- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- eA2-5160-904/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02354-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Pareiškėjas
- A. J., M. M.
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio ranga“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Relina“, prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-1526-941/2019, pagal pareiškėjų A. J. ir M. M., atstovaujamų advokato Osvaldo Martinkaus, prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1526-941/2019, patvirtino pareiškėjų A. J. ir M. M. 2018 m. gruodžio 28 d. sudarytą taikos sutartį sutartomis sąlygomis: M. M. pripažįsta savo skolą A. J. 280679,26 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tūkstančių šešis šimtus septyniasdešimt devynis Eur26) ir sutinka šią skolą padengti turtu, t. y. perleisdamas A. J. nuosavybėn nekilnojamą turtą: nekilnojamąjį turtą Nr. 1: 1.1. 0,1219 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 31000 Eur; 1.2. pastatą – administracinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos baigtumas – 83%, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 47000 Eur; 1.3. pastatą – administracinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos baigtumas – 83%, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 47000 Eur; 1.4. pastatą – administracinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos baigtumas – 83%, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 45700 Eur; nekilnojamąjį turtą Nr. 2: 1.5. 0,1218 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 31000 Eur; 1.6. pastatą – administracinį pastatą su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos baigtumas – 80%, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 80000 Eur; 2. M. M. prisiima atsakomybę už perleidžiamus statinius ir laiduoja už jų atitikimą statybą reglamentuojantiems teisės aktams; 3. A. J. sutinka priimti 1.1 – 1.6 punktuose nurodytą nekilnojamą turtą asmeninėn nuosavybėn kaip tinkamą M. M. 280000 Eur skolos jam grąžinimą; 4. Šalys susitaria, kad teismo išlaidas, susijusias su šios civilinės bylos nagrinėjimu teisme – pašto išlaidas (jei tokios būtų) ir kitas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant atstovo teisinei pagalbai apmokėti, apmoka lygiomis dalimis.
2019 m. balandžio 19 d. teisme priimtas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-1526-941/2019, kuriuo pareiškėja pareiškė reikalavimą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-1526-941/2019 ir atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Prašymo pagrindu nurodė, kad pareiškėjai 2019 m. vasario 22 d. buvo iškelta bankroto byla. Nurodė, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje taikos sutartimi M. M. taikos sutarties ir skolos apdengimo sutarties pagrindu padengė savo asmeninę skolą A. J., perleisdamas jam pareiškėjos turtą. Nurodė, kad minėtų sutarčių pagrindu bendrovė neabejotinai buvo tyčia privesta prie bankroto. Pareiškėja nebuvo įtraukta į bylą e2SP-1526-941/2019, tačiau administratorei susipažinus su byloje patvirtintos taikos sutarties turiniu tapo akivaizdu, jog taikos sutarties prieštarauja bendrovės kreditorių interesams, o taip pat ir bendrovės interesams. Pažymėjo, kad M. M. neturėjo teisės taikos sutartimi perleisti turto A. J., kadangi M. M. turtą iš pareiškėjos perėmė niekinio sandorio pagrindu, t. y. pareiškėja perleisdama turtą M. M. padengė jam įsiskolinimą, o šis turtą, taikos sutarties pagridnu, perleido A. J.. Po pastarojo sandorio sudarymo nepraėjus dviem mėnesiams pareiškėjai iškelta bankroto byla. Sandoris negalėjo būti sudarytas, nes pareiškėja jo sudarymo metu turėjo kitų kreditorių. Be to, M. M. sudarydamas skolos padengimo sutartį nesumokėjo valstybei daugiau nei 40000 Eur pridėtinės vertės mokesčio.
2019 m. gegužės 10 d. teisme priimtas M. M. atsiliepimas į prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Nurodė, kad su pateiktu prašymu nesutinka. Pažymėjo, kad taikos sutartį sudarė jis ir A. J. – fiziniai asmenys, kadangi jis buvo skolingas A. J. ir skolą grąžino turtu. Nurodė, kad iš A. J. pasiskolinti pinigai buvo įnešti į bendrovę ir jie panaudoti nekilnojamojo turto statybai, kurią vykdė pareiškėja, todėl A. J. pareikalavus grąžinti skolą, jis ją grąžino turtu, t. y. teisme patvirtintos sutarties pagrindu. Nurodė, kad nei notaras, nei buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo jo neinformavo, kad atsiras papildomi mokesčiai, nes buvo manyta, kad tai yra skolos grąžinimas turtu. Apie priskaičiuotus mokesčius tapo žinoma tik po mėnesio. Pažymėjo, kad jis tuo metu buvo įmonės savininkas ir vienintelis akcininkas tad turėjo teisę į įmonės turtą bei jos valdymą. Mano, kad sandoris tarp apreiškėjos ir jo negali būti laikomas niekiniu. Nurodė, kad pareiškėjo dėstomi argumentai dėl jo, kaip bendrovės savininko, tyčinio privedimo įmonės prie bankroto niekuo nepagrįsti. Administratorė nenurodė, kad jam, kaip įmonės vadovui ir savininkui, kilo pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto.
Šalies argumentai
2019 m. gegužės 9 d. teisme gautas A. J. atsiliepimas, kuriuo nurodė, kad su prašymu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėja prašymo negalėjo pateikti, nes teismo patvirtintoje taikos sutartyje nėra pasisakyta dėl jokių trečiųjų asmenų teisių ar pareigų, tame tarpe ir dėl apreiškėjos. Nurodė, kad jam nebuvo žinoma, jog M. M. ir pareiškėjai sudarant skolos padengimo turtu sandori pareiškėja buvo nemoki, be to, sutartis yra galiojanti – nėra panaikinta ir net neginčijama. Be šios sutarties nuginčijimo nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjos bei jos kreditorių interesų ir norimos nuginčyti teismo patvirtintos taikos sutarties, nes tokiu atveju kreditorių interesus pažeidė ne patvirtinta taikos sutartis, o sutartis dėl skolos padengimo turtu. Pažymėjo, kad jis yra sąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas, kuris po teismo nutarties jau yra atlikęs iš savo asmeninių lėšų įgyto turto pagerinimus.
2019 m. gegužės 17 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl dokumentų prijungimo, kuriame nurodė, kad kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Pažymėjo, kad šioje situacijoje yra ryškus viešojo intereso dominavimas – bankrutuojanti įmonė nėra sumokėjusi mokesčių valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką; kt.).
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-108/2009). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik esant vienai iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų.
Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.).
Pareiškėja savo prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis teismo pripažįstamos tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 44 punktas). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
A. J. atsiliepime į prašymą nurodė, kad su pareiškėjos prašyme nurodytu pagrindu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nesutinka.
CPK 365 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja civilinėje byloje Nr. e2SP-1526-941/2019 nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje pareiškėja galėtų reikšti tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais, tačiau savo pateiktą prašymą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu (naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu). Įvertinus išdėstytą pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-1526-941/2019, nutenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio ranga“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Relina“, prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2SP-1526-941/2019, netenkinti.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.