- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- e2-4982-1027/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01123-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- R. B., A. S.
- Trečiasis asmuo
- I. G.
- Advokatai
- Kęstutis Galvičius, Vytautas Garla
- Kategorijos
- 2.3.4.5Vaikų ir tėvų atskyrimas
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.5Bylų dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.1.6Bylų dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo ypatumai
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingridai Jakubonienei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams R. B. ir A. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir kitų su tuo susijusių ieškinio reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintu ieškiniu prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams R. B. ir A. S. dukros L. S, gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, priteisti iš atsakovės nepilnametės L. S. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. S. priteistą 120 Eur išlaikymą ir priteisti L. S. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, L. S. gyvenamąją vietą iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti I. G. gyvenamojoje vietoje. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovai yra nusišalinę nuo dukros rūpinimosi, savo amoraliu elgesiu, alkoholio vartojimu daro žalą dukrai, atsakovams teikta pagalba nepadėjo pakeisti elgesio ir grąžinti dukrą į šeimą, todėl ieškovė laikosi nuomonės, kad atsakovams tėvų valdžią būtina apriboti neterminuotai. Vaiku šiuo metu rūpinasi atsakovės R. B. sesuo I. G..
2. Ieškovės atstovė Ingrida Jakubonienė teismo posėdžiu metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nėra pagrindo laikinai riboti motinos valdžią atsakovei, kadangi atsakovei metus buvo teikiama socialinė pagalba, tačiau jokios priemonės nepadeda. Nėra duomenų, kad per pusmetį, kuriam praėjus vėl reikėtų kreiptis į teismą CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo kažkas galėtų pasikeisti, atsakovės problemos su alkoholiu tęsiasi jau labai ilgą laiką. Neterminuotas tėvo valdžios apribojimas taip pat nėra amžinas dalykas, pasikeitus aplinkybėms atsakovė galėtų kreiptis į teismą prašydama panaikinti motinos valdžios ribojimą. Paaiškino, kad prašymą padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą iki 200 Eur grindžia vaiko poreikių padidėjimu jam paaugus bei pasikeitusia ekonomine padėtimi. Šiuo metu vaikui yra paskirta apie 310 Eur globos išmoka, ji mažinama atsakovo mokamu 120 Eur išlaikymu ir likusi dalis faktiškai išmokama globėjai I. G., taip pat mokama vaiko išmoka – 60 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė R. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad stengiasi pasikeisti, atsikratyti priklausomybės alkoholiui. Kiekvieną dieną nuo 9 val. ryto dalyvauja šešių savaičių gydymo kurse pas psichiatrą, ten bendrauja ir su psichologu, yra šviesos terapija. Šiuo metu neįsivaizduoja, kad vaikas galėtų gyventi kartu, nes jai pirmiausia reikia susitvarkyti problemą dėl alkoholio vartojimo, nežino, kada tai turėtų įvykti, tačiau nesutinka, kad vaikas būtų paimtas iš jos visam laikui. Yra lankiusi anoniminių alkoholikų užsiėmimus, dabar užsiėmimai nevyksta dėl karantino, dalyvavo (duomenys neskelbtini) programoje, taip pat gydėsi Panevėžio ligoninėje, ten išklausė visą 14 dienų kursą. Vaikas visada būdavo prižiūrėtas – aprengtas, pavalgydintas. Vaikas būna pas ją savaitgaliais, paskutinį kartą buvo praeitą savaitę, tik paskutinį savaitgalį jai vaiko nedavė. Buvo išvykusi dirbti į užsienį, grįžo, kai baigėsi kontraktas. Grįžusi dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, išėjo, nes buvo sunku dirbti. Šiuo metu nedirba, nuo liepos mėn. registruota Užimtumo tarnyboje. Išlaikymo vaikui neteikia. Kitų išlaikytinių neturi, sveikatos būklė gera, turi 10 klasių išsilavinimą ir virėjo specialybę. Neturėtų iš ko mokėti 200 Eur išlaikymo.
