Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-05-28 · Civilinė byla Nr. e2-10059-1171/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-05-28
Bylos Nr.
e2-10059-1171/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03825-2025-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Brazinskienė
Ieškovas
I. P.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Bleiras logistics“
Advokatai
Nedas Valiulis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10059-1171/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03825-2025-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.11; 1.3.5.5; 1.3.5.10; 1.3.2.5.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,sekretoriaujant Kristinai Murauskienei,vertėjai Erika Vencevičienė, Svetlana Minakova,

dalyvaujant ieškovui I. P., jo atstovei Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovei R. K.,

atsakovės atstovui advokatui Nedui Valiuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bleiras logistics“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas I. P. per atstovę kreipėsi į teismą ieškiniu, pareikštu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ­– UAB) „Bleiras logistics“, kuriame prašo priteisti ieškovo naudai iš atsakovės: 1) neišmokėto 4423,88 Eur (neto) darbo užmokesčio ir 1963,89 Eur kelionės išlaidų; 2) netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau nedaugiau kaip iš šešių; 3) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Bleiras logistics“ pagal 2023 m. rugsėjo 22 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 2075. Darbuotojas darbą pradėjo po 2023 m. rugsėjo 25 d. mokymų, kurie vyko darbdavio pavedimu. Darbdavys darbuotoją atleido 2024 m. liepos 2 d., tačiau atleidimo dieną pilnai su juo neatsiskaitė. Nesulaikęs apmokėjimo iš darbdavio, ieškovas pateikė prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo Darbo ginčų komisijai. Tačiau Darbo ginčų komisija ieškovo prašymą atmetė. Ieškovas paaiškino, kad darbdavys neskaičiavo ir nemokėjo darbuotojui darbo užmokesčio už jo pavedimu mokymuose būtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d., t. y. 546,76 Eur. Ieškovo teigimu, tarp jo ir darbdavio prieš pradedant dirbti buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad jam už kiekvieną dieną bus mokamas 120 Eur darbo užmokestis į rankas. Ieškovas paskaičiavo, kad jam darbdavys už laikotarpį nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. birželio mėnesio už 212 d. nesumokėjo 3877, 12 Eur darbo užmokesčio. Ieškovui nėra apmokėtos kelionės išlaidos 1963,89 Eur, kuria patyrė darbo metu pas atsakovę. Kadangi su ieškovu atleidžiant iš darbo nebuvo pilnai atsiskaityta, prašo priteisti netesybas.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovo teigimu, jis nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d. dalyvavo mokymuose ir todėl atsakovė už minėtą laikotarpį turėjo jam išmokėti 546,76 Eur (neto) darbo užmokestį. Tačiau atsakovė visiškai su tuo nesutinka. Ieškovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d. dalyvavo kokiose nors mokymuose ir juo labiau, kad tuos mokymus būtų vykdžiusi atsakovė ar būtų pavedusi ieškovui juos baigti. Taip pat nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovė neteisėtai nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d. neskaičiavo ir nemokėjo jam darbo užmokesčio. Atsakovė šiuo laikotarpiu deklaravo SODROJE ieškovui nedraudiminį laikotarpį vadovaudamasi paties ieškovo 2023 m. rugsėjo 22 d. ir 2023 m. spalio 6 d. prašymais dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 19 d. Pažymėjo, kad minėti prašymai buvo parengti lietuvių ir rusų kalbomis bei pasirašyti ieškovo ir jie nėra pripažinti negaliojančiais. Teigia, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai neskaičiavo ir nemokėjo ieškovui darbo užmokesčio, nes tuo metu jam buvo suteiktos nemokamos atostogos. Ieškovas nekvestionuoja atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentų (darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio žiniaraščių bei kitų dokumentų) pagal kuriuos jam apskaičiuotas darbo užmokestis, bet teigia, kad su atsakove buvo žodžiu sudaręs susitarimą apskritai dėl kitokio darbo užmokesčio mokėjimo (dydžio), nei jis nustatytas darbo sutartyje, t.y. pasak ieškovo, atsakovė įsipareigojo jam mokėti 120,00 Eur darbo užmokestį (neto) už kiekvieną darbo dieną, tačiau atsakovė jo nesilaikė, todėl jo manymu egzistuoja 3877,12 Eur darbo užmokesčio nepriemoka, kurią jis prašo priteisti iš atsakovės. Tačiau atsakovė visiškai nesutinka su tokia ieškovo pozicija ir reikalavimu dėl toliau nurodomų priežasčių. Atsakovė patvirtina, kad nei raštu, nei žodžiu ginčo šalys nebuvo pakeitusios darbo sutarties 5.1 punkte nustatytos darbo apmokėjimo tvarkos. Ieškovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo versiją dėl minėto tariamo žodinio susitarimo su atsakove dėl kitokio darbo užmokesčio mokėjimo (dydžio), nei jis nustatytas darbo sutartyje. Akcentuoja, kad ieškovas dirbo pas atsakovę nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. liepos 2d. ir per visą šį laikotarpį niekada nekėlė atsakovei jokių klausimų ar pretenzijų dėl darbo užmokesčio dydžio ar mokėjimo tvarkos. Taigi, daro išvadą, kad ieškovas sutiko su darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, kuri atitinka nustatytą darbo sutartyje. Šios ieškovo pretenzijos atsakovei kilo tik po darbo santykių nutraukimo, ieškovą pradėjus atstovauti Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai. Paskutinėje ieškinio dalyje ieškovas nurodė, kad neva jis komandiruotės užsienyje metu, vykdydamas darbo funkcijas, patyrė 1.963,89 Eur išlaidų, kurių atsakovė jam nekompensavo, todėl jas prašo priteisti iš atsakovės. Šias patirtas išlaidas ieškovas grindžia banko sąskaitos išrašu. Tačiau atsakovė nesutinka su šiuo ieškovo reikalavimu. Visų pirma, ieškovas neįrodė, kad jo pateikiamas banko sąskaitos išrašas pagrindžia, kad jis komandiruotės užsienyje metu patyrė išlaidas, kurias kompensuoti turėjo pareigą atsakovė. Iš ieškovo banko išrašo negalima nustatyti kokias išlaidas jis patyrė, nes ieškovas nepateikė jokio paaiškinimo dėl patirtų išlaidų, t.y. ar tai buvo pvz. degalų pirkimas, transporto priemonės remonto išlaidos, kelių mokesčių sumokėjimas ir pan. ar tai buvo asmeninio pobūdžio išlaidos, pvz. maisto, tabako gaminių ir pan. pirkimas. Be to, ieškovo pateiktas banko išrašas yra užsienio kalba be vertimo į lietuvių kalbą, todėl šio įrodymo apskritai negalima tinkamai įvertinti, nes jis neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad šalių sudarytos darbo sutarties 4.5 punkte nustatyta, jog: „ataskaitą apie komandiruotėje patirtas išlaidas darbuotojas privalo pateikti darbdaviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nuo komandiruotės pabaigos datos.“ Šiuo atveju, ieškovas grįžęs iš komandiruotės užsienyje pateikė atsakovei duomenis apie komandiruotės metu patirtas išlaidas, kurios buvo apskaitytos 2024 m. kovo 17 d., 2024 m. sausio 28 d. ir 2024 m. birželio 30 d. avansinėmis apyskaitomis, pagal kurias bendra ieškovo patirtų išlaidų suma 1.809,95 Eur. Šios išlaidos patvirtintos paties ieškovo parašu. Visas šias išlaidas atsakovė kompensavo ieškovui dalimis darbo santykių metu. Atsižvelgiant į visą tai, teigtina, kad ieškovo reikalavimas dėl 1.963,89 Eur išlaidų priteisimo nepagrįstas ir atmestinas.

