Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Tamašausko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno, Vilniaus g. 15, daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2125-199/2013 pagal ieškovo Kauno Vilniaus g. 15 daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovei R. B., tretieji asmenys V. S., J. S., G. K., L. L., R. M., H. B., UAB „Gunda“, valstybės institucija išvadai duoti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimų atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas nurodo, kad atsakovės paaiškinimai prieštarauja vienas kitam, yra nenuoseklūs. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas privalėjo kritiškai vertinti atsakovės, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, teiginius apie tai, kad statybinės atliekos po atsakovės buto remonto darbininkų buvo sudėtos į maišus ir išvežtos (2 t., b. 1. 168). Atsakovė nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių didelio kiekio (apie 37 m³) stambiagabaričių šiukšlių išvežimo po atsakovės buto remonto faktą, o atsakydama į ieškovo atstovo prašymą įvardinti remonto darbus atlikusius asmenis (tikslu apklausti juos teismo posėdyje), atsakė, kad jų „neatsimena“, jokių sąskaitų neturi. Visų įrodymų kontekste tokie atsakovės paaiškinimai vertintini neįtikinamais ir nepatikimais, nes byloje yra pakankamai duomenų, kad statybines atliekas Pastogėje sukaupė remonto darbus atsakovės bute atlikę asmenys. Tai patvirtina susirašinėjimo elektroniniu paštu atsakovės laiškai (1 t., b. l. 162, 165).Teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojo M. M. parodymus, kurie yra nuoseklūs ir jis patvirtino, jog pastogėje šiukšles sudėjo vyras iš atsakovės buto (2 t., b. l. 99). Tai, kad atsakovės bute 2008 m. vyko remontas, po kurio pastogėje virš atsakovės buto atsirado medinė konstrukcija bei statybinės atliekos, patvirtino ir trečiasis asmuo L. L. (to paties ketvirto aukšto atsakovės kaimynė) (2 t., b. 1. 99), ir ieškovo atstovas V. S. (2 t., b. 1. 98. 121, 167, 168, 170).Pagal UAB „Restogis“ 2013-08-21 komercinį pasiūlymą, preliminari virš atsakovės buto esančio statybinio laužo pašalinimo sąmata - 6715,50 Lt (2 t., b. 1. 83). Tuo tarpu byloje esanti Kauno, Vilniaus g. 15, daugiabučio namo savininkų bendrijos bendro naudojimo patalpų valymo darbų suvestinė patvirtina, kad visos gyvenamojo namo, adresu Vilniaus g. 15, Kaune, pastogės valymo darbai sudarė 2100 Lt, tuo tarpu atsakovė už šiukšlių iš bendro naudojimo pastogės išvežimą proporcingai jos daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra sumokėjusi 210 Lt (2 t., b. 1. 46). Tokiu būdu, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sudarė sąlygas atsakovei nepagristai praturtėti kitų bendraturčių sąskaitą, t. y. pareigą išvežti po atsakovės buto pastogėje sukauptas statybines atliekas nepagrįstai perkėlė visiems pastogės bendraturčiams.2006-11-30 atlikus kadastrinius pastogės patalpos matavimus, nei patalpos iš medinių lentų, kurios išmatavimai 0,7 m x 1,70 m, nei mūrinės raudonų plytų sienos pastogėje, nei atsakovei priklausančio buto patalpos 14-9 sienoje (į pastogės patalpą) įrengto apie 0.12 m diametro ir apie 0,12 m ilgio vamzdžio nebuvo (2 t., b. 1. 116). Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovo atstovas V. S., pats asmeniškai dalyvavęs 2006-11-30 atliekant kadastrinius matavimus (2 t, b. 1. 167, 168, 170).Taip pat svarbu akcentuoti, jog teismas savo išvadą, kad prie atsakovei priklausančio buto patalpos (plane pažymėtos indeksu 14-9) pristatytos medinės 0,7 m x 1,70 m patalpos atsakovė neįrengė, grindė teismo posėdyje neištirta aplinkybe, t. y. konstatavo, kad apžiūros metu nenustatyta angos arba kito įėjimo, patekimo iš pastogės į atsakovei nuosavybės teisę priklausantį butą Nr. 14, be to, nenustatyta pastogėje esančios medinės patalpos funkcinio ryšio su atsakovės butu. Tačiau šis teismo motyvas yra absoliučiai nepagrįstas, kadangi apžiūros metu nebuvo nustatinėjamas funkcinis medinės patalpos su atsakovės butu ryšys, nes atsakovė byloje dalyvaujančius asmenis atsisakė įleisti i savo butą (2 t., b. 1. 