Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eidvilei Jokubauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei I. A. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

11. bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametės A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologiniai tėvai yra I. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Per laikotarpį, nuo 2020 m. iki 2023 m. lapkričio mėn., atsakovės nepilnamečio vaiko atžvilgiu gauta 7 pranešimai apie galimus teisių pažeidimus: 5 kartus nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai ir 2 kartus konstatuotas galimas smurtas prieš vaiką. Todėl 7 kartus atliktas vaiko situacijos vertinimas, iš kurių 5 kartus nustatyta būtinybė vertinti pagalbos šeimai ir (ar) vaikui poreikį (2020-05-18 5VSV-464; 2022-10-14 5VSV-2111; 2023-02-15 5VSV-614; 2023-08-17 5VSV-3482; 2023-11-08 5VSV-4879) ir 2 kartus nustatytas apsaugos vaikui poreikis (2020-01-29 5VSV-66; 2023-10-18 5VSV-4537). Per minėtą laikotarpį, atsižvelgiant į gautų pranešimų ir nustatytų faktinių aplinkybių pobūdį, 2 kartus inicijuotas laikinas vaiko apgyvendinimas (2023-08-15 5VLA-529; 2023-10-14 5VLA-690) ir 1 kartą inicijuota vaiko laikinosios priežiūros organizavimas vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje (2020-01-29 5VLP-5).

12. Atsakovės šeimai nuo 2020-01-29 inicijuotas atvejo vadybos procesas, bet 2022-09-28 atvejo vadybos procesas buvo nutrauktas, manant, jog šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. Tačiau netrukus, t. y. 2022-10-17, atvejo vadybos procesas buvo atnaujintas ir yra tęsiamas iki šiol. Nuo atvejo vadybos proceso inicijavimo pradžios iki pat šiol, šeimai pagalbos planas, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes bei įvertinus poreikį, keistas ir (ar) koreguotas 13 kartų.

13. Byloje taip pat nustatyta, kad nuo 2017m. spalio mėn. A. M. gyveno su motinos seserim dvyne V. K.-S. Motina I. A. buvo visiškai nusišalinusi nuo savo dukros priežiūros – neišlaikė materialiai, nesidomėjo, nesirūpino nei vaiko ugdymu, nei sveikatos priežiūra. I. A. šeimai buvo inicijuotas MK darbas, po kurio Skyriaus specialistai priėmė sprendimą grąžinti A. M. į mamos šeimą.

14. Šeimai buvo teikiama socialinių įgūdžių, ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga ir atvejo vadybos procesas. Fiksuojant teigiamus pokyčius, nustačius, kad šeima geba savarankiškai spręsti kylančias problemas, 2022-09-28 šeimai nutraukta socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga ir užbaigtas atvejo vadybos procesas.

15. Teikiant socialinės priežiūros paslaugą socialinės darbuotojos pastebėtos pagrindinės šeimos problemos: pozityvios tėvystės įgūdžių stoka auginant ir auklėjant paaugliško amžiaus vaiką, konfliktiniai tėvų ir dukros tarpusavio santykiai, kylantys sunkumai dėl dukters maištingo elgesio, A. M. psichoemocinės būsenos sunkumai, savižala. 2023-11-15 vykusio atvejo vadybos posėdžio metu nutarta tęsti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Posėdyje dalyvavo I. A. ir A. A.. I. A. nurodė, jog teismo nutartis turėtų būti 2023-11-17, moteris nurodė, jog galutinio teisėjo sprendimo pasakyti negali, tačiau teismo posėdžio metu išreiškė pageidavimą ir pritarimą, kad A. būtų paimta iš šeimos. Atsakovė pasidalino, jog pradėjo dirbti, abu su sutuoktiniu yra gan užimti, su MK kontakto nepalaikė, nebuvo nei laiko, nei noro. Šiuo metu nemato dukrai galimybės grįžti į šeimą ne dėl paties grįžimo fakto, bet dėl galimų pasekmių, kadangi yra dar du maži vaikai, o pas ją atsirado dar papildomų problemų. I. A. teigė dėję visas įmanomas pastangas, tačiau A. turi suprasti, kad bet kur atsidūrus bus taisyklės, kurių reikia laikytis. Moteris nurodė, jog pagalbą priima ir jos nori, tačiau nori, kad priemonės būtų taikomos ne tik tėvams, bet ir dukrai, kad ji kartu dalyvautų visame procese. Tačiau Atsakovės šeimoje situacija progresavo nežymiai, motina stengėsi įgyvendinti plane numatytas pagalbines priemones, tačiau tai nedavė siekiamų rezultatų ir situacija šeimoje išliko problemiška. Paauglystės laikotarpis visiškai išbalansavo šeimą. Mama darbuotojams neskambina, dukra nesidomi, bet reikiamus medikamentus dukrai nuperka, pristato į Skyrių. Šeima informuota, jog laikinosios globos tikslas – vaiko grįžimas į šeimą, tačiau jei šeimoje nevyksta teigiami pokyčiai, ko kol kas ir nesimato, kad šeima dėtų pastangas, tada Skyriaus specialistai kreipiasi į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo.

16. 2023-11-17 Teismas civilinėje byloje Nr. eS2-10480-676/2023 priėmė nutartį, kuria leido paimti vaiką A. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos motinos I. A.. Gavus leidimą paimti nepilnametį vaiką iš įstatyminių atstovų, Skyrius iniciavo laikinosios rūpybos procesą. Klaipėdos miesto savivaldybės 2023-11-28 mero potvarkiu nustatyta likusiai be tėvų globos (rūpybos) A. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikinoji globa (rūpyba) nuo 2023-12-04. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini). A. nuomonė dėl A. grįžimo kategoriška, jis nebenori, kad mergaitė gyventų kartu. Anot soc. darbuotojos, mamos ir patėvio nuostata dėl vaiko grįžimo šiai dienai yra neigiama, vaikui sugrįžus į šeimą nebūtų geriau.