Šalies argumentai

Ieškovas I. P. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad darbdavys nesumokėjo viso darbo užmokesčio, už viską darbavys bausdavo pinigais. Nepatiko darbdavio požiūris, todėl išėjo iš darbo. Iš pradžių buvo kalba dėl 150 Eur darbo užmokesčio, kai išvažiavo, sužinojo, kad 120 Eur. Vėliau paaiškėjo, kad darbo užmokestis priklauso nuo kategorijos, jam buvo mokamas 100 Eur darbo užmokestis. Teko jam pačiam mokėti už kelius, darbdavys šių išlaidų nekompensavo. Taip pat reikėjo už savo pinigus remontuoti transporto priemonę. Darbo sutartis pasirašė mokymų metu, darbo sutarties neskaitė. Darbo sutarties kopiją jam davė. Dėl darbo užmokesčio ėjo aiškintis pas buhalterę. Algalapių negaudavo. Prieš dvi dienas sužinojo, kad gaudavo atsiskaitymo lapelius, tačiau nėra formato, kad galėtų juos atsidaryti. Teigė, kad mokymai truko tris savaites. Dvi savaites mokėsi kaip pakrauti autovežį. Už tai išskaičiavo iš darbo užmokesčio. Iš kadrų paskambino ir pasakė, kad reikia atvykti į mokymus. Tai buvo rugsėjo 8 d. Gale buvo egzaminai. Mokėsi 10 žmonių. M. D.. Turi tarptautinės ekonomikos išsilavinimą, kurį įgijo Ukrainoje. 3 metus mokėsi kolegijoje, 3 metus institute. Dėl išmokėto darbo užmokesčio dydžio aiškinosi nuo pirmos dienos su darbdaviu. Jam sakė, kad padarytos išskaitos už baudas. Po paskutinės komandiruotės trūko 1500 Eur. Įmonė sulaikė 300 Eur. Prieš paskutinę komandiruotę buvo įdarbintas UAB „Transabc“. Paaiškino darbdavys, kad daromos išskaitos į pensijų fondą ir greičio viršijimą. UAB „Girtrans“ dirbo 2,5 ar 3 metus. Turėjo 95 kodą. Aiškinosi buhalterijoje dėl darbo užmokesčio, buhalterė kompiuteryje parodydavo lenteles ir paaiškindavo apie sumas. Kelionės išlaidas patyrė už kelių mokesčius, parkingą. Darbdavys buvo nurodęs, kad reikia surašyti išlaidas ir pateikti su kvitais. Nežino, ar darbdavys šias išlaidas atlygino ar ne. Teigia, jog tarėsi dėl 120 Eur darbo užmokesčio mokėjimo. Dirbt pradėjo nuo rugsėjo 25 d., tačiau VSDFV duomenimis nuo rugsėjo 26 d. buvo nedraudiminiame laikotarpyje. Vairuoti pradėjo nuo spalio 21 d. Dėl darbo užmokesčio tarėsi su A.. A. sakė, kad darbo užmokestis priklauso nuo kategorijų: 3 kategorijos -120 Eur, 2 kategorijos -130 Eur , 1 kategorijos -140 Eur, daugiausia -150 Eur.

