- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-16
- Bylos Nr.
- 2-1008-259/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00994-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- L. J.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB banko, E. M., J. D.
- Advokatai
- Gerda Storpirštienė, Karina Račkauskienė, Sonata Žukauskienė
Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Ingai Miškinienei, dalyvaujant ieškovo S. P. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovei L. J., jos atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, trečiojo asmens AB SEB banko atstovei advokato padėjėjai Gerdai Storpirštienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. patikslintą ieškinį atsakovei L. J., tretiesiems asmenims AB SEB bankui, E. M., J. D. dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir pagal atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui S. P., tretiesiems asmenims AB SEB bankui, E. M. dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. P. patikslintu ieškiniu (t.2, b.l.84-87) prašo: 1) pripažinti bendra daline S. P. ir L. J. nuosavybe nekilnojamąjį turtą: 0,1260 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Garliavos m., Kauno r.; 2) priteisti S. P. nuosavybės teise ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 225 000 Lt vertės, esančių (duomenys neskelbtini), Garliavos m., Kauno r., įregistruotų L. J. vardu; 3) priteisti S. P. iš L. J. 46 065 Lt piniginių lėšų; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodo, jog jis su atsakove susipažino 1995 m. pabaigoje, po pusantrų metų draugystės pradėjo kartu gyventi ieškovo tėvų namuose. 1997 m. kartu su atsakove išsinuomojo butą. Nuo 1996 m. ieškovas ir atsakovė visą laiką gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, ką priešieškinyje pripažino ir pati atsakovė. Šalys kartu gyveno iki 2009-12-20. Gyvendamos kartu, šalys 1998-08-17 (tekste faktiškai turėtų būti 1998-06-30 data pagal Nekilnojamojo turto išrašo duomenis– teismo pastaba) atsakovės vardu įsigijo 0,126 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Garliavos m., Kauno r. (t.1, b.l.37-38, t.2, b.l.60-61), gyvenamajam namui statyti. Dėl žemės sklypo pirkimo tarėsi ir pinigus mokėjo vienas ieškovas, ką patvirtins sklypo pardavėjas. 1998-08-17 buvo išduotas leidimas gyvenamojo namo statybai. Gyvenamojo namo statyba, medžiagų pirkimu rūpinosi ieškovas, nes atsakovė tuo metu augino šalių pirmagimį sūnų N. (t.1, b.l.40), o (duomenys neskelbtini) šalims gimė duktė G. P. (t.1, b.l.39) ir atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės dirbti ir rūpintis namo statyba ar lėšomis jo statybai, įrengimui. Ieškovas vienas mokėjo už darbus darbininkams, pirko medžiagas. Ieškovas užsiiminėjo įvairiais verslais – metalo prekyba (t.1, b.l.100-111), o uždirbtus pinigus investavo į namo statybą. 2003 m. gyvenamojo namo baigtumas buvo 84 procentai. 2005-04-29 pateikdamas Kauno apskrities VMI turto deklaraciją, ieškovas patvirtino disponavimą 80 000 Lt grynųjų pinigų (t.1, b.l.41-43). 2007-08-30 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas pardavė transporto priemonę Volvo (t.1, b.l.44-45) ir gautus 28000 Lt panaudojo gyvenamojo namo įrengimui. Šiuo metu namas yra faktiškai baigtas: sudėti plastikiniai langai, medinės durys, medinės grindys (parketas), vonios kambarys ir virtuvė išklota keramikinėmis plytelėmis, įvestos komunikacijos, įvesta atskira šildymo sistema. Kol kas yra neįrengta tik pastogė. Name šalys gyveno nuo 2001 m. Gyvenamojo namo statybai buvo paimta paskola, kurią dengia ieškovas tiek grynais pinigais, tiek pervesdamas pinigus atsakovei į sąskaitą banke, iš kurių buvo grąžinama paskola. Ieškovas ir dabar moka paskolą. Į gyvenamojo namo statybą yra sudėti visi ieškovo asmeniniai pinigai ir santaupos, užgyventos gyvenat faktinėje santuokoje. Tačiau pasidalinti namo geruoju atsakovė nesutinka. Dabartinė ginčo turto – žemės sklypo ir gyvenamo namo vertė yra 450 000 Lt, ką patvirtina UAB „Naujas būstas“ atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (t.2, b.l.105-165). Vadovaudamasis LAT praktika tokio pobūdžio bylose (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1029/2001) bei šalims kuriant nuosavybę galiojusio 1964 m. CK 472 str. ir 474 str. 1 d., ieškovas mano, jog yra pagrindas pripažinti jį žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo bendraturčiu kartu su atsakove, nes namas buvo statomas sugyventinių buitiniams poreikiams tenkinti. Ieškinyje taip pat nurodoma, jog atsakovė 2009-01-30 paskolos sutartimi (t.2, b.l.101-103) paskolino R. L. 29 000 Eur (100 131 Lt) ieškovo pinigų. 2011-04-27 preliminariu teismo sprendimu (t.2, b.l.99-100) atsakovei yra priteista 92 131 Lt, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme. Ieškovo nuomone, šie priteisti pinigai taip pat turi būti padalinti tarp ieškovo ir atsakovės, ieškovui priteisiant 46 065 Lt.
Ngarinėjant bylą teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, jog 1998 metais po žemės sklypo nupirkimo, per 3-4 mėnesius buvo pastatytas namo karkasas, sudėti langai, 2003 metais namo baigtumas buvo 84 % , ieškovas ir atsakovė name apsigyveno 2001-2002 metais, toliau namą įrenginėjo, įrengė šildymą, vandentiekį, kanalizaciją.Ieškovas nurodo, kad atsakovės priešieškinyje minimas ginčo žemės sklypas Kauno r. sav. Garliavos apyl. sen. (duomenys neskelbtini) Yra nupirktas už D. lėšas. Jei teismas laikytų, kad šį žemės sklypą įgijo ieškovas ir atsakovė bendromis lėšomis, prašo priteisti šį sklypą natūra ieškovui, o atsakovei iš jo piniginę kompensaciją natūra.