17. Klaipėdos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) mero potvarkiu nustatyta likusiai be tėvų rūpybos A. M. laikinoji rūpyba nuo 2024-03-04. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini). Dukros prieraišumas motinos atžvilgiu yra stipriai pakitęs dėl vis pasikartojančio motinos atstūmimo.

18. Vaiko teisių skyrius nurodo, jog I. A. kategoriška vaiko atžvilgiu ir nebemato dukters savo šeimoje. Mama nesinaudoja rekomenduota pagalba, neieško būdų ryšiui su dukra atkurti. Ir mamos, ir patėvio nuostata dėl vaiko grįžimo į šeimos namus yra neigiama.

19. Vertinant susiklosčiusią situaciją pirmiausia pažymėtina tai, jog tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.155 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų: 1) tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

20. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko(-ų) teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku (-ais) susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo (-ų) interesus. CK 3.161 straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, taip pat turi būti vertinami ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys tėvų veiksmai.

21. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareigų apimtis neapsiriboja tik ne nuolatinio pobūdžio domėjimusi vaikais, deklaruojamu siekiu bendrauti ar palaikyti ryšį, ypač kai tėvo ar motinos veiksmai šiais aspektais akivaizdžiai deklaratyvūs bei nepagrindžia tinkamo tėvų pareigų vykdymo. Tėvai turi auginti vaikus tenkindami ir jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius, užtikrinti auklėjimą bei ugdymą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vaiko (-ų) poreikių identifikavimas yra vienas iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

22. Teismas pažymi, kad kai tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, valstybė visų pirma siūlo tėvams pagalbą nepaimdama iš šeimos vaikų. Tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikai negali laukti neapibrėžtą laiką, vaikų poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomiems, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kas dieną, todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, vaikai paimamas iš šeimos. Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaiko sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, psichologinių problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Nagrinėjamoje byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, liudijančių, kad atsakovė tinkamai nesuvokia savo kaip motinos pareigų.

23. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad situacija šeimoje išlieka nepakitusi, tam, kad galėtų vaikas grįžti į šeimą, nesiimama jokių veiksmų. Atsakovė ryšio su vaiku atkurti, stiprinti nebando, nerodo iniciatyvos užmegzti artimesnių, draugiškesnių santykių su vaiku, jog mergaitė norėtų grįžti į šeimą, nebendrauja su laikinu vaiko rūpintoju. Nuo to laiko, kai vaikui nustatyta laikinoji rūpyba, išlaikymo neteikia. Atsakovė faktiškai nepripažįsta egzistuojančių problemų bei nesiekia jų spręsti. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nėra pasirengusi susigrąžinti ir pati auginti dukrą.

24. Atsakovė savo vaiku nesirūpina, negali vaikui užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų, saugios, stabilios aplinkos, nuolatinės priežiūros ir išlaikymo, emocinio stabilumo, stabilios psichologinės būsenos, sveikatos priežiūros, kas sudaro pagrindą teigti, jog yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų.

25. Ištyrus byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas vaikui, vaiku nesirūpina (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) ir byloje nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškinį ir neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią dukters A. M. atžvilgiu.

26. Pažymėtina, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

27. Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

28. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

29. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2, 6 dalys).

30. CPK 4961 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

31. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

32. Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, nustatoma nuolatinė globa (CK 3.256 straipsnis).

33. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis).

34. Ieškovė prašo iki teismo sprendimo dėl A. M. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su pagal Klaipėdos miesto savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkį, su paskirtu laikinuoju rūpintoju, rūpybos vietoje bei paskirti jį išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju. Vaiko laikinos globos metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, pagal teismui pateiktą vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktą, vaiko laikinoji globa vykdoma tinkamai.

35. Esant tokioms aplinkybėms iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, A. M. gyvenamoji vieta nustatoma su Klaipėdos miesto savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtais laikinaisiais globėjais.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

36. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

37. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

38. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

39. Nagrinėjamu atveju ieškovė, gindama vaiko interesus, prašo priteisti iš atsakovės I. A. nepilnametei dukrai išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės. Ieškinio pareiškimo dieną Lietuvos Respublikoje patvirtinta minimali mėnesinė alga buvo 840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius. Prašoma priteisti suma neviršija minėto orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius ir 317 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (633 Eur / 2 = 316,50 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

40. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).

41. Pagal bylos duomenis, atsakovė dirba UAB „Lidl Lietuva“, gauna nuolatines pajamas. Duomenų, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų ar jai būtų nustatytas ribotas darbingumas, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma (250 Eur) neviršija orientacinio vienos minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydžio, atsakovė turi dar išlaikytinių, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu, ieškovės prašymas tenkintinas – iš atsakovės I. A. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai A. M. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės.

42. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

43. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

44. Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Iš atsakovės priteistinas 68 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

45. Teismas šioje byloje patyrė 23,79 išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

46. Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 268 – 270 straipsniais, 402, 406 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 4 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, A. M. gyvenamąją vietą nustatyti su Klaipėdos miesto savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtu laikinuoju globėju, paskiriant jį nepilnamečio vaiko A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų administratoriais.

Priteisti iš atsakovės I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimą dėl motinos valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.