Atstovė R. K. teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog pradėjęs dirbti ieškovas turėjo teorinius ir praktinius mokymus. Mokėsi užvažiuoti ant rampų. Darbo užmokestis buvo mokamas ne taip kaip nurodyta darbo sutartyje. Pagal banko išrašus buvo mokama darbo užmokestis, dienpinigiai, kelionės išlaidos, tik keli išrašai yra kur nurodyta atlyginimas. Pagal juos ieškovas negalėjo išskirti koks mokamas darbo užmokestis. Pažymėjo, kad ieškovas neprašė nemokamų atostogų. Pastebėjo, kad darbdavys tinklalapyje nurodo, kad autovežio vairuotojus pats apmoko.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas advokatas Nedas Valiulis teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Pastebėjo, kad ieškovas nurodo įvairaus dydžio darbo užmokestį dėl kokio tarėsi. Negalėjo įvardinti su kuo tarėsi dėl darbo užmokesčio ir dėl kokios sumos. Profesinė sąjunga neginčija paskaičiavimų dėl faktiškai dirbto laiko. Per metus ieškovas nei karto nesikreipė į darbdavį dėl darbo užmokesčio ir nereiškė pretenzijų. Kreipėsi tik tada, kai pasklido kalbos, kad profesinė sąjunga gali padėti prisiteisti sumas. Dėl nemokamų atostogų, metus neginčijo, dabar taip pat neginčija. Ar reikia baigti kursus, priklauso nuo vairuotojo patirties. Paprastai užsiėmimai vyksta tiems, kurie neturi 95 kodo. Be jo negalima išvažiuoti į Europos Sąjungos šalis. Ieškovo atveju jis buvo apmokytas. Jis iki įsidabinat pas atsakovę turėjo 95 kodą. Profesinio mokymo diplomas patvirtina, kad ieškovas turėjo 95 kodą. Mokymai kainuoja, juos atlieka trečioji įmonė, kuri yra atestuota ir turi leidimus dėl 95 kodo. Atsakovė neturi įgaliojimų tokius mokslus vesti. Ieškovas nenurodė instruktoriaus vardo, pavardės, kas mokymus vedė. Ieškovas užtikrino, kad liudytojo nepažįsta, o liudytojas teigė, kad kartu mokėsi. Be to, vieną darbino A. kitą, N.. Liudytojas sakė, kad neišmokėjo darbo užmokesčio, nes buvo atskaitymų.

Liudytojas Y. M. teismo posėdyje parodė, kad UAB „Bleiras logistics“ dirbo apie metus. Dirbo nuo 2023 m. rugpjūčio galo iki 2024 m. liepos mėn. Vairuotoju ekspeditoriumi, pervežimų įmonėje yra dirbęs anksčiau. Prieš tai dirbo UAB „Girteka“. Turėjo mokymus. Ieškovą gerai pažįsta, susipažino mokymuose. Už mokymus teko susimokėti. Mokymai vyko gal rugpjūčio pabaigoje, o gal rugsėjo pradžioje. 2023 m. rugsėjo23 d. su I. P. pradėjo dirbti, o prieš tai turėjo mokymus. 3 savaites mokymai truko, pažymėjimo jam nedavė. Nors ir sakė, kad turi patirties ir į tai darbdavys nekreipė dėmesio – sakė, kad vis tiek reikia mokytis. Mokymai truko 5 dienas per savaitę nuo 8,30 val. iki vakaro. Po mokymosi laikė egzaminą. Mokėsi kaip pakrauti ir iškrauti autovežį, vairuotojai buvo padalinti į dvi grupes. Buvo dienų kai turėjo atlikti testus. Patvirtino, kad visas tris savaites mokėsi su ieškovu. Darbo sutartį pasirašyti davė A., aptarė darbo sąlygas. Kai su ja tai aptarė, atvažiavo į bazę Utenoje. Tarėsi dėl 120 Eur darbo užmokesčio +8 Eur už euro balą. Dėl tokio darbo užmokesčio tarėsi ir ieškovas. Atsiskaitymo lapelių negaudavo. Neteko nieko mokėti už darbdavį – išlaidų neturėjo. Už 95 kodą nemokėjo bet mokymus būtinai turėjo praeiti. Nei už vieną kadenciją darbdavys pilnai neatsiskaitė, buhalterė išminusuodavo už santechniką, baudas, ieškovui išskaičiavo už šaldytuvą. Mokymų metu nors buvo įdarbinti, tačiau darbo užmokesčio nemokėjo. Už mokslą išskaičiavo iš atlyginimo ir ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas yra kilęs dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies darbuotojui ir kelionės išlaidų atlyginimo bei dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio atsiradusių teisinių pasekmių.