121²). Konstatuotina, kad teismas pažeidė CPK 263 str. 2 d., nes teismo sprendimą grindė teisminiame posėdyje neištirtais įrodymais.Pirmosios instancijos teismas į ieškovo atstovo V. S. paaiškinimų turinį (2 t., b. 1. 98, 121, 167, 168, 170) neatsižvelgė, jų nevertino ir apskirtai sprendime nepasisakė, dėl kokių priežasčių minėtu įrodymu nesivadovavo. Tiek nuotraukose (2 t., b. 1. 40–42), tiek 2013-10-18 vietos apžiūros metu (2 t., b. 1. 121–122) užfiksuotos stambiagabaritinės statybinės atliekos (pvz. skardinės stogo dangos lakštas) fiziškai į pastogę virš atsakovei priklausančio buto galėjo patekti tik iš atsakovės buto patalpos, vykdant remonto darbus, keičiant stogo dangą iš čerpių dangos į skardinę.Stogo dangos keitimo aplinkybės nebuvo tiriamos teismo posėdyje (CPK 263 str. 2 d.). Antra, jokie gyvenamojo namo Vilniaus g. 15, Kaune stogo dangos keitimo darbai pagal projektą, minimą Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-05-30 rašte, nėra ir nebuvo atliekami. Daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. 15, Kaune, stogas iki šiol nėra pakeistas. Šiuo metu Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civ. b. 2-440-944/2014 pagal UAB „Žaidas“ ieškinį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiams, tame tarpe atsakovei R. B., dėl skolos už stogo projektavimo darbus priteisimo.Pastogėje prie atsakovei priklausančio buto Nr. 14 patalpos (plane pažymėtos indeksu 14-9) pristatyta medinė patalpa bei sukauptos šiukšlės (statybinės atliekos) neatitinka Reglamento 5.1.2.. 5.1.3., 5.1.4, 5.2.1., 5.2.2. punktų privalomųjų reikalavimų, trukdo kitiems Pastogės bendraturčiams naudotis šiomis patalpomis pagal jų funkcinę paskirtį, kelia grėsmę visų Vilniaus g. 15 namo gyventoju saugumui (dėl gaisrinės saugos, higienos, sveikatos, aplinkos apsaugos bei kt. privalomųjų reikalavimu pažeidimo).Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad stogo dangos dalies virš atsakovei priklausančio buto iš čerpinės į skardinę atsakovė nekeitė, nes Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-05-30 rašte yra informacija apie tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. 15, Kaune stogo dangos keitimo, stogo detalių apskardinimo, fasado karnizų remonto statytojas yra UAB „Žaidas“, remiasi aplinkybėmis, kurios nebuvo tiriamos teismo posėdyje, prašo prijungti 2012-07-02 daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo perdavimo priėmimo akto Nr. AG-13 kopiją, patvirtinančią, kad UAB „Žaidas“ Kauno Vilniaus g. 15 daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkui neperdavė stogo projekto, t. y. jokie stogo dangos keitimo darbai pagal UAB „Žaidas“ parengtą projektą niekada nebuvo atliekami (CPK 314 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

Buvo minėta, kad 2012 m. gegužės 21 d. įsteigta Kauno, Vilniaus g. 15 daugiabučio namo savininkų bendrija gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti. Prieš įsteigiant bendriją, namo priežiūrą vykdė UAB „Žaidas“. Gyvenamasis namas, kaip pastatas, yra stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų, ir kuris naudojamas žmonėms gyventi (Statybos techninio reglamento „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ STR 2.02.09:2005 7.1 punktas). To paties Statybos techninio reglamento 7.10 punkte nustatyta, kad pastogė (palėpė) yra erdvė tarp namo viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo. Tai iliustruoja, kad gyvenamasis namas, be gyvenamųjų patalpų ir įprastinių bendro naudojimo paskirties patalpų (pvz., koridorių, virtuvių, tualetų, laiptų, rūsių), gali turėti ir kitų patalpų, kurios konkretaus namo su šlaitiniu stogu projekto atveju yra konstrukciškai būtinos ir yra techninės to namo patalpos, objektyviai esančios kaip neatskiriama statinio konstrukcijų – viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo – dalis, t. y. nurodytų namo dalių suformuota erdvė – pastogė (palėpė). Gyvenamojo namo techninė pastogė (palėpė), kaip ir pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams proporcingai jų turimai nuosavybės teisės daliai.