4. Atsakovės atstovas advokatas Kęstutis Galvičius prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovė yra priklausoma nuo alkoholio vartojimo, tačiau stengiasi pakeisti gyvenimo būdą, prašė motinos valdžios neterminuotai neriboti, išlaikymą priteisti tokio dydžio, kokį objektyviai leidžia atsakovės turtinė padėtis.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad vaiką paskutinį kartą matė, kai ji dar buvo mažytė, dabar, sutikęs gatvėje, greičiausiai nepažintų. Su vaiku nebendrauja, juo nesirūpina, nes neturi tam sąlygų. Prašymui apriboti tėvo valdžią prieštaravimų nereiškė. Nurodė pagal gaunamas pajamas galintis mokėti vaiko išlaikymui po 150 Eur per mėnesį. Dirba, atlyginimas apie 460-500 Eur, iš jo reikia apmokėti būsto išlaikymo išlaidas, važiuoti į darbą, įsipilti kuro. Išsilavinimas specialus vidurinis, profesija – autošaltkalvis. Išsituokęs, kitų išlaikytinių neturi, vaikai pilnamečiai, gyvena atskirai. Sveikatos būklė patenkinama, tačiau nėra jaunas, reikės rankos operacijos. Turtinė padėtis po to, kai iš jo taikos sutartimi buvo priteistas 120 Eur išlaikymas kas mėnesį, pasikeitė tik tiek, kad paveldėjo ½ dalį namo, bet paveldėtas turtas vertės neturi, namas sudegęs, dabar brolis ten viską tvarkosi. Automobiliai seni. Priteistą išlaikymą moka, pinigus perveda I. G., įsiskolinimo neturi.
6. Atsakovo atstovas advokatas Vytautas Garla teismo posėdžio metu prašė iš dalies tenkinti reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, priteisti pateiktame atsiliepime nurodyto dydžio išlaikymą – po 150 Eur per mėnesį.
7. Trečiasis asmuo I. G. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad ji vaiku rūpinasi, atsakovė yra jos sesuo. Visi kalba apie save, atsakovas apie pinigus, atsakovė apie priklausomybę alkoholiui, o vaikas lieka kažkur nuošaly, niekas nepaklausia, kaip jaučiasi vaikas. Atsakovė vis taisosi, tačiau viskas tęsiasi jau dešimt metų, prasidėjo tada, kai vaikui buvo dveji metai ir namie dėl atsakovės kaltės kilo gaisras, o vaikui dabar jau (duomenys neskelbtini) metų. Į vaiko teisių apsaugos instituciją kreipėsi, kai jai trūko kantrybė, vaikas buvo praktiškai pastoviai apsigyvenęs pas ją. Anksčiau irgi matydavo, kad atsakovė geria. Mokytoja sakydavo, kad pagal tai, kaip mergaitei supinti plaukai, matydavosi, ar mama geria. Gailisi, kad per vėlai kreipėsi į vaiko teisių apsaugos specialistus. Smarkus gėrimas prasidėjo tada, kai atsakovė gavo socialinį būstą. Vaikas (duomenys neskelbtini). Leidžia vaikui matytis su atsakove, jei atsakovė būna blaivi, vaikas laukia savaitgalių, kai galės būti su mama, pas mamą lankėsi praeitą savaitgalį, tačiau paskutinį savaitgalį vaiko neleido, nes iš pokalbio telefonu suprato, kad atsakovė neblaivi. Negali pasakyti, kiek reikia lėšų vaikui išlaikyti. Pretenzijų atsakovui neturi, jis visada tvarkingai sumoka išlaikymą. Vaikui reikės gydyti dantis, kai bus šešiolika metų, reikės kojų operacijos, nes neteisingai auga kaulai, jau dabar kaupia tam pinigus. Vaiko kambary viską pakeitė, šiltino sienas, pirko baldus, viskam tam reikia pinigų.
8. Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja. Su atsakove dirba nuo 2019 m. birželio mėn., tačiau ir anksčiau apie trejus bendravo kaip socialinė darbuotoja. Motyvuodavo ją priimti socialines paslaugas, socialines paslaugas atsakovė priimdavo, tačiau nepavykdavo jų iki galo įgyvendinti. Atsakovė stengiasi įsidarbinti, yra savanoriavusi VšĮ (duomenys neskelbtini), valgykloje, ten ja būdavo labai patenkinti, tačiau negalėdavo iki galo pasitikėti, nes nežinodavo kaip bus, ar atsakovė ateis. Atsakovė yra dalyvavusi (duomenys neskelbtini) programoje, gydėsi Panevėžyje. Retai yra mačiusi, kad atsakovė būtų neblaivi 2019 metais. Mano, kad atsakovė gražiai bendraudavo su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
9. Atsakovai R. B. ir A. S. yra L. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Santuoka tarp atsakovų nebuvo įregistruota. Faktinė nepilnametės L. S. gyvenamoji vieta buvo kartu su motina R. B.. Gavus informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą, 2019 m. gegužės 30 d. nepilnametė L. S. buvo paimta iš jai nesaugos aplinkos ir apgyvendintą pas tetą I. G. (Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktas, 2019 m. gegužės 30 d. Nr. 8NA-161). Atlikus grėsmės vaikui lygio vertinimą, nustatytas antras grėsmės lygis ir priimtas sprendimas paimti vaiką iš jo atstovų (2019 m. birželio 3 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. 8GL-806-(8.8.9). Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo leista paimti vaiką L. S. iš jos tėvų. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. AĮ-599 L. S. buvo nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta I. G., nepilnametės globos vieta nustatyta laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o, vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paėmus nepilnametę L. S. iš jai nesaugios aplinkos, atsakovei buvo teikiama mobiliosios komandos pagalba, inicijuotas atvejo vadybos procesas, teiktos socialinės paslaugos, sudarytas pagalbos šeimai planas, tačiau teikta pagalba nepadėjo atsakovei pakeisti elgesį su vaiku, atsakovė piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Taigi atsakovė vengia atlikti savo, kaip motinos, pareigas, vaiku tinkamai nesirūpina, todėl yra pagrindas spręsti ne dėl vaiko atskyrimo nuo atsakovės, kai susiklosčius nepalankioms aplinkybėms vienas iš vaiko tėvų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, o dėl laikino ar neterminuoto motinos valdžios apribojimo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad šiuo metu negali suteikti tinkamų gyvenimo sąlygų vaikui, tačiau išreiškė norą ateityje auginti vaiką. Tiek iš ieškovės, trečiojo asmens I. G., liudytoja apklaustos socialinės darbuotojos D. S. paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė šiuo metu nėra pasirengusi rūpintis savo vaiku, kadangi neturi pakankamai socialinių įgūdžių, piktnaudžiauja alkoholiu. Vien aplinkybės, jog atsakovė pareiškė norą susigrąžinti vaiką ir jį auginti, taip pat iš dalies teigiama liudytojos D. S. nuomonė apie atsakovę nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė tinkamai rūpinasi savo vaiku, vykdo savo, kaip tėvų pareigas, stengiasi patenkinti vaiko nuolatinius kasdienius poreikius, sudaro saugią aplinką jam augti. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šiuo metu atsakovės šeimoje situacija nėra tinkama auginti, prižiūrėti ir rūpintis nepilnamečiu vaiku, atsakovė negeba sudaryti ir nesudaro nepilnamečiam vaikui tinkamų sąlygų augti ir vystytis, piktnaudžiauja alkoholiu, šiuo metu yra nepajėgi rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, nesuteikia vaikui sveikos ir saugios aplinkos, todėl yra pagrindas riboti atsakovei motinos valdžią. 2020 m. rugsėjo 24 d. vaiko nuomonės išklausymo metu nepilnametė L. S. išreiškė norą gyventi pas laikiną globėją I. G., kur jaučiasi saugi, prižiūrima, kur kartu gyvena ir jos močiutė (CPK 380 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 3 dalis).
13. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.
14. Ieškovė prašo tėvų valdžią atsakovei riboti neterminuotai, kadangi atsakovės problemos dėl alkoholio vartojimu yra ilgalaikės, atsakovė ir iki vaiko paėmimo bandė atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio vartojimo, tačiau jai nepavykdavo, nuo vaiko paėmimo 2019 m. gegužės mėn. praėjus daugiau nei vieneriems metams padėtis nepasikeitė, tik pateikus ieškinį atsakovė užsiregistravo gydymo kursui pas psichiatrą, todėl nėra jokių objektyvių duomenų, kad per pusę metų kas nors pasikeis, ieškovė savo elgesiu vaikui daro ypatingą žalą.
15. Tačiau bylos aplinkybės patvirtina ir tai, kad ieškovė pripažįsta savo problemas, deda pastangas jas įveikti, nėra visiškai nusišalinusi nuo rūpinimosi vaiku, su vaiku bendrauja, ryšys tarp vaiko ir motinos nėra visiškai nutrūkęs. Iš byloje pateiktų duomenų, t. y. 2019 m. birželio 17 d. mobiliosios komandos rekomendacijos atsakovės šeimai, 2020 m. gegužės 21 d. Pagalbos plano, atsakovės, trečiojo asmens teiktų paaiškinimų galima konstatuoti, jog atsakovei trūksta įgūdžių, motyvacijos pakeisti savo gyvenimo būdą ir sąlygas, jog ji galėtų tinkamai auklėti, ugdyti ir nuolatinai visapusiškai pasirūpinti bei užtikrinti tinkamą vaiko gyvenimo aplinką. Tačiau iš minėtuose dokumentuose pateiktos informacijos matyti, kad atsakovė stengiasi vykdyti teikiamos socialinės pagalbos priemones, priima siūlomą pagalbą, nėra visiškai nutraukusi ryšio su vaiku, bendrauja su juo, vaikas lankosi atsakovės namuose, leidžia ten savaitgalius, trečiasis asmuo I. G. nurodė, kad vaikas laukia savaitgalių, kada galės eiti pas mamą, taigi emocinis ir socialinis ryšys tarp vaiko ir motinos nėra nutrūkęs. Atsakovė pripažįsta, jog nėra kol kas pilnai atsikračiusi žalingų įpročių (alkoholio vartojimo), šiuo metu neturi sąlygų vaikui augti kartu, tačiau nurodo sieksianti pakeisti savo gyvenimo būdą.
16. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, galima konstatuoti, kad atsakovė nesišalina nuo vaiko auklėjimo ir auginimo, nors ir nesudaro tinkamų sąlygų vaikui augti, nepriima visos jai teikiamos socialinės pagalbos, taip pat ir pati nerodo didesnių pastangų keisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas, tačiau bylos duomenys neleidžia konstatuoti, jog ateityje tokia situacija negali pasikeisti. Atsakovė nori susirasti darbą, iš esmės supranta savo elgesio ydingumą, tačiau būtinas tam tikras laikas, kuris parodytų atsakovės požiūrio pasikeitimą, pastangų nuolatinumą ir pasiektų rezultatų stabilumą. Taigi šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog nėra jokių duomenų, kad padėtis atsakovės šeimoje gali pasikeisti, tikėtina, jog ateityje situacija gali gerėti. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (O. v. Švedija (Nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). Todėl, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą, į tai, kad atsakovė lankosi pas specialistus, įvardija problemas ir deda pastangas joms išspręsti, bendrauja su dukra, motinos valdžia jai apribotina laikinai (CK 3.180 straipsnio 1-2 dalys).