Nustatyta, kad tarp ieškovo I. P. ir atsakovės UAB „Bleiras logistics“ 2023 m. rugsėjo 22 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 2073, kuria ieškovas įdarbintas tarptautinių krovinių pervežimų transporto priemonės vairuotoju (1.1.1 p.). Šalys susitarė, kad darbuotojas pradeda dirbti nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. (3.1 p.). Darbdavys įsipareigojo darbuotojui mokėti valandinį darbo užmokesčio tarifą, skaičiuojant 1,65 koeficientą nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto tam laikotarpiui minimalaus valandinio darbo užmokesčio tarifo pagal faktiškai dirbtą laiką (4.1 p.). Darbdavys taip pat įsipareigojo mokėti darbuotojui ne mažiau negu 51 procento dydžio komandiruotės dienpinigius nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, jeigu darbuotojas yra komandiruojamas (4.3 p.). Konkrečios komandiruotės sąlygos nurodomos įsakymuose dėl darbuotojo komandiruotės. Šalys taip pat sutarė dėl suminės darbo laiko apskaitos, nustatant vidutiniškai 40 valandų per savaitę darbo laiko normą (5.1 p.). Darbo sutartis su darbuotoju nutraukta 2024 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Dėl dalies neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2025 m. sausio 9 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-27751/2024, ieškovo prašymą nusprendė atsisakyti nagrinėti, praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminą. Nesutikdamas su minėtu sprendimu, ieškovas kreipėsi į teismą.

Dėl darbo užmokesčio

DK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį, kuris yra viena iš esminių darbo sutarties sąlygų, kuri turi būti įtvirtinta raštu. Pagal DK 34 straipsnio, reglamentuojančio būtinąsias darbo sutarties sąlygas, 3 dalį, darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį).

Nagrinėjamoje situacijoje iš darbo sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl valandinio darbo užmokesčio dydžio mokėjimo ir suminės darbo laiko apskaitos taikymo. Tačiau ieškovas tvirtina, jog su darbdaviu buvo susitarta dėl 120 Eur darbo užmokesčio mokėjimo už darbo dieną ir atleidimo iš darbo metu su juo nebuvo pilnai atsiskaityta. Atsakovė teigia, jog darbo sutartimi sutartas darbo užmokestis buvo toks, dėl kurio susitarta faktiškai ir ieškovo atleidimo iš darbo metu su juo buvo pilnai atsiskaityta. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl to, koks iš tikro buvo darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl atsakovui mokėtino darbo užmokesčio dydžio.

Šioje byloje labai svarbus yra įrodymų vertinimas, kadangi ieškovo, kaip ir liudytojo nurodytos aplinkybės dėl sutarto darbo užmokesčio dydžio, skiriasi nuo atsakovės pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių bei paaiškinimų. Teismas pažymi, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024).

