Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui I. P., jo atstovei Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovei R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bleiras logistics“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl darbo užmokesčio

Šioje byloje labai svarbus yra įrodymų vertinimas, kadangi ieškovo, kaip ir liudytojo nurodytos aplinkybės dėl sutarto darbo užmokesčio dydžio, skiriasi nuo atsakovės pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių bei paaiškinimų. Teismas pažymi, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024).

Taip pat pastebėtina, jog ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbdavys nesumokėjo viso darbo užmokesčio, už viską bausdavo pinigais. Iš darbo sutarties matyti, jog šalys sutarė, kad darbuotojas kompensuoja darbdaviams pilna apimtimi jų už darbuotoją sumokėtas baudas ir /ar už darbuotoją tretiesiems asmenims atlygintą žalą, atsiradusią dėl darbuotojo padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, neatsargumo ar tyčios (11.7 p.). 2023 m. rugsėjo 22 d. sutikimu, kuris parengtas lietuvių ir rusų kabomis, ieškovas išreiškė papildomą sutikimą, kad iš jo darbo užmokesčio ir kitų mokėtinų sumų būtų išskaičiuotos baudos. Nagrinėjamu atveju ieškovas nekėlė ginčo dėl to, kad darbdavys nepagrįstai būtų išskaičiavęs baudas iš jo darbo užmokesčio. Todėl remtis ieškovo paskaičiavimais dėl neišmokėtas darbo užmokesčio dalies dydžio teismas vadovautis negali ir dėl to, kad ieškovas iš darbo užmoesčio baudų neišskaičiavo.

Taigi esant nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo netikėti atsakovės skaičiavimais ir tvirtinimu, jog su ieškovu buvo pilnai atsiskaityta. Ieškovas darbdavio skaičiavimų, darbo laiko apskaitos žymėjimo neginčijo. Todėl atsižvelgiant į tai, teismas atmeta, kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovo argumentus, jog apskaičiuojant darbo užmokestį turi būti taikomas 120 Eur dydžio vienos dienos įkainis. Pažymėtina, jog darbuotojas negali savo nuožiūra taikyti darbo sutartyje neaptartos darbo užmokesčio apmokėjimo sistemos. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad darbo sutartis, parengta tiek lietuvių kalba, tiek ieškovui suprantama rusų kalba, ir yra ieškovo pasirašyta. Nors teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad darbo sutarties neskaitė, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog darbo sutartis ieškovo yra pasirašyta, todėl laikytina, kad joje nustatytos nuostatos yra privalomai taikytinos. Ieškovas taip pat patvirtino, kad darbo sutartį gavo. Duomenų, kad ieškovas būtų verčiamas pasirašyti tokio turinio darbo sutartį, ar kad ne jis būtų pasirašęs darbo sutartyje byloje nėra. Įrodymų, jog ieškovui būtų neaiškios darbo sutarties sąlygos ir jis dėl to būtų kreipęsis į darbdavį į bylą taip pat nėra pateikta. Taip pat pastebėtina, jog ieškovas yra aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, UAB „Bleiras Logistics“ yra ne pirmoji jo darbo vieta Lietuvoje, todėl teismas šias aplinkybes taip pat įvertina, spręsdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą.

