Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Plungės rajono 2 – ajam notarų biurui dėl termino atnaujinimo nepilnametei priimti mirusio tėvo palikimą, suinteresuotas asmuo notarė Gina Drackienė, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas iš dalies.

5. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nepilnametės L. D., gim. (duomenys neskelbtini) motina yra pareiškėja L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) o jos tėvas yra A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)

6. Iš Plungės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Ginos Drackienės pažymos matyti, kad po A. Ž. mirties paveldėjimo byla neužvesta, paveldėtojai nesikreipė.

7. Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

8. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

9. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnametės vardu priimti po jos tėvo A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi (duomenys neskelbtini) ir yra praleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo.

11. Teismo nuomone, visos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad pareiškėja, kaip nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė praleido kreipimosi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu, nes buvo suklaidinta, laikytinos svarbiomis aplinkybėmis, dėl ko buvo praleistas įstatymo numatytas terminas. Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog L. D. yra nepilnametė ir dėl to negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jos interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti nepilnamečio vaiko vardu turėjo pareigą įgyvendinti jos atstovė pagal įstatymą mama L. R..

12. Pažymėtina tai, kad CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiam įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai. Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Šiuo atveju pareiškėja atstovaudama savo nepilnametės dukros interesus, įvertinus palikėjo palikimą sudarantį turtą ar/ ir skolinius įsipareigojimus, turi teisę nuspręsti, ar priimti atsiradusį palikimą, ar jo atsisakyti nepilnametės dukros vardu.

13. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pripažįsta, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atsiradusį po A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas.

14. Pareiškėja pareiškime taip pat prašė pripažinti, kad L. D. priėmė palikimą po savo tėvo mirties ir jai priklauso paveldėjimo teisė į tėvo turtą (butą). Kaip minėta aukščiau, įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti nepilnametės vardu, siekia įgyvendinti palikimo priėmimą pateikiant notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokiu atveju šiuo pareiškimu jai atnaujinus praleistą nustatytą trijų mėnesių terminą ir pateikiant pareiškimą notarui, ji bus priėmusi palikimą vienu iš įstatyme nustatytu būdu, todėl prašymas pripažinti, kad L. D. priėmė palikimą po savo tėvo mirties negali būti patenkintas.

15. Pažymėtina, kad apie mirusio A. Ž. palikimą sudarantį turtą, jo skolinius įsipareigojimus bei jų dydį, taip pat nepilnametės dukros interesus turės įvertinti A. Ž. palikimą tvarkantis notaras bei pati pareiškėja L. R.. Nagrinėju atveju teismas sprendžia klausimą tik dėl termino atnaujinimo / neatnaujinimo palikimui priimti po A. Ž. mirties.

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės šio pobūdžio byloje bylinėjimosi išlaidas išieškoti iš valstybės, o pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 88 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pareiškėjai iš valstybės atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti pareiškėjai L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą nepilnametės dukros L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti po jos tėvo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.