- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-02
- Bylos Nr.
- eI-3554-554/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00257-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- K. V.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant pareiškėjo – (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovams: pirmininkui V. S., advokatei A. V.,
atsakovo - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei L. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. vasario 5 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti 2019 m. sausio 4 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimą (raštą) Nr. 2D-226;
2) įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos 2018 m. gruodžio 5 d. prašymą ir atlikti administracinę procedūrą dėl galimai savavališko statybos (duomenys neskelbtini) (senamiestis) tyrimo, patikrinti, ar statybos dalyvių veiksmai atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir atlikti statybą leidžiančių ir įteisinančių dokumentų teisėtumo patikrinimą, o nustačius pažeidimus - imtis kitų veiksmų nustatytų pažeidimų pašalinimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat pareiškėjos atstovai paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2018 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu, kuriuo prašė atlikti išplėstinį (duomenys neskelbtini) buto savavališkos statybos tyrimą, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusius faktus, nustatyti statybos reglamento pažeidimus ir įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2018 m. gruodžio 17 d. atsakovas pareiškėjui jau buvo pateikęs atsakymą Nr. 2D-18296-(15.2), tačiau jame tik formaliai nurodė, kad viešo registro ir kadastro duomenys yra tikri, kol nėra nuginčyti ir dėl ko pažeidimų pagal prašymą nenustatyta.
Nurodė, kad 2019 m. sausio 4 d. atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. lapkričio 15 d. pateiktą informaciją ir 2018 m. gruodžio 5 d. prašymą, pateikė pareiškėjui atsakymą - 2019 m. sausio 4 d. raštą Nr. 2D-226. Pareiškėjas mano, kad atsakovo Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, neįvykdytos priskirtos pareigos, netinkamai pateiktas ir sprendimo pagrindimas. Sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvius reikalavimus ir pareigas, numatytus Viešojo administravimo įstatymo 8 str., Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 8 str., 10 str. 1-3 d., 11 str. 3-6 d., 11 str. 12-13 d., Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 9-12 punktų reikalavimus. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai, iš esmės net neatlikęs pareiškėjo prašymo ir jame pateiktos informacijos bei dokumentų patikros, nevertino statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo ir statybos patikrinimo pagal pareiškėjo prašymą, priėmė skundžiamą Sprendimą. Tai lėmė formalų aplinkybių įvertinimą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimą ir neteisėto Sprendimo priėmimą. Kaip matyti iš Sprendime nurodytos patikrinimo datos (2018-11-07), jokia procedūra dėl pareiškėjo 2018 m. gruodžio 5 d. prašyme nurodytų aplinkybių nebuvo atliekama apskritai, nepaisant to, kad prašyme pareiškėjas nurodė naujai sužinotas (paaiškėjusias) aplinkybes dėl statybos dalyvių galimai neteisėtų veiksmų pažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (nurodyto buto ploto neteisėto išplėtimo palėpės (bendro naudojimo dalies) sąskaita, bendro naudojimo objektų sunaikinimo, statybą leidžiančių ir įteisinančių dokumentų neteisėtumą patvirtinančias aplinkybes, kitus nurodytus galimus pažeidimus, aplinkybes ir lėmė kreipimąsi atlikti statybos ir statybą leidžiančių dokumentų patikrinimą, kaip tą numato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Šiuo atveju, nebuvo atliktas statybos patikrinimas, dėl ko nebuvo surašytas statybos patikrinimo aktas, nebuvo atlikti privalomi atlikti veiksmai, kas lėmė ir teisės pažeidimų nenustatymą – t. y. neteisėto skundžiamo Sprendimo priėmimą.
Pabrėžė, kad Viešojo administravimo 8 str. 1 d. nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, faktais ir teisės aktų nuostatomis ir jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Atsakovas neatliko administracinės procedūros dėl galimai savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) (senamiestis) tyrimo, nepatikrino, ar statybos dalyvių veiksmai atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, net neatliko statybą leidžiančių ir įteisinančių dokumentų teisėtumo patikrinimo, nepateikė motyvuoto ir faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis pagrįsto atsakymo dėl prašyme nurodyto reikalavimo.
