Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2020-03-26 · Civilinė byla Nr. e2-568-796/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-26
Bylos Nr.
e2-568-796/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kodas“
Atsakovas
Neringos savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-568-796/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00503-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; (S) 2.6.11.4.5; 3.2.6.1; 3.4.1.9
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kodas“ ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo nutraukimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „A405“, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Gilesta“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statybų kodas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl viešojo pirkimo nutraukimo. Ieškovė teismo prašo pripažinti, kad viešojo pirkimo Nr. 455791 „Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbai“ pirkimo dokumentai – techninė specifikacija, techninis projektas ir darbų kiekių žiniaraščiai – prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 4 daliai, ir prašo dėl minėto pirkimo dokumentų esminio trūkumo teismo sprendimu nutraukti viešąjį pirkimą „Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbai“, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2019 m. spalio 6 d. paskelbė atvirą konkursą „Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbai“, kuriame ketino dalyvauti ir ieškovė. Ieškinyje nurodoma, kad paskelbtas viešasis pirkimas neturi jokio pirkimo objekto. Konkurso sąlygų 10 punkte yra nurodyta, jog išsamesnė pirkimo objekto informacija ir reikalavimai pateikiami techninėje specifikacijoje (konkurso sąlygų aprašo 2 priedas), techniniame projekte (konkurso sąlygų aprašo 5 priedas) ir žiniaraščiuose (konkurso sąlygų aprašo 6 priedas). Tiek techniniame projekte, tiek kiekių žiniaraščiuose tiekėjai privalo įvertinti ir pateikti pasiūlymus dėl 2016–2017 m. parengto techninio projekto, įskaitant priešgaisrinės saugos dalį su priešgaisriniais rezervuarais ir visą konstrukcinę dalį. Ieškovė paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. atsakovė Neringos savivaldybės administracija su UAB „A405“ sudarė viešojo pirkimo projektavimo paslaugų sutartį Nr. V31 – 153 (toliau – ir Projektavimo sutartis), kurios dalyku pagal sutarties 1.1 punktą yra kultūros paskirties pastato (Kultūros ir informacijos centro „Agila“) techninio projekto korektūros (laida „A“ TP – A) parengimas, darbo projekto laidos „A“ (DP – A) visų projekto dalių parengimas. Techninė projekto korektūra A laida rengiama pagal techninę specifikaciją. Ieškovės teigimu, techninio projekto A laida, pagal kurią turės vykti atsakovės perkami rangos darbai, dar tik pradėta rengti ir šiuo metu nėra parengta. Tai reiškia, kad atsakovė vykdo viešąjį pirkimą pagal 2016–2017 m. parengtą techninį projektą, kurio dalys bus keičiamos, nes bus atsisakyta suprojektuotų priešgaisrinių rezervuarų, gaisrui gesinti numatytas vandens paėmimas iš Kuršių marių bei iš esmės perprojektuota visa konstrukcinė pastato dalis. Dėl šios priežasties atsakovės perkami rangos darbai nebus ir negalės būti vykdomi, todėl ginčijamu pirkimu yra pažeidžiamos Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostatos, sudaromos sąlygos švaistyti valstybės pinigus, pažeidžiami viešųjų pirkimų skaidrumo ir nediskriminavimo principai.

Šalies argumentai

3. Dublike ieškovė papildomai pažymėjo, kad dėl netinkamų pirkimo sąlygų ieškovė neturi realios galimybės pateikti konkurencingo pasiūlymo ginčijamame pirkime, todėl tai patvirtina jos subjektinių teisių pažeidimą ir suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, jog Projektavimo sutartis nėra susijusi su ginčijamu pirkimu, nors vykdant šią sutartį ateityje bus nustatyti visi Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijai keliami reikalavimai.

Atsiliepimas

4. Atsakovė Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, todėl prašė jį atmesti. Nurodė, kad pirkimo sąlygose aprašė pirkimo objektą taip, kaip tai reikalaujama pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 25 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pirkimo sąlygų 9 punkte nurodyta, kad pirkimo objektas – Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbai. Pirkimo sąlygų 10 punkte nurodyta, jog išsamesnė pirkimo objekto informacija ir reikalavimai pateikiami techninėje specifikacijoje (pirkimo sąlygų aprašo 2 priedas), techniniame projekte (pirkimo sąlygų aprašo 5 priedas) ir žiniaraščiuose (pirkimo sąlygų aprašo 6 priedas). Pirkimo sąlygų 9 ir 10 punktuose buvo aiškiai išdėstytas perkamų darbų pavadinimas (Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbai), kiekiai (jie išdėstyti pirkimo sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“ ir pirkimo sąlygų 6 priede „Žiniaraščiai“), darbų atlikimo terminai (jie nurodyti pirkimo sąlygų 3 priede „Pirkimo sutarties projektas“ 22.1 punkte). Taip pat nurodė, jog atsakovės ir UAB „A405“ sudaryta Projektavimo sutartis dėl projektavimo paslaugų niekaip nėra susijusi su ginčijamu pirkimu. Pagal šią sutartį UAB „A405“ turėtų parengti techninio projekto korektūrą (laida A), parengti darbo projektus ir vykdyti projekto vykdymo priežiūrą. Techninio projekto korektūra (laida A) turėtų būti parengta iki 2019 m. lapkričio 4 d., o darbo projektai – iki 2019 m. gruodžio 23 d. Atsakovės teigimu, ieškovė turėtų teisę ginčyti pirkimo sąlygas tik tuo atveju, jeigu įrodytų, kad pirkimo sąlygos kokiu nors būdu pažeidžia jos subjektines teises. Kadangi ieškovė ieškinyje nenurodo jokių subjektinių teisių, kurios galėtų būti pažeistos, ieškovė nėra tinkamas subjektas kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams ginti, todėl nesant ieškovės teisinio suinteresuotumo, ieškinys atmestinas.