Atsiliepimas
Atsakovė L. J. atsiliepime į patikslintą ieškinį (t.3, b.l.10-12) su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodoma, jog ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis piniginėmis lėšomis prisidėjo prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Garliava, Kauno r., įsigijimo. Priešingai, nei teigia ieškovas, 1997-1998 m. atsakovė dirbo pagal mainų programą Vokietijoje. Ieškovas tuo metu ir ilgą laiką niekur nedirbo. Žemės sklypas ir gyvenamasis namas iš esmės buvo įgyti iš atsakovės Vokietijoje uždirbtų lėšų, turėtų santaupų, atsakovės tetos L. T. skolintų lėšų ir atsakovės tėvų dovanotų pinigų (t.3, b.l.13-14, 51-52). Iš šių pinigų buvo įgytas ir kitas nekilnojamas turtas ieškovo vardu, dėl kurio yra pateiktas atsakovės priešieškinis. Nei vienas ieškovo pateiktas įrodymas nepatvirtina, kad namas buvo pastatytas iš jo lėšų. Nors ieškovas pateikė tam tikrus statybinių medžiagų įgijimo kvitus jo vardu (t.2, b.l.40-46), tačiau už šias medžiagas taip pat buvo apmokėta iš atsakovės asmeninių lėšų. Ieškinio teiginiai, kad ieškovas rūpinosi gyvenamojo namo statyba, nes atsakovė augino vaikus, nepagrįsti. Pirmas šalių sūnus gimė (duomenys neskelbtini), todėl namo statybomis rūpinosi atsakovė. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla patvirtina, kad namo statybos metai yra 1998/2003. Pagrindiniai namo kadastro duomenys buvo užfiksuoti 2003-12-05 nurodant, kad namo baigtumas yra 84 procentai (t.1, b.l.67). Nekilnojamojo turto registro išraše taip pat nurodyta, kad namo baigtumas yra 84 procentai (t.3, b.l.91-92). Iki šios dienos namo kadastriniai duomenys ir baigtumas procentais nėra pasikeitęs. Todėl ieškovo pateikta vienkartinė gyventojo turėto turto deklaracija, pagal kurią ieškovas deklaravo 2003-12-31 dienai turintis 80 000 Lt, taip pat dokumentai apie metalo laužo bei nekilnojamojo turto pardavimą neįrodo, kad šie pinigai buvo panaudoti gyvenamojo namo statybai. Piniginės lėšos, gautos pardavus ieškovo nurodytą turtą, nebuvo ir negalėjo būti panaudotos gyvenamojo namo statybai, kadangi buvo gautos jau po to, kai gyvenamasis namas buvo pastatytas iki 84 procentų baigtumo. Name yra įrengti tik du kambariai, vonia ir virtuvė, todėl ieškinio teiginiai, kad namas beveik įrengtas, nepagrįsti. Atsiliepime nurodoma, jog turtas yra įgytas tik iš atsakovės asmeninių lėšų, ieškovas prie šio turto pinigais nėra prisidėjęs, o vien tik gyvenimas drauge nėra pakankamas pagrindas pripažinti nuosavybės teises į namų valdą ir priteisti ieškovui ½ dalį šio turto. Paskola gyvenamojo namo statybai, priešingai nei nurodo ieškovas, paimta nebuvo, kadangi paskolos gavimo dienai - 2007-05-10 (t.1, b.l.172-174), sklypas jau buvo įgytas, o namas baigtumas buvo toks, koks yra dabar. Pagal paskolos sutartį gauti pinigai 2009-01-30 sutartimi buvo perskolinti ieškovo draugui R. L.. Iš R. L. pinigų atsakovė nėra gavusi, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės ½ dalį R. L. paskolintų pinigų yra nesuprantamas ir nepagrįstas. R. L. net ir grąžinus pinigus ar priverstinai įvykdžius teismo sprendimą dėl paskolos priteisimo, atsakovė ketina grąžinti pinigus AB SEB bankui, taip įvykdydama savo kreditorinius įsipareigojimus ir atlaisvindama įkeistą turtą – ginčo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą nuo hipotekos.
Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį (t.3, b.l.20-22) su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog užtikrinant atsakovės 29 034,32 Eur (ekvivalentas 100 000 Lt) prievolės, kylančios iš 2007-05-10 Kredito sutarties Nr. 0350718072089-77 (t.1, b.l.172-174), įvykdymo užtikrinimą, bankui hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.178-180), yra įkeistas ginčo turtas - žemės sklypas su gyvenamuoju namu. Ginčo turto nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre tiek dabar, tiek Kredito sutarties sudarymo ir hipotekos lakšto tvirtinimo metu buvo įregistruota atsakovės vardu. Ieškovo ieškinyje nepaaiškinta, kodėl žemės sklypas buvo perkamas ir gyvenamasis namas registruojamas atsakovės vardu, jeigu šalys gyveno kartu ir žemės sklypas buvo perkamas, o gyvenamasis namas buvo statomas iš bendrų piniginių lėšų. Banko nuomone, atsakovė, sudarydama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtino, kad ji pirko žemės sklypą nuosavybės teise. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad turtas buvo įsigytas tik vienos iš šalių lėšomis ir valia. Atsiliepime nurodoma, jog tiek turto įkeitimo metu, t. y. 2007-05-29 (t.1, b.l.178-180), tiek patikslinto ieškinio pateikimo teismui metu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota, kad gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti (baigtumas yra 84 procentai), kadastro duomenų nustatymo data yra 2003-12-03. Vien ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovas nuo 1998-08-17 gyveno su atsakove, augino vaikus ir perveda pinigines lėšas į atsakovės sąskaitą banke, neįrodo šalių siekio sukurti bendrąją nuosavybę. Ieškovo teiginiai, jog paskola buvo paimta gyvenamojo namo statybai, nepagrįsti, kadangi bankas suteikė kreditą ne gyvenamojo namo statybai. Atsakovei suteikto kredito paskirtis - kreditas fiziniam asmeniui (Kredito sutarties Specialiosios dalies 2.2. punktas). Ieškovo teiginiai, jog prisidėjimą prie nekilnojamojo turto sukūrimo patvirtina rašytiniai įrodymai dėl paskolos AB SEB bankui mokėjimo iš ieškovo asmeninių lėšų, taip pat