploatuoja, remontuoja ir keičia ABONENTAS. Netvarkingai eksploatuojant NAM, vanduo ABONENTUI netiekiamas ir nuotekos nepriimamos, 9.13 punkte numatyta, kad „TIEKĖJUI pareikalavus, ABONENTAS turi rekonstruoti jam priklausantį VAM ir NAM, jeigu jie susidėvėję arba neatitinka objekto suvartojimo vandens ir šalinamų nuotekų kiekio.“. Iš Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 9.10 punkto matyti, kad NAM yra nuotekų apskaitos mazgas.

73. Minėtų taisyklių 1 punkte numatyta, kad taisyklėmis nustatomi santykiai tarp vandens tiekimo įmonių (toliau vadinamų tiekėjais) ir vandens vartotojų, su kuriais tiekėjas yra sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis (toliau vadinamų abonentais).

74. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog būtent UAB „Nemenčinės komunalininkas“ tiekia vandenį K. M. ir UAB „Deirita“. UAB „Nemenčinės komunalininkui“ neįrodžius, kad jį ir minėtus atsakovus sieja sutartiniai santykiai kaip vandens tiekimo įmonės iš vienos pusės bei vandens vartotojų iš kitos pusės, teismas sprendė, kad Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės apeliantės ir K. M. bei UAB „Deirita“ santykių nereglamentuoja, todėl šioje byloje šios taisyklės netaikytinos.

75. Remiantis Nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 26 dalimi, 16 straipsnio 24 dalimi bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų taisyklių 4 punktu, nustatančiu, be kita ko, tai, kad jeigu vartotojo patalpose neįrengtas nuotekų apskaitos prietaisas arba jeigu nuotekų apskaitos prietaisas sugedo (įstrigo sparnuotė ar sugedo skaičiavimo mechanizmas), nuotekų tvarkytojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas privalo įrengti ar pakeisti nuotekų apskaitos prietaisą, pirmosios instancijos teismas UAB „Nemenčinės komunalininko“ reikalavimą įpareigoti K. M. ir UAB „Deirita“ įrengti nuotekų apskaitos prietaisą atmetė kaip nepagrįstą.

76. Nors apeliaciniame skunde išdėstomi argumentai, neva Vandentvarkos taisyklių 1.1 punkto dispozicija pati savaime nenustato, jog Vandentvarkos taisyklių taikymui yra privaloma, kad būtų sudaryta vandens tiekimo ir (ar) nuotekų šalinimo sutartis, tokia apeliantės pozicija laikytina tik kaip subjektyvus vertinimas, kadangi Vandentvarkos taisyklių 1.1 punkto dispozicijoje aiškiai nurodyta kokiems santykiams nustatomos anksčiau aptartos taisyklės.

77. Apeliantė taip pat teigia, kad priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, apeliantės ieškinyje nurodyti teisės aktai bei pateikti argumentai sąlygoja, kad apeliantės, kaip tiekėjos ir atsakovų, kaip abonentų santykiai turi būti įtvirtinti rašytine sutartimi.

78. Visų pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vartotojų įpareigojimas sudaryti tam tikrą sutartį su konkrečiu paslaugos tiekėju prieštarautų sutarčių laisvės principui. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi Nuotekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi, be kita ko, nustatančia, kad jeigu asmuo nėra pasirašęs viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys nuotekų šalinimo įrenginiai prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės tvirtinamą viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašą. Tokiu atveju išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal Vyriausybės tvirtinamą atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Minėtas aprašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127.

79. Taigi, UAB „Deirita“ ir K. M. pagal Nuotekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 3 dalį pagrįstai laikomi sudarę nuotekų tvarkymo viešąją sutartį pagal Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 patvirtintą standartinių sąlygų aprašą.

Dėl trečiojo asmens gyvenamųjų namų bendrijos „Bendorių kelias“ skundo

80. Trečiasis asmuo gyvenamųjų namų bendrija „Bendorių kelias“ apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo.

81. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

82. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad sprendimas priimtas ieškovų naudai, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš UAB „Nemenčinės komunalininkas“. Iš viso ieškovei UAB „Sveikatos langas“ priteistina 579,46 Eur (264,86 Eur už advokato pagalbą ieškinio parengimui + 121 Eur už advokato pagalbą apeliacinio skundo parengimui + 193,60 Eur už advokato pagalbą bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme), ieškovui D. S. priteistina 648,16 Eur (75 Eur žyminio mokesčio už ieškinį + 258,56 Eur už advokato pagalbą ieškinio parengimui + 121 Eur už advokato pagalbą apeliacinio skundo parengimui + 193,60 Eur už advokato pagalbą bylą nagrinėjant iš naujo), ieškovams J. R., A. R., R. A., T. J., A. D., D. L. ir V. L. po 576,16 Eur (258,56 Eur už advokato pagalbą ieškinio parengimui + 121 Eur už advokato pagalbą apeliacinio skundo parengimui + 193,60 Eur už advokato pagalbą bylą nagrinėjant iš naujo).

