Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Civilinės bylos Nr. e2-1795-653/2025 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00238-2025-7

2025 m. rugpjūčio 14 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „LTG Infra“ ieškinį atsakovams Elecnor Servicios y Proyectos S.A.U, Instalaciones Inabensa, S.A ir Elecnor S.A. dėl baudų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Viamatika“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

13. Nurodė, kad reikalavimas priteisti 1 500 Eur dydžio baudą dėl ant Jonavos tilto iškilusių praėjimo tako grotelių yra nepagrįstas:

16. Užsakovo reikalavimas iš Rangovo priteisti viso 4 000 Eur dydžio netesybas už šalia ir ant geležinkelio bėgių rastus didmaišius yra nepagrįstas:

Teismas konstatuoja:

24. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2019-12-20 ieškovas ir atsakovai sudarė rangos sutartį Nr. SUT(ADM)-612 įgyvendinant projektą „Ruožo Vilnius Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“. Byloje nėra ginčo, kad atsakovai Elecnor SyP ir Inabensa santykiuose su ieškovu veikia kaip Rangovas, o ieškovas – kaip Užsakovas; atsakovai neginčijo, kad ieškovas ieškinį pareiškė tinkamiems atsakovams, neginčijo solidarios civilinės atsakomybės ieškinio tenkinimo atveju.

25. Sutartimi Rangovas įsipareigojo suprojektuoti, vykdyti ir užbaigti Darbus – elektrifikuoti geležinkelio ruožą Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) – už ne didesnę nei savo Pasiūlyme nurodytą kainą.

26. Šalių sudaryta sutartis yra viešojo pirkimo sutartis, nes ji sudaryta atlikus viešojo pirkimo procedūras: 2018-01-10 buvo paskelbtas tarptautinis viešasis pirkimas Nr. 2017/PCSR-1-4 (vykdomas skelbiamų derybų būdu) dėl ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimo rangos darbų. Atsakovai turėjo galimybę dėl Sutarties sąlygų derėtis.

27. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas (4.8 punktą) šalys susitarė, kad atsakovai privalo nuolat imtis visų pagrįstų priemonių Saugai darbe užtikrinti, o atsakovams nesilaikant šiame Sutarties sąlygų punkte nustatytų reikalavimų, Sutarties sąlygų 4.8 punkte [Sauga darbe] numatyta Rangovo pareiga už kiekvieną nustatytą pažeidimo atvejį Užsakovui sumokėti 1500,00 Eur baudą. Konkrečiųjų sąlygų 4.8 punkto (m) papunktyje įtvirtina, kad Rangovas privalo nepalikti neužbaigto arba iš dalies užbaigto darbo nesaugiose sąlygose, kurios galėtų pakenkti saugiam darbui, sugadinti įrengimus ar sukelti pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei.

28. 2024-09-06 ieškovas gavo informaciją apie Rangovo atliktą elektros kabelių pratempimą pro Jonavos geležinkelio tiltą (Gaižiūnai–Jonava 94+633 km). Po praėjimo takais buvo montuojami laidai. Pastebėta, jog praėjimo takų grotelės nėra prigludę prie laikančiųjų sijų, joms trukdo kabelių tvirtinimo varžtai. Atsakovai apie šį įvykį buvo informuoti 2024-09-06.

29. Byloje nėra ginčo, kad nei 2024 m. birželio mėn., nei 2024 m. rugsėjo mėn. darbai nebuvo perduoti ieškovui. Taip pat atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kada konkrečiai darbai buvo faktiškai užbaigti. Vien atsakovų, suinteresuotų bylos baigtimi, 2025-03-12 atsakyme į pretenziją išdėstyti argumentai dėl nesutikimo su paskirta bauda – neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina, kad ieškovas neturėjo pareigos atsakyti į atsakovo atsakymą ir ginčyti jame nurodytas aplinkybes. Be to, iš šalių paaiškinamų nustatyta, kad ir vėliau rangovas vykdė darbus, siekdamas ištaisyti darbo trūkumus (sumontuotų tilto grotelių nelygumus). Taigi, byloje nustatyta, kad rangovas (atsakovai) ginčo laikotarpiu nebuvo užbaigęs darbo.

30. Byloje esančios nuotraukos, liudytojo P. S. parodymai patvirtina, kad nustatytas pažeidimas sąlygojo nesaugias sąlygas ieškovo darbuotojams (kelininkai, apsaugos darbuotojai), kitiems lankytojams, kurie nustatytomis sąlygomis domisi ieškovo rekonstruojama infrastruktūra, eiti/naudotis tiltu, kol vyksta statybos darbai, nes tokiu atveju kyla grėsmė užkliūti už išsikišusias metalines groteles ir susižeisti. Teismo vertinimu, kilusi grėsmė, susijusi su žmonių gyvybe, sveikata, net ir tokiu atveju, kai rekonstruojamo tilto praėjimo taku gali naudotis siauras subjektų ratas, negali būti vertinama kaip mažareikšmė, neesminė, kaip teigė atsakovai. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas darbų saugos reikalavimų pažeidimas, atsakovai neginčijo, kad rekonstruojamas tilto paviršius turi būti lygus ir vėliau ėmėsi priemonių nustatytą trūkumą pašalinti.

31. Dėl išdėstyto, teismas konstatuoja, kad atsakovai, palikdami neužbaigtą darbą nesaugiose sąlygose (praėjimo takų grotelės nėra prigludę prie laikančiųjų sijų), padarė darbų saugos pažeidimą, kaip numato sutarties 4.8 punktas.

32. Vertinant, ar šiuo atveju ieškovo teisė reikalauti 1 500 Eur baudos pagal sutarties sąlygas turi būti teismine tvarka ginama, atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nustatyta, jog pažeidimas ieškovui turėjo būti žinomas 2024 m. birželio mėn. Liudytojo P. S. parodymai patvirtina, kad dalis jo darytų nuotraukų, kuriose fiksuotas pažeidimas (tilto grotelių nelygumai) ir nufotografuoti dirbantys rangovo darbuotojai, darytos 2024 m. birželio mėn. Tokiu atveju, neužbaigti darbai buvo paliekami nesaugiose sąlygose nuo 2024 m. birželio mėn. Svarbu pažymėti, kad nuotraukos buvo darytos būtent tikslu fiksuoti rangovo daromus pažeidimus ir nagrinėjamoje byloje ieškovas šiomis (ir kitomis) nuotraukomis grindžia pažeidimo faktą.

33. Išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovų poziciją, kad nuo 2024 m. birželio mėn., žinodamas apie savo teisių pažeidimą ir ieškinį pareikšdamas tik 2025-02-28, ieškovas praleido sutrumpintą 6 mėn. senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl 1 500 Eur netesybų už pažeidimą Jonavoje. Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą, svarbu atsižvelgti į tai, kad ieškovas nesiekė kuo operatyviau ginti savo teisių: net ir po 2024-09-06 atlikto papildomo aplinkybių fiksavimo ieškovas turėjo dar 3 mėn. (senaties terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio mėn. iki 2024 m. gruodžio mėn. pabaigos) laiku pareikšti ieškinį teisme, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Priešingai, tik 2025-01-27 raštu kreipėsi į Inžinierių dėl sprendimo skirti baudą pagrįstumo. Taip pat ieškovas nenurodė jokių argumentų, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai, nors ir neginčijo aplinkybių, liudijančių netinkamą darbų atlikimą, - pripažino faktą, kad padarė būtent darbų saugos pažeidimą ir pripažino savo prievolę sumokėti baudą pagal sutarties sąlygas. Taigi, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, pagrindų jį atnaujinti nenustatyta, todėl ieškinys dalyje dėl 1 500 Eur dydžio netesybų priteisimo dėl ant Jonavos geležinkelio tilto užfiksuoto darbų saugos reikalavimo pažeidimo atmestinas (CK 1.126 str., 1.131 str. 1 d.).

34. Byloje nustatyta, kad 2024-09-14, 9 val. 56 min., geležinkelio tarpstotėje Gudžiūnai-Baisogala, 162 km. 1 pikete, lyginiame kelyje ant kraštinio bėgio rasta pervažiuota riedmens gulinti didmaišio nuopjova; Geležinkelio tarpstotėje Gudžiūnai-Baisogala 162 km. 8 piketas, šalia lyginio kelio prie pylimo gulintis tuščias didmaišis; 2024-09-14, 11 val. 00 min. buvo pranešta apie Jonavos geležinkelio stotyje, 98 km. 8 piketas, lyginiame kelyje tarp bėgių užkliuvusį už iešmo įrenginių gulinčią didmaišio skiautę; 2024-09-14 atliekant patikrinimą elektrifikuojamame geležinkelio ruože Gimbogala-Kėdainiai, geležinkelio tarpstotėje Gudžiūnai-Baisogala 162 km. 8 piketas, už lyginio kelio krūmuose pastebtas gulintis sudraskytas didmaišis su aiškiomis vilkimo per geležinkelio kelią žymėmis. Apie šiuos įvyksiu atsakovas buvo informuotas 2024-09-18.

35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).

36. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

37. Šiuo atveju atsakovai nesutikimo su ieškiniu argumentus grindžia netikslumais fiksuojant nuotraukose įvykių aplinkybes, etikečių pašalintuose iš geležinkelio ruožo maišuose ir atsakovų naudojamuose maišuose tam tikru nesutapimu. T. y. atsakovai iškėlė abejones ar rasti didmaišiai buvo atsakovų naudojami atliekant statybos darbus.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai buvo informuoti apie minėtus įvykius, atsakovai nurodė, kad pašalino ant bėgių buvusius didmaišius (atsiliepimo į ieškinį 17 p.). Taigi, atsakovai turėjo galimybę įsitikinti, ar rasti didmaišiai buvo būtent jų naudojami didmaišiai.

39. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kai kurios nuotraukos buvo darytos po pažeidimų fiksavimo (kai didmaišiai jau buvo pašalinti), dėl ko didmaišiai nuotraukose neužfiksuoti, tačiau pažeidimų laiką ir didmaišių buvimą šalia ir ant geležinkelio bėgių, jų pašalinimo laiką patvirtina kiti įrodymai – įvykių suvestinė laikotarpiu 2024-09-14 iki 2024-09-15, liudytojo G. J. parodymai apie 2024-09-14 pastebėtus didmaišius, važiavimą į įvykio vietą, didmaišių fiksavimą ir jų pašalinimą, taip pat aplinkybė, kad buvo aptikti atsakovo riedmenys su analogiškais maišias. Be to, liudytojas patvirtino, kad kiti rangovai tuo metu kelio ruože, kuriame buvo rasti didmaišiai, nedirbo.

40. Atsakovai, teigiantys, kad didmaišiai yra ne jų, nes, nors ir sutampa maišų gamintojas, nesutampa nurodyta pagaminimo data, partija, - nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vykdant statybos darbus naudojo tik didmaišius, kuriuose nurodytas tik tam tikros partijos numeris ir tik tam tikra pagaminimo data.

41. Tai, kad didmaišiai buvo rasti ne vienoje vietoje, o tam tikru atstumu, gali būti logiškai paaiškinama tuo, kad jie galėjo būti velkami geležinkelio bėgiais, nustumti vėjo gūsiais ir pan.

42. Byloje pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą pagrįstai įsitikinti, jog ieškovo užfiksuoti ant geležinkelio ruožo didmaišiai buvo atsakovų naudojami didmaišiai atliekant statybos darbus.

43. Atsakovai nepaneigė aplinkybės, kad rasti ant geležinkelio bėgių pašaliniai daiktai (atsakovo darbo priemonės) kėlė pavojų geležinkelio eismo saugumui, o tuo pačiu žmonių sveikatai ir gyvybei. Siekdamas užtikrinti saugų geležinkelio ruožo eksploatavimą, ieškovas turėjo nedelsdamas imtis priemonių pašalinti jame esančius pašalinius daiktus (atsakovai pripažino būtinybę nedelsiant atlikti šiuos veiksmus).

44. Taigi, ieškovas įrodė, kad atsakovai dėl 2024-09-14, 2014-09-16 užfiksuotų pažeidimų padarė darbų saugos pažeidimą, dėl ko ieškovas įgijo teisę reikalauti 4 500 Eur baudos sumokėjimo pagal Sutarties sąlygų 4.8 punktą.

46. Šioje byloje yra svarbi objekto, kuriame atsakovai kaip rangovai, atlieka statybos darbus, specifika. Geležinkelio rekonstruojamas ruožas yra susijęs su saugaus geležinkelio eismo užtikrinimu, su žmonių gyvybe ir sveikata. Dėl to sutartyje numatyti atsakovės įsipareigojimai imtis priemonių užtikrinti darbų saugą, nėra formalūs, o sutartyje numatytos netesybos ir jų dydis (kaip atitinkamų pažeidimų prevencija, siekiant užkirsti kelią neigiamiems padariniams, kurie gali kilti nesilaikant darbų saugos reikalavimų) nėra per didelės, yra proporcingos siekiama tikslui ir būtinos. Tai, kad šiuo atveju nekilo neigiamų padarinių ir ieškovas nepatyrė nuostolių, nepaneigia atsakovų prievolės sumokėti netesybas esant sutarties pažeidimui. Be to, atsakovas neginčijo, kad viešojo pirkimo, vykdomo skelbiamų derybų būdu, metu jis turėjo galimybę derėtis dėl sutarties sąlygų, tame tarpe dėl netesybų dydžio. Atsakovai nenurodė aplinkybių, kad teikė pasiūlymus dėl šių sutarties sąlygų keitimo. Taigi, bylos duomenimis, atsakovai, būdami profesionalūs rinkos dalyviai, sutiko su netesybų dydžiu, turėjo įvertinti darbų saugos reikalavimų užtikrinimo svarbą, objekto specifiką, todėl savo valia prisiėmė su sutarties pažeidimu susijusią riziką. Tokiu atveju bei atsižvelgus į viešojo pirkimo principus, į šalių sudarytos viešojo pirkimo sutarties kainą, į netesybomis siekiamą užtikrinti viešąjį interesą, darytina išvada, kad prašomas priteisti netesybų dydis nėra per didelis, priešingai, netesybų mažinimas ne tik pažeistų sutarties laisvės principą, bet ir kitų viešajame pirkime dalyvavusių rangovų teises.

48. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo išdėstytais palūkanų skaičiavimo kriterijais. Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos aptartu klausimu laikomasi ir teismų jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2016; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-248/2018, 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-63-381/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje e2A-349-910/2024, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-196-912/2025).

49. Dėl išdėstyto, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies: ieškovui iš atsakovų priteisiama 6 proc. metinės palūkanos už priteistą 4 500 Eur baudą (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-03-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

50. Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 str. taisykles. Kartu pažymėtina, kad 2024 m. lapkričio 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau — Teismas arba EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Girdauskienė prieš Lietuvq (peticijos Nr. 54171/21). Teismas priminė, kad jo vaidmuo nėra nustatyti, kaip bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos konkrečioje byloje, tačiau teisė kreiptis į teismą nebūtų veiksminga, jei šios išlaidos būtų paskirstytos mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kiek pareiškėjos ieškinys buvo „kiekybiškai patenkintas“.

51. Ieškovas atsisakė reikalavimo 2 730 Eur dalyje, nes atsakovai šį reikalavimą 2025-04-28, t. y. po ieškinio pareiškimo, patenkino. Tokiu atveju ieškinio suma sumažėjo nuo 8 730 Eur iki 6 000 Eur. Įvertinus ieškinio dalies atsisakymo motyvus, ieškovui grąžinama 75 proc. už šią dalį sumokėto žyminio mokesčio (47 Eur), o 25 proc. žyminio mokesčio (15 Eur) priteisiama iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai (CPK 87 str. 2 d., 94 str.).

52. Kadangi patenkinta reikalavimų dalis sudaro 75 proc., todėl iš atsakovų ieškovo naudai priteisiama 101 Eur (197–62)*75 proc. žyminio mokesčio.

53. Atsakovai prašo priteisti 17 625,47 Eur dydžio atstovavimo išlaidų. Toks išlaidų dydis viršija teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytą užmokesčio dydį. Be to, įvertinama tai, kad ši byla teisiniu požiūriu nėra sudėtinga, taip pat atsižvelgtina į nedidelę ieškinio sumą. Pažymėtina ir tai, kad LITEKO duomenimis teisme nagrinėjamos kitos panašaus pobūdžio bylos, kuriose sprendžiami šalių ginčai dėl baudų priteisimo, todėl advokato sąnaudos dėl bylos faktinių aplinkybių atskleidimo neturėjo būti didelės. Taigi, prašoma priteisti išlaidų suma yra aiškiai per didelė ir šiuo atveju maksimalūs rekomenduojami advokato užmokesčio už paslaugas dydžiai taip pat negali būti priteisiami. Esant minėtoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinus atmestą ieškinio reikalavimų dalį (25 proc.) bei atsižvelgus į tai, kad pažeidimo padarymo faktas ir šioje ieškinio dalyje buvo konstatuotas, yra pagrindas prašymą tenkinti iš dalies – priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 93 str., 98 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų Elecnor Servicios y Proyectos S.A.U, Instalaciones Inabensa, S.A ir Elecnor S.A. solidariai ieškovo AB „LTG Infra“ naudai 4500 Eur baudą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-03-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovui AB „LTG Infra“ 47 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovų Elecnor Servicios y Proyectos S.A.U, Instalaciones Inabensa, S.A ir Elecnor S.A. lygiomis dalimis 116 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „LTG Infra“ naudai.

Priteisti iš ieškovo AB „LTG Infra“ atsakovo Elecnor Servicios y Proyectos S.A. naudai 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.