Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Registrų centro Kauno filialas 2019 m. vasario 21 d. raštu Nr. S-11580(303.19E) (toliau – 2019 m. vasario 21 d. raštas) bei 2019 m. kovo 15 d. raštu „Dėl valstybės įmonės Registrų centro 2019 m. vasario 21 d. rašto Nr. S-11580 (303.19E) papildymo“ (toliau – 2019 m. kovo 15 d. raštas) pareiškėją informavo, kad viešame registre Buto kadastriniai duomenys įregistruoti pagal 2018 m. rugsėjo 13 d. K. V. prašymą, prie kurio buvo pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, statinio individualus projektas bei Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. Pareiškėja taip pat buvo informuota, kad Nekilnojamo registro tvarkytojas minėtų dokumentų pagrindu įregistravo pakeistus registro duomenis apie (duomenys neskelbtini) Buto ploto pakeitimus. Pareiškėjai taip pat buvo nurodyta, jog 2012 m. paprastojo remonto projektas Nr. 2012-PER-04 (toliau – 2012 m. paprastojo remonto projektas) suderintas su Kauno miesto savivaldybės administracija ir yra patalpintas registro skaitmeniniame dokumentų archyve, o 2018 m. rugpjūčio 8 d. kadastriniai duomenys atitinka skaitmeniniame dokumentų kopijų archyve saugomos 2018 m. rugpjūčio 8 d. elektroninės Buto kadastro duomenų bylos ir 2018 m. rugsėjo 13 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 duomenis.

Pareiškėja pažymi, jog atsakovė neatsižvelgė, jog nepaisant pareiškėjos kelis kartus teiktų prašymų ir Registrų centro Kauno filialo teiktų atsakymų, tik iš 2019 m. kovo 29 d. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-19543 (14.1 E) (toliau – 2019 m. kovo 29 d. raštas) pareiškėja sužinojo, kad Buto kadastro duomenų byloje 2012 m. paprastojo remonto projektas nepatalpintas. Pareiškėja teigia, kad būtent nuo šio momento jai tapo žinoma apie tai, kad kadastro duomenys patikslinti nesant vienam iš duomenų įregistravimo pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. CSPR-178, kuriuo ji netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Registrų centro Kauno filialo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Registrų centro Kauno filialas 2018 m. rugsėjo 17 d. patenkino K. V. prašymą dėl Buto kadastro duomenų pakeitimo ir Nekilnojamojo turto registre įregistravo Buto kadastro duomenis pagal pateiktus dokumentus. Buto kadastro duomenų tikslinimo (daikto registravimo) pagrindu nurodyta: 2018 m. rugpjūčio 8 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2018 m. rugsėjo 13 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 (el. b. l. 20–23).

Pareiškėja 2019 m. balandžio 30 d. Komisijai pateikė skundą dėl Registrų centro Kauno filialo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei 2019 m. balandžio 30 d. prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo. Komisija Sprendimu Nr. CSPR-178 netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą (el. b. l. 12–14).

Komisija Sprendime Nr. CSPR-178 konstatavo, kad 2019 m. sausio 3 d. pareiškėjai buvo pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys apie tai, kad yra pakeisti K. V. Buto kadastro duomenys. Registrų centro Kauno filialas 2019 m. vasario 21 d. pareiškėjos atstovei advokatei A. V. pateikė išsamų atsakymą į pareiškėjos 2019 m. vasario 12 d. prašymą „Dėl netikslių ir klaidingų kadastro duomenų“. Komisija vertino, kad 2019 m. vasario 21 d. yra laikytina pareiškėjos skundo dėl Registrų centro Kauno filialo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo padavimo termino pradžios data, nuo kurios turi būti skaičiuojamas vieno mėnesio skundo Centriniam registratoriui padavimo terminas, kurį pareiškėja praleido, nes skundą pateikė tik 2019 m. balandžio 30 d. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pažymėjo, kad iš pareiškėjos Registrų centro Kauno filialui 2019 m. vasario 12 d. pateikto prašymo turinio matyti, kad pareiškėjai jau buvo žinoma apie visus skundžiamo sprendimo turinį sudarančius elementus – sprendimo priėmimo datą, sprendimo pagrindus ir sprendime nustatytas teises ir pareigas, be to pareiškėja 2019 m. vasario 12 d. prašyme jau pateikė savo vertinimą dėl priimto Registrų centro Kauno filialo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo ir jo pagrįstumo. Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjos argumentai, jog terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. balandžio 3 d., nevertinti kaip objektyvios aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjos valios, kurios laiku sutrukdė pateikti skundą Centriniam registratoriui.