5. Triplike atsakovė papildomai pažymėjo, kad visi pirkimo sąlygose nurodyti techniniai projektiniai dokumentai yra galiojantys, todėl viešajame pirkime tiekėjų pateikti pasiūlymai vertinami pagal galiojančius techninius projektinius dokumentus.

6. Trečiasis asmuo Kultūros ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame prašo pašalinti Kultūros ministeriją iš bylos, o teismui atsisakius pašalinti ją iš bylos, prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir Kultūros ministerijos atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad Valstybės investicijų 2019–2021 metų programoje numatytų kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 222, lentelės 11.12 eilutėje numatyta dotacija Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ naujai statybai, rekonstravimui. Pažymi, kad Kultūros ministerija numatytą dotaciją skirs Neringos savivaldybės administracijai pateikus pasiruošimo įgyvendinti nurodytą projektą dokumentus. Taigi dotacijos skyrimas priklausys nuo Neringos savivaldybės administracijos pasirengimo naudoti dotaciją ir Kultūros ministerijos investicijų projektų atrankos komisijos siūlymų. Kartu pažymi, kad Kultūros ministerija nėra įgaliota vertinti savivaldybių veiksmų organizuojant viešuosius pirkimus. Kultūros ministerija nėra įgaliota atlikti jokių veiksmų, susijusių su viešuoju pirkimu – supaprastintu atviru konkursu „Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbai“, kurio vykdymas priklauso Neringos savivaldybės administracijai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Kultūros ministerija neturi intereso dalyvauti byloje, o teismo sprendimas įtakos Kultūros ministerijos teisėms ir pareigoms neturės.

7. Trečiasis asmuo UAB „Gilesta“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašė jį atmesti. Paaiškino, kad Neringos savivaldybės administracija ir ūkio subjektų grupė, kurią sudaro UAB „Gilesta“ ir UAB „Imstata“, 2020 m. sausio 3 d. sudarė Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbų viešojo pirkimo sutartį. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė neturi suinteresuotumo ginčo objektu, nes pirkimo metu perkančiajai organizacijai nepateikė jokių paklausimų, neprisijungė prie Centrinės viešųjų pirkimo informacinės sistemos, nepateikė savo pasiūlymo pirkime. Kadangi ieškovė neturėjo tikslo dalyvauti pirkime, jį laimėti, sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir ją vykdyti, ieškinys atmestinas vien tuo pagrindu, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčo objektu. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ginčydama viešąjį pirkimą, ieškovė nepagrindžia pirkimo sąlygų neaiškumo. Pažymėjo, kad pirkimo sąlygų sudėtine dalimi esantis techninis projektas yra galiojantis, jo pagrindu yra išduotas galiojantis statybos leidimas, todėl ieškovės argumentai, jog techninis projektas nėra aktualus, vertintini kaip nepagrįsti. Vien perkančiosios organizacijos sudaryta Projektavimo sutartis savaime nelemia techninio projekto niekinio pobūdžio, todėl ieškovei nebuvo jokių kliūčių dalyvauti pirkime. Atsiliepime teigiama, kad ieškovė ginčijamo pirkimo neteisėtumą grindžia aplinkybėmis, kurios dar nėra įvykusios. Tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija vis dėlto iš esmės pakeistų techninio projekto sprendinius, tai lemtų viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, bet ne pačios viešojo pirkimo sutarties neteisėtumą.

8. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tiekėjai gali pateikti savo pasiūlymus pirkime, t. y. įkainoti tuos darbus / sprendinius, kurie nurodyti pirkimo dokumentuose, tačiau esant situacijai, kai jau šiuo metu techninis projektas, pagal kurį sutarties vykdymo metu turės būti atliekami darbai, yra keičiamas, atsakovės pasirinktas modelis skelbti rangos darbų pirkimą pateikiant techninį projektą žinant, jog jis keičiamas, t. y. nelaukiant, kol bus aišku, kokie darbai / sprendiniai bus iš tikrųjų reikalingi, lemia, kad pirkimas gali būti laikomas neskaidriu, iš anksto „užprogramuojančiu“ sutarties keitimus ir galinčiu lemti neracionalų lėšų panaudojimą sutarties vykdymo metu. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, turėtų būti svarstoma dėl pirkimo nutraukimo ir, esant pirkimo objekto poreikiui, naujo pirkimo skelbimo jau pagal pakoreguotą techninį projektą.

9. Atsakovė Neringos savivaldybės administracija 2020 m. sausio 22 d., 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 28 d. pateikė į bylą papildomus rašytinius paaiškinimus. Atsakovė nurodė, kad 2020 m. sausio 3 d. su UAB „Gilesta“ atstovaujama ūkio subjektų grupe buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, todėl viešasis pirkimas šiuo metu jau yra pasibaigęs ir jo nutraukimas nėra galimas. Atsakovės teigimu, rengdama išvadą Viešųjų pirkimų tarnyba neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai nurodė, jog yra rengiami techninio projekto pakeitimai, todėl šios institucijos pateikta išvada yra nepagrįsta. Rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodoma, kad pirkime pasiūlymus pateikė 9 tiekėjai, pirkimo sąlygos buvo aiškios, skaidrios ir proporcingos, o ieškovė neteikė jokių klausimų ir net neketino dalyvauti šiame pirkime. Be to, ieškovė yra su ankstesniu ginčo objekto rangovu UAB „Active Construction Management“ susijusi įmonė, kuri reikšdama nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl yra pagrindas paskirti ieškovei baudą. Atsakovė taip pat nurodė, kad iš UAB „A405“ buvo gauta informacija, jog techninis projektas pagal Projektavimo sutartį negali būti pakoreguotas taip, kad būtų atsisakyta priešgaisrinių rezervuarų. Dėl to pagal Projektavimo sutartį bus projektuojamas tik Kultūros ir informacijos centro „Agila“ įrangos sprendinių keitimas, tačiau nėra numatyta keisti sprendinių, susijusių su statybos darbais.