nepagrįsti. Kredito sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir banko, suteiktą paskolą Kredito sutartyje nustatyta tvarka grąžina atsakovė. Ieškovo patikslinto ieškinio tenkinimas pažeistų banko, kaip sąžiningo kreditoriaus ir įkaito turėtojo, teises, kadangi banko skolininkė (kredito gavėja) netektų ½ dalies turto, kas neabejotinai neigiamai paveiktų skolininkės mokumą bei galimybę grąžinti bankui kreditą, o bankas prarastų 29 034,32 Eur (ekvivalentas 100 000 Lt) išduoto kredito užtikrinimo priemonę. Patenkinus patikslinto ieškinio reikalavimus, banko interesai nukentėtų, kadangi be banko sutikimo pasikeistų įkeisto turto savininkas - juo taptų ieškovas. Bankas yra sąžiningas turtinių teisių ir turtinių pareigų įgijėjas pagal Kredito ir hipotekos sutartis. Bankas gavo visus patvirtinimus, įskaitant išrašus iš Registrų centro, savininko pažymėjimus, įkeičiamo turto įsigijimo sandorius ir kitus būtinus dokumentus bei patikrino galimus turto suvaržymus. Bankas neturėjo jokio pagrindo abejoti sudarytų Kredito ir hipotekos sutarčių teisėtumu. Hipotekos lakštą patvirtino valstybės įgaliotas asmuo - notaras, tuo pačiu patvirtindamas, jog įkeitimas yra teisėtas, hipotekos lakštas buvo įregistruotas Hipotekos registre. Hipotekos sutartimi bankas ir atsakovė susitarė, kad atsakovė be raštiško banko sutikimo neturi teisės turto perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeistą turtą. Šioje byloje ieškovo reikalavimų užtikrinimui yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės - turtas yra areštuotas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendimas, kuriuo yra įteisinamas įkeisto turto perleidimas be hipotekos kreditoriaus sutikimo, kai toks sutikimas reikalingas pagal hipotekos sutarties sąlygas, reiškia hipotekos kreditoriaus interesų bei imperatyviųjų normų pažeidimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-08 nutartis civ. byloje Nr. 2-507/2010).Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymas gina sąžiningo trečiojo asmens, įgijusio turtą, teises, tarp jų ne tik nuosavybės, bet ir kitas daiktines teises, tame tarpe ir įkeitimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-12-27 nutartis civ. byloje Nr. 2A-451/2006). Todėl būsimas teismo sprendimas byloje neturėtų pažeisti banko teisių ir teisėtų interesų. Atsiliepime taip pat pažymima, jog ieškovo teiginys, kad atsakovė 2009-01-30 paskolos sutartimi paskolino jo pinigus, yra visiškai nepagrįstas. 2009-01-30 paskolos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir R. L.. Ieškovo pateikta 2011-07-25 VSDFV Kauno skyriaus pažyma Nr. (9.96)-4LA-3074 (t.2, b.l.98) patvirtina, kad 2008 m. ieškovo draudžiamosios pajamos buvo 21 395 Lt. Jokių duomenų, įrodančių, kad pinigus skolino ieškovas, o ne atsakovė, ieškovas teismui nepateikė.
Šalies argumentai
Atsakovė L. J. pateikė priešieškinį (t.1, b.l.135-137), kuriuo prašo: 1) pripažinti turtą - 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kauno r. sav. Garliavos apyl. sen. (duomenys neskelbtini) bendrąja daline S. P. ir L. J. nuosavybe; 2) pripažinti L. J. nuosavybės teisę į ½ 1,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kauno r. sav. Garliavos apyl. sen. (duomenys neskelbtini) Priešieškinyje nurodoma, jog šalys pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo 1995 m. Gyvendami kartu, susilaukė dviejų vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. P., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. P.. Bendras šalių gyvenimas nutrūko 2009 m. rugsėjo mėnesį. Gyvendamos faktiniuose santuokiniuose santykiuose, šalys 1997-07-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovo vardu įgijo 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kauno r. sav. Garliavos apyl. sen. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.168-169). 1997-1998 m. m. atsakovė dirbo pagal mainų programą Vokietijoje. Šis žemės sklypas buvo įgytas iš atsakovės Vokietijoje uždirbtų piniginių lėšų ir turėtų santaupų. Ieškovas tuo metu niekur nedirbo. Atsakovės nuomone, jos ir ieškovo santykiams taikytinos teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą (CK 472 str. (1964 m. įstatymo redakcija), CK 6.969 str.; CK 474 str. (1964 m. įstatymo redakcija), CK 6.696 str.). Nors CK 6.969 str. numato, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o jos formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia, tačiau šalių jungtinės veiklos teisiniai santykiai prasidėjo iki įsigaliojant LR CK, todėl, vadovaujantis LR CK IĮ 43 str., LR CK nuostatos dėl sutarties formos nesilaikymo teisinių pasekmių netaikytinos. Vadovaujantis CK 6.970 str., partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą - pinigai, profesinės žinios, darbas, įgūdžiai, dalykiniai ryšiai. Preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs. Vadovaujantis CK 6.971 str., partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, yra visų partnerių bendroji nuosavybė. Todėl 1,0000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja daline šalių nuosavybe (CK 6.969 str., 6.970 str., 6.971 str.). Pripažinus turtą bendrąja daline nuosavybe, atsakovei pripažintina nuosavybės teisė į ½ dalį turto (CK 4.73 str., CK 474 str. 1 d. (1964 m. įstatymo redakcija)). Kadangi ginčo žemės sklypui 2011-01-14 yra įregistruota hipoteka, hipotekos kreditorius - E. M. laikytinas trečiuoju asmeniu byloje, nes teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėmis ir pareigoms.