Iš tarp šalių sudarytos darbo sutarties 4.1 p. matyti, jog atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį tarifinį atlyginimą, padaugintą iš 1,65 koeficiento, bet nemažesnį nei Lietuvos Respublikos nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas. Darbo užmokestis mokamas kartą per mėnesį, iki sekančio mėnesio 14 d. Darbo sutartimi buvo nustatyta suminė darbo laiko apskaita (40 val. darbo savaitė). Apskaitinis laikotarpis – ketvirtis (3 mėnesiai) (5.1 p.). Ieškovas pateiktoje suvestinėje, kuria grindžia neišmokėto darbo užmokesčio dydį, taiko ne suminę darbo laiko apskaitą, tačiau tariamai tarp šalių sutartą 120 Eur vienos darbo dienos įkainį. Tačiau būtina pažymėti, jo šalys darbo sutartimi buvo sutarusios dėl suminės darbo laiko apskaitos ir sutarta jog darbo užmokestis apskaičiuojamas minimalų valandinį atlyginimą padauginus iš 1,65 dydžio koeficiento. Iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jog ieškovo darbo laikas buvo skaičiuojamas pagal suminę darbo laiko apskaitą. Kaip antai, 2023 m. spalio mėn. ieškovas faktiškai dirbo 54:20 val., iš jų naktį –2:44 val., 2023 m. lapkričio mėn. iš viso dirbo 125:03 val. iš jų naktį – 7:30 val., švenčių dienomis - 0:37 val., 2023 m. gruodžio mėn. iš viso dirbo 134:27 val., iš jų naktį – 4:12 val., nukrypimai nuo darbo -61:10 val., 2024 m. sausio mėn. iš viso dirbo 148:38 val., iš jų naktį –5 val., 2024 m. vasario mėn. iš viso dirbo 122:48 val., iš jų naktį – 7:47 val., švenčių dienomis - 2:10 val., 2024 m. kovo mėn. iš viso dirbo 99:08 val., iš jų naktį 3:18 val., nukrypimai nuo darbo 84:26 val., švenčių dienomis 8:28 val., 2024 m. balandžio mėn. iš viso dirbo 30:17 val., iš jų naktį 1:28 val., 2024 m. gegužės mėn. iš viso dirbo 208:47 val., iš jų naktį – 20:19 val., švenčių dienomis – 9:03 val., 2024 m. birželio mėn. iš viso dirbo 219:41 val. iš jų naktį 10:40 val., viršvalandžių 107:45 val., švenčių dienomis 10:08 val., 2024 m. liepos mėn. iš viso dirbo 1:00 val., iš jų nukrypimai nuo darbo 15:00 val. Minėta informacija taip pat atsispindi ir atsiskaitymo lapeliuose, kuriuose darbdavys skaičiuodamas darbo užmokestį išskiria darbo užmokesčio mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą naktį bei viršvalandinį darbą. Iš į bylą pateiktų įsakymų dėl komandiruočių matyti, jog ieškovui vykstant į komandiruotes darbdavys apskaičiavo dienpinigius, ir su įsakymais ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai, be to, pažymėtina, jog minėtieji įsakymai buvo parengti lietuvių – rusų kalbomis, todėl jų turinys ieškovui buvo suprantamas. Minėtųjų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovui žinoma, jog darbo užmokestis jam buvo skaičiuojamas ne pagal jo nurodytą fiksuotą vienos darbo dienos įkainį, tačiau kad darbdavys atskirai apskaičiuoja darbo užmokestį ir dienpinigius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas kritiškai vertina ieškovo paaiškinimus, jog neva su darbdaviu buvo sutarta dėl 120 Eur dydžio mokėjimo. Tokį teismo vertinimą suponuoja tai, jog paties ieškovo pozicija dėl sutarto darbo užmokesčio dydžio viso proceso metu buvo nenuosekli. Nors teismo posėdyje ieškovas ir nurodė, jog buvo tartasi dėl 120 Eur darbo užmokesčio, tačiau taip pat teigė, kad iš pradžių buvo kalba dėl 150 Eur darbo užmokesčio, o kai išvažiavo, sužinojo, kad 120 Eur. Ir tik vėliau jam paaiškino, kad darbo užmokestis priklauso nuo kategorijos, jam buvo mokamas 100 Eur darbo užmokestis. Liudytojas Y. M. teismo posėdyje parodė, jog su darbdaviu buvo susitarta dėl vienos darbo dienos darbo užmokesčio dydžio. Tačiau jo parodymais, tarėsi dėl 120 Eur darbo užmokesčio +8 Eur už euro balą ir patvirtino, jog ieškovas taip pat dėl tokio paties darbo užmokesčio dydžio tarėsi. Tačiau akivaizdu, jog tarp ieškovo duotų paaiškinimų ir liudytojo parodymų yra prieštaravimų dėl sutarto darbo užmokesčio dydžio. Lyginant juos su kitais bylos duomenimis būtina pastebėti ir tai, jog ieškovo 2024 m. gruodžio 2 d. prašyme Darbo ginčų komisijai, jis darbo užmokestį skaičiavo taikydamas 118 Eur darbo dienos įkainį, o prašyme nurodė, jog neišmokėtą darbo užmokestį sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai. Aplinkybė, jog su darbdaviu buvo sutarta dėl 120 Eur darbo užmokesčio dydžio nurodoma tik 2025 m. sausio 7 d. patikslintame prašyme Darbo ginčų komisijai. Nesant byloje nuoseklios ieškovo pozicijos ir jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo poziciją, jog su darbdaviu jis sutarė dėl 120 Eur darbo užmokesčio už vieną dieną mokėjimo, šis ieškovo argumentas dėl sutartos darbo užmokesčio dydžio atmestinas kaip neįrodytas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Taip pat pastebėtina, jog ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbdavys nesumokėjo viso darbo užmokesčio, už viską bausdavo pinigais. Iš darbo sutarties matyti, jog šalys sutarė, kad darbuotojas kompensuoja darbdaviams pilna apimtimi jų už darbuotoją sumokėtas baudas ir /ar už darbuotoją tretiesiems asmenims atlygintą žalą, atsiradusią dėl darbuotojo padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, neatsargumo ar tyčios (11.7 p.). 2023 m. rugsėjo 22 d. sutikimu, kuris parengtas lietuvių ir rusų kabomis, ieškovas išreiškė papildomą sutikimą, kad iš jo darbo užmokesčio ir kitų mokėtinų sumų būtų išskaičiuotos baudos. Nagrinėjamu atveju ieškovas nekėlė ginčo dėl to, kad darbdavys nepagrįstai būtų išskaičiavęs baudas iš jo darbo užmokesčio. Todėl remtis ieškovo paskaičiavimais dėl neišmokėtas darbo užmokesčio dalies dydžio teismas vadovautis negali ir dėl to, kad ieškovas iš darbo užmoesčio baudų neišskaičiavo.