Pasak ieškovo, darbdavys neskaičiavo ir nemokėjo darbuotojui darbo užmokesčio už jo pavedimu mokymuose būtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d., t. y. 546,76 Eur. Atsakovė tokius ieškovo paaiškinimus neigia, teigdama, jog tuo laikotarpiu ieškovui buvo suteiktos nemokamos atostogos. Byloje esantis 2023 m. rugsėjo 22 d. prašymas Nr.26 ir 2023 m. spalio 6 d. prašymas Nr. 41 patvirtina, jog ginčo laikotarpiu ieškovas yra išreiškęs valią suteikti jam nemokamas atostogas, ką patvirtina ieškovo parašai. Tačiau teismui abejonių kelia tai, ar prašymuose yra išreikšta tikroji ieškovo valia. Teismo vidiniu įsitikinimu, šiuo atveju labiau tikėtini ieškovo paaiškinimai, jog laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d. ieškovas vis tik dalyvavo mokymuose. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas pateikė vaizdo įrašą ir nuotraukas. Teismas neturi pagrindo netikėti, jog vaizdo įrašas ir nuotraukos daryti mokymų metu, nes atsakovė jokių įrodymų paneigiančių minėtus įrodymus nepateikė. Aplinkybę, jog ieškovas dalyvavo mokymuose teisme patvirtino ir liudytojas Y. M., kuris nors tiksliai negalėjo nurodyti kokiu laikotarpiu, tačiau patvirtino, jog pradėdamas dirbti kartu su ieškovu dalyvavo mokymuose. Abiejų asmenų (liudytojo ir ieškovo) paaiškinimai dėl dalyvavimo mokymuose yra logiški, išsamūs, be prieštaravimų. Tai, jog abu – liudytojas Y. M. ir ieškovas – prieš įsidarbindami atsakovės bendrovėje turėjo panašaus darbo patirties, liudytojo parodymais, priešingai nei teigė atsakovė, nebuvo priežastimi būsimiems UAB „Bleiras logistics“ vairuotojams, mokymuose nedalyvauti. Be to, kaip matyti iš darbo sutarties, darbuotojas įsipareigojo atlyginti darbdavių patirtas mokymosi išlaidas (7.1 p.). Teismo vertinimu, jei reikalavimai dėl mokymosi darbuotojui nebūtų keliami, netikslinga būtų tokią sąlygą įtraukti į darbo sutartį, juolab, jog ir oficialiame UAB „Bleiras logistics“ internetiniame tinklapyje skelbiama, kad Eko skyriaus instruktoriai tiesiogiai dirba su vairuotojais – moko, pataria ir vertina, t. y. darbdavys suteikia papildomai ekonominio pobūdžio žinias, siekiant įgyvendinti bendrovės tikslus. Be to, vos tiks įsidarbinus įmonėje, mažai tikėtina, jog ieškovas savo noru galėjo teikti prašymus dėl nemokamų atostogų, nes ieškovas yra Ukrainos pilietis ir tikėtina, jog jam yra aktualūs finansiniai dalykai. Tokio teismo vertinimo nepaneigia ir VSDFV duomenys apie tai, jog laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d. ieškovas buvo saistomas darbo santykių su UAB „Girtrans“. Nes už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. darbdavys deklaravo tik 38,24 Eur sumą nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, o laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 30 d. deklaravo dar mažesnę sumą – 0,42 Eur.

Taigi teismas, vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą daro išvadą, jog UAB „Bleiras logistics“ mokėjo ieškovui teisingą, darbo sutartį atitinkantį darbo užmokestį, todėl ieškovo argumentai dėl 120 Eur dienos įkainio taikymo atmestini kaip nepagrįsti. Tačiau atsakovei nepaneigus, jog atsakovas nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d. dalyvavo mokymuose spręstina, jog jis turi teisę į darbo užmokestį už dalyvavimą mokymuose. Atsakovė neginčijo ieškovo paskaičiuoto darbo užmokesčio dydžio už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d., todėl teismas vadovaujasi šiais paskaičiavimais.

Taigi, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus – šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus – darytina išvada, kad atsakovė ieškovui darbo užmokestį mokėjo laikydamasi darbo sutarties nuostatų, tačiau nepagrįstai laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d. neapskaitė darbo laiko ir neišmokėjo darbo užmokesčio už šį laikotarpį. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 4423,88 Eur darbo užmokestį tenkinamas iš dalies–– jam priteistinas 546,76 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis.

Dėl netesybų

DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Bylos duomenimis nustatyta, jog darbo ginčą ieškovas Darbo ginčų komisijoje iniciavo 2024 m. gruodžio 2 d., t.y. praėjus net 5 mėn. po to, kai nutraukė darbo santykius, ir praėjus apie 13 mėnesių nuo to, kai nebuvo sumokėtas darbo užmokestis. Teismo nuomone, maksimalaus dydžio netesybų priteisimas iš atsakovės nagrinėjamu atveju nebūtų teisingas ir sąžiningas atsakovės atžvilgiu ir prieštarautų teisingumo principui, būtų iš esmės neproporcingas. Netesybų dydis mažintinas, ieškovui priteistina uždelsto atsiskaitymo suma, t. y. 546,76 Eur (atskaičius mokesčius) už vieną mėnesį.

Dėl kelionės išlaidų

Ieškovas ieškinyje prašo priteisti 1963,89 Eur kelionės išlaidų atlyginimą. Atsakovė tvirtino, kad ieškovas grįžęs iš komandiruotės užsienyje pateikė atsakovei duomenis apie komandiruotės metu patirtas išlaidas, kurios buvo apskaitytos 2024 m. kovo 17 d., 2024 m. sausio 28 d. ir 2024 m. birželio 30 d. avansinėmis apyskaitomis. Pagal jas bendra ieškovo patirtų išlaidų suma 1809,995 Eur. Visas šias išlaidas atsakovė kompensavo ieškovui dalimis darbo santykių metu.