Akcentavo, kad atsakovas neatliko naujai paaiškėjusių - prašyme nurodytų aplinkybių patikrinimo ir formaliai atkartojo 2018-12-17 rašto Nr. 2D-18296-(15.2) turinį. Faktai, kad statybos dokumentai nėra suderinti su Kultūros paveldo departamentu (gyvenamasis namas patenka į saugomą teritoriją), o registre atsiradę naujos kadastro bylos duomenys patvirtina ne tik galimai neteisėtu būdu įteisintus neteisėtos statybos padarinius, tačiau ir statybos dalyvių veiksmus, neatitinkančius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei statybą leidžiančių ir įteisinančių dokumentų neteisėtumą, taip ir liko netirti ir nevertinti, netyrė ir nevertino namo ventiliacinių kaminų išgriovimo veiksmų, kitų statybos padarinių faktinio neatitikimo pateiktam statybos projektui. Patikrinimas, kurio rezultatais motyvuojamas Sprendimas, buvo atliktas 2018-11-07 ir grindžiamas ankstesnių patikrinimų (2013 m., 2014 m., 2018 m.) medžiaga (2018-12-17 raštas Nr. 2D-18296-(15.2 Be to, vėliau buvo atlikti nauji pertvarkymai ir statybos darbai, o Registrų centre įrašas dėl remonto atsirado tik 2018 m. rugsėjo mėnesį. Dėl pareiškėjo prašyme nurodytų pažeidimų nebuvo pasisakyta ir atsakovo 2013-05-30 rašte Nr. (15.18)-2D-8588, 2014-02-13 rašte Nr. (15.18)-2D-2411, 2018-12-13 (17) rašte Nr. (15.2)-2D-182 96, kuriais yra grindžiamas Sprendimas. Atsakovas, nepagrįstai neatlikęs statybą leidžiančių ir įteisinančių dokumentų teisėtumo patikrinimo, priėjo neteisėtos išvados, kad visi nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. perrašė įstatymo nuostatas, tačiau jokio tyrimo neatliko. Viešo registro duomenų įrašai atlieka tik duomenų išviešimo funkciją, tuo tarpu statybą įteisinančių dokumentų ir faktinių statybos padarinių teisėtumas yra viena iš valstybinės statybos priežiūrą vykdančios institucijos - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos funkcijų, numatytų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str., 10 str. bei 11 str. Neatlikus tyrimo, ar statybos dalyvių veiksmai atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, neatlikus statybą leidžiančių ir įteisinančių dokumentų teisėtumo patikrinimo, buvo priimtas Sprendimas, užkertantis kelią pareiškėjui ginti pažeistus pareiškėjo atstovaujamų namo butų savininkų interesus. Skundžiamu Sprendimu nepagrįstai buvo apribota galimybė pareiškėjui teisinėmis priemonėmis siekti, kad būtų apgintos pažeistos (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos narių teisės, o naujai paaiškėjusios aplinkybės objektyviai įvertintos nebuvo. Pareiškėjo manymu, pats 2012 metų statybos remonto darbų projektas neatitinka taikytinų teisės aktų reikalavimų, todėl statybos darbai atlikti jo pagrindu turi būti kompleksiškai vertinti, o nustačius pažeidimus - priimami atitinkami sprendimai dėl tokių neteisėtų statybos dokumentų ir (ar) statybos darbų padarinių pašalinimo. Atsakovas šiurkščiai pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus: Viešojo administravimo įstatymo 8 str., Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 8 str., 10 str. 1-3 d., 11 str. 3-6 d., 11 str. 12- 13 d., Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 9-12 p.