Taigi esant nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo netikėti atsakovės skaičiavimais ir tvirtinimu, jog su ieškovu buvo pilnai atsiskaityta. Ieškovas darbdavio skaičiavimų, darbo laiko apskaitos žymėjimo neginčijo. Todėl atsižvelgiant į tai, teismas atmeta, kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovo argumentus, jog apskaičiuojant darbo užmokestį turi būti taikomas 120 Eur dydžio vienos dienos įkainis. Pažymėtina, jog darbuotojas negali savo nuožiūra taikyti darbo sutartyje neaptartos darbo užmokesčio apmokėjimo sistemos. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad darbo sutartis, parengta tiek lietuvių kalba, tiek ieškovui suprantama rusų kalba, ir yra ieškovo pasirašyta. Nors teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad darbo sutarties neskaitė, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog darbo sutartis ieškovo yra pasirašyta, todėl laikytina, kad joje nustatytos nuostatos yra privalomai taikytinos. Ieškovas taip pat patvirtino, kad darbo sutartį gavo. Duomenų, kad ieškovas būtų verčiamas pasirašyti tokio turinio darbo sutartį, ar kad ne jis būtų pasirašęs darbo sutartyje byloje nėra. Įrodymų, jog ieškovui būtų neaiškios darbo sutarties sąlygos ir jis dėl to būtų kreipęsis į darbdavį į bylą taip pat nėra pateikta. Taip pat pastebėtina, jog ieškovas yra aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, UAB „Bleiras Logistics“ yra ne pirmoji jo darbo vieta Lietuvoje, todėl teismas šias aplinkybes taip pat įvertina, spręsdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą.

Ieškovo paaiškinimais, jis negaudavo atsiskaitymo lapelių, teigia, jog negalėjo atsidaryti šių dokumentų.

DK 148 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę nurodydamas mokėjimo nurodyme tikslią mokėjimo paskirtį bei įteikdamas darbuotojui atsiskaitymo lapelį. Į bylą 2025 m. balandžio 9 d. pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, jog 2024 m. sausio –liepos mėn. atsiskaitymo lapeliai ieškovui buvo siunčiami elektroniniu paštu, ieškovo darbdaviui nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad darbo sutartimi šalys sutarė, jog darbuotojui asmeninio pobūdžio informacija bus siunčiama elektroninio pašto adresu, sms žinute ir arba /komunikacinėmis programėlėmis, jo asmeniniu, darbo sutartyje nurodytu telefono numeriu (9.3 p.). Todėl atsiskaitymo lapelių siuntimas elektroniniu paštu laikomas tinkamu darbuotojo informavimo būdu apie išmokėtą darbo užmokestį. Ieškovas nepaneigė teisme, jog atsiskaitymo lapelius gavo, o už tai, jog negalėjo darbdavio persiųstų dokumentų savo įrenginyje atsidaryti, negali būti atsakingas darbdavys – darbuotojas pats turi pasirūpinti reikiamų programų savo įrenginyje buvimu. Tuo tarpu elektroniniuose laiškuose darbdavys išaiškino, kokį slaptažodį naudoti, kad galėtų darbuotojas perskaityti darbdavio siųstą dokumentą, ir kur jį rasti. Be to, pasak ieškovo, jis aiškinosi buhalterijoje dėl darbo užmokesčio, ir pripažino, kad buhalterė kompiuteryje parodydavo lenteles ir paaiškindavo apie sumas. Tai reiškia, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie mokamą darbo užmokestį ir turėjo galimybę su ta informacija susipažinti.