Pažymėtina, kad darbo sutartimi šalys sulygo, kad ataskaitą apie komandiruotėje patirtas išlaidas darbuotojas privalo pateikti darbdaviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nuo komandiruotės pabaigos dienos. Šalių susitarimu, vykdant atsiskaitymą dėl dienpinigių darbuotojui išmokėjimo, galimas abipusių įsipareigojimų įskaitymas (5.2 p.).

Iš avanso apyskaitos Nr. 01278 matyti, jog ieškovui 2024 m. sausio 28 d. buvo apskaityta 1166,47 Eur kelionės išlaidų, 2024 m. kovo 17 d. avanso apyskaita Nr. 01812 apskaityta 205,54 Eur, 2024 m. birželio30 d. avanso apyskaita Nr. 03475 apskaityta 437,94 Eur, t. y. iš viso apkaityta 1809,95 Eur kelionės išlaidų pagal ieškovo pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Iš atsakovės pateiktos banko išrašo suvestinės matyti, jog kelionės išlaidos buvo pervedamos ieškovui kartu su darbo užmokesčiu ir dienpinigiais. Teismo posėdžio metu ieškovas šių aplinkybių nepaneigė, priešingai –paaiškino, jog darbdaviui pateikė duomenis apie patirtas kelionės išlaidas ir jas patvirtinančius kvitus ir nežino ar jos atlygintos. Šioje byloje kelionės išlaidas ieškovas grindžia paysera banko išrašais. Tačiau minėtieji išrašai nepatvirtina dėl ko išlaidos buvo patirtos. Tuo tarpu iš darbdavio įsakymų dėl komandiruočių matyti, jog darbdavys įsipareigojo atlyginti dienpinigius, ryšių, automobilių plovimo, draudimo išlaidas, automobilių servizo paslaugas, muitinės tarpininkavimo paslaugas, stovėjimo aikštelių nuomos, kelių mokesčių, degalų įsigijimo ir kitas su krovinių pervežimu susijusias išlaidas. Kadangi ieškovas neįrodė, jog jis turėjo kelionės išlaidų, kurių darbdavys pagal pateiktus dokumentus nekompensavo, ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad spręsdama dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas taip pat vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – rekomendacija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ginčo pobūdį ir spręstinus klausimus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų turinį.

Sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo apimties, atsakovė pateikė duomenis ir prašo priteisti iš ieškovo 2613,60 Eur už byloje dalyvavusio advokato pagalbą. Iš dokumentų matyti, jog išlaidos patirtos dėl atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pasirengimą bei atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose.

Iš bylos duomenų matyti, jog 2025 m. balandžio 7 d. parengiamasis teismo posėdis truko 1 val. 20 min., 2025 m. balandžio 22 d. teismo posėdis truko 2 val. 39 min., ,– iš viso teismo posėdžiai truko suapvalinus 4 val. Teismo posėdžiai vyko 2025 m. II ketvirtį. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19. punktu, maksimali galimai priteistina suma yra 934,36 Eur ( (2335,9 Eur x 0,1 x 4 val.).

Už atsiliepimo į ieškinį parengimą vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu maksimalus priteistinas dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei teisinės paslaugos buvo suteiktos 2025 m. I ketvirtį, sudaro 5594,75 Eur (2237,9 x 2,5).

Pripažintina, kad išlaidos už atsiliepimo parengimą (1200 Eur + PVM) neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, realios, todėl priteistinos. Atsakovės patirtos išlaidos dėl advokato pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (1161,60 Eur), todėl jos mažintinos iki 934,36 Eur. Todėl atsakovė turi teisę į 2386,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi ieškinys buvo tenkintas iš dalies, t.y. prašoma priteisti pagrindiniu ieškinio reikalavimu 6387,77 Eur, tačiau priteista 546,76 Eur (tenkinta 8,55 proc. ieškinio reikalavimų), todėl atitinkamai atsakovė turi teisę į 91 proc. (suapvalinta iki sveiko skaičiaus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jai priteistina 2172 Eur (suma suapvalinta iki sveiko skaičiaus) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė turėjo 8,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios taikant proporcijos principą nesiektų minimalaus atlygintino dydžio, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovui I. P., gimimo data (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bleiras logistcs“, juridinio asmens kodas 301513603, 546,76 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 76 ct) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d., ir 546,76 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 76 ct) netesybų (sumos nurodytos atskaičius mokesčius).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bleiras logistcs“, juridinio asmens kodas 301513603, iš ieškovo I. P., gimimo data (duomenys neskelbtini) 2176 Eur (dviejų tūkstančių šimto septyniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.