Atsiliepimas
Atsiliepime į priešieškinį (t.2, b.l.68-70) ieškovas S. P. su priešieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti, ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog tvirtindama, kad visas šalių kartu užgyventas turtas buvo įgytas už jos turėtas santaupas, skolintas lėšas bei tėvų dovanas, o vėliau nurodydama, kad vis dėlto tas pats turtas - žemės sklypas ieškovo vardu buvo įgytas šalių bendrai, atsakovė klaidina teismą, elgiasi aiškiai neteisėtai ir neprotingai, akivaizdžiai veikia priešingai teisei, todėl jos interesai teismo negali būti apsaugomi (CK 1.137 str. 3-5 d.). Jokiomis lėšomis prie žemės sklypo ir gyvenamojo namo įgijimo atsakovė neprisidėjo. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad šalys gyveno faktinėje santuokoje, joms gimė vaikai, ieškovas sutinka, kad žemės sklypas ir gyvenamas namas ieškovui ir atsakovei turi priklausyti kiekvienam po ½ dalį. Tačiau 1,000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti pripažintas bendrąja jungtine šalių nuosavybe, kadangi šis sklypas yra nupirktas už J. D. lėšas ir tik įregistruotas ieškovo vardu. Ieškovas surado šį žemės sklypą, tačiau dėl namo statybos nenorėjo į jį investuoti. Pinigus už sklypą sumokėjo J. D., ką paliudys ir sklypo pardavėjas. Tačiau tam, kad pakiltų šio sklypo vertė, reikėjo keisti jo paskirtį, įrengti inžinerines sistemas, kas reikalauja didelių investicijų. Todėl buvo sutarta, jog sklypas bus nupirktas ir registruotas ieškovo vardu, o vėliau bendromis lėšomis sklypas bus tvarkomas ir pelnas dalinamas pusiau. Atsakovė nedalyvavo jokiose derybose dėl žemės sklypo, jo pirkime ir nežino tikrųjų žemės sklypo pirkimo aplinkybių. Be to, šis žemės sklypas yra įkeistas. Atsakovė žinodama, kad šis sklypas nėra šalių bendras turtas, pretenzijų dėl šio žemės sklypo priklausomybės niekuomet nereiškė, jų nereiškė netgi atsiliepdama į pareikštą ieškinį. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog priešieškinio argumentas, kad sklypas buvo įgytas iš atsakovės Vokietijoje uždirbtų pinigų, yra visiškai nepagrįstas, atsakovė nepateikia nei vieno šį teiginį patvirtinančio įrodymo. Vienerių metų laikotarpiui atsakovė buvo išvykusi į Vokietiją ne užsidirbti pinigų, bet mokytis užsienio kalbos. Atsakovė Vokietijoje gaudavo apie 400 markių per mėnesį, pinigus išleisdavo pramogoms, pirkiniams ir savo reikmėms. Todėl iš Vokietijos atsakovė neparsivežė jokių pinigų. Ieškovas duodavo atsakovei papildomai pinigų pragyvenimui Vokietijoje. Kita vertus per tokį trumpą laikotarpį dirbant pagal mainų programą, sutaupyti lėšų namo statybai ar nekilnojamojo turto įsigijimui yra neįmanoma, kas tik dar kartą patvirtina atsakovės neteisėtą elgesį, pretenduojant į 1,000 ha žemės sklypą. Teta L. T. pinigų atsakovei neskolino. Atsakovės tėvai taip pat neturėjo pinigų ir nei ieškovui, nei atsakovei jų nedovanojo. Tėvai, pardavę turtą, įgijo kitą turtą (t.3, b.l.106-111). Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog 1997-1998 m. m. ieškovas niekur nedirbo. Priešingai, šalims gyvenant kartu, ieškovas pilnai išlaikė atsakovę, savo lėšomis nupirko žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Kauno r., pastatė ir įrengė namą. Ieškovas dirbo vienas, užsiiminėjo įvairiais verslais, o uždirbtus pinigus investavo į namo statybą. 1998-08-17 šalims gyvenant buvo išduotas leidimas gyvenamojo namo statybai. Gyvenamojo namo statyba, medžiagų pirkimu rūpinosi ieškovas, nes atsakovė tuo metu augino pirmagimį sūnų, o (duomenys neskelbtini) šalims gimė duktė ir atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės dirbti ir rūpintis namo statyba ar lėšomis jo statybai, įrengimui, lėšomis žemės sklypo pirkimui. Šalys kartu gyveno iki 2009-12-20, iki šio laiko atsakovė naudojosi ieškovo asmenine banko kortele.
Atsiliepime į priešieškinį (t.2, b.l.63-64) tretysis asmuo E. M. su priešieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog 2011-01-03 tarp E. M. (paskolos davėjo) ir ieškovo S. P. (paskolos gavėjo) buvo sudaryta sutartis, patvirtinta Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarės R. I., pagal kurią E. M. paskolino ieškovui 100 000 Lt (arba 28 962 Eur) (t.2, b.l.65-67). Pinigai buvo perduoti sutarties pasirašymo metu. Paskolą ieškovas įsipareigojo grąžinti iki 2013-01-03. Paskolos įvykdymui užtikrinti ieškovas hipoteka įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l.88-91). Iki paskolos sutartyje nurodytos datos negrąžinus paskolos, ieškovo asmeninės nuosavybės teise įgytas žemės sklypas gali būti parduotas iš varžytynių. Patenkinus priešieškinį ir pripažinus atsakovei nuosavybės teisę į ½ dalį įkeisto žemės sklypo, būtų pažeistos E. M. teisės ir teisėti interesai, apsunkintas išieškojimas iš šio žemės sklypo, kadangi sklypas jam buvo įkeistas kaip ieškovo asmeninė nuosavybė. VĮ Registrų centre nebuvo jokių duomenų apie kitiems asmenims priklausančias teises į šį sklypą. Šio sklypo vidutinė rinkos vertė yra apie 100 000 Lt. E. M. pinigų nebūtų skolinęs, jeigu būtų žinojęs apie trečiųjų asmenų teises į šį sklypą.