Pasak ieškovo, darbdavys neskaičiavo ir nemokėjo darbuotojui darbo užmokesčio už jo pavedimu mokymuose būtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d., t. y. 546,76 Eur. Atsakovė tokius ieškovo paaiškinimus neigia, teigdama, jog tuo laikotarpiu ieškovui buvo suteiktos nemokamos atostogos. Byloje esantis 2023 m. rugsėjo 22 d. prašymas Nr.26 ir 2023 m. spalio 6 d. prašymas Nr. 41 patvirtina, jog ginčo laikotarpiu ieškovas yra išreiškęs valią suteikti jam nemokamas atostogas, ką patvirtina ieškovo parašai. Tačiau teismui abejonių kelia tai, ar prašymuose yra išreikšta tikroji ieškovo valia. Teismo vidiniu įsitikinimu, šiuo atveju labiau tikėtini ieškovo paaiškinimai, jog laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d. ieškovas vis tik dalyvavo mokymuose. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas pateikė vaizdo įrašą ir nuotraukas. Teismas neturi pagrindo netikėti, jog vaizdo įrašas ir nuotraukos daryti mokymų metu, nes atsakovė jokių įrodymų paneigiančių minėtus įrodymus nepateikė. Aplinkybę, jog ieškovas dalyvavo mokymuose teisme patvirtino ir liudytojas Y. M., kuris nors tiksliai negalėjo nurodyti kokiu laikotarpiu, tačiau patvirtino, jog pradėdamas dirbti kartu su ieškovu dalyvavo mokymuose. Abiejų asmenų (liudytojo ir ieškovo) paaiškinimai dėl dalyvavimo mokymuose yra logiški, išsamūs, be prieštaravimų. Tai, jog abu – liudytojas Y. M. ir ieškovas – prieš įsidarbindami atsakovės bendrovėje turėjo panašaus darbo patirties, liudytojo parodymais, priešingai nei teigė atsakovė, nebuvo priežastimi būsimiems UAB „Bleiras logistics“ vairuotojams, mokymuose nedalyvauti. Be to, kaip matyti iš darbo sutarties, darbuotojas įsipareigojo atlyginti darbdavių patirtas mokymosi išlaidas (7.1 p.). Teismo vertinimu, jei reikalavimai dėl mokymosi darbuotojui nebūtų keliami, netikslinga būtų tokią sąlygą įtraukti į darbo sutartį, juolab, jog ir oficialiame UAB „Bleiras logistics“ internetiniame tinklapyje skelbiama, kad Eko skyriaus instruktoriai tiesiogiai dirba su vairuotojais – moko, pataria ir vertina, t. y. darbdavys suteikia papildomai ekonominio pobūdžio žinias, siekiant įgyvendinti bendrovės tikslus. Be to, vos tiks įsidarbinus įmonėje, mažai tikėtina, jog ieškovas savo noru galėjo teikti prašymus dėl nemokamų atostogų, nes ieškovas yra Ukrainos pilietis ir tikėtina, jog jam yra aktualūs finansiniai dalykai. Tokio teismo vertinimo nepaneigia ir VSDFV duomenys apie tai, jog laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d. ieškovas buvo saistomas darbo santykių su UAB „Girtrans“. Nes už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. darbdavys deklaravo tik 38,24 Eur sumą nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, o laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 30 d. deklaravo dar mažesnę sumą – 0,42 Eur.

Taigi teismas, vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą daro išvadą, jog UAB „Bleiras logistics“ mokėjo ieškovui teisingą, darbo sutartį atitinkantį darbo užmokestį, todėl ieškovo argumentai dėl 120 Eur dienos įkainio taikymo atmestini kaip nepagrįsti. Tačiau atsakovei nepaneigus, jog atsakovas nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d. dalyvavo mokymuose spręstina, jog jis turi teisę į darbo užmokestį už dalyvavimą mokymuose. Atsakovė neginčijo ieškovo paskaičiuoto darbo užmokesčio dydžio už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d., todėl teismas vadovaujasi šiais paskaičiavimais.

Taigi, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus – šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus – darytina išvada, kad atsakovė ieškovui darbo užmokestį mokėjo laikydamasi darbo sutarties nuostatų, tačiau nepagrįstai laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d. neapskaitė darbo laiko ir neišmokėjo darbo užmokesčio už šį laikotarpį. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 4423,88 Eur darbo užmokestį tenkinamas iš dalies–– jam priteistinas 546,76 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis.

Dėl netesybų

DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Bylos duomenimis nustatyta, jog darbo ginčą ieškovas Darbo ginčų komisijoje iniciavo 2024 m. gruodžio 2 d., t.y. praėjus net 5 mėn. po to, kai nutraukė darbo santykius, ir praėjus apie 13 mėnesių nuo to, kai nebuvo sumokėtas darbo užmokestis. Teismo nuomone, maksimalaus dydžio netesybų priteisimas iš atsakovės nagrinėjamu atveju nebūtų teisingas ir sąžiningas atsakovės atžvilgiu ir prieštarautų teisingumo principui, būtų iš esmės neproporcingas. Netesybų dydis mažintinas, ieškovui priteistina uždelsto atsiskaitymo suma, t. y. 546,76 Eur (atskaičius mokesčius) už vieną mėnesį.

Dėl kelionės išlaidų

Ieškovas ieškinyje prašo priteisti 1963,89 Eur kelionės išlaidų atlyginimą. Atsakovė tvirtino, kad ieškovas grįžęs iš komandiruotės užsienyje pateikė atsakovei duomenis apie komandiruotės metu patirtas išlaidas, kurios buvo apskaitytos 2024 m. kovo 17 d., 2024 m. sausio 28 d. ir 2024 m. birželio 30 d. avansinėmis apyskaitomis. Pagal jas bendra ieškovo patirtų išlaidų suma 1809,995 Eur. Visas šias išlaidas atsakovė kompensavo ieškovui dalimis darbo santykių metu.