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad Inspekcijos Kauno skyrius 2011 m. lapkričio 21 d. gavo UAB „Žaidas“ 2011-11-16 raštą, kuriuo Inspekcija informuojama, kad (duomenys neskelbtini), virš (duomenys neskelbtini) buto buvo atlikta namo stogo rekonstrukcija. Inspekcijos Kauno skyriaus specialistė atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, 2011-12-05 surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-4449. Inspekcijos Kauno skyrius 2011-12-15 raštu Nr. (15.38)-2D-16950 informavo UAB „Žaidas“, kad nenustatyta, kas ir kada atliko 2011-11-16 rašte minimus statybos darbus. Inspekcija 2012-12-10 gavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) Kauno teritorinio padalinio 2012-12-06 raštą Nr. 2K-2629 „Dėl (duomenys neskelbtini), stogo ir ventiliacijos kamino“. Be to, 2012-12-14 elektroniniu paštu gavo pareiškėjo skundą dėl (duomenys neskelbtini) buto galimos savavališkos rekonstrukcijos: stogo dangos pakeitimo iš čerpinės į skardinę, buto ploto padidinimo palėpės sąskaita, didesnės galios nei projekte numatyta, radiatorių įsirengimo, ventiliacijos vamzdžio išvedimo į bendro naudojimo palėpę. Inspekcijos Kauno skyriaus specialistė atliko statybos patikrinimą ir 2013-01-08 surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-33. Inspekcijos Kauno skyrius 2013-02-21 raštu Nr. KL2-55 „Dėl stogo dangos keitimo ir statybos darbų bute“ kreipėsi į buto Nr(duomenys neskelbtini) savininkę su prašymu pranešti, kada galima patekti į buto patalpas, kuriose atlikti galimai savavališki statybos darbai. Inspekcijos Kauno skyrius 2013-04-22 raštu Nr. (15.18)-2D-6202 „Dėl stogo dangos keitimo ir statybos darbų bute“ Kauno miesto savivaldybės administraciją, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinį ir pareiškėją informavo, kad į skunde nurodytą butą Nr. (duomenys neskelbtini) patekti nepavyko, be to, nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, gyvenamųjų namų naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybės administracija, kuriai Statybos įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 6 punktas suteikia teisę kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas ir paprašė Kauno miesto savivaldybės administraciją atlikti faktinių duomenų patikrinimą bute, kuriame atlikti galimai savavališki statybos darbai. Nustačius, kad bute atliktiems statybos darbams yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau jis nėra gautas, nedelsiant informuoti Inspekcijos Kauno skyrių.
Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės filialo Centro seniūnija 2013-05-14 raštu Nr. 04-2-147 pranešė, kad dėl virš buto (duomenys neskelbtini) pakeistos namo dalies stogo dangos, padidinto buto ploto ir statybinių atliekų laikymo palėpėje, vizualiai nenustatyta, kad po stogo remonto buvo susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir, kad gali kilti statinio griūties grėsmė, ir dėl patekimo į buto patalpas siūlo kreiptis į policijos nuovadą pareiškėjui. Seniūnija 2013-05-14 raštu informavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2011-06-30 raštu pritarė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo dangos keitimo lietaus nuvedimų sistemų, stogo dalių apskardinimo ir fasado karnizų remonto projektui (statytojas – UAB „Žaidas)“.
Pabrėžė, kad Inspekcijos Kauno skyrius 2013-05-30 raštu Nr. (15.18)-2D-8588 „Dėl stogo dangos keitimo ir statybos darbų bute“, KPD Kauno teritorinio padalinį ir pareiškėją informavo, kad 2013-01-08 atliko statybos patikrinimą vietoje. Šiame rašte smulkiai išdėstė visus faktinius duomenis bei situacijos teisinį reglamentavimą. Šio atsakymo pareiškėjas teismui neskundė ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais. Inspekcijos Kauno skyrius 2014-08-13 gavo pareiškėjo 2014-08-09 paklausimą elektroniniu paštu dėl galimai savavališkai atliktų statybos darbų gyvenamojo namo bute (duomenys neskelbtini) ir patekimo į butą. Inspekcijos Kauno skyriaus 2014-02-13 raštu Nr. (15.18)-2D-2411 „Dėl prašymo“ pareiškėjas buvo informuotas, kad į jo keliamus klausimus jam buvo atsakyta 2013-05-30 raštu Nr. 15.18)-2D-8588 „Dėl stogo dangos keitimo ir statybos darbų bute“. Šio atsakymo pareiškėjas Teismui neskundė ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.