10. Ieškovė UAB „Statybų kodas“ 2020 m. sausio 24 d., 2020 m. vasario 14 d. pateikė į bylą papildomus rašytinius paaiškinimus. Ieškovė nurodė, kad delsdama pateikti teismui 2020 m. sausio 3 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovė sudarė viešojo pirkimo sutartį, teismas savo iniciatyva turėtų spręsti klausimą dėl šios sutarties negaliojimo. Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal 2020 m. sausio 3 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį atsakovė privalėjo pateikti UAB „Gilesta“ naują techninį projektą ir darbo projektą, kurį atsakovė turėjo gauti iš UAB „A405“, tačiau iki šiol minėti dokumentai rangovui nėra pateikti. Ieškovės nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad ginčijamas viešasis pirkimas neturėjo jokio realaus objekto. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės argumentais, jog pagal Projektavimo sutartį yra atliekamas tik Kultūros ir informacijos centro „Agila“ įrangos sprendinių keitimas. Ieškovės teigimu, pagal Projektavimo sutartį atliekamas techninio projekto koregavimas apima esminių statinio rekonstrukcijos sprendinių pakeitimą (keičiamos laikančiosios konstrukcijos, jų išdėstymas ir pan.). Pažymėjo, kad nei ginčijamo pirkimo paskelbimo metu, nei jo vykdymo metu, nei iki šiol nėra nei techninio projekto, nei darbo projekto, pagal kurį ieškovė būtų galėjusi pateikti savo pasiūlymą ir dalyvauti pirkime, todėl tai patvirtina patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog ginčijamas pirkimas neturėjo objekto.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės

11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Neringos savivaldybės administracija 2019 m. spalio 6 d. per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą paskelbė atvirą konkursą „Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbai“, viešojo pirkimo Nr. 455791 (toliau – ir viešasis pirkimas). „Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbai“ atviro konkurso sąlygų aprašo (toliau – Konkurso sąlygos) 7 punkte nurodyta, kad visos pirkimo sąlygos nustatytos pirkimo dokumentuose, kuriuos sudaro skelbimas apie pirkimą, konkurso sąlygų aprašas (kartu su priedais), pirkimo dokumentų paaiškinimai (patikslinimai), taip pat atsakymai į tiekėjų klausimus (jeigu bus). Konkurso sąlygų 9 punkte nurodyta, kad pirkimo objektas – Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbai. Konkurso sąlygų 10 punkte numatyta, jog išsamesnė pirkimo objekto informacija ir reikalavimai pateikiami techninėje specifikacijoje (konkurso sąlygų aprašo 2 priedas), techniniame projekte (konkurso sąlygų aprašo 5 priedas) ir žiniaraščiuose (konkurso sąlygų aprašo 6 priedas). Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad Neringos savivaldybės administracija ir ūkio subjektų grupė, t. y. UAB „Gilesta“ ir UAB „Imstata“, atstovaujama pagrindinės partnerės UAB „Gilesta“, 2020 m. sausio 3 d. sudarė Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbų viešojo pirkimo sutartį.

12. Ieškovė UAB „Statybų kodas“ 2019 m. spalio 16 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją su pretenzija ir pareikalavo nutraukti atsakovės vykdomą atvirą konkursą. Ieškovės pretenzija buvo grindžiama tuo, kad viešasis pirkimas neturi objekto. Pirkimo objekto nebuvimą ieškovė aiškino tuo, kad tiekėjai privalo įvertinti ir pateikti pasiūlymus dėl 2016–2017 m. parengto techninio projekto, įskaitant priešgaisrinės saugos dalį su priešgaisriniais rezervuarais ir visą konstrukcinę dalį, nors 2019 m. rugsėjo 16 d. atsakovė Neringos savivaldybės administracija su UAB „A405“ sudarė viešojo pirkimo projektavimo paslaugų sutartį, pagal kurią bus atliekamas Konkurso sąlygų sudėtine dalimi esančio techninio projekto koregavimas. Dėl to atsakovė vykdė viešąjį pirkimą pagal 2016–2017 m. parengtą techninį projektą, kurio dalys bus keičiamos, bus atsisakyta suprojektuotų priešgaisrinių rezervuarų, gaisrui gesinti numatytas vandens paėmimas iš Kuršių marių bei iš esmės perprojektuota visa konstrukcinė pastato dalis, todėl rangos darbai turės būti atliekami jau pagal pakoreguotą techninį projektą. Atsakovė Neringos savivaldybės administracija 2019 m. spalio 23 d. ieškovės pretenziją atmetė ir nurodė, kad techninis projektas, pagal kurį yra paskelbtas pirkimas, yra galiojantis, suderintas su kompetentingomis institucijomis, jam kelis kartus atlikta ekspertizė, jam įgyvendinti išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

13. Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu, ieškovė UAB „Statybų kodas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad ginčijamo viešojo pirkimo dokumentai, t. y. techninė specifikacija, techninis projektas ir darbų kiekių žiniaraščiai, prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 4 daliai ir dėl minėto pirkimo dokumentų esminio trūkumo prašo nutraukti viešąjį pirkimą.

Dėl viešojo pirkimo objekto

14. Ieškovė atsakovės vykdyto viešojo pirkimo neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad viešasis pirkimas neturi objekto. Ieškovės teigimu, tiekėjų pasiūlymai pirkime turėjo būti pateikti pagal Konkurso sąlygų dalimi esantį techninį projektą (Konkurso sąlygų 5 priedas), kuris yra niekinis ir negalioja, nes atsakovė yra pradėjusi šio projekto koregavimo procedūras ir dėl to ginčijamu pirkimu perkami rangos darbai turės būti vykdomi jau pagal kitą techninį projektą, kurio sprendiniai bus iš esmės pakeisti, lyginant su Konkurso sąlygų dalimi esančiame techniniame projekte numatytais sprendiniais. Atsakovė su ieškovės argumentais nesutinka ir nurodo, kad pagal su UAB „A405“ sudarytą Projektavimo sutartį bus projektuojamas tik Kultūros ir informacijos centro „Agila“ įrangos sprendinių keitimas, tačiau nenumatoma keisti sprendinių, susijusių su statybos darbais, todėl Konkurso sąlygų sudėtine dalimi esantis techninis projektas yra galiojantis ir jo pagrindu galėjo būti vykdomas viešasis pirkimas.

15. Įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, perkančiajai organizacijai ieškovės pateiktos pretenzijos turinį, teismas daro išvadą, kad esminis nagrinėjamos bylos klausimas yra, ar atsakovės vykdytas viešasis pirkimas turėjo tinkamą ir viešųjų pirkimų principus atitinkantį objektą.

16. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu perkančiajai organizacijai yra nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1208-381/2018).

17. Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas pirkimo dokumentuose, be kita ko, turi būti nurodytas prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

18. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio skelbimo apie pirkimą matyti, kad šio skelbimo II dalyje yra aprašytas pirkimo objektas, kurio pavadinimas – „Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbai“ (II.1.1 punktas), pateiktas trumpas pirkimo objekto aprašymas – „Neringos savivaldybės administracija perka statybos rekonstravimo darbus Kultūros ir turizmo informaciniam centrui ,,Agila“. Rekonstruojant kultūros paskirties pastatą įrengiamas rūsys, pirmas aukštas su mansarda. Statomo pastato aukštis 14,37 m, bendrasis plotas 2 832,53 m², energetinio naudingumo klasė B, pastato (patalpų) akustinių komforto sąlygų klasė B“ (t. 1, b. l. 9–10). Konkurso sąlygų 9 punkte nurodyta, kad pirkimo objektas – Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbai. Pirkimo sąlygų 10 punkte nurodyta, jog išsamesnė pirkimo objekto informacija ir reikalavimai pateikiami techninėje specifikacijoje (pirkimo sąlygų aprašo 2 priedas), techniniame projekte (pirkimo sąlygų aprašo 5 priedas) ir žiniaraščiuose (pirkimo sąlygų aprašo 6 priedas). Įvertinus paminėtų pirkimo dokumentų turinį, darytina išvada, kad pirkimo dokumentuose atsakovė tinkamai nurodė perkamų darbų pavadinimą, t. y. Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbai (Konkurso sąlygų 9 punktas), taip pat aiškiai nurodė darbų kiekius (Konkurso sąlygų 2 priedas „Techninė specifikacija“ ir 6 priedas „Žiniaraščiai“) bei išaiškino, jog išsamesnė pirkimo objekto informacija ir jam keliami reikalavimai yra pateikiami Konkurso sąlygų prieduose, t. y. techninėje specifikacijoje (2 priedas), techniniame projekte (5 priedas) ir žiniaraščiuose (6 priedas). Pažymėtina, kad ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo aplinkybių, jog kuri nors iš pirkimo dokumentuose esančių sąlygų yra netiksli ar neaiški. Ieškovė taip pat neįrodinėjo, kad kartu su Konkurso sąlygomis pateiktas techninis projektas (ar atskiros jo dalys) neatitinka aiškumo ir tikslumo reikalavimų. Nors ieškovė nurodo, kad Konkurso sąlygose nurodytas techninis projektas yra niekinis ir negalioja, tačiau vien ieškovės nurodyta aplinkybė, t. y. pradėta techninio projekto koregavimo procedūra, savaime nelemia techninio projekto negaliojimo ir jo niekinio pobūdžio. Iš byloje esančių atsakovės paaiškinimų matyti, kad techninis projektas yra galiojantis, jo pagrindu Neringos savivaldybės administracija 2018 m. sausio 10 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Taigi byloje nėra nustatyta, kad pagal pirkimo dokumentų sąlygas ieškovė nebūtų galėjusi įkainoti pirkimo dokumentuose numatytus darbus ir pateikti atitinkamą pasiūlymą. Byloje esančioje Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje taip pat nurodyta, kad tiekėjai gali pateikti savo pasiūlymus pirkime, t. y. įkainoti tuos darbus / sprendinius, kurie nurodyti pirkimo dokumentuose. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog atsakovės vykdytas viešasis pirkimas neturėjo objekto, o ginčijamo viešojo pirkimo dokumentai, susiję su pirkimo objekto aprašymu, buvo suformuluoti netiksliai, neaiškiai ar dviprasmiškai.

19. Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad Konkurso sąlygų 5 priede pateiktas techninis projektas yra niekinis ir negalioja, nes atsakovė su UAB „A405“ yra sudariusi viešojo pirkimo sutartį, kurią įvykdžius bus iš esmės pakeisti su Konkurso sąlygomis pateikto techninio projekto sprendiniai, todėl nesant naujo techninio projekto, viešasis pirkimas negalėjo būti vykdomas. Byloje pateiktoje Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje taip pat yra keliamas klausimas dėl pasirinkto pirkimo modelio racionalumo. Išvadoje pažymima, kad esant situacijai, kai jau šiuo metu techninis projektas, pagal kurį sutarties vykdymo metu turės būti atliekami darbai, yra keičiamas, atsakovės pasirinktas modelis skelbti rangos darbų pirkimą pateikiant techninį projektą žinant, jog jis keičiamas, t. y. nelaukiant, kol bus aišku, kokie darbai / sprendiniai bus iš tikrųjų reikalingi, lemia, kad pirkimas gali būti laikomas neskaidriu, iš anksto „užprogramuojančiu“ sutarties keitimus ir galinčiu lemti neracionalų lėšų panaudojimą sutarties vykdymo metu. Atsakovė su šiais argumentais nesutinka ir nurodo, kad su Konkurso sąlygomis pateiktas techninis projektas iš esmės nebus keičiamas.