Teismo posėdžio metu tretysis asmuo E. M. paaiškino, jog paskolą jis suteikė S. P. žemės sklypui pirkti. Ieškinys pagrįstas, siūlo tenkinti. Priešieškinio nematė, palaiko atsiliepimą į priešieškinį. Jam yra svarbu, kad žemės hektaro nepadalytų ir viskas. S. 2011-01-03 iš jo yra pasiskolinęs pinigų 100 000 padengti kažkokias skolas ir įkeisti žemės sklypą, taip susitarėme ir įtvirtinome pas notarą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu tretysis asmuo J. D. paaiškino, jog skyrė 8000 litų P. 1999 metais, kad jis savo vardu nupirktų 1 ha ploto žemės sklypą, šį žemės sklypą surado ir nupirko P., jis tuo metu neturėjo pinigų, nes statėsi namą. Jokio rašytinės sutarties skolinant pinigus su P. nesudarė. Žino, kad žemės sklypas įkeistas.
Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja N. R. paaiškino, jog 1998 metais pardavinėjo 1 ha ploto žemės sklypą, atvyko P., jis mokėjo pinigus, 10 000 lt, pirko kaip sakė draugės vardu, J. pamatė notarinėje kontoroje.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas J. B. paaiškino, jog 1997 metais atliko ginčo name statybos darbus, mūro, stogo uždengimo, derino su P. kainas ir darbų apimtis, pinigus mokėjo P., dirbo 6-5 mėnesius, ieškovas pats pirko medžiagas, jam sumokėjo ieškovas apie 15 000 lt už darbą.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas J. B. paaiškino, jog 2006 metais jis atliko ginčo name kanalizacijos ir vandentiekio įrengimo darbus. 2001 metais pastatė tame name už 300 litų pirktą pirties krosnį, kad pašildyti namo patalpas. Statė čekišką katilą už 6000 lt, dėjo vbarinius vamzdžius katilinėje, kartu su ieškovu važiavo pirkti medžiagų, siurblių, įrengė name visą santechniką, radijatorius, šildomas grindis. Statė hidroforą, rengė tualetus, vonią name.Name 2006 metais nebuvo vandentiekio. Rengė vietinę kanalizaciją.Už statybines medžiagas mokėjo ieškovas, jam sumokėjo 3000 litų, darbai ir medžiagos kainavo 1 etape apie 30 000 litų.
Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja L. B. paaiškino, jog žino, kad J. Vokietijoje 1997-1998 metais uždirbo 30 000 markių. Žino, kad ieškoas ir atsakovė gerai sugyveno, buvo ideali šeima.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas P. D. paaiškino, jog J. L. yra jo žmonos duktė, jis jos patėvis. L. draugavo su ieškovu, baigusi kursus išvažiavo į Vokietiją, baigė vokiečių k. , baigė vairuotojo teises, gavo paskyrimą ir išvažiavo 1987 m., 1888 m. grįžo, dirbo ten keliose vietose, netinginiavo, ten moka už pagalbinius darbus, ieškovas tuo metu su ja ryšio nenutraukė, skambindavo, mes gyvenome (duomenys neskelbtini), pas mus lankydavosi. Grįžusi ji sakė, kad gerai užsidirbo, aš neskaičiavau, ji su motina skaičiavo. 1998 m. jie abu su ieškovu važinėjo ir ieškojo sklypo, nusipirko sklypą, tada vadinosi (duomenys neskelbtini) atsivežė mane, parodė, sklypas buvo baisus, viską nupjovėme. Tais pačiais metais gavo leidimą statybai, aš kaip diplomuotas elektrikas, dirbęs tinkluose, man leido padaryti sklype statybinį įvadą, viską padariau pagal reikalavimus, pridaviau valstybinei inspekcijai ir tada jie galvojo apie statybą, manęs paklausė, ar negaliu padėti. Aš pažinojau Kauno r. vyr. inžinierių-statybininką, jis buvo mano kaimynas, nepamenu pavardės, jis padėjo su medžiagomis ir tais metais padarė pamatus ir paliko. 1999 m. prasidėjo statybos, kai ieškojo sklypo namui, buvo radę žemę ŽŪM paskirties netoli fermų, ten mane buvo nusivežę, buvo nupjauta žolė, siūlė man žolę, nes man buvo reikalingas šienas, tačiau man neapsimokėjo tvarkyti, prasidėjus statybai, pirkosi medžiagas, statėsi, gyveno prastai, garaže, jokių sanitarinių sąlygų nebuvo, jeigu neklystu, jie jau turėjo sūnų. Iš Vokietijos J. parsivežė 30 000 markių. Iš šių lėšų jie įsigijo sklypą (duomenys neskelbtini) namo statybai. Ieškovas negalėjo dirbti, nes jis yra geras vyras, slaugė motiną, nes motina ant patalo, atvažiuodavo pas mane, tai lėkdavo tuoj pat motiną vartyti, ką jis galėjo dirbt, jam su stuburu išvarža, ką jis galėjo dirbti. Jie abu su L. man surado Prienų r. sodybą su 6 ha žemės, aš ją nupirkau, o namą pardavėme, davėme statybai pinigų, kadangi jiems trūko. Davė 27 000 lt ar 25000 lt. Sutuoktinė pardavė butą (duomenys neskelbtini) tas butas nukeliavo į namą. Namas baigtas statyti 2003 m., nes buvo trečias variantas, kad aš turėjau tą žemę, ji buvo nesutvarkyta, aš L. ir S. paprašiau, kad sutvarkytų dokumentus, sutvarkė, surado pirkėją ir pardavęs žemę vėl daviau pinigų, tada apšildymas, santechnika, viskas judėjo. Pridavinėjant nebuvo elektros garaže, antras aukštas nepajudinta niekas. P. su J. gyveno kaip šeima, visi džiaugėsi, gerai sutarė, gerai gyveno, vaikus žiūrėjo, viskas buvo aukštumoje, graži šeima buvo.
Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja N. Ž. paaiškino, jog J. yra mano sesers dukra, ji išvažiavo dirbti, dirbo apie metus laiko užsidirbo apie 30 000 markių. Žinojo, kad ji turi draugą, jie draugauja, gyvena, jie abu susitarė, kad statys savo namus, ji nusiperka žemės sklypą, daro projektus, gauna leidimus statybai ir pradeda statyti namą. Žemės sklypas įgytas iš L. lėšų, 30 000 markių tais laikais buvo dideli pinigai, kai tuo laiku jie pradėjo statyti, kainos nebuvo labai didelės, iki kažkiek tų pinigų jiems pakako, kiek žinau, mano sesuo padėjusi labai daug pinigais. J. motina ūkiškai vertėsi, šitai šeimai ji padėjo visu kuo, ne tik pinigais, bet ir maistu, tik vaikai nenorėdavo pas juos likti. Sesuo turėjo namą (duomenys neskelbtini), jį pardavė, prieš tai pirko sodybą (duomenys neskelbtini), sodybą pirko iš savo sutaupytų, tie pinigai į sodybą pinigai neįėjo. Visos lėšos nebuvo atiduotos, bet dalis buvo atiduota L., jie prašė 4000 dolerių, bet sesuo norėjo 2000 duoti, bet kaip prašė taip gavo. Nežino P. verslo ir po šiai dienai nei jo pajamų, nei verslo, jis visada prašydavo skolinti, suma būdavo įvardinta 10 000, bet aš jam neskolindavau, nežinau, kad jis oficialiai dirbtų, nemačiau nieko, po šiai dienai nežinau jo verslo, žinau, kad vieną kartą jis išėjo ant stogų dirbti, bet, jeigu ten išdirbo pusantrų metų, tai labai gerai. Žino, kad pirko apie ha žemės, pirko L., nes buvo likę pinigų nuo Vokietijos, nes prieš tai buvo nusipirkusi sklypą namui, dar man siūlė ha šalia, bet aš nesutikau. Žino, kad sunkiai statė namą, pasistatė pamatus, kažkas neįtiko, darė perdengimus, kai pritrūkdavo pinigų, visada važiuodavo pas L. mamą ir vis sakydavo, kad reikia pinigų, man sesuo sakydavo, nežinau, ką tas S. galvoja, prie buržuikos visi sutūpę sėdi, nėr už ką įvesti santechnikos. Sakiau, kad reikia padėti, jie ir padėjo, sumokėjo už santechniką, daugiau nieko negalėčiau pasakyti. Man, kai pristatė S., jis padarė labai gerą įspūdį, atrodė, kad geras, sąžiningas, doras, sakydavau, kad, jeigu jis prižiūri savo mamą, kokia bus tavo senatvė, prižiūrės ir tave. Žino, kad nebaigtas ir dabar namas statyti, tai ne namas, o namiūkštis, ar gali būti toks namas, jeigu pirmam aukšte vonia su tualetu, virtuvė su holu ir mažas kambarėlis, balkonas, jeigu namas, tai vaikai turi turėti savo kambarius.
Apklausta teismo posėdžio metu L. B. paaiškino, jog žino, kad atsakovė išvažiavo gal 1997 m., jai ten dirbosi puikiai, nes prieš išvykstant mokėsi vokiečių k. ir ten nemažai uždirbo, mes buvome labai geros draugės ir pasigyrė, kad uždirbo apie 30 000 markių. Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pirko už 10 000 Lt, po to ji vėl labai norėjo išvažiuoti, bet S. jos neišleido ir jie nutarė 1999 m pradėti namo statybą. Viskas buvo įsigyta L. J. vardu. Jie sakė abu, kad L. užsidirbo, kadangi mes labai artimai bendravome šeimomis, S. teigė, kad L. dėka įsigijome sklypą ir statysimės. Kiek žinoma, P. nedirbo. Namo statybai buvo santaupos, kurias parsivežė, L. akcentavo, kad santaupas laiko pas tėvus, iš tų santaupų buvo įsigytas kitas sklypas, o pačias statybas labai rėmė L. tėvai. Žino, kad L. tėvai turėjo nemažai žemės ir ją pardavinėjo, jie vertėsi žemės ūkiu, buvo daug kiaulių, žąsų, apskritai juos labai rėmė maistu. Maždaug 2004 m. buvo namo pabaigtuvės, po to tik medinės durys buvo pakeistos į plastikines. Viduje buvo tualetas ir vonia. Žino, kad su mano vyru S. ir L. norėjo daryti verslą, bet kadangi L. buvo ką tik pagimdžiusi pirmą vaiką. Jie norėjo keisti žemės paskirtį ir statyti namus, bendrai norėjo daryti verslą. Žemės sklypą įsigijo abu ir mokėjo L. J. iš savo parsivežtų santaupų. Kitas žemės sklypas buvo įsigytas S. vardu. Šalys turėjo namą, kuris buvo užrašytas L. vardu, įsigytas 1ha žemės, kuris buvo įsigytas S. vardu, santuokoje jie nebuvo, bet mes laikėme, kad tai buvo santuokoje.
Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja M. G. paaiškino, jog žino, kad L. uždirbo pinigų, sakė statysis namą. Žino, kad P. tuo metu nedirbo. Nežino ar P. prisidėjo prie namo statybų. Ieškovas ir atsakovė gyveno kaip šeima, kas darbus dirbo prie namo nežino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai, priešieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje sprendžiami teisės normų dėl bendros jungtinės veiklos sutarties, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, taikymo ir aiškinimo klausimai, įrodymų pakankamumas, sprendžiant dėl jungtinės veiklos pagrindu sukurtos dalinės nuosavybės, nuosavybės dalių nustatymo ir turto šalims priteisimo.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdžio metu nustatytos tos faktinės aplinkybės, jog šalys kartu gyventi ir bendrą ūkį tvarkyti pradėjo 1995 metais, kai kartu apsigyveno. Tiek ieškovas ieškinyje, tiek atsakovė priešieškinyje įrodinėjo, jog nuo tada gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, faktinėje šeimoje gimė du vaikai 1999 metais N. P. ir 2002 G. P.. Nuo 1998 metų, kai atsakovės vardu šalys įgijo 0, 126 ha ploto žemės sklypą, šalys, sudarę žodinę jungtinės veiklos sutartį, kūrė bendrąją dalinę nuosavybę. Yra nustatyta, kad byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, kieno lėšomis ir pastangomis įgytas žemės sklypas, gyvenamasis namas jame, esantys J. (duomenys neskelbtini), Garliavoje, Kauno rajone, 1 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, tai pat sprendžiamas tarp šalių ginčas dėl to ar teismo sprendimu atsakovei priteista 92131 lt suma (2 t. b.l. 99, 100) gali būti pripažinta šalių bendrąja daline nuosavybe ir padalinta tarp ieškovo ir atsakovės.