Atsakovė R. B. įsigijo 14 butą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), 2005 metais. Šio namo, bendraturčiai, tame tarpe ir atsakovė, 2006 m. gruodžio 30 d. sudarė susitarimą dėl pastogės įregistravimo nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 12), tačiau atsakovė nuosavybės teisių į palėpėje priklausančią nuosavybės dalį nekilnojamojo turto registre nėra įregistravusi (1 t., b. l. 10). Atsakovė neneigia, kad 2008 metais savo bute atliko vidaus remonto darbus, bet tai, jos vertinimu, neįrodo, kad statybinės atliekos iš jos buto buvo perneštos į pastogę. Iš byloje esančių elektroninių susirašinėjimo laiškų tarp bendrijos pirmininko ir atsakovės matyti, jog ieškovas, 2012 m. gegužę perėmęs iš UAB „Žaidas“ namo ūkį, apžiūrėjo palėpę, kurioje virš atsakovei priklausančio buto rado keletą kubinių metrų statybinių šiukšlių ir su kaimynais nusprendė, kad šios šiukšlės atsirado po atsakovės buto remonto, todėl jas turi išsivežti pati atsakovė (1 t., b. l. 162). Atsakovė atsakydama į bendrijos pirmininko laišką, prašė pirmininko informuoti, kada bus pradėti pastato šiltinimo darbai ir iki to laiko pažadėjo pašalinti šiukšles. Apelianto vertinimu, atsakovė šiame elektroniniame laiške pripažino, jog šiukšlės yra jos, todėl ji ir turi šiukšles išsivežti. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais, tačiau iš kitų, po šio laiško sekančių susirašinėjimo laiškų matyti, jog gyvenamojo namo bendrija organizavo visuotiną per ilgą laiko tarpą susikaupusių šiukšlių iš palėpės išvežimą ir atsakovė prie to prisidėjo (1 t., b. l. 163–164), už šiukšlių išvežimo paslaugas sumokėdama 433,21 Lt (2 t., b. l. 6–7). Pats apeliantas atsakovei pasiūlė padengti statybinių atliekų išvežimo išlaidas arba bent jau darbo jėga prisidėti prie išvežimo (1 t., b. l. 163). Atsakovė su tokiomis sąlygomis sutiko, tai patvirtina jos elektroniniai laiškai, kuriuose atsakovė domėjosi dėl transporto, dėl išvežimo laiko (1 t., b. l. 164). Atsakovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad iki apmokant sąskaitą už šiukšlių išvežimą, galvojo apie šiukšlių išvežimą savo jėgomis, todėl 2012 m. spalio 25 d. rytą 9.29 val. bendrijos pirmininkui išsiuntė elektroninį laišką, kad „šiukšles išsiveš tada, kai ras palankiausia kaina tai atliekančią bendrovę.“ (1 t., b. l. 165), o praėjus dviem valandom persigalvojo ir į bendrijos sąskaitą už šiukšlių išvežimą tą pačią 2012 m. spalio 25 d. sumokėjo 433,21 Lt (2 t., b. l. 7). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiais atsakovės argumentais. Apeliantas savo argumentus grindžia liudytoju apklausto M. M. parodymais, kuris teigė matęs, kaip iš atsakovės buto remonto metu 2008 metais vyras pridėjo šiukšlių (2 t., b. l. 99) ir trečiojo asmens L. L. teismo posėdžio metu duotais neinformatyviais paaiškinimais apie šiukšles (2 t., b. l. 99). Todėl šių įrodymų nepakanka padaryti išvadai, jog visos statybinės šiukšlės iš atsakovės buto galėjo būti perneštos į palėpę. Iš byloje esančių nuotraukų (2 t., b. l. 40–42) matyti, kad statybinės atliekos susideda iš čerpių nuolaužų, lentgalių, betoninių luito nuolaužų. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios šiukšlės nemažai sveria ir jas sukelti į viršuje esančią palėpę, lipant stačiomis metalinėmis kopėčiomis per palėpės angą, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, būtų ne tik, kad neprotinga, pavojinga ir nepatogu, bet ir fiziškai tai padaryti būtų per daug sudėtinga, nes pats bendrijos pirmininkas patvirtino, kad liuko išmatavimai yra tik 50 cm x 50 cm (2 t., b. l. 98).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktą medžiagą apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra pagrįstų įrodymų, jog būtent atsakovė ar jos bute dirbę asmenys į palėpę sunešė statybines atliekas – šiukšles. Be to, iki sukuriant gyvenamojo namo bendriją, namo priežiūros ir eksploatavimo darbus vykdė UAB „Žaidas“, kuris galėjo atlikti darbus bendro naudojimo patalpose. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro iš naujai į bylą pateikto rašytinio įrodymo – 2012 m. liepos 2 d. daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo perdavimo ir priėmimo akto (3 t., b. l. 7), kuriame nurodyta, kad buvo atliekami bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui skirti darbai, tačiau darbų aktai ieškovui nebuvo perduoti. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad šiuo metu Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-440-944/2014 pagal UAB „Žaidas“ ieškinį gyvenamojo namo Vilniaus g. 15, Kaune bendraturčiams, tame tarpe atsakovei R. B., dėl skolos už stogo projektavimo darbus priteisimo. Tai reiškia, kad tarp buvusio bendrojo naudojimo patalpų administratoriaus ir gyvenamojo namo bendraturčių yra iškilęs ginčas dėl apmokėjimo už UAB „Žaidas“ vykdytus bendrojo naudojimo patalpose darbus (1 t., b. l. 102). Pirmosios instancijos teisme klausimas dėl šiukšlių palėpėje palikimo galimai kitų asmenų nebuvo keliamas ir nagrinėjamas, šis klausimas apeliacinės instancijos teisme taip pat nėra keliamas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, kad šiukšles palėpėje galėjo palikti ir UAB „Žaidas“, nenagrinėja.

Teisėjų kolegija įvertinusi apelianto nurodytus rašytinius įrodymus, taip pat įvertinusi visą bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje nepakanka įrodymų, jog gyvenamojo namo palėpėje esančios šiukšlės yra paliktos atsakovės ar pas atsakovę buvusių asmenų. Taigi darytina išvada, kad esama situacija susidarė ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovo, kaip atstovaujančio bendraturčių interesus, teisių pažeidimo, o nesant teisių pažeidimo, negali būti ir šių teisių gynimo.

Dėl įpareigojimo išardyti palėpėje savavališkai įrengtą medinę konstrukciją.

Apeliantas nurodo, kad 2006-11-30 atlikus kadastrinius pastogės patalpos matavimus, nei patalpos iš medinių lentų, kurios išmatavimai 0,7 m x 1,70 m, nei mūrinės raudonų plytų sienos pastogėje, nei atsakovei priklausančio buto patalpos 14-9 sienoje įrengto apie 0.12 m diametro ir apie 0,12 m ilgio vamzdžio nebuvo (2 t., b. 1. 116). Apelianto vertinimu, šiuos statinius pastatė atsakovė ar pas atsakovę remonto metu dirbę asmenys, todėl prašo teismo įpareigoti atsakovę nugriauti šiuos savavališkai pastatytus statinius. Apeliantas remiasi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-05-30 raštu Nr. (15.18)-2D-8588 (2 t., b. l. 43–45).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-05-30 rašte Nr. (15.18)-2D-8588 nurodyta, kad 2013 m. sausio 8 d. atliko statybos patikrinimą vietoje name, Vilniaus g. 15, Kaune ir nustatė, kad prie buto patalpos 14-9 pristatyta patalpa, kurios išmatavimai 0,7 m x 1,70 m. Prie buto apie 0,30 m atstumu nuo patalpų 14-7 ir 14-8, pristatyta plytų mūro pertvara. Pažymėtina, kad iš šio patikrinimo akto negalima daryti išvados, jog virš atsakovei priklausančio buto atsiradusią medinę ir mūrinę sienelę įrengė būtent atsakovė. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad nė vienas iš liudytojų nepatvirtino aplinkybės, jog matė atsakovę, asmenis esančius su atsakove, ar kitus asmenis iš atsakovės buto, statančius ar kitaip gaminančius medinę konstrukciją palėpėje. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, jog palėpėje esanti sienelė, kurią apeliantas prašo įpareigoti nugriauti atsakovę, yra savavališkas statinys. Apeliantas nurodo, kad 2006 m. lapkričio 30 d. buvo atlikti kadastriniai pastogės patalpos matavimai, nei patalpos iš medinių lentų, kurios išmatavimai 0,7 m x 1,70 m, nei mūrinės raudonų plytų sienos pastogėje (2 t., b. 1. 116). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, jog virš atsakovės buto atsiradusi sienelė yra pastatyta būtent atsakovės pastangomis. Bendrijos pirmininko teiginiai, kad matė, kaip atsakovės bute vyko remontas dar neįrodo, jog atsakovė palėpėje pastatė sienelę. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės argumentais, kurie tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vienas kitam, be to atsakovė tvirtina, jog palėpe niekada nesinaudojo, nors ir jai yra skirta dalis palėpės, tačiau tarp bendraturčių naudojimosi tvarka nėra nustatyta ir palėpėje ji niekada nėra buvusi. Taigi, iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis pastatyta sienelė atsirado, ir ar ji yra savavališkas statinys, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė, jog palėpėje esančią sienelę savavališkai pastatė būtent atsakovė.

Statyba laikoma neteisėta, jeigu ji vykdoma arba yra baigta, nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Priklausomai nuo to, kokiu metu ir kokie teisės aktų reikalavimai pažeidžiami, neteisėtos statybos kvalifikavimas gali būti nevienodas, nuo to priklauso padarinių šalinimo sąlygos ir aplinkybės. Jeigu statyba kvalifikuojama kaip savavališka, tai jos padarinių šalinimas vykdomas pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013). Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, kad palėpėje esanti sienelė yra savavališkas statinys, t.y. nepateiktas nei teismo sprendimas, pripažinti statinį savavališku, nei savavališkos statybos aktas ar kt. dokumentai, tokia aplinkybė nėra konstatuota ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-05-30 rašte Nr. (15.18)-2D-8588.

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad virš atsakovei priklausančio buto yra skardinė stogo danga, dėl to buvo kreiptasi į seniūniją (2 t., b. l. 44). Seniūnija informavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2011 m. birželio 30 d. raštu pritarė statinio Daugiabučio gyvenamojo namo Vilniaus g. 15, Kaune, unikalus Nr. 1984-7000-1029 ir unikalus Nr. 1984-7000-1018 stogo dangos keitimo, lietaus surinkimo sistemų, stogo detalių apskardinimo ir fasado karnizų remonto projektui, kurį 2011 metais parengė projektuotojas UAB „PK projektavimo biuras“ ir šis projektas 2011 m. birželio 13 d. suderintas. Statytoją nurodė UAB „Žaidas“. Taigi, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas teigdamas neva stogo remontą atliko atsakovė, patalpą iš medinių lentų 0,7 m x 1,7 m, su kuria atsakovės butas neturi funkcinio ryšio pastatė atsakovė, nepateikė tam pakankamų įrodymų.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų teisinių aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Visi apelianto apeliacinio skundo argumentai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant ieškovo ieškinį, įvertinti visi atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, išanalizuoti ir įvertinti pateikti rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis visiškai sutinka.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš apelianto (CPK 98 str. 1 d.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1950,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 18–21), tačiau ši suma viršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintą rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį, be to, atsižvelgtina į tai, kad atstovavimo išlaidos sudarė tik atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl iš apelianto priteistina atsakovei teisinės pagalbos išlaidų suma mažinama iki 1500,00 Lt (CPK 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu, 98 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Kauno Vilniaus g.15 daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos (j.a.k. 302787240, adresas Vilniaus g. 15-18, Kaunas) 1500,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus litų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.