20. Teismas iš esmės sutinka su ieškovės, taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos argumentais tuo aspektu, jog viešojo pirkimo vykdymas pagal techninį projektą, kai jau pirkimo vykdymo metu yra žinoma, kad šis projektas bus keičiamas ir dėl to perkančiajai organizacijai neturint tikslių duomenų apie konkrečius darbus ir (ar) sprendinius, kurie turės būti atlikti viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu, nebūtų suderinamas su skaidrumo bei racionalaus lėšų panaudojimo principais. Kadangi atsakovė ginčija ieškovės nurodytas aplinkybes dėl techninio projekto keitimo, byloje turi būti nustatyta, ar Konkurso sąlygų 5 priede nurodytas techninis projektas bus iš esmės keičiamas ir dėl to viešojo pirkimo sutartis bus vykdoma jau kito techninio projekto pagrindu.

21. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė Neringos savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo UAB „A405“ 2019 m. rugsėjo 16 d. sudarė projektavimo paslaugų sutartį Nr. V31-153 dėl Kultūros ir turizmo informacijos centro techninio projekto korektūros (laida A) parengimo, darbo projekto laidos A (DP-A) visų projekto dalių parengimo ir projekto vykdymo priežiūros. Sutartyje nurodyta, kad techninio projekto korektūra „laida A“ rengiama pagal techninę specifikaciją (sutarties priedas Nr. 1). Iš byloje esančios techninės specifikacijos matyti, kad pagal minėtą projektavimo paslaugų sutartį rengiant techninio projekto korektūros laidą A ir darbo projekto laidą A yra reikalinga įvykdyti iš viso 7 punktus reikalavimų, t. y. atsisakyti suprojektuotų priešgaisrinių rezervuarų, numatyti gaisro gesinimui vandens paėmimą iš Kuršių marių (1 punktas), I aukšto patalpose „1-10 Žiūrovų salė“ pailginti sceną iki 13 m ir kt. (2 punktas), išnagrinėti keletą opcijų orkestrų duobės (3 punktas), 200–300 kėdžių suprojektuoti ant teleskopinės tribūnos, taip pat rūsio patalpose R-27 suprojektuoti teleskopinės tribūnos nusileidimą (4 punktas), specifikacijoje nurodytose I aukšto patalpose įrengti kūrybinių dirbtuvių erdves (5 punktas), rūsio patalpose R-27 numatyti vizualaus meno ekspozicijų salę (6 punktas), rūsio patalpas R-13, R-16, R-17, R-18, R-25 įrengti taip, kad tiktų meno kūrybinėms dirbtuvėms (7 punktas).

22. Atsakovė pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad techninis projektas pagal 2019 m. rugsėjo 16 d. sudarytą projektavimo paslaugų sutartį Nr. V31-153 nebus koreguojamas taip, kad būtų atsisakyta priešgaisrinių rezervuarų, todėl minėtos sutarties pagrindu techninis projektas gali būti koreguojamas tik taip, kaip numatyta techninės specifikacijos 2 – 7 punktuose. Faktinę aplinkybę, jog vykdant anksčiau paminėtą Projektavimo sutartį nebus keičiami techninio projekto sprendiniai, susiję su priešgaisrinių rezervuarų atsisakymu, patvirtina byloje esantis UAB „A405“ 2020 m. sausio 28 d. raštas, kuriame nurodoma, jog esminiai techninio projekto sprendiniai nėra koreguojami, rengiant techninio projekto A laidą pakeitimai bus atliekami tik dėl įrangos pagal techninės specifikacijos 2–7 punktus, techninės specifikacijos 1 punkte numatyti pakeitimai negali būti atlikti. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas faktines aplinkybes, jog Konkurso sąlygų 5 priede pateiktos techninės specifikacijos sprendiniai, susiję su priešgaisriniais rezervuarais, nebus keičiami. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog atsakovė ketina keisti viešajame pirkime pateikto techninio projekto sprendinius, susijusius su priešgaisriniais rezervuarais.

23. Siekiant nustatyti, ar atsakovei vykdant viešąjį pirkimą nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo, racionalaus lėšų panaudojimo principai, byloje taip pat turi būti vertinama, ar 2019 m. rugsėjo 16 d. projektavimo paslaugų sutartimi Nr. V31-153 atsakovės perkami techninės specifikacijos 2–7 punktuose numatyti projektavimo darbai yra susiję su Konkurso sąlygų 5 priede nurodytame techniniame projekte numatytų sprendinių esminiu pakeitimu. Kadangi ginčo šalys skirtingai vertina techninės specifikacijos 2–7 punktuose numatytų projektavimo darbų įtaką viešajame pirkime atsakovės pateikto techninio projekto sprendiniams, ruošiantis bylos nagrinėjimui teismas pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, kuriuose ginčijamais klausimais savo išvadas būtų pateikę specialių žinių, reikalingų šioje byloje, turintys asmenys.

24. Ieškovė pateikė į bylą prof. L. U. ekspertinės išvados aktą, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad Projektavimo sutartimi atsakovės perkamų ir techninės specifikacijos 2–7 punktuose numatytų darbų projektavimo paslaugos yra susijusios su techniniame projekte (Konkurso sąlygų 5 priedas) numatytų sprendinių pakeitimu, šios techninės specifikacijos įvykdymas in corpore suponuoja pirminio Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ techninio projekto esminį pakeitimą. Tokiems esminiams pakeitimams yra būtini nauji leidimai, suderinimai su kompetentingomis institucijomis ir tokie pakeitimai turi įtakos statybos darbų organizavimui, vykdymui bei užbaigimui. Atsakovė Neringos savivaldybės administracija pateikė į bylą UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ ekspertinę išvadą, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad techninės specifikacijos 2–7 punktuose numatyti darbai (jų įgyvendinimas) nėra ginčijamo pirkimo Nr. 455791 objektas, techninio projekto keitimai neesminiai. Trečiasis asmuo UAB „Gilesta“ pateikė į bylą E. L. 2020 m. kovo 10 d. ekspertinę išvadą. Joje nurodyta, kad techninio projekto keitimai dėl scenos pailginimo iki 13 m, avanscenos suprojektavimo, scenos sprendinių, kurie leistų žiūrovui nematyti šoninių sienų, orkestrų duobės perprojektavimo lems šios techninio projekto dalies rūsio ir I aukšto neesminius architektūrinius – planinius pakeitimus. Minimi pakeitimai nelems laikančiųjų konstrukcijų pokyčių, bus susieti su scenos technologija ir statybą leidžiančio dokumento gavimas nebus privalomas, pakeitimai nebus laikomi esminiais vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48 punktu.