Šalies argumentai
Akcentavo, kad pareiškėjas 2013-08-22 patikslintu ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Kauno apylinkes teismas 2013-12-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2152-199/2013, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos ieškinį, pareiškėjo ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė. Pareiškėjui apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą, Kauno apygardos teismas 2014-05-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-809-436/2014 Kauno apylinkės teismo 2013-12-16 sprendimą paliko nepakeistą. Šioje byloje iš esmės buvo nagrinėjami tie patys klausimai, kuriuos pareiškėjas kelia atsakovui pateiktame savo 2018 m. gruodžio 5 d. prašyme.
Nurodė, kad Inspekcijos Kauno skyriuje 2014-10-24 vėl buvo gautas pareiškėjo 2014-10-22 prašymas „Dėl galimai savavališkos statybos“, kuriame pareiškėjas prašė ištirti aplinkybes, kuriomis 2008 metais adresu (duomenys neskelbtini), buvo pakeista stogo danga iš čerpių į skardinę, keičiant stogo konstrukciją, pažeidžiant laikančiąsias stogo konstrukcijos dalis, pažeidžiant laikančiąsias perdangos konstrukcijas, galimai pertvarkant nešančias pertvaras buto viduje. Buto plotas virš kurio pakeista stogo danga ir konstrukcija, yra padidintas ir skiriasi nuo įregistruoto VĮ Registrų centras. Inspekcijos Kauno skyrius 2014-12-16 raštu Nr. (15.2)-2D-19772 informavo pareiškėją, kad į 2014-10-22 prašyme keliamą klausimą Inspekcijos Kauno skyrius atsakė 2013-05-30 raštu Nr. (15.18)-2D-8588 „Dėl stogo dangos keitimo ir statybos darbų bute“ ir jo prašymo nagrinėjamas nutraukiamas. Šio atsakymo pareiškėjas Teismui neskundė ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.
Inspekcija 2014-12-17 vėl gavo pareiškėjo elektroninį pranešimą „Apie Inspekcijos tarnautojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, netinkamą pareigų vykdymą, piktnaudžiavimą suteiktais įgaliojimais ar apie veiksmus, susijusius su korupcija“ t. y. „Dėl atsisakymo ištirti savavališkos statybos faktą, pastate esančiame kultūros paveldo teritorijoje. Inspekcija 2014-12-22 raštu Nr. 2D-20038 „Dėl Jūsų 2014-12-17 pranešimo“, informavo pareiškėją apie anksčiau atliktus visus veiksmus. Atsakovas 2014-12-16 rašte Nr. (15.2)-2D-19772 pareiškėjui nurodė, kad vadovaudamasis Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, 41.1 punktu jo prašymo nenagrinės. Šio atsakymo pareiškėjas teismui neskundė ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.
Nurodė, kad Inspekcijos Kauno departamentas 2018-10-22 gavo KPD Kauno skyriaus 2018-10-19 raštą Nr. (1.29.-K)2K-1241 „Dėl statybų (duomenys neskelbtini)“, kuriuo Inspekcija buvo informuota, kad KPD Kauno skyrius gavo pareiškėjo 2018-10-15 prašymą „Dėl neteisėtos stogo rekonstrukcijos įvertinimo“. Pareiškėjui, į jo 2018-10-15 prašymą Inspekcijos Kauno departamentas atsakė tarpiniu 2018-11-20 raštu Nr. (15.2)-2D-16579 „Dėl Jūsų prašymo“ ir 2018-12-17 raštu Nr. 2D-18296-(15.2) „Dėl Jūsų prašymo“, kuriame nurodė, kad patikrinus informaciją, dėl buto (duomenys neskelbtini) galimos savavališkos rekonstrukcijos, statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nustatyta nebuvo.
Pabrėžė, kad Inspekcijos Kauno departamentas 2018-12-06 vėl gavo pareiškėjo 2018-12-05 prašymą „Dėl galimai savavališkos statybos (duomenys neskelbtini)“, kuriame pareiškėjas nurodė, kad 2018-01-16 butą (duomenys neskelbtini), įgijusi K. V., 2018-09-10 Registrų centrui pateikė 2018-09-13 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1, bei naują kadastrinių matavimų bylą, taip užregistruodama ir įteisindama padidėjusį butą ir jame atliktus rekonstrukcijos darbus, o taip pat nurodė, anot pareiškėjo svarbias aplinkybes dėl neteisėtai atliktų darbų. Pareiškėjui į jo 2018-12-05 prašymą Inspekcijos Kauno departamentas atsakė šioje byloje skundžiamu 2019-01-04 raštu, kuriuo informavo pareiškėją, jog butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pagal 2018 metų kadastro bylą, kurioje užfiksuoti duomenys atitinka esamą situaciją. Dėl kitų skunde minimų statybos darbų pareiškėjui buvo atsakyta Inspekcijos Kauno departamento 2013-05-30 raštu Nr. (15.18)-2D-8588 „Dėl stogo dangos keitimo ir statybos darbų bute“, 2014-02-13 raštu Nr. (15.18)-2D-2411 „Dėl prašymo“ bei 2018-12-17 raštu Nr. (15.2)-2D-18296.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas taip pat nurodė, kad Inspekcija 2011-12-15 raštu Nr. (15.38)-2D-16950, 2013-04-22 raštu Nr. (15.18)-2D-6202 „Dėl stogo dangos keitimo ir statybos darbų bute“, 2013-05-30 raštu Nr. (15.18)-2D-8588 „Dėl stogo dangos keitimo ir statybos darbų bute“, 2014-12-16 raštu Nr. (15.2)-2D-19772 „Dėl Jūsų prašymo“, 2016-12-30 raštu Nr. (15.2)-2D-18966 „Dėl Jūsų prašymo“, 2016-12-30 raštu Nr. (15.2)-2D-18967 „Dėl Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos 2016-05-02 pranešimo“, 2018-11-20 raštu Nr. (15.2)-2D-16579 „Dėl Jūsų prašymo“, 2018-12-17 raštu Nr. 2D-18296-(15.2) „Dėl Jūsų prašymo“ atsakė pareiškėjui į visus jo prašymus, pareiškimus ir skundus. Visi nurodyti Inspekcijos atsakymai nebuvo ginčyti teismine tvarka. Be to, ginčas dėl (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto, dangos keitimo teisėtumo ir bute Nr. (duomenys neskelbtini) bei namo palėpėje atliktų darbų iki pareiškėjui kreipiantis 2019-02-05 skundu į teismą, jau yra seniai išnagrinėtas tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo, o pats sprendimas yra įsiteisėjęs ir juo yra nustatyti faktai reikšmingi ir šioje administracinėje byloje. Ta aplinkybė, kad pasikeitė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkas ir juo šiuo metu yra K. V., o ne R. B. nekeičia Kauno apylinkes teismo 2013-12-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2152-199/2013 ir Kauno apygardos teismo 2014-05-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-809-436/2014 nustatytų faktinių aplinkybių. Tuo tarpu pareiškėjo skundų turinys yra iš esmės analogiškas, kaip kad buvo 2011-2014 metais, 2016 metais. Nėra aišku, kaip galėtų pasikeisti pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų apimtis teismui panaikinus Inspekcijos Kauno departamento 2019-01-04 raštą Nr. 2D-226, nes šiai dienai jau yra įsiteisėję teismų sprendimai dėl pastato (duomenys neskelbtini), patalpų palėpėje įrengimo, stogo dangos keitimo iš čerpinės į skardinę.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė iš esmės pritarė atsakovo argumentams ir papildomai paaiškino, kad atsakovas iš viso turėjo teisę nenagrinėti pareiškėjo skundo vadovaudamasis Taisyklių 45 p. nuostatomis, nes pareiškėjas eilę metų teikia iš esmės analogiškus skundus.
Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.
Teismui pateiktų įrodymų visetas (taip pat ir TIS Liteko duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nuo 2018 m. sausio 15 d. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. 2018 m. rugsėjo mėnesį VĮ Registrų centrui buvo pateikta 2018 m. rugsėjo 13 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1, taip pat Kadastrinių matavimų byla. Dėl to viešajame registre buvo užregistruoti buto kadastrinių duomenų pakeitimai po atliktų paprastojo remonto darbų.
Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-15331-528/2019 procesinių sprendimų duomenys patvirtina, kad pareiškėjas (bendrija) 2019 m. gegužės 16 d. apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia 2018 m. rugsėjo 13 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo, nuo šios deklaracijos surašymo momento; 2) panaikinti 2018 m. rugsėjo 13 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 dėl buto (duomenys neskelbtini), pagrindu atliktą kadastro duomenų pakeitimo teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“. 2019 m. birželio 10 d. teismo nutartimi (įsiteisėjo 2019 m. birželio 19 d.) buvo nutarta ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui (pareiškėjui šioje administracinėje byloje). 2019 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-17499-944/2019 Kauno apylinkės teismas taip pat atsisakė priimti iš esmės analogišką pareiškėjo (bendrijos) ieškinį.
Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 2A-809-436/2014 (priimta nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2152-199/2013) konstatavo, kad virš ginčo buto yra skardinė stogo danga. Kauno miesto savivaldybės administracija 2011 m. birželio 30 d. raštu pritarė statinio Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo dangos keitimo, lietaus surinkimo sistemų, stogo detalių apskardinimo ir fasado karnizų remonto projektui, kurį 2011 metais parengė projektuotojas UAB „PK projektavimo biuras“ ir šis projektas 2011 m. birželio 13 d. buvo suderintas. Statytojas - UAB „Žaidas“. 2018 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. 2D-18296-(15.2) atsakovas pareiškėjui nurodė, kad teismo paminėtas projektas 2011 m. birželio 13 d. buvo suderintas Kultūros paveldo departamente.
Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2018 m. spalio 15 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Kauno skyrių ir informavo, kad ginčo bute remonto darbai buvo atliekami neturint Kultūros paveldo departamento leidimo. Kultūros paveldo departamentas 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. (1.29.-K)2K-1241 tiek pareiškėją, tiek ir atsakovą informavo, kad KPD Kauno skyrius, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, faktinius duomenis patikrino vietoje. Patikrinimo metu buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) buto daugiabučiame gyvenamąjame name (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto aprašas (statytoja R. B.), parengtas Projekto vadovo A. S. M., kuriam Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Rytis P. S. raštiškai pritarė 2012 m. sausio 20 d. Tačiau šiame apraše KPD Kauno skyriaus derinimo nėra, nepateikti ir kiti, su pareiškėjo prašyme išdėstytais statybos faktais susiję dokumentai. Projektas KPD Kauno skyriuje nederintas. Pastatas (duomenys neskelbtini) patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) teritoriją.
Pateikti duomenys patvirtina, kas pareiškėjas atsakovui pateikė 2018 m. gruodžio 5 d. prašymą, kuriame šalia kitų aplinkybių, kurios jau buvo minimos ankstesniuose pareiškėjo prašymuose ir atsakovo atsakymuose (atsiliepimo į skundą priedai), nurodė, kad ginčo bute remonto darbai atlikti neturint Kultūros paveldo departamento derinimo (iš esmės tai nauja aplinkybė). Atsakovas ginčijamu 2019 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. 2D-226 atsakė pareiškėjui, kad 2018 m. lapkričio 7 d. buvo atliktas patikrinimas ir jokių pažeidimų nebuvo nustatyta ir akcentavo, jog pareiškėjui į jo klausimus jau buvo atsakyta ankstesniais 2013 – 2014 metų raštais ir 2018 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 2D-18296-(15.2). Kaip jau buvo paminėta, šiame rašte atsakovas pareiškėjui nurodė, kad stogo remonto projektas, kurį vykdė UAB ,,Žaidas“ 2011 m. birželio 13 d. buvo suderintas Kultūros paveldo departamente. Ginčijamo sprendimo turinio analizė patvirtina, kad atsakovas visiškai nenurodė jokių aplinkybių apie ginčo buto Paprastojo remonto aprašo derinimą Kultūros paveldo departamente, atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento 2018 m. spalio 19 d. rašte Nr. (1.29-K)-2K-1241 išsakytą poziciją ir apie kurią atsakovui objektyviai buvo žinoma (raštas adresuotas atsakovui).
Statybos įstatymo 28 straipsnio 4, 5 dalys numato, kad statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama). Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 2 punktas suteikia atsakovui teisę panaikinti Deklaraciją apie statybos užbaigimą, esant tam tikromis sąlygomis. Be to, Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalis reglamentuoja, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir t.t. Šio straipsnio 9 dalis numato, kad statybos užbaigimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – Priežiūros įstatymas). Skundų nagrinėjimo tvarka reglamentuota Priežiūros įstatymo 25 straipsnio atskirose dalyse.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad nėra jokių Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje numatytų pagrindų, kurie leistų atsakovui nenagrinėti pareiškėjo skundo (pvz.; įvertinti aplinkybei dėl Kultūros paveldo departamento derinimo). Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad skundai ir pranešimai, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Teikiant skundą ir (ar) pranešimą, jame turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys dokumentai.
Taigi, teismas akcentuoja, kad ginčo situacijoje turi būti taikomos ir Viešojo administravimo įstatymo principinės nuostatos, nes atsakovas yra viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (LVAT 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-737/2010). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje gero administravimo principas traktuojamas kaip bendrųjų teisės principų dalis, analogiškai kaip ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, pabrėžiamas iš jo kylantis imperatyvas tinkamai pagrįsti privatiems subjektams adresuojamus sprendimus (2007 m. gegužės 10 d. sprendimas SGL Carbon AG prieš Komisiją, Nr. C-328/05; 2009 m. kovo 5 d. sprendimas Prancūzija prieš Tarybą, Nr. C-479/07; 2011 m. kovo 17 d. sprendimas AJD Tuna Ltd prieš Direttur, Nr. C-221/09). Taigi, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Individualių administracinių aktų priėmimas – tai teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas).
Įvertinęs ginčijamą atsakovo 2019 m. sausio 4 d. atsakymą pareiškėjui, teismas daro išvadą, kad jis neatitinka principinių Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2, 3, 4, 6 punktų ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų (paminėti trūkumai laikytini esminiais) ir, tuo pačiu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Dėl šių priežasčių pareiškėjo ginčijamas atsakovo 2019 m. sausio 4 d. sprendimas panaikintinas (ABTĮ 56 str.). Akivaizdu, kad ne į visus pareiškėjo 2018 m. gruodžio 5 d. skundo (prašymo) argumentus buvo atsakyta išsamiai, motyvuotai (konkrečiai ir dėl Kultūros paveldo departamento derinimo buvimą buvo paprastojo remonto apraše). Dėl aukščiau išdėstytų išvadų yra pakankamas pagrindas patenkinti ir pareiškėjos skundo išvestinį reikalavimą - įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos 2018 gruodžio 5 d. prašymą Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Pareiškėjas prašo teismo priteisti 1387 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šioje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.). Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos už skundo parengimą, prašymo dėl atsikirtimo į atsakovo atsiliepimą parengimą, prašymų dėl įrodymų prijungimo, išreikalavimo, išlaidų priteisimo parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams bei atstovavimą teismo posėdžiuose. Prašomos priteisti išlaidos grindžiamos 2019 m. vasario 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 006, 2019 m. kovo 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 016, 2019 m. balandžio 24 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 022, 2019 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 731, 2019 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 715, 2019 m. vasario 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 715, iš kurių matyti, kad pareiškėjas už atstovavimo paslaugas advokatei A. V. sumokėjo 1387 Eur.
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi skundą pareiškėjas teismui pateikė 2019 m. vasario 6 d., o prašymą dėl atsikirtimų į atsakovo atsiliepimą pateikė 2019 m. kovo 25 d. (2019 m. pirmas ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo bei prašymo dėl atsikirtimų į atsakovo atsiliepimą surašymą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2018 metų trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (935,70 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 2339,25 Eur (935,70( Eur (2018 m. trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 2,5 (koeficientas). Pareiškėjo prašoma priteisti 639 Eur suma už skundo parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl priteistina pareiškėjui. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimali už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai galima priteisti suma yra 374,28 Eur (935,70( Eur (2018 m. trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,4 (koeficientas). Pareiškėjo prašoma priteisti 330 Eur suma už prašymo dėl atsikirtimo į atsakovo atsiliepimą parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl priteistina pareiškėjui.
Kitos prašyme nurodomos teisinės paslaugos pareiškėjui buvo teikiamos 2019 m. antrame ketvirtyje, todėl sprendžiant dėl išlaidų priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2018 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (970,30 Eur). Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo atstovė advokatė A. V. pateikė į bylą 6 prašymus (dėl išlaidų priteisimo, papildomų įrodymų prijungimo, įrodymų išreikalavimo), už kurių parengimą pareiškėjas sumokėjo 230 Eur (30 Eur + 50 Eur + 40 Eur + 20 Eur + 50 Eur +40 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą maksimali už vieno prašymo parengimą priteistina suma gali būti 97,30 Eur (970,30 Eur (2018 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1 (koeficientas). Pareiškėjo prašoma priteisti 230 Eur suma už prašymų parengimą (nuo 30 Eur iki 50 Eur už vieną prašymą) neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl priteistina pareiškėjui.
Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš bylos duomenų matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatė A. V. dalyvavo 2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 24 min ir 2019 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 6 min, iš viso 2 val. 30 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 3 valandoms. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už atstovavimą teismo posėdžiuose maksimali priteistina suma galėtų būti 291,90 Eur ((970,30 Eur (2018 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1 (koeficientas) x 3 (valandų skaičius).
Prašyme nenurodyta, kokią konkrečią sumą pareiškėjas prašo priteisti už atstovavimą 2019 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje, tačiau kadangi bendra prašoma priteisti suma yra 1387 Eur, už kitas teisines paslaugas pareiškėjas prašo priteisti 1339 Eur, darytina išvada, jog už atstovavimą 2019 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje prašoma priteisti suma yra 48 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti 98 Eur (50 Eur + 48 Eur) suma už dalyvavimą teismo posėdžiuose neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl priteistina pareiškėjui.
Prašyme neišskiriama, kiek laiko truko pasirengimas teismo posėdžiams, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, į tai, kad vien už atstovavimą teismo posėdžiuose (neįskaitant pasirengimo teismo posėdžiams laiko) galėtų būti priteista 291,90 Eur suma, pareiškėjo prašoma priteisti 90 Eur (50 Eur + 40 Eur) suma už pasirengimą teismo posėdžiams nelaikytina neadekvačiai didele, todėl priteistina pareiškėjui iš atsakovo.
Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priteistina 1387 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.
Trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovė iš esmės palaikė atsakovo argumentus, trečiojo suinteresuoto asmens teisės nebuvo apgintos, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo neturi teisės reikalauti teismo išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 3 dalis).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti 2019 m. sausio 4 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimą (raštą) Nr. 2D-226.
Įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos 2018 m. gruodžio 5 d. prašymą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Priteisti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1387 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme, atlyginimui.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.