17. Teismas pažymi, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Taigi, nagrinėjamu atveju, būtent atsakovei tenka pareiga realiai keisti teisių apribojimo pagrindu buvusias aplinkybes (alkoholio vartojimas, gyvenamosios vietos aplinkos pagerinimas, įsidarbinimas, pastovaus išlaikymo teikimas, nuolatinio ryšio, rūpinimosi ir bendravimo su vaiku išlaikymas ir stiprinimas bei kt. aplinkybės), kad nebūtų pagrindo vaiko teisių priežiūros institucijai po įstatymu nustatyto 6 mėnesių termino kreiptis dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis).
18. Ieškovės atstovės, trečiojo asmens I. G. paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų (2019 m. birželio 3 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje, 2020 m. birželio 8 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte, (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2020 m. birželio 16 d. rašte esančių duomenų) nustatyta, kad atsakovas gyvena atskirai nuo vaiko, visiškai juo nesirūpina, nesidomi, nelanko ir nebendrauja. Atsakovas Įvaikinimo tarnybos siūlomos pagalbos šeimai atsisakė nurodęs, kad neturi tam sąlygų (2019 m. birželio 6 d. atsisakymas). Nepilnametė, išklausant jos nuomonę, kalba apie gyvenimą globėjos šeimoje, santykius su mama, apie tėvą neužsimena (2020 m. kovo 6 d., 2020 m. rugsėjo 24 d. vaiko nuomonės išklausymo aktai).
19. Teismo posėdžio metu atsakovas nereiškė prieštaravimų ieškovės reikalavimui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo (CPK 140 straipsnio 2 dalis).
20. Šioje byloje ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus, laikytina nustatyta, kad atsakovas yra kaltas dėl netinkamo tėvo pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpina vaiku, išskyrus priteisto išlaikymo mokėjimą, jokiais kitais veiksmais neprisideda prie jo auklėjimo ir priežiūros, saugumo, normalaus vystymosi, dvasinės ir socialinės raidos, gyvena atskirai nuo vaiko, vaiku nesidomi, nelanko ir nebendrauja, taigi vengia atlikti pareigą auklėti savo vaiką Atsakovas mobiliosios pagalbos teikiamos pagalbos atsisakė. Duomenų, kad atsakovo požiūris ir elgesys nepilnametės dukros atžvilgiu pasikeis, nėra, o tai yra pakankamas pagrindas, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, ieškovės prašymą neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu tenkinti ir neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai). Tėvo valdžios apribojimas neterminuotai dukters atžvilgiu yra teisėta priemonė, nes užtikrina jos teises ir teisėtus interesus vystytis ir augti saugioje aplinkoje, laikinos globėjos šeimoje.
21. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jų teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Kartu atsakovams paaiškintina, kad tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).
22. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
23. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
24. L. S. šiuo metu nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja globėja paskirta I. G.. Nepilnametė nuo 2019-05-30 gyvena pas laikinąją globėją, laikinoji globėja yra sudariusi tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą. Globėja sutinka, jog mergaitė ir toliau gyventų su ja, todėl siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinės laikinosios globėjos I. G. gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
25. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Apribojus tėvų valdžią, atsakovams išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis).
26. Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta R. B. ir A. S. taikos sutartis ir iš atsakovo L. S. priteistas 120 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės R. B. nepilnametės dukros išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį, padidinti iš atsakovo A. S. priteistą 120 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir priteisti dukros išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį.
28. Atsakovai su tokio dydžio išlaikymu nesutiko. Atsakovas A. S. nurodė, kad gali mokėti 150 Eur per mėnesį, nes gauna apie 500 Eur darbo užmokesčio, jos būtinosios išlaidos pragyvenimui sudaro daugiau nei 300 Eur per mėnesį, turimi automobiliai menkaverčiai, paveldėta dalis gyvenamojo namo netinkama naudoti, nes gyvenamasis namas sudegęs. Atsakovė R. B. konkrečios sumos, kokią galėtų mokėti vaiko išlaikymui tuo atveju, jei būtų apribota motinos valdžia, neįvardijo, tačiau nurodė neišgalėsianti mokėti prašomų priteisti 200 Eur.
29. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 straipsniai). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
30. Bylos duomenys patvirtina, jog L. S. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, lanko progimnaziją, trečiojo asmens I. G. paaiškinimu, turi (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovės paaiškinimu, L. S. šiuo metu mokama apie 310 Eur globos išmoka, kuri mažinama atsakovo mokamo išlaikymo dydžiui (120 Eur), taip pat apie 60 Eur vaiko išmoka.
31. Bylos duomenimis atsakovas A. S. yra darbingas, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna apie 500 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius (darbo užmokestis įvairiais mėnesiais svyruoja apytiksliai nuo 477 Eur iki 598 Eur, 2020 m. balandžio – rugpjūčio mėn. darbo užmokesčio vidurkis – apie 549 Eur), atsakovo vardu registruotos trys 1997-1998 metų gamybos transporto priemonės, įsigytos 2017, 2018, 2019 metais, nors atsakovas nurodo, kad transporto priemonės menkavertės, tačiau nei vienai jų nėra draudimo dalyvauti eisme, taip pat atsakovo vardu registruota ½ dalis 2019 metais paveldėto gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra išsituokęs, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas nurodė, kad jo išsilavinimas specialusis vidurinis, yra įgijęs autošaltkalvio profesinį išsilavinimą, sveikatos problemų, kurios apsunkintų darbinę veiklą, neturi.
32. Bylos duomenimis atsakovė R. B. šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, atsakovės vardu nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto nėra, atsakovė gyvena socialiniame būste. Atsakovė yra netekėjusi, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovė nurodė, kad jos išsilavinimas pagrindinis, yra įgijusi virėjos profesinį išsilavinimą. Yra darbinga, sveikatos problemų, kurios apsunkintų įsidarbinimą, neturi.
33. Pastovių darbinių santykių neturėjimas, mažų pajamų gavimas neatleidžia atsakovų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą, atsakovai privalo teikti materialinį išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Byloje nėra duomenų apie objektyvias priežastis, trukdančias atsakovam dirbti ir gauti pajamų vaiko išlaikymui, atsakovės priklausomybė alkoholiui nelaikytina objektyvia priežastimi, trukdančia gauti darbinių pajamų. Atsakovai, būdami darbingo amžiaus, turėdami profesinį išsilavinimą, turi visas galimybes aktyviau dalyvauti darbo rinkoje ir siekti uždirbti lėšų vaiko išlaikymui, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų dėl šalių sveikatos problemų ar kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios darytų įtaką jų darbingumui ar galimybei gauti pakankamas pajamas sau ir nepilnamečiam vaikui išlaikyti, šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką.
34. Sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo padidinimo atsižvelgiama į tai, kad teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (CK 3.201 straipsnio 1-2 dalys). Teismas konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis, iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.
35. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus bei byloje pateiktus duomenis apie nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiui reikšmingų aplinkybių pasikeitimą, daroma išvada, kad nepilnamečio vaiko poreikiai per daugiau kaip ketverių metų laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo ir iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje, pasikeitė - jie žymiai išaugo. Nepilnametei L. S. sukako (duomenys neskelbtini) metų, vaikas lanko progimnaziją, išsiplėtė jos interesų ratas, priteisiant išlaikymą jai tebuvo (duomenys neskelbtini) metai, todėl (duomenys neskelbtini) nutartimi priteistas iš atsakovo išlaikymas po 120 Eur kas mėnesį pilnai neužtikrina nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių bei neatitinka jo interesų. Išlaikymą teikiančio ir privalančio teikti tėvo turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi bet kuriuo atveju teikiamas išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnyje įrašyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas sprendžia, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo nepilnametei L. S. dydį.