Teismas, išnagrinėjęs bylą pažymi, kad LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai, taigi, atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu gyventi ir bendrą ūkį vesti pradėjo 1995 metais, kvalifikuojant tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius taikytinos ir 1964 metų CK normos. Šio kodekso 472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens. To paties kodekso 474 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. Teismų praktikoje, aiškinant ir taikant šias normas, yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai; 2000 m. CK 6.969, 6.971 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-1029/2001; 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. K. Š., bylos Nr. 3K-3-37/2004; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-553/2004; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-336/2009; kt.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė rašytinės jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudarę, tačiau teismas šioje byloje nustatė, kad tokios sutarties sudarymas ir vykdymas yra patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių, suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiškinimais teismo posėdžių metų, netiesioginiais rašytiniais įrodymais-nuotraukomis, vaikų gimimu faktinėje santuokoje, jų auginimu). 1964 m. CK 58 straipsnio, reglamentavusio sandorio negaliojimą dėl įstatymo nustatytos formos nesilaikymo, 2 dalyje buvo nustatytas draudimas remtis tik viena iš įrodinėjimo priemonių – liudytojų parodymais. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad draudimo remtis liudytojų parodymais, kai nesilaikyta įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės sandorio formos, laikymasis, jei gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų ūkį nesusituokusių asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nėra jungtinę veiklą (partnerystę) patvirtinančios rašytinės sutarties, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-336/2009; kt.).
Ta, aplinkybė, kad dalis ginčo turto sukurta nustojus galioti 1964 m. CK (gyvenamojo namo statybos užbaigimas po 2001 metų liepos 1 dienos, namo vidaus įrengimas ir tarnaujančių namui tinklų įrengimas atliktas po nurodytos datos) ir šis turtas įgytas galiojant 2000 m. LR CK, nekeičia tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmės, nes jungtinės veiklos santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, konstatavus jungtinės veiklos sutarties sudarymą 1995 metais, visam tokios sutarties pagrindu įgytam turtui taikytinas vienodas teisinis režimas.
Teismas pažymi, kad 1964 m. CK 474 straipsnio 2 dalyje (atitinkamai 2000 m. CK 6.971 straipsnio 1 dalyje) nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. Šio straipsnio 1 dalyje (2000 m. CK 6.970 straipsnio 2 dalyje) nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad šalys nebuvo sudarę rašytinio ar kitokio susitarimo kokia apimtimi (turtiniai įnašais, pastangomis, fiziniu darbu) dalyvaus kuriant bendrąją dalinę nuosavybę, kokia dalimi jiems priklausys sukurta bendroji dalinė nuosavybė, laikytina, kad lygių partnerių įnašų ir prisidėjimo prezumpcija išnagrinėjus bylą nebuvo paneigta byloje surinktų įrodymų visuma ir to pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas todėl konstatuoja, kad ieškovas ir atsakovė lygiais įnašais, pastangomis, darbu sukūrė bendrąja daline nuosavybe ginčo turtą-įgijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Garliavoje, šiame žemės sklype pasistatė gyvenamąjį namą, nusipirko 1 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl tenkintas tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimas pripažinti minėtą turtą bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe, konstatuojant, kad šalių dalys yra lygios (1964 m. CK 474 str. 2 d., 2000 m. CK 6.971 str. 1, 2 dalys).
Teismas, priimdamas tokį sprendimą nesivadovauja atsakovės pateiktais paaiškinimas, jog ji pati viena iš 1997-1998 metais uždirbtų pinigų asmeninėn nuosavybės teise įgijo ginčo žemės sklypą, turėjo galimybę iš šių lėšų pradėti gyvenamojo namo statybą, o iš mamos ir patėvio duotų pinigų pastatė gyvenamąjį namą. Teismas kritiškai vertina ir teismo posėdžio metu atsakovės iniciatyva apklaustų liudytojų P. D., N. Ž. paaiškinimus, kuriuose teigiama, kad J. įgijo ir žemės sklypą ir namą iš savo ir kitų asmenų duotų lėšų, kadangi šie asmenys yra artimi atsakovės giminaičiai (D. yra atsakovės motinos sutuoktinis, Ž. atsakovės motinos sesuo), nesivadovauja atsakovės prašymu teismo posėdžio metu duotais M. G. ir L. B. paaiškinimais, kuriuose nurodoma, kad žemės sklypas ir namas įgytas tik iš J. lėšų ir P. prie šio turto įgijimo neprisidėjo, nes jų paaiškinimai prieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas vadovaujasi teismo posėdžio metu liudytojų N. R. paaiškinimais, jog pinigus už sklypą mokėjo P., liudytojų J. B. ir J. B. paaiškinimais, kurie liudijo, kad atliko statybos darbus gyvenamajame name, jog tuo rūpinosi, medžiagas pirko ir su liudytojais atsiskaitė ieškovas. Byloje yra įrodyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė tam tikrais laikotarpiais per tą ilgą bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo ir bendro turto kūrimo laiką dirbo, turėjo pajamų ir galimybę tuo ir bendru darbu prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo.
Teismas, spręsdamas šalių ginčą ir konstatavęs, jog šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) vadovaujasi įrodymų visuma byloje, kuri liudija, kad šalys iš bendrų lėšų ir bendram tikslui įgijo tą turtą ir nesivadovauja ieškovo paaiškinimais, jog jis iš skolintų iš trečiojo asmens D. lėšų įgijo šį žemės sklypą savo asmeninėn nuosavybėn. D. paaiškinimas apie paskolos suteikimo ir panaudojimo paskirtį niekuo nepagrįstas, ieškovas ir D. nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties, todėl jei ir skolinosi ieškovas pinigus iš D., nėra pagrindo tikėti ieškovo pozicija, kad už šiuos būtent pinigus jis pirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nesivadovauja ta nustatyta aplinkybe, kad ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra įkeistas trečiajam asmeniui M. už suteiktą paskolą ieškovui, nes ši aplinkybė niekaip nepatvirtina fakto, jog žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui.
Teismas, nustatydamas, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei ir šį žemės sklypą ir namą padalindamas šalims, nesivadovauja byloje trečiojo asmens AB SEB banko išvada, jog toks teismo sprendimas nėra galimas, nes turtas įkeistas bankui už suteiktą paskolą ieškovei. Teismas pažymi, kad LR CK 4.171 straipsnio 9 dalis nustato, kad daikto įkeitimas netrukdo teisei disponuoti šiuo turtu, tik perleidžiant įkeistą daiktą, hipoteka seka paskui daiktą, t. y. hipoteka išlieka iki to laiko, kol bus įkeitimu užtikrinta prievolė. Hipotekos pasibaigimo pagrindus nustato LR CK 4.197 straipsnio nuostatos ir kol turto savininkai neįvykdys jos sąlygų, hipoteka ginčo turtui galios, tuo užtikrinant hipotekos kreditoriaus turtinius interesus.
Teismui pripažinus bendra daline S. P. ir L. J. nuosavybe nekilnojamąjį turtą: 0,1260 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Garliavos m., Kauno r., 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kauno r. sav. Garliavos apyl. sen. (duomenys neskelbtini) teismas tenkina šalių prašymus padalinti šį turtą šalims (LR CK 4. 73 str. , 4.80 str.). Teismas tenkina ieškovo prašymą priteisti S. P. nuosavybės teise ½ idealinę dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ idealinę dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 225 000 Lt vertės (2 t. b.l. 138), esančių (duomenys neskelbtini), Garliavos m., Kauno r., įregistruotų L. J. vardu ir tenkindamas L. J. priešieškinį, priteisia L. J. nuosavybės teise ½ idealinę dalį 1,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. sav. Garliavos apyl. sen. (duomenys neskelbtini) 66 500 lt vertės (2 t. b.l. 116), įregistruoto S. P. vardu. Teismas laiko nemotyvuotu ir todėl nepagrįstu ieškovo atsiliepime į priešieškinį prašymo jam priteisti visą 1 ha žemės sklypą, o atsakovei kompensaciją pinigais. Teismas tokį sprendimą priima vadovaudamasis ir šalių lygybės bei maksimalios turtinių teisių apsaugos principais.
Teismas atmeta ieškovo ieškinį dalyje priteisti jam iš L. J. 46 065 Lt piniginių lėšų. Ieškovas šį ieškinio reikalavimą grindė tomis aplinkybėmis, jog atsakovė 2009-01-30 paskolos sutartimi (t.2, b.l.101-103) paskolino R. L. 29 000 Eur (100 131 Lt) ieškovo pinigų. Ieškovas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-27 preliminariu sprendimu (t.2, b.l.99-100) atsakovei yra priteista 92 131 Lt suma, todėl ieškovo manymu jam priklauso ½ dalis šių pinigų. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad minėta paskolos sutartimi paskolinti pinigai ar jų dalis priklausė jam, šių aplinkybių jis nepagrindė jokiais leistinais įrodymais (LR CPK 178 str.). Civilinėje byloje Nr. 2-9833-775/2011 ieškovas nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu (2 t. b.l. 99), pagal 2009-01-30 paskolos sutartį ieškovės paskolinti pinigai Kauno miesto apylinkės 2011 04 27 teismo sprendimu yra priteisti L. J. iš R. L.. Teismo sprendimas įsiteisėjęs. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu ieškovas neturi reikalavimo teisės į 46065 lt piniginę sumą atsakovei.
Byloje nustatyta, kad šalys turėjo bylinėjimosi išlaidų-ieškovas sumokėjo byloje 1200 litų žyminį mokestį (1 t. b.l. 6, 2 t. b.l. 167), atsakovė sumokėjo 200 litų žyminį mokestį už priešieškinį ir turėjo 2500 litų advokato atstovavimo išlaidų (1 t. b.l. 138). Išnagrinėjus bylą, teismas ieškinį patenkino 83 procentų apimtimi, o priešieškinį patenkino visiškai. Todėl ieškovui iš atsakovės yra priteistina 996 litų suma turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovės prašymas priteisti jos turėtas 2700 litų bylinėjimosi išlaidas tenkintinas visiškai (LR CPK 93 str.).
Šioje byloje valstybė patyrė 100, 94 lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį šios išlaidos paskirstytinos šalims, iš ieškovo valstybei priteisiant 70 litų, o iš atsakovės 30,94 litų sumą (LR CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti dalinai, priešieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti bendra daline S. P. ir L. J. nuosavybe nekilnojamąjį turtą: 0,1260 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Garliavos m., Kauno r., 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kauno r. sav. Garliavos apyl. sen. (duomenys neskelbtini)
Priteisti S. P. nuosavybės teise ½ idealinę dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ idealinę dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 225 000 Lt vertės , esančių (duomenys neskelbtini), Garliavos m., Kauno r., įregistruotų L. J. vardu;
Priteisti L. J. nuosavybės teise ½ idealinę dalį 1,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. sav. Garliavos apyl. sen. (duomenys neskelbtini) 66 500 lt vertės, įregistruoto S. P. vardu.
Ieškinį dalyje priteisti S. P. iš L. J. 46 065 litus atmesti.
Priteisti S. P. (a.k(duomenys neskelbtini) iš L. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 996 litų sumą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti L. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš S. P. (a.k(duomenys neskelbtini) 2700 litus bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš S. P. (a.k(duomenys neskelbtini) 70 litų, iš L. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 30 litų ir 94 centus, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina nedelsiant pateikti Kauno apygardos teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.