Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. C., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata:

jis, 2015 m. rugpjūčio 9 d. apie 19. val. 05 min., Šilalės r. Prienų k. teritorijoje, kelyje Vilnius - Kaunas-Klaipėda 226 -ame kilometre, vairuodamas R. C. priklausantį automobilį Honda Civic, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Kauno kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 126, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, prireikus nesustojo dėl ko atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį ir automobilių spūstyje sustojusį automobilį Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą S. Č., automobilis Toyota Corolla nuo smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį Mercedes Benz C 270, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą E. K., taip padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo Toyota Corolla vairuotoją S. Č., bei šio automobilio keleives: P. G. ir G. M., padarydamas nukentėjusiosioms G. M. ir S. Č. nežymius sveikatos sutrikdymus, nukentėjusiajai P. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, sugadino S. Č. automobilį Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas S. Č. 600 eurų turtinę žalą, E. K. automobilį Mercedes Benz C 270, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas E. K. 300 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. C. kaltę dėl įvykio pripažino visiškai, tačiau nesutiko su civiliniu ieškiniu ir parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 9 d. apie 19 val. autostradoje Klaipėda – Vilnius vairuodamas automobilį Honda Civic sukėlė avariją. Tą savaitgalį jis su draugais atostogavo Palangoje. Autostradoje jis važiavo pirma kelio eismo juosta, tačiau kai pamatė priešais save lėtėjantį geltoną furgoną, persirikiavo į antrą eismo juostą. Jokios automobilių spūsties priekyje jis nematė. Kelias buvo tiesus, tačiau tolyje buvo nusileidimas, todėl spūsties nesimatė. Oro sąlygos buvo palankios, diena saulėta, kelio danga normali. Bevažiuojant antra kelio eismo juosta apie 90 km/h greičiu, priekyje pamatė lėtėjantį automobilį, todėl ir jis pradėjo mažinti greitį. Tačiau jis neįvertino atstumo iki lėtėjančio automobilio bei jo lėtėjimo greičio, todėl būdamas pernelyg arti ir stabdydamas bei slysdamas atsitrenkė į priešais jį antroje kelio eismo juostoje, esantį automobilį Toyota Corolla. Išsiskleidė jo automobilio oro pagalvės. Jį ištiko šokas, pasimetė. Tuomet jis liepė visiems jo keleiviams R. T., T. U., P. G. ir G. L. išlipti iš automobilio. Išlipo ir jis pats. Nuo smūgio jam buvo užgulusios ausys, prastai girdėjo. Eismo įvykio metu jis turėjo apie 2 metų 2 mėnesių vairavimo stažą. Išlipęs nuėjo prie automobilio su kuriuo susidūrė. Jis vis dar buvo ištiktas šoko. Pamatė kaip iš automobilio išlipa merginos, kaip vėliau paaiškėjo S. Č., P. G., G. M. ir B. D.. Visos buvo ištiktos šoko, pasimetusios. Tiek merginos šaukė ant jo, tiek jis ant jų. Tuomet jis grįžo prie savo automobilio, įsitikino, kad visi jo draugai buvo sveiki. Tada jis pradėjo gaudytis situacijoje ir vėl grįžo prie merginų. Turėjo kažkaip patraukti automobilius į kelio šoną. Buvo mintis kviesti policiją, tačiau pro šalį važiavo policijos pareigūnas. Jis sustojo, visus apklausė, pasidomėjo ar nėra sužeistų. Visi patvirtino, jog nėra sužeisti. Jo dar paklausė ar jis pripažįsta savo kaltę. Jis ją pripažino. Patrulis padėjo jiems automobilius nuvaryti į šalikelę. Liepė užpildyti deklaracijas, o pats nuvažiavo. Jis atsisėdo į S. Č. automobilį pildyti deklaracijų, tačiau vis dar buvo susinervinę, todėl nusprendė padaryti pertrauką. Grįžo prie savo automobilio, su draugais parūkė. Apsiraminę užpildė 3 deklaracijas. Visi dar kartą įsitikino, jog nėra sužeistų. Nusifotografavo vieni kitų automobilius ir išsiskirstė. Jis su draugais dar truputį pasiliko, kad įsitikintų, kad gali automobiliu važiuoti toliau. Važiavo kelkraščiu. Priekyje sutiko policijos pareigūną, kuris reguliavo eismą. Jis jo paklausė ar gali persirikiuoti į pirmą kelio eismo juostą ir važiuoti namo. Tokiu būdu jie visi grįžo namo. Kitą dieną kreipėsi į draudimą. Praėjo savaitė, jis jau galvojo, jog viskas baigėsi. Tačiau kažkur po savaitės, vieną dieną kai jis dirbo, jam paskambino mama ir liepė skubiai grįžti namo, nes jai kilus klausimų dėl eismo įvykio, ji paskambinoS., iš kurios sužinojo, kad vis tik po avarijos yra sužeistų žmonių. Iki tol, visą tą savaitę, jis nieko nežinojo. Tą pačią dieną, jis pradėjo skambinti visoms merginoms, jų atsiprašinėti, klausinėti kokia padėtis, kokia jų sveikata. Visų pirma paskambinoS., po to G. ir P..S. ir G. jį kaltino, kaip jis taip galėjo padaryti. Jie vėl turėjo kreiptis į draudimą ir pranešti, kad vis tik dėl eismo įvykio yra sužeistų. Pirmas pokalbis su P. buvo emocingas: jis išsigandęs, nes ką tik buvo sužinojęs, jog merginos buvo sužeistos, ji pikta. Jis klausė jos kokie padaryti jai sužalojimai, domėjosi jos savijauta. O ji vis jį kaltino. Jis atsiprašinėjo. Teismo posėdžio metu jis nurodė, jog P. sumokėjo 300 € neturtinę žalą, oS. pervedė pinigus už keliones pas tyrėją. Sumos neprisiminė. Sutiko, kad sukėlė eismo įvykį, kaltę pripažino visiškai, bet dėl P. civiliniu ieškiniu prašomos 788,83 € turtinės žalos atlyginimo nesutiko. Ta suma jam per didelė. Jei ji būtų mažesnė, jis pasistengtų ją atlyginti. Jis iš dalies sutiko su P. civiliniame ieškinyje nurodytais jos patirtais išgyvenimais, tačiau pinigų suma, kurios ji reikalauja, jam per didelė. Teismui jis negalėjo nurodyti kokią sumą sutiktų P. atlyginti, nors sutiko, jog P. sužalojimai atsirado dėl jo sukelto eismo įvykio. Nurodė, jog teismo priteistą sumą stengsis atlyginti, jos nevengs ir nesislapstys. Telefoninių pokalbių su P. buvo keletas. Vieną jų jis nusprendė įrašyti. Tai jį padaryti paskatino tam tikras P. elgesys. Tai yra, vieną dieną jis iš jos telefonu gavo žinutę su prašymu su ja susisiekti. Jis jai paskambino. Ji pasakė, jog už kelių dienų vyks į Šilalę pas tyrėją apklausai. Ji jam pasiūlė tą pačią dieną irgi atvykti į Šilalę. Pasiūlė susitaikyti, pasiūlydama sumokėti jai 6000 € žalos atlyginimą. Dar sakė, jog konsultavosi su advokate. Jis pasimetė. Kadangi jis tiksliai nežinojo kas vyksta, todėl iš pradžių galvojo, kad gal ir reikia vykti tą dieną į Šilalę, tačiau vėliau persigalvojo. Kitą dieną po P. apklausos, jis vėl jai paskambino. Kadangi jis nežinojo ko tikėtis iš šio skambučio, todėl ir nusprendė jį įrašyti. Po eismo įvykio bendrauti lengviausia buvo suS. ir G., tačiau su P. susisiekti ir bendrauti buvo sudėtingiau. Kai su ja susisiekdavo, vis klausdavo kaip ji jaučiasi, o ji išvardindavo įvairius medicininius terminius, kurių jis nesuprasdavo ir dėl to jam nelabai buvo aiškūs jos sužalojimai. Iš jos nebuvo jokio konkretumo. Su ja buvo problemų ir dėl draudimo. Tam, kad draudimas atlygintų už padarytus sužalojimus, nukentėjusios merginos turėjo susisiekti su draudimu, pristatyti tam tikrus dokumentus. Jis aiškiai žinojo, jogS., po to ir G. išsprendė visus reikalus su draudimu, žala joms buvo atlyginta. Apie tai jis iš draudimo gavo ir pranešimą. Tačiau dėl P. liko neaiškumai. Jis nežino kada P. kreipėsi į draudimą. Šiai dienai jau žino, jog tai padarė iki teismo, tačiau kaip viskas išsisprendė jis nežino. Nurodė, jog teismui pateikė prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir pagal laidavimą perduoti mamai, kuri dirba mados namuose siuvėja – meistre. Ji yra nepriekaištingos reputacijos, niekad nėra prasikaltusi. Visus savo gerus dalykus jis yra perėmęs būtent iš mamos. Nurodė, jog jis šiuo metu gyvena su tėvais.