25. Vertindamas anksčiau paminėtus įrodymus, teismas pažymi, kad nors byloje kylančiu fakto klausimu savo išvadas pateikė specialių žinių turintys asmenys, tačiau eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo (CPK 216 straipsnis). Kadangi šioje byloje nebuvo paskirta ir atlikta teismo ekspertizė, byloje esantis prof. L. U. ekspertinės išvados aktas, UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ ekspertinė išvada, E. L. ekspertinė išvada laikytini rašytiniais įrodymais, kurie vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 197 straipsnis).

26. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

27. Nagrinėjamu atveju byloje yra prieštaringi duomenys apie tai, ar vykdant atsakovės ir trečiojo asmens UAB „A405“ sudarytą Projektavimo sutartį, bus iš esmės pakeistas Konkurso sąlygų sudėtine dalimi esantis techninis projektas. Ieškovės pateiktame prof. L. U. ekspertinės išvados akte nurodoma, kad Projektavimo sutartimi atsakovės perkamos techninės specifikacijos 2–7 punktuose numatytos darbų projektavimo paslaugos suponuoja pirminio Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ techninio projekto esminį pakeitimą. Vis dėlto aptariamos išvados tiriamojoje dalyje atsakant į nagrinėjamą klausimą iš esmės apsiribojama techninės specifikacijos 2–7 punktuose numatytų projektavimo sprendinių aprašymu, nurodant, jog perkamos projektavimo paslaugos yra galbūt susijusios su pirminiame techniniame projekte numatytais sprendiniais, tačiau jos nėra siejamos su konkrečiais pirminio techninio projekto sprendiniais (jų pakeitimu), todėl išvada yra abstraktaus pobūdžio. Be to, iš aptariamos ekspertinės išvados įžanginės dalies 1.4 punkto matyti, kad tyrimui buvo pateikta tik dalis techninio projekto. Atsižvelgdamas į tai, teismas kritiškai vertina prof. L. U. ekspertinės išvados akte pateiktas išvadas ir priimdamas sprendimą šiomis išvadomis nesiremia.

28. Vertinant atsakovės pateiktą UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ ekspertinę išvadą atsižvelgtina į tai, kad joje yra atskirai ištirta ir įvertinta kiekvieno iš techninės specifikacijos 2–7 punktuose numatytų darbų (jų įgyvendinimo) reikšmė techninio projekto sprendinių keitimui. Išvadoje nurodoma, kad techninės specifikacijos 2 punkte numatyti darbai (scenos pailginimas iki 13 metrų) yra susiję su orkestro duobės platformos mechanizmu, tai nėra įvykusio viešojo pirkimo objektas; techninės specifikacijos 3 punkte numatyti darbai (orkestro duobės panaudojimo galimybės) taip pat nėra įvykusio viešojo pirkimo objektas; techninės specifikacijos 4 punkte numatyti darbai (teleskopinės tribūnos sprendinių keitimas rūsio patalpoje R-27) nėra susijęs su poreikiu keisti techniniame projekte numatytus bendruosius statybos darbų projektinius sprendinius; techninės specifikacijos 5 punkte numatyti darbai (kūrybinių dirbtuvių erdvių įrengimas) nereikalauja pagrindinių statinio laikančiųjų konstrukcijų keitimo, atliekant šiuos darbus Konkurso sąlygų 5 priede esančiame techniniame projekte bus koreguojami tik patalpų pavadinimai pirmo aukšto eksplikacijos lentelėje; techninės specifikacijos 6 punkte numatyti darbai (erdvės numatymas vizualaus meno ekspozicijos salei rūsio patalpoje R-27) nėra susijęs su poreikiu keisti techniniame projekte numatytus bendruosius statybos darbų projektinius sprendinius; techninės specifikacijos 7 punkte numatytų darbų (rūsio patalpų R-13, R-16, R-17, R-18, R-25 paskirties keitimas) nereikalingas statinio laikančiųjų konstrukcijų keitimas, atliekant šiuos darbus Konkurso sąlygų 5 priede esančiame techniniame projekte bus koreguojami tik patalpų pavadinimai rūsio patalpų eksplikacijos lentelėje. Pažymėtina, kad anksčiau paminėtas UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ išvadas iš esmės patvirtina ir trečiojo asmens pateikta E. L. ekspertinė išvada, kurioje nurodoma, kad nagrinėjami pakeitimai nelems laikančiųjų konstrukcijų pokyčių, bus susieti su scenos technologija ir statybą leidžiančio dokumento gavimas nebus privalomas, pakeitimai nebus laikomi esminiais.

29. Įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų išvadų turinį, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad atsakovės ir trečiojo asmens UAB „A405“ Projektavimo sutarties techninės specifikacijos 2–7 punktuose numatyti darbai (jų įgyvendinimas) nėra šioje byloje ginčijamo viešojo pirkimo objektas, todėl šioje specifikacijoje numatytų darbų projektavimo darbų įgyvendinimas nėra susijęs su Konkurso sąlygų 5 priede nurodytame techniniame projekte numatytų sprendinių esminiu pakeitimu. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog vykdydama ginčijamą viešąjį pirkimą, atsakovė pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo bei racionalaus lėšų panaudojimo principus, todėl tai sudaro pagrindą ieškovės ieškinį atmesti.

Dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo teisėtumą

30. Atsakovė Neringos savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo UAB „Gilesta“ teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovė neturi suinteresuotumo ginčo objektu, nes pirkimo metu perkančiajai organizacijai nepateikė jokių paklausimų, neprisijungė prie Centrinės viešųjų pirkimo informacinės sistemos, nepateikė savo pasiūlymo pirkime. Kadangi ieškovė neturėjo tikslo dalyvauti pirkime, jį laimėti, sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir ją vykdyti, ieškinys atmestinas vien tuo pagrindu, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčo objektu. Ieškovė su šiais argumentais nesutinka ir nurodo, kad ji yra veikianti įmonė, siekusi dalyvauti pirkime, jį laimėti ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Ieškovės teigimu, dėl netinkamų pirkimo sąlygų ieškovė neturėjo realios galimybės pateikti konkurencingo pasiūlymo ginčijamame pirkime, todėl tai patvirtina jos subjektinių teisių pažeidimą.

31. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad pagal CPK 5 straipsnio nuostatas teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tuo atveju, jeigu asmuo neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.

32. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galbūt neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

33. Atsižvelgiant į anksčiau aptartą asmens pažeistų teisių ir įstatymo saugomų interesų gynybos teisinį reglamentavimą, taip pat šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad šioje byloje sprendžiant klausimą dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo teisėtumą, turi būti nustatytos dvi aplinkybių grupės: 1) ar ieškovė yra tinkamas subjektas ginčyti atsakovės veiksmus vykdant viešąjį pirkimą; 2) ar atsakovės veiksmų neteisėtumas yra grindžiamas ieškovės subjektinių teisių pažeidimu.

34. Sprendžiant klausimą dėl pirmosios iš paminėtų sąlygų egzistavimo – ieškovės tinkamumo ginčyti atsakovės veiksmus vykdant viešąjį pirkimą – atsižvelgtina į tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisę ginčyti viešąjį pirkimą turi tiekėjai, kurie potencialiai ir (ar) realiai gali patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl atitinkamo pirkimo objekto ir viešojo pirkimo procedūrų apskundimo procese gali įrodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

35. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ketino dalyvauti 2019 m. spalio 6 d. atsakovės paskelbtame atvirame konkurse „Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbai“. 2020 m. vasario 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė papildomai nurodė, kad yra statybos veikla užsiimanti įmonė, kuri iki šiol yra suinteresuota atlikti atsakovės perkamus „Agilos“ rangos darbus. Paaiškino, kad ieškovė yra susijusi su anksčiau minėto objekto rangos darbus jau vykdžiusia UAB „Irdaiva“ (UAB „Active Construction Management“), pastarajai bankrutavus, dalis kvalifikuotų darbininkų (mūrininkai, suvirintojai, dažytojai, apdailos specialistai) perėjo dirbti į ieškovės įmonę. Pažymėtina, kad atsakovė iš esmės neginčijo šių ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių ir neįrodinėjo, jog ieškovė negalėtų patenkinti perkančiosios organizacijos poreikių, t. y. atlikti perkamų rekonstrukcijos darbų. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog ieškovė nepateikė pasiūlymo pirkime, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės ir savaime nereiškia, kad ieškovė nėra tinkamas subjektas ginčyti atsakovės vykdyto viešojo pirkimo teisėtumą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo aspektu ieškovė yra tinkamas subjektas ginčyti atsakovės veiksmus vykdant viešąjį pirkimą.

36. Vis dėlto teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti ieškovės suinteresuotumą ginčyti viešąjį pirkimą antrojo jo elemento – subjektinių teisių pažeidimo – pagrindu. Tiek patikslintame ieškinyje, tiek teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad pirkimo dokumentuose nesant pirkimo objekto (nes techninis projektas bus iš esmės keičiamas), ieškovė neturėjo galimybės pateikti konkurencingo pasiūlymo ir dalyvauti pirkime. Teismo nuomone, šie argumentai nepagrindžia ieškovės subjektinių teisių pažeidimo.

37. Visų pirma, Konkurso sąlygų 5 priede nurodytas techninis projektas yra galiojantis, jo pagrindu yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, viešojo pirkimo metu jo sprendiniai nebuvo pakeisti, esminių techninio projekto sprendinių pakeitimo pagal byloje esančius duomenis nenumatoma atlikti ir ateityje. Vadinasi, nėra pagrindo daryti išvados, jog viešojo pirkimo metu egzistavo pirkimo dokumentų sudėtine dalimi esančio techninio projekto trūkumai, dėl kurių ieškovė neturėjo realios galimybės pateikti savo pasiūlymo ir dalyvauti pirkime. Vien ieškovės nurodyta aplinkybė, jog bet kuriuo atveju jos pasiūlymas būtų atmestas, yra deklaratyvi ir nepagrindžia jos subjektinės teisės pažeidimo.

38. Antra, ieškovės nurodyti argumentai, kad pagal Konkurso sąlygų sudėtine dalimi esantį techninį projektą atsakovės perkami rangos darbai nebus ir negalės būti vykdomi, o visi darbai turės būti atlikti pagal Projektavimo sutarties pagrindu UAB „A405“ parengtą pakoreguotą techninį projektą, tuo sudarant sąlygas švaistyti valstybės pinigus, pažeidžiant viešųjų pirkimų skaidrumo ir nediskriminavimo principus, yra susiję ne su ieškovės subjektinės teisės gynimu, o viešojo intereso užtikrinimu. Pažymėtina, kad kreipdamasi į teismą ieškovė gali ginti tik savo galbūt pažeistus interesus, o ne visų tiekėjų teises ir interesus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes taip veikti įgalioti Viešųjų pirkimų tarnyba, prokurorai ar kitos valdžios institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

39. Trečia, ieškovė nurodo, jog vykdytas pirkimas pažeidžia skaidrumo principą ir sudaro sąlygas švaistyti valstybės lėšas, tačiau byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, jog techninis projektas ginčijamo pirkimo paskelbimo metu ar šios bylos nagrinėjimo metu būtų pakeistas. Iš byloje esančios medžiagos teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog esminiai techninio projekto sprendiniai bus keičiami ir ateityje. Vadinasi, ieškovės argumentai dėl galimo techninio projekto pakeitimo ateityje ir dėl to galbūt pažeistų viešųjų pirkimų principų iš esmės yra grindžiami prielaidomis ir viešųjų pirkimų principų pažeidimo tikimybe. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima viešųjų pirkimų principų reikšmė ir svarba vykdant viešųjų pirkimų procedūras bei padariniai perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų galiojimui nustačius šių principų pažeidimus, tačiau ši praktika savaime nėra pakankama tam, kad ja būtų galima remtis reikalaujant pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą ir taikyti atitinkamus neteisėtumo padarinius. Dėl tokio viešųjų pirkimų principų pobūdžio ir reikšmės kasacinėje praktikoje įtvirtintos griežtos šių imperatyviųjų nuostatų pažeidimų nustatymo ir įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis jų pažeidimo prielaida ir padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012 ).