36. Ieškovė konkrečių vaiko poreikių neįrodinėjo, orientaciniu kriterijumi nurodė minimalią mėnesinę algą ir iš atsakovų prašė priteisti po 200 Eur kas mėnesį. Didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikių šalys neįrodinėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios algos sumą, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016). Iki 2020-12-31 minimali mėnesinė alga – 607 Eur, nuo 2021-01-01 – 642 Eur, priklausomai nuo mokestinės naštos faktiškai išmokama darbo užmokesčio suma svyruos nuo 447 Eur iki 467 Eur.
37. Sprendžiant dėl konkretaus priteistino išlaikymo L. S. dydžio įvertinami byloje pateikti ir surinkti įrodymai, atsižvelgiama į vaiko amžių ir jo bendruosius poreikius, įvertinama atsakovų turtinė padėtis, gaunamos pajamos, atsakovo turtinės padėties pagerėjimas paveldėjus nekilnojamojo turto, vaiko poreikių pasikeitimas (padidėjimas) dėl amžiaus, atsakovų sveikatos problemų neturėjimas, turimas profesinis išsilavinimas, atsižvelgiama į tai, jog atsakovai kitų išlaikytinių neturi. Be to, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi vaiku ir jokiais kitais būdais be to, kad moka priteistą išlaikymą, prie vaiko poreikių patenkinimo neprisideda. Nors atsakovė šiuo metu nedirba, darbinių pajamų negauna, nurodo darbo dienomis lankanti gydymo kursą priklausomybei nuo alkoholio vartojimo atsikratyti, tačiau yra darbingo amžiaus, šiuo metu gauna nedarbo draudimo išmoką, nurodydama, kad ateityje mato galimybę pati auginti vaiką ir juo rūpintis, gali ieškoti pamaininio darbo ar darbo savaitgaliais ir gauti lėšų vaiko poreikių patenkinimui jau dabar, vaikui gyvenant globoje, tuo labiau, kad vaikui gyvenant atskirai nuo atsakovės jai nereikia rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, darbo paieškoms ir darbinei veiklai atsakovė gali skirti visą savo laiką. Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojamą praktika tokio pobūdžio bylose, įvertinus, kad išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020), kurios nuo 2021-01-01 turėtų didėti, darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti (padidinti iš atsakovo priteistą) mažesnį išlaikymą iš atsakovų dukrai nei prašo ieškovė, siekiant užtikrinti vaiko poreikius ir interesus, t. y. po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos - 2020-09-23 iki jos pilnametystės. Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kas mėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovų galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnio 1, 2 dalys, 3.208 straipsnis).
38. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama laikinoji globėja I. G. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina, kad lėšos turi būti skiriamos išimtinai vaikų poreikiams tenkinti.
39. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
40. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai).
41. Iš atsakovų į valstybės biudžetą patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jiems Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais (atsakovei - 2020 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-2887-11996, atsakovui - 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-3122-12780) teikiama 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (CPK 96, 99 straipsniai).
42. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. pažyma Nr. (12.36) PT-6026 dėl atsakovui A. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų teisme gauta 2020 m. gruodžio 7 d., t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl jų atlyginimo klausimas šiuo teismo sprendimu nesprendžiamas (CPK 96, 99 straipsniai). Be to, šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ieškovės reikalavimai atsakovo atžvilgiu iš esmės yra patenkinti, todėl būtų pagrindas taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263- 270, 406 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią jo nepilnametės dukters L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistą 120 Eur išlaikymą ir priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnametei dukteriai L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos 2020-09-23 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Laikinai apriboti atsakovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią jos nepilnametės dukters L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnametei dukteriai L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos 2020-09-23 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnametės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti pas laikinąją globėją I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
Paskirti laikinąją globėją I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas.
Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.