Nukentėjusioji G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2015 m. rugpjūčio 9 d. su draugėmis važiavo autostrada iš Palangos į Kauną. Automobilyje važiavo keturiese: vairavo S. Č., ji sėdėjo priekyje keleivio vietoje, o automobilio gale sėdėjo B. D. ir P. G.. Buvo šviesu, saulėta, kelio danga sausa, matomumas geras. Apie 226-ame kelio Klaipėda – Kaunas kilometre, jos iš tolo pamatė automobilių spūstį, todėl pradėjo automobilį stabdyti. Tą dieną netgi www.facebook.com rašė, jog tame ruože vykdomi kelio darbai, galimos spūstys. Automobilį jos sustabdė antroje kelios eismo juostoje už automobilio Mercedes Benz C 270, kuriame irgi važiavo jų draugės. Sustojus, už kelių sekundžių, jos pajuto smūgį į automobilio galą. Nurodė, jog ji ir kitos merginos buvo prisisegusios saugos diržus. Smūgis buvo toks stiprus, kad jų automobilis atsitrenkė į priekyje jų stovėjusį automobilį Mercedes Benz. Ji pasitempė kaklą, vairuotojaS. su galva atsitrenkė į vairą. B. nenukentėjo, o P. trenkėsi į sėdynės atlošą ir susižeidė. Po eismo įvykio, po kurio laiko jos išlipo iš automobilio. Prie jų priėjo atsitrenkusio automobilio vairuotojas R.. Abu automobilių vairuotojai apsižodžiavo. Buvo beprotiškas šokas, stresas, ji net drebėjo, todėl iš karto jokių skausmų nejuto. Pro šalį važiavo policijos pareigūnai, kurie padėjo patraukti automobilius į kelio šoną, supildyti deklaracijas. Ji pati su policininkais nebendravo. Užpildžius deklaracijas policininkai juos palikę išvažiavo. Dar kurį laiką buvo spūstis, po to jos pajudėjo. Bevažiuojant, praėjus kažkur pusvalandžiui, jos pradėjo blogai jaustis. Jai asmeniškai pradėjo svaigti galva, skaudėti kaklas, pečiai. Tuomet visos pradėjo skųstis. Visoms svaigo galvos, P. skaudėjo ranką. Iš kart po eismo įvykio greitosios medicinos pagalbos nekvietė, nes tuo metu buvo šokas ir jokių skausmų jos nejuto. Taigi bevažiuodamos, kai suprato, jog joms kažkas negerai, nusprendė nuvykti į Kauno klinikas pasitikrinti. Klinikose jai buvo nustatytas kaklo raiščių patempimas. Jos pasiėmė išrašus ir išvyko namo. Jau buvo labai vėlu. Neatsimena ar sekančią dieną ar po kelių dienų ji susisiekė su Robertu. Pasakė jam, jog yra negerai su sveikata ir reikia kažkaip tą reikalą spręsti. Ji nusprendė kreiptis į draudimą. Jai pristačius draudimui visus reikiamus dokumentus, padaryta žala buvo atlyginta. Draudimas jai išmokėjo apie 1000 €. R. jos atsiprašė, ji pretenzijų jam neturi. Jokių pinigų iš R. ji negavo, nes visur, tiek pas gydytojus, tiek pas tyrėją į Šilalę ji važiuodavo suS. jos automobiliu, todėl ji asmeniškai jokių išlaidų dėl to nepatyrė.

Nukentėjusioji S. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 9 d. ji su draugėmis automobiliu Toyota Corolla, kurį ji vairavo, važiavo iš Palangos automagistrale Klaipėda – Vilnius ir ties Šilalės rajonu iš toliau pamatė priekyje automobilių spūstį. Jos, berods iš www.facebook.com, žinojo, jog automagistralėje yra spūstis, todėl greit nevažiavo, tik apie 100 km/h greičiu. Ji važiavo antra kelio eismo juosta. Priekyje važiavo jos draugė, kuri vairavo automobilį Mercedes Benz C270. Tą dieną matomumas buvo geras, saulėta, giedra. Merginos buvo prisisegusios saugos diržus. Draugei pradėjus stabdyti savo automobilį, ji pradėjo stabdyti ir savąjį. Staigaus stabdymo nebuvo, nes spūstis buvo matoma iš tolo. Kai jos sustojo, praėjus keletui sekundžių, jos pajuto smūgį į automobilį. Nuo to smūgio jos automobilis atsitrenkė į priekyje stovėjusį draugės automobilį Mercedes Benz. Ji trenkėsi veidu į vairą, oro pagalvės neišsiskleidė. Ji iš karto išlipo iš automobilio. Labai išsigando, nes pirmą kartą buvo patekusi į eismo įvykį, o ir vairuotojo pažymėjimą teturėjo tik apie pusantrų metų. Tiek ji, tiek R. buvo išsigandę, nežinojo ką daryti, kaip pildyti deklaraciją. Norėjo kviesti policiją, tačiau pro šalį važiavo policijos pareigūnas. Jis sustojo, dar padėjo atkelti jos automobilį nuo Mercedes Benz kablio, ant kurio buvo užšokusi jos mašina. Kadangi jos automobilis buvo suspaustas ir iš priekio ir iš galo, tai teko tvarkyti tiek priekinį, tiek galinį bamperius. Pareigūnai dar padėjo patraukti automobilius į šalikelę, patarė kaip supildyti deklaracijas. Dar paklausė ar jie buvo blaivūs, ar nereikia greitosios medicinos pagalbos. Tačiau tuo metu skausmo ji nejuto, nervinosi kaip supildyti deklaracijas, kaip grįžti namo, todėl apie sveikatą negalvojo. Jautė tik sumušimą. Patvirtinus, jog jie blaivūs, pareigūnai išvažiavo. Jie supildė deklaracijas ir išvyko. Joms važiuojant link Kauno, kelios merginos pradėjo skųstis galvos skausmais, ji jautė dilgčiojimą, pradėjo mėlynuoti skruostas, todėl jos visos nusprendė nuvykti į Kauno klinikas pasitikrinti sveikatą, persišviesti. P. skundėsi, kad jai sunku kvėpuoti. Jos nuvyko į Kauno klinikų priimamąjį. Kol visas peršvietė užtruko gan ilgai, berods iki ryto. Pauliną kiek pamena dar nusiuntė pas loristą, pasakė lyg lūžusi ar galimai lūžusi nosis. Jai asmeniškai joks gydymas nebuvo paskirtas. Visos gavusios medicininius išrašus išvyko namo. Tiksliai nepamena, kitą dieną ar po kelių dienų, ji ar R. jai paskambino. Pasikalbėjo, papasakojo kas yra P.. R. atsiprašinėjo, teiravosi kuo gali padėti. Tačiau jai jokios pagalbos nereikėjo. Ji žinojo, kad jai reikia kreiptis į draudimą dėl autoįvykiu padarytos žalos atlyginimo. Ji jam jokių pretenzijų nereiškė. Dar jai 1 ar 2 kartus skambino R. mama. Ji taip pat klausė ar viskas gerai, kaip merginų sveikata. Ji R. mamai davė P. telefono numerį, kad ji pati tiksliai P. pasiklaustų apie jos sveikatos būklę. Ji nepamena ar su R. mama kalbėjo apie avariją, saugos diržus. Pamena tik, kad kalbėjo apie sveikatą. Ji R. pirmą kartą, po eismo įvykio, pamatė Šilalėje. Draudimas jai atlygino 600 € už automobilį. Kadangi ji du kartus turėjo atvykti į Šilalę pas tyrėją, ji R. paklausė ar šis galėtų padengti jos kelionės išlaidas. Jis sutiko ir pervedė jai 60 €. R. jos yra atsiprašęs, ji jam jokių pretenzijų neturi. Ji parodė, kad po eismo įvykio su P. retkarčiais susiskambindavo, paklausdavo apie jos sveikatą, kartą lankė ją ligoninėje. Tuomet ji skundėsi, kad jai sunku, nes į mokslus, darbą negali eiti. Dabar jau viskas susitvarkė.

Nukentėjusioji P. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 9 d. važiavo su draugėmis iš Palangos autostrada. Ji sėdėjo už vairuotojos Simonos, automobilio gale užsisegusi saugos diržą. Apie 19 val. privažiavo automobilių spūstį. Tuo metu mašinoje ji snūduriavo. Tik sustojus automobiliui ji prasimerkė ir po kelių sekundžių įvyko smūgis. Visų pirma, ji trenkėsi veidu į sėdynę, tada smūgis atgal, bandė dengtis ranka ir kartu su galva trenkėsi į sėdynę. Išlipusi iš automobilio bandė skambinti policijai. Ji buvo labai išsigandusi, šoke, todėl policininkui paklausus kur ji yra, ji nurodė, jog laukuose. Ir kaip tik tuo metu pro šalį važiavo policininkai, kurie prie jų sustojo. Jai pasidarė bloga, pykino, svaigo galva, krėtė drebulys. Ji nuėjo prie šalikelės atsiklaupti, nes buvo silpna. Su policininkai ji nekalbėjo, buvo šoke. Vairuotojai supildė deklaracijas, visi susėdo į automobilius ir išvažiavo link Kauno. Priekyje važiavusių draugių automobilis Mercedes Benz pradėjo gesti ir jos sustojo prie jų netoli degalinės. Ji buvo nusimovusi batus ir jau tada nepajėgė jų užsirišti, ranka buvo „atsijungusi“. Batus jai uždėjo B.. Kad buvo lūžusi nosis ji iš karto pajuto. Vėliau jos toliau pajudėjo link Kauno. Jai tikrai buvo negerai. Visų pirma dėl šoko, antra, ir ranka jai pasirodė įtartinai. Su merginomis sutarė vykti į priimamąjį pasitikrinti bent profilaktiškai. Ten nuvyko apie 23 val. Gydytojai ją apžiūrėjo, nustatė jai nosies lūžimą, kurį iškviesti loristai patvirtino. Jie nurodė, kad ji turi apie pusmetį laukti kol sugis nosies kaulai ir tada bus galima operuoti. Taigi dėl nosies viskas kaip ir buvo aišku. Rentgenas rankos lūžio neparodė. Visos buvo išleistos namo. Į namus grįžo apie 6 val. ryto. Šiaip ne taip jai pavyko užmigti, nors viską skaudėjo. Be to, ėmė nervas, nes į jokią avariją iki tol niekada nebuvo patekusi. Ryte atsikėlusi pradėjo verkti, nes pradėjo skaudėti stuburą, kaklą, nevaldė rankos. Antras streso antplūdis. Vėl išvyko į Kauno klinikas. Atlikta kompiuterinė tomografija ir per keletą minučių ji buvo paguldyta į stuburo neurochirurgijos skyrių tolimesniems tyrimams atlikti. Ligoninėje ji gulėjo iki rugpjūčio 14 dienos. Tą savaitę kai gulėjo ligoninėje, jos šeimoje turėjo įvykti svarbi šventė, grįžo tėtis į namus, tačiau toje šventėje ji negalėjo dalyvauti. Tada ji bandė prisiskambinti R., telefono numeriu nurodytu eismo įvykio deklaracijoje, tačiau telefonas buvo išjungtas. Ji norėjo jam pasakyti, kad jai negerai, kad guli ligoninėje. Nors jis teisme minėjo, kad bandė tuo metu su ja susisiekti, tačiau ji nurodė, jog to tikrai nebuvo. Kai jis su ja susisiekė pirmą kartą, ji jau seniai buvo išleista iš ligoninės. Tačiau pats pirmasis skambutis buvo R. mamos. Ji paklausė kas atsitiko, kokia situacija. Ji jai viską papasakojo. R. mama sakė, jog dėl to gailisi. Iš pradžių dėl sveikatos ji nebuvo taip susirūpinusi, nes visi sakė per porą mėnesių praeis. Žiūrėjo į viską optimistiškai. Po ligoninės ji nuėjo pas draudėjus, tačiau tuo metu tikslios diagnozės ji neturėjo, nes jai vis dar buvo atliekami tyrimai. Ten jai buvo pasakyta, jog baigus gydymą reikia susirinkti visus dokumentus ir atnešti į draudimą. Kai ji daugmaž turėjo visus tuos dokumentus, ji juos nunešė į draudimą. Tai įvyko ikiteisminio tyrimo metu. Išleidus iš ligoninės, ją dar nusiuntė pas neurologą. Jis porą mėnesių liepė laukti tyrimų, nepaskirdamas jokios reabilitacijos. Tuomet ji kreipėsi į kitą ligoninę, pas kitą neurologą, kuris paskyrė jai reabilitaciją. Reabilitacija vykdavo nuo ryto iki vakaro. Buvo žiaurus laikotarpis, nes po avarijos absoliučiai viskas pasikeitė. Pradedant nuo to, kad prieš šventes, t. y. Kalėdas, Naujuosius metus, neurochirurgas jai pasakė, kad ji rankos greičiausiai nevaldys, o jei pradėtų valdyti tai įvyktų stebuklas. Sakė pasiruošk keisti specialybę, galvoti ką toliau studijuoti. Jos specialybė – kineziterapija, t. y. darbas su žmogaus kūnu. Tai rankų darbas, nes reikia masažuoti, lankstyti, pakelti, pasukti ir t.t. Ji jautėsi tarsi visos jos svajonės slysta jai iš po kojų, todėl, kad ji visad žinojo ko nori, darė tai ką nori ir kas jai patinka. Be to, liepė per šventes niekur nevažiuoti. Kadangi jos tėvai išsiskyrę, tai šeimoje yra tradicija per Kalėdas kartu su broliu vykti pas tėtį į Airiją. To padaryti ji negalėjo. Kūčias, Kalėdas šventė viena namuose. Buvo baisu. Būdavo ir negerų minčių, kai sėdėdavo ir galvodavo kaip persirėžt gerklę. Negalėjo nei mokytis, nei dirbti, o jai tai patikdavo. Atėjo laikas nosies operacijai. Ją operavo 2016 m. balandžio mėnesį, nes ji negalėjo kvėpuoti. Be to, būdavo, kad sėdint pradėdavo stipriai bėgti kraujas iš nosies. 2016 m. birželio 13 d. jai buvo operuota dešinė ranka, kurios nuo eismo įvykio nevaldė. Vilniuje atsirado gydytojas, kuris nedavė jokių garantijų, kad operacija pavyks, tačiau operacija buvo sėkminga. Po jos, ji galėjo judinti pirštus. Tačiau vis tik negali daryti kitų elementarių dalykų, tokių kaip ką nors sunkiai parsinešti iš parduotuvės, ar sunkiau atsirakinti duris. Ji vis tiek nėra 100 procentų pajėgi. Gydytojas po operacijos pasakė, jog rankos nefunkcija gali ir atsistatyti, o tokie reiškiniai kaip tinimas, tirpimas, skausmas, greičiausiai liks visam gyvenimui. Niekas ir šiai dienai nėra jai pasakęs, jog ji pilnai galės atlikti savo darbą, nes tai priklausys nuo to ar pilnai atsistatys rankos funkcijos. Nedarbingumą ji turėjo nuo 2015 m. rugpjūčio 9 d. iki 2016 m. birželio 14 d. Visą gydymosi laikotarpį ji nuolat informuodavo R., jo mamą apie savo sveikatą, atkartodavo jiems tiksliai tą patį ką jai sakydavo daktarai. Nors naudojo medicininius terminus, tačiau paklausdavo R. ar šis viską suprasdavo. Jis patvirtindavo, jog jam viskas aišku. Tačiau iš R. pusės nebuvo užuojautos, žmogiškumo, nesiteiravo kuo galėtų padėti. Realiai iš jo jokio atsiprašymo nebuvo. Prieš teismo posėdžius netgi jausdavo iš jo pusės pasityčiojimą, jis žiūrėdavo į akis ir juokdavosi. SuS. bei G. po eismo įvykio ji bendravo minimaliai.

Dėl R. įrašyto telefoninio pokalbio, ji nurodė, jog tą dieną turėjo vykti pas gydytoją, kai paskambino tyrėja ir pasakė, jog turi greičiau užbaigti bylą, todėl reikia pas ją atvykti, pasirašyti dokumentus. Dar pasakė, jog bus ir R.. Tiksliai ji nepamena kaip susisiekė su Robertu, tačiau jie sutarė, jog tą dieną susitiks pas tyrėją, pasišnekės. Tačiau R. tą dieną neatvažiavo. Tyrėja, pasakė jai, jog ji būdama jos vietoje susiskambintų su Robertu ir su juo susitartų. Ji grįžo namo, dar ir mama sakė paskambink R., pasišnekėk. Ji jam paskambino, tačiau jis pasakė, kad negali kalbėti ir perskambins po kelių minučių. Jis perskambino, tačiau beveik visą pokalbį tylėjo, kalbėjo ji viena, ji pyko, bandė su juo susitarti, o ne šantažuoti, kad išvengtų to ką dabar patiria bylinėjantis.

Šiuo metu ji dirba dviejuose darbuose: Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje ir šeimos draugų krautuvėlėje. Džiaugiasi, kad klinikose ją sutiko perkelti į kitas pareigas, nes ankstesnio darbo ten dirbti ji nebegali. Šiuo metu ten dirba registratūroje su kompiuteriu. Krautuvėlėj dirba, nes reikia pinigų gydymui. Tačiau vis tiek negali atlikti sunkių darbų, kur reikia jėgos, kruopštumo, nes pirštai būna susirakina, nutirpsta, po ilgesnio darbo ištinsta. Be to, kadangi dėl nedarbingumo universitete praleido visus mokslo metus, buvo sustabdžiusi studijas, tai šiuo metu atsiskaitinėja už dvejus mokslo metus. Per šias Kalėdas taip pat negalės išvykti pas tėtį, nes turės laikyti dviejų kursų egzaminus.

Liudytoja B. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 9 d. su draugėmisS., G. ir P. autostrada važiavo iš Palangos namo į Kauną. Automobilį vairavoS.. Ji sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės už priekinio keleivio. Oro sąlygos buvo geros, saulėta, kelio danga sausa. Bevažiuojant priekyje pamatė automobilių spūstį. Priekyje jų automobilio važiavo jų draugės. Draugių automobiliui sustojus, sustojo ir jos. Tiksliai nepamena, bet gal po kokios pusės minutės į jas atsitrenkė automobilis. Smūgis buvo ganėtinai stiprus. Ji trenkėsi į priekinę sėdynę,S. į vairą, G. į priekinę panelę. Visos jos buvo su saugos diržais. Po to ji sunkiai viską atsimena. Buvo didelis šokas. Jos išlipo, pažiūrėjo, kad visoms viskas lygtai ir gerai.S. užpildė eismo įvykio deklaracijas. Važiuojant link Kauno jos buvo sustojusios degalinėj, nes kažkas nutiko mašinai. P. nejautė rankos, todėl ji jai net užrišo batus. G. pradėjo skaudėti galvą, jai taip pat. Toliau važiuojant P. darėsi vis blogiau. Jai skaudėjo veidą, nosį, pradėjo tinti ranka. Jos nusprendė vykti į Kauno klinikas. Klinikose jas visas peršvietė. Jai jokie sužalojimai nebuvo nustatyti. P. nustatyta, kad lūžusi nosis. Jos su P. draugės nuo kokios 4-5 klasės. P. labai pasikeitė po avarijos: ji pradėjo savimi nebepasitikėti, kompleksuoti dėl nosies, niekur nebenorėjo eiti, buvo prislėgta, užsidariusi namie. Nustojo groti. Pasikeitė jos gyvenimo kokybė.

Liudytoja R. C. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 9 d. po eismo įvykio namo grįžęs jos sūnus R. jai papasakojo apie eismo įvykį, jo aplinkybes, kad jis kaltas, kad nėra sužeistų. Kadangi automobilis yra registruotas jos vardu, ji laukė dokumentų iš draudimo, žiūrėjo eismo įvykio deklaracijas. Jai keistai pasirodė, kad deklaracijos surašytos ant dviejų lapų, nors eismo įvykis tebuvo vienas. R. tuo metu dirbo, jam nėjo prisiskambinti, todėl ji, radusi ant deklaracijos S. Č. telefono numerį, paskambino jai paklausti kodėl taip pildė deklaracijas. Po eismo įvykio jau buvo praėjusios 9-10 dienų. TuometS. ir pasakė, kad po eismo įvykio yra sužeistų. Ji paklausė jos kitų merginų vardų, telefono numerių ir iš karto joms paskambino, klausė kas joms atsitiko. G. davė savo visus duomenis, kuriuos ji turėjo įrašyti į deklaraciją. P. P. ji tepasakė, jog negali kalbėti, nes jai reikia pasitarti su mamyte. Ji tuo metu nieko bloga nepagalvojo. Tepasakė, kad jai reikia duomenų, kuriuos reikia įrašyti į eismo įvykio deklaraciją. Po to ji nebegalėjo susisiekti su P.. R. grįžo vakare ir ji jam viską papasakojo. Jis buvo nustebęs, skambino merginoms, jų klausinėjo. Kadangi ji nežinojo kaip merginos atrodo, www.facebook.com ji jas susidaro. P. buvo įsidėjusi nuotrauką iš ligoninės. Atrodė labai gražiai. Nosis pridengta, truputį iškišta sutvarstyta ranka. Ji kartu su Robertu bandė bendrauti su merginomis, bet su P. bendrauti jiems visai nesisekė. Jai būdavo sunku prisiskambinti. SuS. bendravimas buvo kitoks, lengvas, ji viską visuomet paaiškindavo, tačiau ji ne viską težinodavo kaip P. sekasi. Jie prašydavo Simonos, kad ji paskambintų P. ir paprašytų jo, kad ji atsilieptų į R. skambučius. Kai su P. pavykdavo susiskambinti, neišeidavo su ja susikalbėti. R. ir ji sako vieną, o ji ką kitą. Ji kalbėjo medicininiais terminais. R. pakalbėjęs su P., nesugebėdavo jai atkartoti ką pasakė P.. Porą kartų ir ji pati prašė P., kad jai paaiškintų kas jai yra, tačiau ir ji nelabai suprato. Ji klausė jos kuo gali padėti. Vieną kartą kalbant su P. ji sakė, jog eismo įvykio metu miegojo, kitą kartą, kad lenkėsi telefono, o apklausoje nurodė, jog ranka dengėsi veidą. Su P. dialogo nebuvo, jokio aptarimo taip pat. Ji dar vis primindavo P., kad reikia kreiptis į draudimą. P. ligoninėje neaplankė, nes nežinojo, jog P. joje guli. Kai R. pavykdavo P. prisiskambinti jis klausdavo kuo gali padėti, gal atvažiuoti, tačiau P. to nereikėjo, todėl jis ir nevažiavo. Kai ikiteisminis tyrimas ėjo į pabaigą, turėjo iškviesti apklausai R., nes jis dar nebuvo apklaustas. Tuomet jam paskambino P.. Šis skambutis ją ir R. labai išgąsdino. Nebuvo diskutuojama apie kažkokį susitarimą, žalos atlyginimą. Buvo gąsdinama, šantažuojama. P. pateikė ultimatumą: arba man sumoki, arba bus tas ir anas. Sumokėsi ir aš sveika. Už poros dienų paskambino P. mama. Ji pakartojo tą patį. Pasakė, jog P. biuletenis dar neuždarytas, jei jie nesutinka su P. sąlygomis, jos eina pas advokatus. Nuo tada R. ir ji su P. nebebendravo. Jie nebežinojo ką bedaryti, buvo visiškai pasimetę, todėl kreipėsi į advokatą pagalbos. Iki tol su P. ji kalbėjo gal kokius 3 kartus, su jos mama - vieną kartą. Pokalbį su P. nusprendė įrašyti tuomet kai R. pasakė, jog P. iš jo reikalauja 6000 €. Be to ji visiškai ignoravo draudimą, o ir jai su Robertu nėjo su P. susikalbėti. Ji gąsdino ir įvarė jiems baimę. Žmonės taip nesielgia. R. gyvenimas po eismo įvykio kardinaliai pasikeitė. Jis talentingas menininkas. Jis turėjo stoti mokytis į universitetą Anglijoje. Tačiau po eismo įvykio negalėjo prisiimti atsakomybės, nes yra imamas kreditas. Mokėsi kolegijoje, tačiau susiklostė tokia situacija, kad šiuo metu jis mokosi akademiniuose kursuose, kur galima daug greičiau įgyti specialybę ir pradėti dirbti. Kurį laiką jis dirbo picerijoje, tačiau neišėjo darbo suderinti su mokslais. Jis yra priverstas greičiau stotis ant kojų. Ji parodė, kad yra vidurinio išsilavinimo, dirba mados namuose siuvėja – modeliuotoja. Nebausta. Ji yra paprastas žmogus, motina, kuri augina sūnų pagal savo vertybes. Ji visada sūnų moko, kad iš bet kokios situacijos reikia išeiti garbingai. Kadangi sūnus gyvena kartu su ja, ji kiekvieną dieną matosi su sūnumi, su juo bendrauja įvairias klausimais. Tarp jų yra artimas ryšys, jie vienas kitu pasitiki. Su Robertu ji niekada neturėjo jokių problemų. Jis jautrus, geras žmogus. Nurodė, jog R. skausmingai išgyveno avariją, pergyveno, jį tai visąlaik graužė, jis jautėsi kaltas. Ji sūnui daro tik teigiamą įtaką.

Liudytojas G. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2015 m. rugpjūčio 9 d. penkiese: jis, R. C., T. U., P. G. ir R. T. automobiliu važiavo iš Klaipėdos į Vilnių namo. Buvo giedra, karšta diena. Vairavo R. C.. Jis sėdėjo gale už vairuotojo. Miegojo, spūsties nematė. Nuo staigaus stabdymo pabudo ir iš kart pajuto smūgį. Visi išlipo. Visiems šokas, pasimetimas. R. pradėjo aiškinti su kito automobilio vairuotoja. Buvo iškviesta policija, supildyti reikalingi dokumentai. Policijos pareigūnai klausė jų ar nereikia greitosios medicinos pagalbos, ar nėra nukentėjusiųjų. Merginos po avarijos niekuo nesiskundė, tačiau jis asmeniškai su jomis nebendravo. Su Robertu jis draugas nuo mokyklos baigimo. Su juo bendrauja kelis kartus per savaitę. Jis geras, ištikimas, padedantis draugas. Meniška asmenybė.

Liudytoja E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2015 m. rugpjūčio 9 d. ji važiavo iš Palangos. Oro sąlygos buvo puikios. Ji važiavo priekyje su automobiliu Mercedes Benz, kurį ir vairavo. Iš paskos važiavo S. Č. su Toyota. Iš tolo pamatė automobilių spūstį. Nors ji žinojo apie spūstį kelyje ties Šilale iš interneto. Pamačiusi pirmą eismo juostą visiškai pilną, persirikiavo į antrą. Pasižiūrėjo per galinį veidrodėlį arS. sustojo už jos. Pamatė, jog ji sustojo už jos ir dar pamatė greitai atvažiuojantį automobilį. Dar spėjo savo keleivei draugei pasakyti, kad užsidengtų galvą ir numynė stabdį. Tada smūgis. Po jo išlipo iš automobilio. Atvyko policija, užsipildė deklaracijas ir nuvyko Kauno link. Ji nenukentėjo, pretenzijų neturi. Nukentėjo P.,S. ir G.. Sužinojo apie tai tada kada merginos pajautė simptomus. Tai buvo po kokio pusvalandžio. Neprisimena, kad po avarijos būtų kur nors sustojusios.

Liudytoja D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 9 d. jos dukra P. jai paskambino ir pasakė, jog grįždama iš Palangos pateko į autoįvykį. Po šio autoįvykio jos dukra P. tapo visiškai priklausoma nuo jos. Ji nebevaldė trijų rankos pirštų, jai reikėjo visada padėti: apsirengti, plaukus susirišti, duonos atsipjauti ir pan. Ji nuolat verkdavo. Ikiteisminio tyrimo tyrėja jai ir dukrai skambino labai dažnai ir sakė, jog reikia užbaigti bylą, susitarti. Buvo intensyvus spaudimas, reikalavimas kuo greičiau viską užbaigt ir susitarti su Robertu. Jos suprato, kad reikia paskaičiuoti žalą. Paskaičiavo, jog žala sudaro 6000 €, kuri susideda iš: 2000 € P. mokslų metų kainos ir netektų pajamų. Ji pati liepė P. paskambinti R., kad susitartų, tačiau R. nieko nesiūlė. Po to ji pati skambino R. mamai, klausė jos ar ji kalbasi su sūnumi Robertu, ar viską žino, nurodė žalos sumą. Paaiškino, jog P. gyvenimas neaiškus, jog ji gali tapti invalide. R. mama pasakė, jog jai gaila savo sūnaus. Kadangi P. buvo liepta susitarti tai ji ir bandė tai padaryti. Kai nuvykusios su P. pas tyrėją, byloje perskaitė, jog jos reketuoja R., nusprendė pasisamdyti advokatę. P. iki avarijos dirbo, mokėsi, džiaugėsi gyvenimu. Po autoįvykio ji tapo liūdna, pikta, uždara. Beveik metus gyveno ligoninėse, nuolat ieškojo kas galėtų padėti, darėsi begalę įvairiausių tyrimų, atliko fizioterapiją, naudojo vardinius vaistus kraujotakos gerinimui, vaikščiojo pas psichologus. Medikai ieškojo kaip galėtų P. padėti dėl rankos, taikė masažus, fizioterapiją. Visus metus P. gyveno laukime, nors ir iki šiol gyvena laukimu, nes ir dabar nežino ar viskas bus gerai su ta ranka. Gydytojas po rankos operacijos sakė, jog rankos nervas gali užrambėti, ateityje gali būti ir blogiau. Po operacijos P. pirštus pradėjo lankstyti, tačiau kur reikia jėgos, ta ranka atlikti negali. Lietuvos draudimas P. viso išmokėjo apie 4300 €, tačiau jai dar tikrai reiks daug reabilitacijos, dar neaišku ar galės dirbti pagal savo specialybę. Todėl teismo priteistus pinigus skirtų reabilitacijai. R. net atsiprašau P. nepasakė, nesiūlė susitarti, padėti, nelankė ligoninėje. P. su juo gal kokius tris kartus tebuvo kontaktavusi.

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog draudimas iš P. gavo civilinį ieškinį su priedais, nors paprastai žmonės kreipiasi į draudimą su pretenzija, kuri yra išnagrinėjama. P. jokių kliūčių kreiptis į draudimą anksčiau su pretenzija nebuvo. Draudimas išnagrinėjo ieškinį ir P. atlygino tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Yra atlikti du mokėjimai. Tik P. prašymas dėl gydymo Grygo g. dar yra neišnagrinėtas. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo R. C. negali būti reiškiamas. Toks reikalavimas reiškiamas draudimui. R. gali būti reiškiamas tik neturtinis reikalavimas. Įvykęs autoįvykis autotechniniu požiūriu yra dažnas. Situacija, jog žmogus iš karto po avarijos nieko nejaučia irgi dažna. Taigi, kad merginos iš karto nejautė skausmo, tai tikrai taip gali būti. Bet jam nesuprantama ir logiškai nepaaiškinamas P. teiginys, jog ji ranka užsidengė galvą. Kaip tai įmanoma jei pavojaus šaltinis yra iš galo ir nematomas. Be to, ji teisme nurodė, jog tuo metu miegojo. Antra, jei merginos buvo su saugos diržais ir jei jie buvo techniškai tvarkingi, tai neįmanoma tokia situacija, kad asmuo veidu atsitrenktų į priekinės sėdynės atlošą. Jis neįsivaizduoja kaip atkaltė ir nosis gali susidurti tarpusavyje jei žmogus yra prisisegęs saugos diržu. Byloje konstatuota, kad P. yra padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas: nosies lūžis ir pirštų trauma. Teismų praktikoje yra nusistovėję, jog esant nesunkiam sveikatos sutrikdymo mastui yra atlyginama iki 3000 € neturtinė žala. Draudimas atsižvelgdamas į tai, jog iš abiejų pusių yra labai daug emocijų, nors įvykis ir nesudėtingas, R. kaltę pripažįsta, P. išmokėjo pagal teismų praktiką maksimalią 3000 € neturtinės žalos sumą. Nors paprastai tokiu atveju yra mokamas vidurkis, t. y. 2000 €. Dar ir R. sumokėjo P. 300 € neturtinę žalą. Taigi jo nuomone P. neturtinė žala yra atlyginta pilnai. Kalbant apie turtinę žalą, P. ieškinyje nurodė, jog patyrė 225,09 € kelionės išlaidų. Draudimas jai už keliones išmokėjo 240,28 €, netgi 15 € daugiau. Jos prašomos pašto, kopijų darymo išlaidos yra proceso išlaidos, todėl draudimas jų nepripažįsta ir neprivalo atlyginti. Ieškiniu P. taip pat prašo priteisti 120,44 € išlaidas vaistams, reabilitacijos technikai. Draudimas sumokėjo už vaistus 28,70 €. Apmokėta tik tokia suma, nes kai kuriems vaistams nebuvo gydytojo paskyrimo, t. y. recepto, įrašo ligos istorijoje. Nesumokėta už ortopedijos techniką, t. y. riešo įtvarą, elektrostimuliacijos aparatą, nes taip pat jiems nebuvo gydytojo paskyrimo. P. buvo problemos su pirštu, ne su riešu. Be to žmonės patys reabilitacijos priemonių nesiperka. Nesumokėta už Traumel tepalą, nes tai nėra gydymo priemonė, už Magvit vitaminus, širdies lašus, nes jais gydymas nėra būtinas. Draudimas iš viso atmetė 204,44 € prašomos išmokėti turtinės žalos. Nurodė, jog draudimas turi atlyginti tik būtinąsias gydymo išlaidas. Draudimas P. išmokėjo 952,17 € negautų pajamų. Pagal teismų praktiką atlyginant negautas pajamas reikia skaičiuoti ne priskaičiuotą algą, o išmokėtiną. Tačiau ieškinyje negautos pajamos yra suskaičiuotos nuo priskaičiuoto atlyginimo, kurio žmogus realiai niekada negauna, nes yra išskaitomi privalomojo sveikatos draudimo, gyventojų pajamų, socialinio draudimo ir kiti mokesčiai. Būtent dėl to ir susidarė skirtumas tarp P. ir draudimo paskaičiuotų negautų pajamų. Jei P. ateityje bus reikalingas kažkoks gydymas konkrečiai tiesiogiai susijęs su autoįvykiu, bus gydytojo paskyrimai, ligonių kasos gydymo neapmokės, tai tokiu atveju draudimas atlygins gydymo išlaidas.

Iš patiktos 2015-08-09 eismo įvykio deklaracijos matyti, kad R. C. vairuojamas automobilis atsitrenkė į S. Č. vairuojamą automobilį (t. 1, b. 6. 12). 2015-08-28 automobilis Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas, jokių sugadinimų ant jo nėra (t. 1, b. l. 13-18).

Iš specialisto išvados Nr. G 256/15(11) matyti, kad S. Č. buvo padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas. S. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 29).

Iš specialisto išvados Nr. G 255/15(11) matyti, kad G. M. buvo padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas, kaklo raiščių patempimas. G. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 38).

Iš specialisto išvados Nr. G 254/15(11) matyti, kad P. G. buvo padaryti šie sužalojimai: riešo sumušimas, dešinės rankos vidurinio ir stipininio nervo sumušimas, nosies lūžimas su pertvaros iškrypimu. P. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jos sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko, dėl riešo sumušimo, dešinės rankos vidurinio ir stipininio nervo sumušimo, nosies lūžimo su pertvaros iškrypimu (t. 1, b. l.47-48).

Automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo stipriai sudaužytas, nutarė, kad taisyti neverta bei priduotas sunaikinimui (t. 1, b. l. 52-55).

Liudytojas P. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-09 apie 19 val. Važiavo automobiliu Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. C.. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjo T. U., P. G. sėdėjo galinėje keleivio vietoje už vairuotojo, jam iš dešinės sėdėjo R. T., o jam iš dešinės – G. L.. Važiavo automagistrale Klaipėda – Kaunas – Vilnius kryptimi nuo Klaipėdos link Vilniaus. Oro sąlygos buvo geros, važiuojamoji dalis buvo sausa. Važiuodamas miegojo ir pabudo pajutęs intensyvų automobilio stabdymą. Pamatė kaip automobilis čiuožia antra eismo juosta ir labai greitai artėja prie priekyje buvusio automobilio Toyota ir nežymiai trenkėsi į priekyje jo važiavusį automobilį Mercedes Benz. Po susidūrimo išlipo iš automobilio, R. nuėjo šnekėtis su Toyota vairuotoja. Kiek supratęs, nei jų automobilyje nei Toyota automobilyje nukentėjusiųjų nebuvo, niekas nesiskundė (I t., b. l. 73-74).

Liudytojas R. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-09 apie 19 val. Važiavo automobiliu Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. C.. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjo T. U., jis sėdėjo galinėje keleivio vietoje per vidurį. Jam iš dešinės sėdėjo P. G., o iš kairės – G. L.. Važiavo automagistrale Klaipėda – Kaunas – Vilnius kryptimi nuo Klaipėdos link Vilniaus. Oro sąlygos buvo geros, važiuojamoji dalis buvo sausa. Važiuodamas snūduriavo, bet pajutęs, kad automobilis pradėjo stabdyti, pabudo. Pamatė, kad priekyje važiavusi mašina stabdo, atstumas buvo 5 m., todėl R. C., vengdamas atsitrenkimo į minėtą automobilį, staigiai persirikiavo į antrą eismo juostą, bet ten buvo kitas automobilis ir R. nebespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į jį. Automobilis Toyota dar nežymiai trenkėsi į priekyje jo važiavusį automobilį Mercedes Benz. Po susidūrimo išlipo iš automobilio, iš Toyota automobilio taip pat išlipo keleivės. Atvykę policijos pareigūnai paklausė ar nėra nukentėjusiųjų ir, jų nesant, pasiūlė užpildyti deklaracijas (I t., b. l. 78).

Liudytoja E. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra T. U. mama. Jos sūnus 2015 m. rugpjūčio vidury išvažiavo į Angliją studijuoti. Apie eismo įvykį žino, kad sūnus su draugais važiavo iš Klaipėdos į Vilnių ir ties Šilale įvyko eismo įvykis. Sūnus sėdėjo priekinėje sėdynėje, snūduriavo, pajutęs, kad automobilis stabdo, atsimerkė ir tada automobilis atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį. Niekas nenukentėjo, greitoji į įvykio vietą kviesta nebuvo (I t., b. l. 82-83).

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato kriminalinės policijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimu R. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b. l. 102).

R. C. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė kompaktinį diską su garso įrašu, kuriame įrašytas pokalbis R. C. su P. G. dėl žalos atlyginimo (I t., b. l. 103-107).

R. C. nėra teistas bei nėra baustas administracine tvarka (I t., b. l. 108-109).

R. C. nesigydė VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre (I t., b. l. 111).

Iš SODROS duomenų matyti, kad P. G. dirba (duomenys neskelbtini) ” ir (duomenys neskelbtini) (III t., b. l. 94-95).

R. C. neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių bei nuo 2016-11-14 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) ” (III t., b. l. 130-132).

AB “Lietuvos draudimas” pateikė informaciją, jog dėl 2015-08-09 eismo įvykio G. M. išmokėjo 1019,77 Eur, iš kurių 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 19,77 Eur dėl gydymosi išlaidų (II t., b. l. 132, 134).

Iš SODROS duomenų matyti, kad P. G. dirba (duomenys neskelbtini) ” ir (duomenys neskelbtini) (III t., b. l. 94-95).

Iš 2016-09-02 Komisijinės ekspertizės akto Nr. EKG 1529/2016(03) matyti, kad remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, ekspertai padarė šias išvadas bei atsakė į pateiktus klausimus: 1) P. G. patirtą nosies kaulų lūžį bei pertvaros iškrypimą patvirtina rentgenologinis tyrimas ir ausų-nosies – gerklės ligų gydytojų konsultacijos (pirma nosies pritaikomoji rentgenograma atlikta LSMUL kauni klinikų skubios pagalbos skyriuje 2015-08-10, 01.40 val). Dešinės rankos sužalojimą su potraumine alkūninio nervo neuropatija patvirtina stebėtos poodinės kraujosruvos dešinio žasto lateraliniame (šoniniame) paviršiuje, gydytojų neurologų konsultacijų duomenys, 2016 m. sausio mėn. atliktas dešinio peties ir alkūnės sąnario echoskopinis tyrimas, kurio metu nustatyti alkūninio nervo neuropatijos požymiai: “alkūninis nervas medialinėje pusėje saikingai hipoechogeniškas, šioje srityje minkštųjų audinių saikingi kontuziniai pakitimai, dešinio peties sąnario kapsulės saikingi patempimo požymiai”; 2) nukentėjusiosios P. G. sveikatai padaryta žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su 2015-08-09 apie 19.05 val. automagistralėje Vilnius – Kaunas – Klaipėda 226 km., Šilalės r., Prienų k., teritorijoje įvykusia autoavarija; 3) specialisto išvadoje Nr. G 254/15(11) nustatyti nukentėjusiajai P. G. padaryti sužalojimai negalėjo būti patirti iki autoavarijos ir nėra nukentėjusiosios ankstesnių ligų paūmėjimas; 4) nukentėjusioji P. G. nesimuliuoja sužalojimų; 5) pateiktuose medicininiuose dokumentuose nukentėjusiosios P. G. agravitacijos požymių nėra: nenustatyta apsimestinio ligos reiškinių perdėjimo ir neužfiksuota taikyto gydymo rezultatų sumenkinimo; 6) vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 ir 7.2 punktais, nukentėjusiajai P. G. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir dėl sužalojimų nukentėjusioji prarado nedidelę dalį (20 proc.) darbingumo; 7) P. G. patirti sužalojimai: nosies kaulų lūžis su pertvaros iškrypimu, potrauminė dešinio alkūninio nervo neuropatija bei dešinio peties sąnario kapsulės patempimas atitinka nutartyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi nuo veido (nosies srities) ir dešinės rankos sumušimo – atsitrenkimo į automobilio kėbulo (salono) vidaus įrangos dalis. Sužalojimus P. G. galėjo patirti sėdėdama stovinčiame automobilyje (už vairuotojo sėdynės), kai į stovintį automobilį atsitrenkė R. C. vairuojamas automobilis; 8) NDNT Kauno I teritorinis skyrius nustatė, kad dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pasekmių P. G. prarado 20 proc. Darbingumo (nustatytas darbingumo lygis 80 proc.) (III t., b. l. 71-74).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Pagal BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 1 d., būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas (LAT nutartys Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011). Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Nustatant, ar kaltininko padarytas KET pažeidimas yra būtina padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija (LAT nutartis Nr. 2K-49/2013).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Kaltinamasis R. C. pripažino savo kaltę visiškai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis būdamas blaivus, važiuodamas Kauno kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9,126,127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, prireikus nesustojo dėl ko atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį ir automobilių spūstyje sustojusį automobilį Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą S. Č., automobilis Toyota Corolla nuo smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį Mercedes Benz C 270, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą E. K., taip padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo Toyota Corolla vairuotoją S. Č., bei šio automobilio keleives: P. G. ir G. M., padarydamas nukentėjusiosioms G. M. ir S. Č. nežymius sveikatos sutrikdymus, nukentėjusiajai P. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, sugadino S. Č. automobilį Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas S. Č. 600 eurų turtinę žalą, E. K. automobilį Mercedes Benz C 270, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas E. K. 300 eurų turtinę žalą. Tokiu būdu R. C. pažeidė minėtus Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. Nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismas nustatė, kad pagrindine autoįvykio priežastimi buvo vairuotojo R. C. veiksmai, kurie prieštaravo Kelių eismo taisyklių reikalavimams.

Kaltinamasis R. C., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė visas esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę lengvinanti aplinkybės yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b. l. 102) – naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo.

R. C. pateikė teismui prašymą bei teisiamojo posėdžio metu prašė perduoti R. C. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Mano, kad yra visi pagrindai, nes jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, įsipareigoja nusikalstama veika padarytą žalą P. G. visiškai atlyginti kai bus nustatytas žalos dydis ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ji prisiima visišką atsakomybę. Patvirtina teismui, kad yra nepriekaištingos reputacijos ir verta teismo pasitikėjimo. Iš UAB “Fashion Fame” charakteristikos matyti, kad R. C. dirba įmonėje siuvėja nuo 2013-02-01. Yra atkakli, darbšti, kruopšti ir pareiginga darbuotoja, imli visoms naujovėms ir pasiūlymams. Kaip žmogus yra jautri kitų darbuotojų atžvilgiu, stengiasi išspręsti iškilusias problemas abiem pusėms priimtinu būdu, yra gerbiama kolektyvo bei įmonės administracijos, vertinama teigiamai kolektyve. Nėra teista bei bausta administracine tvarka (II t., b. l. 8-12).

R. C. pateikė teismui prašymą bei teisiamojo posėdžio metu prašė perduoti jį mamos R. C. atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Mano, kad yra visi Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje nurodyti pagrindai: pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; visiškai pripažino savo kaltę, sutikdamas su visomis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis bei jas pagrindžiančiais įrodymais; dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi; nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiosios P. G. ir be galo apgailestauja, kad nepavyko susitaikyti su nukentėjusiąja; įsipareigoja atlyginti padarytą žalą, konstatuotą teismo sprendimu; pasižada laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios siekė, kad jo neatsargi nusikalstama veika būtų išaiškinta, nuosekliai siekė susitaikyti su autoavarijoje nukentėjusiomis merginomis S. Č., G. M. ir P. G.. Jis atsiprašė nukentėjusiųjų merginų, tačiau pretenzijų nereiškė tik nukentėjusios transporto priemonės Toyota Corolla vairuotoja S. Č. ir keleivė G. M., kurioms žalą atlygino ADB “Lietuvos draudimas”. Iš Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos bei kolegijos dizaino fakulteto, kurioje mokėsi R. C., charakteristikų matyti, kad R. C. nuo pat studijų pradžios pasižymėjo ypatingais gabumais, gerai mokosi, yra pažangus studentas, visas jam skirtas užduotis atlieka laiku ir kokybiškai. Dėstytojų ir draugų tarpe studentas pasižymi kaip ramaus būdo komunikabili ir draugiška asmenybė. Kolegijos dėstytojai ir darbuotojai jokių nusiskundimų dėl R. C. elgesio neturi. Iš UAB “Burokėlis ir krapas”, kuriame dirbo R. C. charakteristikos matyti, kad jis spėjo užsirekomenduoti kaip pareigingas darbuotojas, yra komunikabilus, draugiškas, noriai bendrauja su kolegomis, ramus, taktiškas žmogus. Įmonė teigiamai charakterizuoja R. C. (II 2, b. l. 13-17).

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmoji iš BK 40 str. 2 d. 1 p. nurodytų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Šiuo atveju egzistuoja BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga, kadangi R. C. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.

Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Pripažįstama, jog jis padėjo teisėsaugos institucijoms išsiaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales.

Iš bylos medžiagos matyti, jog R. C. padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma, t.y. jis nenumatė, kad dėl tokio jos elgesio – kelių eismo taisyklių pažeidimo - gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje neneigė padaręs nusikalstamą veiką, besąlygiškai pripažino teismo nustatytos nusikalstamos veikos faktus ir nurodė, jog dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Sužinojęs, jog nukentėjusiosios po autoavarijos buvo sužalotos – skambino joms, bendravo norėdamas padėti, pranešė draudimo bendrovei bei nurodė joms kreiptis į draudimo bendrovę. Nukentėjusiosioms G. M., S. Č. ir E. K. žala atlyginta AB „Lietuvos draudimas“ ir jos pretenzijų neturi. P. G. ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė civilinio ieškinio bei nesikreipė į AB „Lietuvos draudimas“. Tą padarė pateikusi ieškinį teisme bei AB „Lietuvos draudimas“ atlygino dalį prašomos priteisti žalos. Nors P. G. atstovė teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nukentėjusiosios R. C. atsiprašė tik teisiamojo posėdžio metu, tačiau iš byloje esančių duomenų, ištirtų teisiamojo posėdžio metu – R. C. ir P. G. pokalbio, bei R. C. ir jo mamos R. C. duotų parodymų matyti, kad ne kartą buvo skambinta nukentėjusiajai P. G. norint atsiprašyti ir siekiant atlyginti žalą. Tai, jog R. C. ir R. C. skambino R. G. patvirtino ir ji pati bei jos mama D. G.. R. C. P. G. ne kartą atsiprašė ir teisiamojo posėdžio metu.

Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Byloje nustatyta, jog R. C. atlygino 300 Eur neturtinės žalos P. G. (II t., b. l. 161).

Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – egzistuojantis pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. R. C. padarė nusikalstamą veiką būdamas neteistas, taip pat neturėdamas ir administracinės teisės pažeidimų, o tai sudaro pagrindą tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmą kartą padarytas nusikaltimas, nesuponuoja pagrindo manyti, jog jis yra linkęs nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Jis teigė, jog išvadas padarė, žalą, kurią priteis teismas, atlygins. Laikytina, jog jam teigiamą poveikį padarė vien tai, kad byla buvo nagrinėjama teisme.

BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas.

Pažymėtina ir tai, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Kaltinamasis prašė jo laiduotoju paskirti mamą R. C., kuri teisme sutiko būti R. C. laiduotoja. Nustatyta, jog santykiai tarp kaltinamojo ir jos mamos itin artimi. R. C. yra vidurinio išsilavinimo, dirba mados namuose siuvėja – modeliuotoja. Nebausta. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra paprastas žmogus, motina, kuri augina sūnų pagal savo vertybes. Ji visada sūnų moko, kad iš bet kokios situacijos reikia išeiti garbingai. Kadangi sūnus gyvena kartu su ja, ji kiekvieną dieną matosi su sūnumi, su juo bendrauja įvairias klausimais. Tarp jų yra artimas ryšys, jie vienas kitu pasitiki. Su Robertu ji niekada neturėjo jokių problemų. Jis jautrus, geras žmogus. Nurodė, jog R. skausmingai išgyveno avariją, pergyveno, jį tai visą laiką graužė, jis jautėsi kaltas. Ji sūnui daro tik teigiamą įtaką. Nurodo, kad yra nepriekaištingos reputacijos ir verta teismo pasitikėjimo. Iš UAB “Fashion Fame” charakteristikos matyti, kad R. C. dirba įmonėje siuvėja nuo 2013-02-01. Yra atkakli, darbšti, kruopšti ir pareiginga darbuotoja, imli visoms naujovėms ir pasiūlymams. Kaip žmogus yra jautri kitų darbuotojų atžvilgiu, stengiasi išspręsti iškilusias problemas abiem pusėms priimtinu būdu, yra gerbiama kolektyvo bei įmonės administracijos, vertinama teigiamai kolektyve. Nėra teista bei bausta administracine tvarka. Konstatuotina, kad R. C. daro bei galės daryti teigiamą įtaką R. C.. R. C. statusas (R. C. mama), jos apibūdinančios kitos socialinės ir asmeninės savybės leidžia pagrįstai manyti, kad R. C. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti R. C. teigiamą įtaką bei būti laiduotoja, todėl esant visiems BK 40 straipsnyje nustatytiems pagrindams, R. C. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant terminą vieneriems metams.

Dėl civilinių ieškinių.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

P. G. pareiškė civilinį ieškinį atsakovams R. C., AB “Lietuvos draudimas” dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Prašė priteisti iš atsakovų 1765,78 Eur turtinės žalos ir 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško prievolės įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (II t., b. l. 18-118).

2016-05-14 mokėjimo nurodymu Nr. 37, R. C. pervedė P. G. 300 Eur ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šie pinigai yra neturtinei žalai atlyginti (II t., b. l. 161).

Iš 2016-05-16 AB “Lietuvos draudimas” pranešimo apie žalos atlyginimą ir 2016-05-16 gydytojo eksperto išvados matyti, kad P. G. išmokėta 3000 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti ir 120,80 Eur turtinės žalos atlyginimo (II t., b. l. 166-167).

Iš 2016-06-02 AB “Lietuvos draudimas” pranešimo apie žalos atlyginimą matyti, kad draudimas P. G. išmokėjo 1100,35 Eur turtinės žalos atlyginimo (III t., b. l. 115).

2016 m. lapkričo 3 d. teisiamojo posėdžio metu patikslino prašomą priteisti žalą, atsižvelgiant į AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą sumą bei prašė priteisti 788,83 € turtinės žalos atlyginimo ir 4700 € neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala: 296,66 € sudaro negautos pajamos, 492,17 € turtinė žala, kuri liko neatlyginta draudimui išmokėjus viso 268,98 € sumą.

P. G. papildomai prašė prijunti dokumentus bei priteisti 183,55 Eur išlaidas už rankos operaciją, 26,82 Eur kelionės išlaidos už vykimą į Vilnių operacijai ir 4,50 Eur už maitinimąsi klinikoje po operacijos, iš viso – 214,67 Eur. Taip pat pateikė 30 Eur kuro kvitą už vykimą į 2016-05-17 teisiamąjį posėdį (III t., b. l. 60-68).

Iš 2016-11-07 AB “Lietuvos draudimas” pranešimo apie žalos atlyginimą matyti, kad draudimas P. G. išmokėjo 199,22 Eur turtinės žalos atlyginimo (III t., b. l. 129).

Kaip minėta, BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog dėl nusikalstamos veikos padaryta turtinė žala yra baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dalykas, tačiau šiame straipsnyje nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji yra apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalinga pasekmė. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas ir įrodinėjamas byloje.

2016 m. gruodžio 7 d. teisiamojo posėdžio metu, P. G. atstovė, atsižvelgdama į draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą sumą, patikslino civilinio ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti 589,61 Eur turtinės žalos, 4700 Eur – neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Iš papildomų rašytinių įrodymų prijungimo (III t., b. l. 60-68) matyti, kad P. G. pateikė 30 Eur kuro kvitą už vykimą į 2016-05-17 teisiamąjį posėdį, kurį prašė priteisti iš kaltinamojo, todėl patikslintinas P. G. ieškinio reikalavimas: 619,61 Eur turtinei ir 4700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kadangi P. G. atsisakė dalies civilinio ieškinio, kadangi AB „Lietuvos draudimas“ bei R. C. sumokėjo dalį jos prašomo civilinio ieškinio, t. y. 1420,37 Eur turtinės žalos ir 3300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismas priima šioje dalyje ieškinio atsisakymą bei bylą dalyje dėl ieškinio nutraukia (CPK 140 str.)

Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Remiantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta ieškovo pareiga nurodyti įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes (nagrinėjamu atveju – turtinės žalos dydį).

LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2007-05-17 Nr. X-1137 įstatymas numato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį (Įstatymo 15 str. 3 d.). Atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiajam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančių šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo (19 str. 6 d.). Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (19 str. 16 d.).

R. E. įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatomis, įtvirtinančiomis neturtinės žalos nustatymo principus, pažymėtina, kad draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais (Taisyklių 12 p.).

Civiliniu ieškiniu (II t., b. l. 18-118) ieškovė prašė priteisti 1765,78 Eur turtinės žalos atlyginimo ir nurodė, jog jį sudaro: 1) 1249,36 Eur negautos pajamos laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. kovo 21 d.; 2) 516,42 Eur patirti finansiniai nuostoliai. AB „Lietuvos draudimas sumokėjo iš šios sumos: 1) 952,17 Eur negautų pajamų ir 268,98 Eur. Liko nesumokėta iš prašomos sumos – 297,19 Eur negautų pajamų ir 247,44 Eur finansinių nuostolių. Iš prašomų priteisti papildomai 183,55 Eur išlaidas už rankos operaciją, 26,82 Eur kelionės išlaidos už vykimą į Vilnių operacijai ir 4,50 Eur už maitinimąsi klinikoje po operacijos, iš viso – 214,67 Eur. Taip pat pateikė 30 Eur kuro kvitą už vykimą į 2016-05-17 teisiamąjį posėdį (III t., b. l. 60-68), - AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 183,35 Eur už operaciją ir kuro išlaidas nuo namų iki med. diagnostikos centro – 15,87 Eur. Nesumokėjo 10,95 Eur už kelionę iki med. diagnostikos centro, 4,50 Eur išlaidų už maistą ir 30 Eur už vykimą i 2016-05-17 teisiamąjį posėdį.

Iš viso AB „Lietuvos draudimas“ nesumokėjo: 297,19 Eur negautų pajamų; mokamos paslaugos AB „Ortopedijos centras“ 2015-10-23 – 32,58 Eur; elektrostimuliacijos aparatas 2016-03-04 – 130 Eur; Traumel (homeopatinis) 2015-08-11, 2015-08-18 – 5,99 Eur + 7,02 Eur, iš viso – 13,01 Eur; Magvit (maisto papildai) 2015-10-13, 2016-01-28 – 4,99 Eur + 5,57 Eur, iš viso – 10,57 Eur; Hematogenas 2016-01-28 – 0,69 Eur x 4, iš viso – 2,76 Eur; Dopelherz (maisto papildai) 2016-01-28 – 5,24 Eur; Supplin (priešinfekciniai) 2016-02-23 – 10,28 Eur; 1,03 Eur išlaidos paštui (korespondencija ikiteisminio tyrimo įstaigai; 7,28 Eur kopijų darymas baudžiamojoje byloje; 10,95 Eur už kelionę iki med. diagnostikos centro, 4,50 Eur išlaidų už maistą ir 30 Eur už vykimą i 2016-05-17 teisiamąjį posėdį.

Iš SODROS duomenų matyti P. G. darbo užmokesčio bei ligos pašalpos išmokos (III t., b. l. 95-97). Iš byloje esančių bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų matyti, kad P. G. prašo priteisti 1249,36 Eur priskaičiuotinų negautų pajamų, o ne išmokėtinų, todėl AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 952,17 Eur negautų pajamų nedarbingumo laikotarpiu. Suma apskaičiuota kaip išmokėtina, todėl teismas konstatuoja, kad P. G. yra išmokėtos pagrįstos negautos pajamos nedarbingumo laikotarpiu ir priteisti papildomai prašomą 297,19 Eur negautų pajamų sumą nėra pagrindo, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat P. G. prašo priteisti už elektrostimuliacijos aparatą 130 Eur, tačiau į bylą pateikta tik PVM sąskaita faktūra TEI Nr.045481 (II t., b. l. 45), kuri neįrodo, kad už minėtą aparatą yra sumokėta. Mokėjimo nurodymo į bylą nepateikta, todėl ši suma taip pat nepriteistina. Teismas taip pat netenkina prašymo priteisti už Traumel (homeopatinis) 2015-08-11, 2015-08-18 – 5,99 Eur + 7,02 Eur, iš viso – 13,01 Eur; Magvit (maisto papildai) 2015-10-13, 2016-01-28 – 4,99 Eur + 5,57 Eur, iš viso – 10,57 Eur; Hematogenas 2016-01-28 – 0,69 Eur x 4, iš viso – 2,76 Eur; Dopelherz (maisto papildai) 2016-01-28 – 5,24 Eur; Supplin (priešinfekciniai) 2016-02-23 – 10,28 Eur, kadangi į bylą nepateikti medikų išrašyti receptai, įrodantys šių preparatų pirkimo būtinumą bei, kad jie susiję su eismo įvykiu. Taip pat nepriteistina ir 10,95 Eur už kelionę iki med. diagnostikos centro, kadangi draudimo bendrovė už kelionę sumokėjo 15,87 Eur ir ši suma laikytina pakankama.

Atsižvelgiant į tai, jog P. G. patyrė rankos traumą, nosies lūžį, jai priteistinos mokamos paslaugos AB „Ortopedijos centras“ 2015-10-23 – 32,58 Eur, tai pat ir 4,50 Eur išlaidų už maistą po operacijos. Taip pat priteistinos ir 1,03 Eur išlaidos paštui (korespondencija ikiteisminio tyrimo įstaigai; 7,28 Eur kopijų darymas baudžiamojoje byloje ir 30 Eur už vykimą i 2016-05-17 teisiamąjį posėdį. Iš viso iš R. C. P. G. priteistina 75,39 Eur turtinės žalos atlyginimo. P. G. sumokėjo 11,62 (Eur) už bylos kopijų darymą (II t., b. l. 125), todėl iš viso jai priteistina iš R. C. 87,01 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, netenkintina (BPK 115 str., CPK 178 str., 185 str.).

Netenkintinas prašymas priteisti 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško prievolės įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Teismų praktikoje nustatytos procesinės palūkanos yra priteisiamos ir civilinėse bylose, kai žala kyla iš delikto. Procesinės palūkanos yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje pasisakyta, jog procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti yra būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-505/2010).

Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palūkanos, kaip ir delspinigiai, nėra BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padariniai bei netenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos iki visiško prievolės įvykdymo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-648/2016).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo nukentėjusiajai P. G. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o R. C. – 300 Eur, iš viso – 3300 Eur. P. G. prašo priteisti papildomai 4700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į sukeltas pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, spręsdamas apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kilusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinamaisiais aspektais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą ir toliau formuojamą teismų praktiką.

Analizuojamu atveju P. G. klinikiniais duomenimis konstatuotas nosies kaulų lūžis su pertvaros iškrypimu, potrauminė dešinio alkūninio nervo neuropatija bei dešinio peties sąnario kapsulės patempimas ir visa tai įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l.47-48, t. 3, b. l. 71-74). Nukentėjusioji P. G. savo patirtos neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą grindė tuo, kad dėl patirtų sužalojimų, po avarijos pasikeitė viskas. Jos specialybė kineziterapija, t. y. darbas su žmogaus kūnu, o neurochirurgas jai pasakęs, kad ji rankos greičiausiai nevaldys, liepė per šventes niekur nevažiuoti, nors ji turėjo bilietus skristi pas tėtį. Kūčias, Kalėdas šventė viena namuose. Labai blogai jautėsi, negalėjo nei mokytis, nei dirbti. Tik po 2016 m. birželio 13 d. operacijos pradėjo valdyti dešinę ranką, tačiau ranka nėra atsistačiusi 100 procentų. Negali atlikti sunkių darbų, kur reikia jėgos, kruopštumo, nes pirštai tirpsta, po ilgesnio darbo ištinsta. Be to, kadangi dėl nedarbingumo universitete praleido visus mokslo metus, buvo sustabdžiusi studijas, tai šiuo metu atsiskaitinėja už dvejus mokslo metus. Per šias Kalėdas taip pat negalės išvykti pas tėtį, nes turės laikyti dviejų kursų egzaminus. Naktimis nemiegodavo, nuolat verkdavo. Lankėsi ir pas psichologus, pas psichoterapeutą, nes suprato, jog pati viena nebesusitvarkys.

Teismui nekyla abejonių bei sutinka, kad paminėtos aplinkybės nukentėjusiajai sukėlė dvasines kančias, ji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, rankos judėjimo suvaržymus, išgyvenimus ir baimę dėl šio įvykio liekamųjų reiškinių. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad P. G. dėl šio įvykio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jai priežiūra nereikalinga, byloje nenustatyta, jog aptartų neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nukentėjusiosios ateities investicijomis arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, t.y. nusikalstama veika nebuvo siekiama tyčia sužaloti P. G. sveikatą, į kaltinamojo elgesį po eismo įvykio –bandė susiekti su nukentėjusiąją, atsiprašė nukentėjusiosios dėl šio įvykio, geranoriškai atlygino 300 Eur neturtinę žalą. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiosios pareikštas ieškinys dėl papildomai 4700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas. Laikytina, kad AB „Lietuvos draudimas“ P. G. išmokėta 3000 Eur suma ir R. C. – 300 Eur, iš viso – 3300 Eur neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra pakankama, atitinka lygiateisiškumo bei proporcingumo principus, taip pat teismų formuojamą praktiką, pagal kurią kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose, kuriose nesunkiai sutrikdoma asmens sveikata, priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2250 Lt (651,65 Eur) iki 10 000 Lt (2896,20 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.), todėl papildomai prašoma priteisti nukentėjusiosios suma – 4700 Eur neatitinka nei sąžiningumo bei protingumo kriterijų, nei teismų praktikos, ir todėl šis reikalavimas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Nukentėjusioji P. G. prašė priteisti iš viso 964 Eur turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (III t., b. l. 108-113, 133-135). Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl nukentėjusiajai P. G. priteistina 964 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo R. C..

Taip pat Šilalės rajono apylinkės teismas E. K. išmokėjo 17,60 Eur dėl dalyvavimo teisiamajame posėdyje 2016 m. lapkričio 3 d., D. G. – 12,29 Eur ir S. Č. – 12,33 Eur (III t., b. l. 126-128). Šios sumos priteistinos iš kaltinamojo R. C..

Kompaktinis diskas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str.,

nusprendžia:

R. C., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį, atleisti pagal R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą R. C. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti R. C., kad, jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei R. C. laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl S R. C. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. C., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl R. C. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiosios P. G. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dalyje 1420,37 Eur turtinės žalos ir 3300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priimti ir šioje dalyje bylą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš R. C. 87,01 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 964 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiajai P. G..

Kitos nukentėjusiosios P. G. civilinio ieškinio dalies netenkinti.

Priteisti iš R. C. dėl dalyvavimo teisiamajame posėdyje: E. K. - 17,60 Eur, D. G. – 12,29 Eur ir S. Č. – 12,33 Eur.

R. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kompaktinį diską, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.