40. Įvertinęs nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog nustatant ginčo Konkursų sąlygas buvo realiai pažeistos jos subjektinės teisės, todėl ši aplinkybė taip pat sudaro savarankišką pagrindą ieškovės ieškinį atmesti (CPK 5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

42. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 1 punktą, šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai nustatyti Rekomendacijų 8 punkte.

43. Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

44. Atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovės 3 198,17 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, taip pat 1 754,50 Eur išlaidų už specialisto išvados parengimą, iš viso 4 952,67 Eur. Atsakovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtina byloje esančios PVM sąskaitos faktūros, paslaugų suteikimo aktai, mokėjimo nurodymų kopijos. Atsakovės patirtas išlaidas specialisto išvadai gauti patvirtina byloje esanti ekspertinių išvadų teikimo sutartis ir mokėjimo kvitas. Įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, joje sprendžiamų klausimų pobūdį, atsakovės teiktų procesinių dokumentų kiekį, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma iš esmės neviršija rekomenduojamų dydžių, atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteistina 3 198,17 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (CPK 98 straipsnis). Atsakovei iš ieškovės taip pat priteistina 1 754,50 Eur išlaidų už specialisto išvados parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 4 952,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45. Trečiasis asmuo UAB „Gilesta“ pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovės 5 789,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 3 630 Eur už specialisto išvados parengimą ir 2 159,85 Eur advokato pagalbai apmokėti. Trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina byloje esantys mokėjimo kvitai, PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų ataskaitos. Pažymėtina, kad UAB „Gilesta“ byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo atsakovės pusėje, todėl darytina išvada, kad atmetus ieškovės ieškinį, trečiasis asmuo įgijo teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, joje sprendžiamų klausimų pobūdį, trečiojo asmens teiktų procesinių dokumentų kiekį, taip pat atsižvelgęs į tai, kad trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma iš esmės neviršija rekomenduojamų dydžių, atmetus ieškinį, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 2 159,85 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (CPK 98 straipsnis). Trečiajam asmeniui iš ieškovės taip pat priteistina 3 630 Eur išlaidų už specialisto išvados parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Iš viso trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 5 789,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl prašymo priimti atskirąją teismo nutartį

46. Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pateikė prašymą priimti atskirąjį nutartį ir pranešti prokurorui ir/ar Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai apie atsakovės ir Neringos mero galbūt atliktus neteisėtus veiksmus, kuriais siekiama per žiniasklaidą daryti spaudimą visuomenei ir teismui. Be to, ieškovė prašo priimti atskirąją nutartį dėl 2020 m. sausio 3 d. rangos sutarties klastojimo fakto, taip pat priimti atskirąją nutartį dėl trečiojo asmens „Gilesta“ pasirinktų subrangovų UAB „Dairosta“ ir UAB „Drenda“ darbams atlikti, kurie neturi teisės atlikti ypatingojo statinio statybos darbų.

47. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečioje byloje yra pagrindas atskirajai nutarčiai priimti, o byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimai tokią nutartį priimti teismui nėra privalomi.

48. CPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

49. Nagrinėjamu atveju ieškovės argumentai, kuriais ji grindžia atskirosios teismo nutarties šioje byloje priėmimo būtinybę, taip pat prokuroro informavimo būtinybę, yra paremti išimtinai subjektyviu bylos aplinkybių, taip pat su nagrinėjama byla nesusijusių aplinkybių vertinimu. Nagrinėdamas bylą teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą atskirajai teismo nutarčiai priimti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymai dėl atskirosios teismo nutarties priėmimo netenkinami.

50. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad manydama, jog buvo atlikti neteisėti byloje dalyvaujančių asmenų veiksmai, ieškovė turi teisę pati kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas.

Dėl prašymų paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

51. Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovės teigimu, delsdama pateikti teismui 2020 m. sausio 3 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

52. Atsakovė taip pat prašo paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neketino dalyvauti pirkime, neteikė jokių paklausimų dėl pirkimo objekto, nebuvo prisijungusi prie pirkimo paskyros. Be to, ieškovė yra su ankstesniu ginčo objekto rangove UAB „Active Construction Management“ susijusi įmonė, kuri, reikšdama nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

53. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

54. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

55. Pažymėtina, kad teikdama teismui ieškinį ieškovė realizavo CPK 5 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisminę gynybą. Teismas neturi duomenų, jog reikšdama ieškinį ir inicijuodama šią civilinę bylą, ieškovė siekė vilkinti viešojo pirkimo procedūras ar atlikti kitus nesąžiningus veiksmus. Vien ta aplinkybė, jog ieškovės ieškinys yra atmetamas, nagrinėjamu atveju nėra pakankama pripažinti, jog ginčydama viešojo pirkimo teisėtumą, ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

56. Ieškovės nurodyta aplinkybė, su kuria ji sieja atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. delsimas pateikti sudarytą viešojo pirkimo sutartį, nagrinėjamu atveju nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo ir jos veikimo prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė ar atsakovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai ar sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių prašymai dėl baudos skyrimo netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kodas“ ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo nutraukimo.

Priteisti atsakovei Neringos savivaldybės administracijai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kodas“ 4 952,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gilesta“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kodas“ 5 789,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Kristina Domarkienė