83. Taigi, iš viso minėtiems ieškovams iš atsakovės pirmosios instancijos teismas priteisė 5 239,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tretieji asmenys D. J. ir Ž. H. dalyvavo byloje ieškovų pusėje, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (kiekvieno po 193,60 Eur) taip pat priteistos iš UAB „Nemenčinės komunalininkas“.

84. Nustatyta, kad byloje taip pat pateikti duomenys dėl trečiojo asmens gyvenamųjų namų bendrijos „Bendorių kelias“ patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Pastebėtina, kad duomenys buvo pateikti savo laiku iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau klausimas dėl trečiojo asmens gyvenamųjų namų bendrijos „Bendorių kelias“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo liko neišspręstas. Byloje pateikti duomenys tvirtina, kad trečiasis asmuo bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje patyrė 2 832,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdžio specifiškumą, sudėtingumą faktinių aplinkybių vertinimo požiūriu, sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta.

85. Nors atsakovė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ argumentuoja, kad gyvenamųjų namų bendrija „Bendorių kelias“, nesikreipdama į teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo prarado teisę kelti klausimą dėl nepriteistų bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokia pozicija nesutiktina.

86. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reguliavimas, apeliacinės instancijos teisėjų vertinimu, nesuponuoja išvados, kad nepriteistų bylinėjimosi išlaidų klausimas negali būti apeliacinio skundo dalyku, juolab, kad atsakovė turėjo galimybę pasisakyti dėl šių bylinėjimosi išlaidų (ne)pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės trečiojo asmens naudai priteistinos jo patirtos 2 832,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

87. Teismų praktikoje pažymima, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-104-684/2016). Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog trečiojo asmens apeliacinis skundas atmestas.

Dėl procesinės bylos baigties

88. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika. Taigi, apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

89. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

90. CPK 321 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

91. Trečiasis asmuo gyvenamųjų namų bendrija „Bendorių kelias“ apeliaciniame skunde nurodo, kad kaip priedą pridedą žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, tačiau faktiškai toks dokumentas byloje nepateiktas. Todėl klausimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo nesprendžiamas.

92. Ieškovai J. R., A. R., R. A., T. J., D. S., A. D., D. L., V. L., UAB „Sveikatos langas“ bei tretieji asmenys D. J. ir Ž. H. prašo priteisti po 96,80 Eur kiekvienam išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kartu pateikia šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos. Bylinėjimosi išlaidos taip pat neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių. Taigi, iš atsakovės anksčiau minėtų ieškovų ir trečiųjų asmenų naudai priteisiama po 96,80 Eur bylinėjimosi išlaidų kiekvienam. Atmetus UAB „Nemenčinės komunalininkas“ apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ apeliacinį skundą atmesti.

Trečiojo asmens gyvenamųjų namų bendrijos „Bendorių kelias“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo rezoliucinę dalį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, šią dalį išdėstant sekančiai:

„Priteisti D. S. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 648,16 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti J. R. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 576,16 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti A. R. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 576,16 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti R. A. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 576,16 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti T. J. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 576,16 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti A. D. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 576,16 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti D. L. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 576,16 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti V. L. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 576,16 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Sveikatos langas“ (juridinio asmens kodas 304106826) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 579,46 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti D. J. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 193,60 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti Ž. H. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 193,60 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti gyvenamųjų namų bendrijai „Bendorių kelias“ (įmonės kodas 305478911) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 2 832,50 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 29,74 Eur (dvidešimt devynis eurus 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos ministerijos, įmokos kodas 5662).“

Priteisti D. S. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 96,80 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti J. R. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 96,80 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti A. R. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 96,80 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti R. A. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 96,80 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti T. J. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 96,80 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti A. D. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 96,80 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti D. L. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 96,80 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti V. L. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 96,80 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Sveikatos langas“ (juridinio asmens kodas 304106826) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 96,80 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti D. J. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 96,80 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti Ž. H. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ (juridinio asmens kodas 186442084) 96,80 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Asta Jakutytė – Sungailienė Asta Pikelienė Linas Zinkevičius