Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: G. P. ir valstybės įmonė Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. gruodžio 11 d. teisme gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. P., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs valdyti turtą. Pareiškime nurodoma, kad po V. P. mirties liko jai ir jos sutuoktiniui P. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: 5/12 pastato–ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatas–kiemo rūsys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatas–garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą priėmė, suinteresuotiems asmenims nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams į pareiškimą pateikti, o civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Procesiniai dokumentai valstybės įmonei Turto bankas įteikti 2019 m. gruodžio 20 d., o G. P. įteikti 2019 m. gruodžio 21 d.

2019 m. gruodžio 20 d. teisme gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimas į pareiškimą, kuriame prašoma bylą nagrinėti teismo nuožiūra, o, iš byloje esančių įrodymų nustačius, kad P. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo tenkinimui.

Suinteresuotas asmuo G. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Iš 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarės J. R. rašto (e. b. l. 13) ir 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarės J. R. liudijimo (e. b. l. 14) matyti, kad po V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pareiškimų apie palikimo priėmimą nebuvo gauta, o po P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi D. M. (šios bylos pareiškėja).

Iš 2019 m. lapkričio 25 d. valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro išrašo (e. b. l. 9) ir santuokos liudijimo AC Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12) matyti, kad V. D. (po santuokos P.), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokusi su P. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir mirusi (duomenys neskelbtini), nuo 1963 m. rugpjūčio 5 d. savo gyvenamąją vietą deklaravę (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus: dukrą D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų G. P., gim. (duomenys neskelbtini).

2019 m. gruodžio 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (e. b. l. 16–19) matyti, kad 1619/2249 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/12 dalys Pastato–ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas–Gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas–Kiemo statinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Pastatas–Garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso P. P. (įregistravimo pagrindai: 2012 m. kovo 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 8S-(14.8.3.)-66, 1973 m. kovo 5 d. Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 4-772, 1984 m. spalio 1 d. Statybos inspektoriaus pažymos Nr. 308 ir 309, 1984 m. spalio 1 d. Statybos inspektoriaus pažyma Nr. 309, 1995 m. spalio 12 d. Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 2-369, 2005 m. lapkričio 14 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 15388, 2005 m. lapkričio 14 d. Priėmimo–perdavimo aktas Nr. 15389, 2007 m. spalio 24 d. Mainų sutartis Nr. 10553 ir 2007 m. spalio 24 d. Priėmimo–perdavimo aktas Nr. 10554).

Nors P. P. pagal 1973 m. kovo 5 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 4-772 paveldėjo 2/3 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, o pagal 1995 m. spalio 12 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-369 paveldėjo 1/3 dalį gyvenamojo namo ir pastatų po savo motinos S. P. mirties, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad P. P. ir V. P. nuo (duomenys neskelbtini) gyvendami santuokoje šį paveldėtą turtą rekonstravo, 2007 m. spalio 24 d. sudarė mainų sandorį, konstatuotina, jog nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu, nors ir registruotas P. P. vardu, laikytinas sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog P. P. vardu 2019 m. gegužės 31 d. buvo apmokėta už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, suteiktas nekilnojamajam turtui adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 21), 2019 m. lapkričio 26 d. buvo sumokėta UAB „Kauno vandenys“ už suteiktas paslaugas objektui adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 22).

Ieškinyje pateikti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai ir aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad P. P. po sutuoktinės V. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) likdamas toliau gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau naudodamasis bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiais baldais, namų apyvokos ir kitais nekilnojamaisiais daiktais, mokėdamas mokesčius už visą nekilnojamąjį turtą (o ne tik už jam priklausančią dalį), teismo nuomone, patvirtina, jog P. P. per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusios V. P. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, su nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.