Pažymėtina, kad darbo sutartimi šalys sulygo, kad ataskaitą apie komandiruotėje patirtas išlaidas darbuotojas privalo pateikti darbdaviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nuo komandiruotės pabaigos dienos. Šalių susitarimu, vykdant atsiskaitymą dėl dienpinigių darbuotojui išmokėjimo, galimas abipusių įsipareigojimų įskaitymas (5.2 p.).

Iš avanso apyskaitos Nr. 01278 matyti, jog ieškovui 2024 m. sausio 28 d. buvo apskaityta 1166,47 Eur kelionės išlaidų, 2024 m. kovo 17 d. avanso apyskaita Nr. 01812 apskaityta 205,54 Eur, 2024 m. birželio30 d. avanso apyskaita Nr. 03475 apskaityta 437,94 Eur, t. y. iš viso apkaityta 1809,95 Eur kelionės išlaidų pagal ieškovo pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Iš atsakovės pateiktos banko išrašo suvestinės matyti, jog kelionės išlaidos buvo pervedamos ieškovui kartu su darbo užmokesčiu ir dienpinigiais. Teismo posėdžio metu ieškovas šių aplinkybių nepaneigė, priešingai –paaiškino, jog darbdaviui pateikė duomenis apie patirtas kelionės išlaidas ir jas patvirtinančius kvitus ir nežino ar jos atlygintos. Šioje byloje kelionės išlaidas ieškovas grindžia paysera banko išrašais. Tačiau minėtieji išrašai nepatvirtina dėl ko išlaidos buvo patirtos. Tuo tarpu iš darbdavio įsakymų dėl komandiruočių matyti, jog darbdavys įsipareigojo atlyginti dienpinigius, ryšių, automobilių plovimo, draudimo išlaidas, automobilių servizo paslaugas, muitinės tarpininkavimo paslaugas, stovėjimo aikštelių nuomos, kelių mokesčių, degalų įsigijimo ir kitas su krovinių pervežimu susijusias išlaidas. Kadangi ieškovas neįrodė, jog jis turėjo kelionės išlaidų, kurių darbdavys pagal pateiktus dokumentus nekompensavo, ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad spręsdama dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas taip pat vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – rekomendacija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ginčo pobūdį ir spręstinus klausimus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų turinį.

Sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo apimties, atsakovė pateikė duomenis ir prašo priteisti iš ieškovo 2613,60 Eur už byloje dalyvavusio advokato pagalbą. Iš dokumentų matyti, jog išlaidos patirtos dėl atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pasirengimą bei atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose.

Iš bylos duomenų matyti, jog 2025 m. balandžio 7 d. parengiamasis teismo posėdis truko 1 val. 20 min., 2025 m. balandžio 22 d. teismo posėdis truko 2 val. 39 min., ,– iš viso teismo posėdžiai truko suapvalinus 4 val. Teismo posėdžiai vyko 2025 m. II ketvirtį. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19. punktu, maksimali galimai priteistina suma yra 934,36 Eur ( (2335,9 Eur x 0,1 x 4 val.).

Už atsiliepimo į ieškinį parengimą vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu maksimalus priteistinas dydis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei teisinės paslaugos buvo suteiktos 2025 m. I ketvirtį, sudaro 5594,75 Eur (2237,9 x 2,5).

Pripažintina, kad išlaidos už atsiliepimo parengimą (1200 Eur + PVM) neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, realios, todėl priteistinos. Atsakovės patirtos išlaidos dėl advokato pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (1161,60 Eur), todėl jos mažintinos iki 934,36 Eur. Todėl atsakovė turi teisę į 2386,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi ieškinys buvo tenkintas iš dalies, t.y. prašoma priteisti pagrindiniu ieškinio reikalavimu 6387,77 Eur, tačiau priteista 546,76 Eur (tenkinta 8,55 proc. ieškinio reikalavimų), todėl atitinkamai atsakovė turi teisę į 91 proc. (suapvalinta iki sveiko skaičiaus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jai priteistina 2172 Eur (suma suapvalinta iki sveiko skaičiaus) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė turėjo 8,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios taikant proporcijos principą nesiektų minimalaus atlygintino dydžio, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovui I. P., gimimo data (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bleiras logistcs“, juridinio asmens kodas 301513603, 546,76 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 76 ct) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. spalio 14 d., ir 546,76 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 76 ct) netesybų (sumos nurodytos atskaičius mokesčius).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bleiras logistcs“, juridinio asmens kodas 301513603, iš ieškovo I. P., gimimo data (duomenys neskelbtini) 2176 Eur (dviejų tūkstančių šimto septyniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė