Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 22-1961-450/2010 pagal ieškovų E. L. ir S. L. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Atkirtos būstas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankas, valstybės įmonei „Registrų centras“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „BSI kompanija“, dėl sutarties patvirtinimo ir nuosavybės teisių pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti.

Ta pačia nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinę bylą Nr. 2-1961-450/2010 nutraukė, grąžino ieškovui E. L. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 750 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia nei vienos iš šalių interesų, ji sudaryta geranoriškai, todėl tvirtinama (CPK 140 str. 3 d., 294 str.). Teismas pažymėjo, kad šalys patvirtino, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės.

Tarp apelianto ir atsakovo UAB ,,Atkirtos būstas“ 2007 m. kovo 27 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis, kurios vykdymas užtikrintas pastato, esančio Visorių g., Vilnius (unikalus Nr. 0101-008-0496), hipoteka. Minėtas pastatas pastatytas panaudojus apelianto paskolintas lėšas. Hipotekos sutartimi atsakovas ir apeliantas susitarė, kad atsakovas be apelianto sutikimo neturi teisės perleisti įkeisto turto tretiesiems asmenims, o ginčo buto pardavimui sutikimo bankas nėra išdavęs. Vien dėl šios priežasties negalėjo būti patvirtinta šalių taikos sutartis. Teisminių procesų pagalba (tai patvirtina atskirajame skunde pateiktas teisme nagrinėjamų bylų sąrašas) atsakovas UAB ,,Atkirtos būstas“, susitaręs su ieškovais šiose bylose savo turtą nesąžiningai perkelia (sudarant taikos sutartis, sudarant sąlygas priimti sprendimą už akių) kitiems asmenims, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais bendrovės bankroto atveju. Pažymėtina, kad atsakovas yra sunkioje finansinėje padėtyje, ilgą laiką neatsiskaito su kreditoriais, bendrovės turtas areštuotas, jai iškelta bankroto byla. Nagrinėjamu atveju reikia surinkti įrodymus, patvirtinančius realų ieškovų kainos už butą sumokėjimą. Į bylą yra pateikta trišalė sutartis, iš kurios nėra aišku, už kokias prievoles atsakovas užskaitė 152 900 Lt sumą iš UAB ,,BSI kompanija“ kaip ieškovo įmoką už butą. Apelianto teisėms buto kaina ir jos sumokėjimo faktas turi esminės reikšmės, kadangi iš butų, esančių Visorių g., Vilniuje, pardavimo pajamų yra dengiamas atsakovo įsiskolinimas pagal kreditavimo sutartį. Tokiu būdu ieškovai su atsakovu nesąžiningai susitarę mažina apeliantui įkeisto turto masę, dėl ko apeliantas galimai neatgaus paskolintų lėšų. Dėl to laikytina, kad skundžiama nutartimi patvirtinta taikos sutartimi pažeidžiami AB SEB banko teisės ir teisėti interesai. Skundžiama nutartimi teismas pažeidė teisės būti išklausytam principą, nes procesinis dokumentas priimtas rašytinio proceso tvarka.

Ieškovas sumokėjo atsakovui 152 900 Lt ir tai patvirtina byloje esantis kasos pajamų orderio kvitas. Įkeitimas netrukdo perleisti daikto kitiems asmenims, nes hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.). Ieškovai pagrįstai ir teisėtai įgijo butą ir negali atsakyti už atsakovo prievoles kreditoriams. Ieškovai ir UAB ,,BSI kompanija“ buvo sudarę statomo buto preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. V-2-B6/3, kuri buvo nutraukta. Apeliantui buvo įteiktas ieškovų ieškinys dėl preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine, todėl galėjo teikti prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, tačiau to nepadarė. Apeliantas neįrodė, jog ieškovai ir atsakovas nesąžiningai susitarė mažinti apeliantui įkeisto turto masę.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

CPK 42 straipsnyje apibrėžtos šalių teisės ir pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi, 2 dalyje - kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taigi įstatyme teismui nustatyta pareiga – prieš tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį patikrinti, ar ji neprieštarauja viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Taikos sutarties tvirtinimas ir bylos dėl šios priežasties nutraukimas yra tiesiogiai susijęs su dispozityvumo principo įgyvendinimu, kuris pasireiškia šalių galimybe disponuoti pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais (materialusis dispozityvumo principo aspektas) ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas). Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus. Šalies teisę procese pasirinkti veiklos modelį lemia materialiosios teisės normos. Materialiųjų teisinių santykių subjektai, neturėdami teisės visiškai laisvai disponuoti savo teisėmis ir pareigomis materialiojoje teisėje, negali turėti tokios teisės ir procese. Dispozityvumo principo materialiojoje privatinėje teisėje įgyvendinimo ribojimas pasireiškia draudimu įgyvendinti savo teises tokiais būdais ir priemonėmis, kurie pažeistų kitų asmenų teises ar darytų jiems žalą, imperatyviosios teisės normomis nustatytus draudimus, leistino elgesio ribas ir panašiai. Be to, tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialiniai santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialinių santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis vienaip ar kitaip paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą. Teismas neturi jokio pagrindo atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutartį, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. Tačiau teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles, t.y. jei tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Tokia taikos sutartis reikštų materialiosios teisės pažeidimą, o teismas to negali įtvirtinti.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausiamas, ar šalių sudaryta ir apygardos teismo patvirtinta taikos sutartis nepažeidžia trečiojo asmens AB SEB banko, kuris yra atsakovo UAB „Atkirtos būstas“ hipotekos kreditorius, teisėtų interesų, kadangi taikos sutartimi ieškovams buvo perleistas turtas, esantis hipotekos sutarties, sudarytos tarp UAB „Atkirtos būstas“ ir AB SEB banko, objektu.

Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str.). Hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises (CK 4.170 str. 2 d.). Daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.). Tai reiškia, kad hipotekos objekto savininkas turi teisę valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti, taip pat ir perleisti įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, tačiau ši jo teisė nėra absoliuti, ji yra apribota hipotekos kreditoriaus teisių (CK 4.170 str. 2 d.), kurios numatytos įstatyme (CK 4.189-4.193 str., CK 4.196 str.), taip pat nagrinėjamu atveju jos nustatomos ir hipotekos sutartyje.

Pagal UAB „Atkirtos būstas“ ir AB SEB banko sudarytos hipotekos sutarties sąlygas ir reikalavimus, nurodytus hipotekos registro išraše, įkeisto turto savininkas UAB „Atkirtos būstas“ įsipareigojo neperleisti, neįkeisti ir kitaip neapriboti savo teisių ir pareigų į įkeičiamą turtą be raštiško kreditoriaus AB SEB banko sutikimo (b. l. 112). Apeliantas (hipotekos kreditorius) 2009 m. lapkričio 4 d. raštu atsakovui UAB „Atkirtos būstas“ ir ieškovui E. L. pareiškė, kad yra priėmęs sprendimą neleisti atsakovui vykdyti pardavimų objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 39). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apeliantas pagrįstai teigia, jog taikos sutartis pažeidžia trečiojo asmens AB SEB banko kaip UAB „Atkirtos būstas“ hipotekos kreditoriaus teises (CPK 42 str. 2 d.), o Vilniaus apygardos teismas, neįsitikinęs, jog trečiasis asmuo sutiko su įkeisto turto perleidimu ir skundžiama nutartimi patvirtindamas tarp ieškovų ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, pažeidė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias hipotekos perleidimą. Kadangi, vadovaujantis CPK 42 straipsnio 2 dalimi, teismas skundžiama nutartimi negalėjo patvirtinti taikos sutarties, prieštaraujančios imperatyvioms teisės normoms, teisėjų kolegija teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų kaip neturinčių reikšmės nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl nurodytų aplinkybių, skundžiama apygardos teismo nutartis panaikinama (CPK 42 str. 2 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.