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. To paties įstatymo 31 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas Centrinio registratoriaus sprendimu, jeigu šis terminas praleistas dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis. Tokiu atveju kartu su skundu Centriniam registratoriui privaloma pateikti ir pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, nurodant termino praleidimo priežastis, kurios, pareiškėjo manymu, pripažintinos svarbiomis. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) laikosi pozicijos, kad tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą (LVAT 2008 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-77/2008, 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2504/2011, 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2571/2011, 2014 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-728/2014). Taip pat teismų praktikoje pažymėta, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-187/2012).

LVAT savo jurisprudencijoje taip pat nuosekliai laikosi nuostatos, kad sprendžiant klausimą, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, turi būti įvertinta, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios (LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2064/2012, 2014 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-728/2014, 2016 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2203-520/2016).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja, atstovaujama advokatės A. V., 2019 m. sausio 3 d., gavusi Nekilnojamojo turto registro duomenis apie Buto kadastro duomenų pakeitimą, kuriuose buvo nurodyti Buto kadastro duomenų patikslinimo registravimo pagrindai (2018 m. rugpjūčio 8 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2018 m. rugsėjo 13 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1), 2019 m. vasario 12 d. pateikė prašymą Registrų centro Kauno filialui „Dėl netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų”. Iš šio prašymo turinio akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjai jau buvo žinoma apie visus skundžiamo Registrų centro Kauno filialo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo turinį sudarančius elementus – sprendimo priėmimo datą, sprendimo priėmimo pagrindus ir sprendimu nustatytas teises bei pareigas. Šiame prašyme pareiškėja nurodo, jog jai 2019 m. sausio 18 d. buvo sudaryta galimybė susipažinti su archyvinių bylų medžiaga ir išduotos medžiagos kopijos. Be to, pareiškėja minėtame prašyme pateikia Registrų centro Kauno filialo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo ir dokumentų, kurie buvo kadastro duomenų keitimo pagrindas, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą. Iš bylos duomenų matyti, jog Registrų centro Kauno filialas 2019 m. vasario 21 d. raštu pateikė išsamų atsakymą į pareiškėjos 2019 m. vasario 12 d. prašymą „Dėl netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų“ bei išaiškino pareiškėjai Registrų centro Kauno filialo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo apskundimo tvarką (el. b. l. 26–29).

Nustatytų aplinkybių kontekste daroma išvada, kad Komisija pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėja apie Registrų centro Kauno filialo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą vėliausiai sužinojo 2019 m. vasario 21 d. ir būtent ši diena laikytina skundo dėl šio sprendimo ginčijimo padavimo termino pradžios data, nuo kurios turi būti skaičiuojamas vieno mėnesio padavimo terminas. Pareiškėja skundą pateikė 2019 m. balandžio 30 d.

Pareiškėja svarbia priežastimi, dėl ko kreipėsi į Komisiją tik 2019 m. balandžio 30 d., t. y. praleidusi vieno mėnesio terminą nuo sužinojimo apie skundžiamą sprendimą, nurodo tai, kad tik 2019 m. kovo 25 d. pareiškėjai tapo prieinama informacija apie skundžiamą sprendimą, pareiškėjos atstovei nuvykus susipažinti su archyvinės bylos medžiaga. Pareiškėja taip pat nurodo dar vieną sužinojimo apie skundžiamo sprendimo bei Buto duomenų įregistravimo pagrindus datą – 2019 m. balandžio 3 d., kuomet pareiškėjai buvo paruošti atsiimti dokumentai, kurių pagrindu buvo Nekilnojamojo turto registre pakeisti Buto kadastro duomenys.

Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai – savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LVAT 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). LVAT yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-858-36/2012). Teismas pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėją kreipiantis į Registrų centro Kauno filialą atstovavo profesionali teisininkė – advokatė, kuriai, kaip profesionalei, turėjo būti žinoma ir buvo žinoma terminų skundui pateikti skaičiavimas. Teismas kritiškai vertina pareiškėjos argumentus, kad pareiškėjai tik po 2019 m. balandžio 3 d. tapo prieinama visa informacija apie Registrų centro Kauno filialo 2018 m. rugsėjo 17 d. priimtą sprendimą, kadangi tik 2019 m. balandžio 3 d. pareiškėjai buvo pateikti dokumentai iš elektroninės bylos, reikalingi siekiant objektyviai įvertinti ar Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Kaip minėta, šiuos pareiškėjos argumentus paneigia pačios pareiškėjos 2019 m. vasario 12 d. raštas Registrų centro Kauno filialui, kuriame pareiškėja pasisakė dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertindama Buto kadastro duomenų keitimo pagrindus. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja ketino susipažinti su papildomais dokumentais ir atlikti jų vertinimą, nėra laikytina aplinkybe, kuri objektyviai trukdė pateikti skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo ir nėra pagrindas pripažinti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių.

Be to, kaip minėta, pareiškėjos 2019 m. vasario 12 d. rašte Registrų centro Kauno filialui nurodytos aplinkybės apie susipažinimą su archyvinėmis bylomis 2019 m. sausio 18 d., paneigia pareiškėjos argumentus dėl kitokios (vėlesnės) sužinojimo datos apie ginčijamą sprendimą ir jo turinį.

Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teigimu, jog ji Registrų centro Kauno filialo 2019 m. vasario 21 d. raštu buvo nepagrįstai suklaidinta dėl skundžiamo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo įregistravimo pagrindų. Pareiškėja skunde nurodo, jog būtent dėl dokumentų trūkumo (2012 m. paprastojo remonto projekto Nr. 2012-PER-0-04) kadastro duomenų archyvinėje byloje, pareiškėja neturėjo objektyvios galimybės patikrinti, ar atitinkamai pagal statybos darbų pobūdį užpildyta deklaracija, kuri buvo pateikta registrui. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti pareiškėjos argumentai, priešingai nei teigia pareiškėja, patvirtina, kad pareiškėjai skundžiamas sprendimas ir jo turinio elementai buvo žinomi, o pareiškėja tik analizavo ir vertino Buto kadastro duomenų archyvinėje byloje esančius dokumentus bei jų teisėtumą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad minėti pareiškėjos veiksmai netrukdė pareiškėjai kreiptis į Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją dėl galimai pažeistų teisių gynimo.

Pareiškėjos nurodyti argumentai dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 2 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI-3554-554/2019, konstatuotos aplinkybės dėl 2012 m. paprastojo remonto projekto teisėtumo, neturi esminės įtakos sprendžiat šios bylos ginčą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Taigi tuo atveju, jei esant pagrindui įstatymų nustatyta tvarka būtų nuginčyti Buto kadastrinių duomenų pakeitimo įregistravimo pagrindai (Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1), tai būtų savarankiškas pagrindas nekilnojamojo turto registratoriui išregistruoti 2018 m. rugsėjo 17 d. atliktą Buto kadastro duomenų tikslinimą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taigi sprendžiant pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinta, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje (toliau – ABTĮ) nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (LVAT 2013 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. A492-163/2013).

LVAT yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (LVAT 2012 m. balandžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Teismas pabrėžia, kad VAĮ įtvirtina individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklę, kuri yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai. Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse (LVAT 2013 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013). LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Teismo vertinimu, pareiškėjos ginčijamas Sprendimas Nr. CSPR-178 atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek specialųjį teisinį reglamentavimą – Nekilnojamojo turto registro įstatymą. Teismas pabrėžia, kad savo sprendimą Centrinis registratorius pagrindė nustatytomis faktinėms aplinkybėmis ir teisės aktų normomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamas Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. CSPR-178 pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti skunde išdėstytais motyvais bei atnaujinti skundo padavimo terminą nėra pagrindo.

Pareiškėja prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.