Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. (S.) T. atstovo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. liepos 30 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. T. Institucijos 2021 m. liepos 30 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bauda už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 4 d. 22.57 val. iki 2020 m. lapkričio 5 d. 00.30 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete, (duomenys neskelbtini) upėje (kairiajame krante, koordinatės (duomenys neskelbtini)), kartu su J. S. (J. S.), V. B. (B.) ir nenustatytu asmeniu (sulaikymo metu pasišalino) organizuotai veikdami, neteisėtai, draudžiamu būdu (naudodami prožektorius ir duriamąjį įrankį – 8 dantų metalinį žeberklą) gaudė žuvis. Nustatyta, kad S. T. su nenustatytu asmeniu eidamas upės krantu, prožektoriumi Ledlenser Mt18 (duomenys neskelbtini) švietė į upėje esančias lašišinių žuvų nerštavietes, o V. B. ir J. S. ėjo upės vaga su tikslu sugauti (nudurti) lašišines žuvis. Žuvies nesugavo. Pažeidimo vietoje buvo rasti ir paimti daiktai: naktinio matymo žiūronai Bresser, meškerė, plastikinis žalios spalvos maišas. Tokiais veiksmais S. T. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14, 9.1 punktą.

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, S. T., atstovaujamas advokato Viktoro Dovidaičio, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, tačiau 2022 m. balandžio 28 d. teismo nutartimi pažeidėjo atstovo skundas atmestas. Teismas pažymėjo, kad iš liudytojų parodymų visumos matyti, jog kiekvienas iš neteisėtoje žvejyboje dalyvavusių asmenų atliko atitinkamus veiksmus, turėdami tikslą pagauti žuvį. S. T., kartu su kitais asmenimis atvykę tamsiu paros metu prie upės, turėdami ilgus guminius batus, prožektorius bei ilgą kartį su antgaliu, kuris turėjo atlikti žeberklo vaidmenį, turėjo tikslą ne tik pasižiūrėti kaip neršia lašišos, tačiau ir jas gaudyti. Asmenys tarpusavyje susišūkaudavo, kalbėjosi, krantu einantys vyrai, šviesdami prožektoriais, puikiai galėjo matyti neršiančias žuvis, kas rodo, jog asmenys veikė turėdami vieningą tyčią. Tai patvirtina ir neteisėtai lašišų žvejybai skirtų daiktų (prožektoriai, meškerė, žeberklas, naktinio matymo žiūronai, peilis) turėjimas, kurie pamačius pareigūnus buvo numesti į krūmus. Teismas konstatavo, kad Institucija tinkamai įvertino ir ištyrė bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą.

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui S. T. atstovas advokatas Viktoras Dovidaitis prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą S. T. atžvilgiu nutraukti, nes nepadaryta veikia, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 4 dalyje, požymių.

3.1. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino argumentų dėl 2021 m. gegužės 21 d. Institucijos surašyto administracinio nusižengimo protokolo neatitikimo jo turiniui keliamų ANK 609 straipsnio reikalavimų. Protokole ir jo pagrindu priimtame nutarime nurodyti skirtingi neva padaryto nusižengimo padarymo data ir laikas – protokole nurodyta, jog nusižengimas padarytas „(duomenys neskelbtini) rajono sav., 2020 m. lapkričio mėn. 4 d. 22 val. 57 min. iki 2020 m. lapkričio 5 d. 00 val. 30 min.“, analogiškai pažymėta ir nutarimo eilutėje, skirtoje nusižengimo padarymo vietai, datai ir laikui nurodyti. Tačiau pareiškėjas nubaustas už tai, kad nusižengimą padarė „nuo 2020 m. lapkričio 4 d. 22.44 val. iki 23.08 val., (duomenys neskelbtini) upės kairiajame krante (koordinatės (duomenys neskelbtini)), ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete“, t. y. nurodyta visiškai kitokia nusižengimo padarymo data ir laikas.

3.2. Advokato nuomone, apylinkės teismas ignoravo aplinkybę, jog iš protokole ir nutarime pateikto pažeidimo esmės aprašymo nėra aišku už kokius veiksmus nubaustas pareiškėjas. Minėtuose procesiniuose dokumentuose nurodyta, jog S. T. draudžiamuoju būdu (naudodamas prožektorius ir duriamąjį įrankį – 8 dantų metalinį žeberklą) gaudė žuvis, tačiau toliau nurodyta, jog nustatyta, kad „S. T. su nenustatytu asmeniu ėjo upės krantu ir prožektoriumi Ledlenser Mtl8 (duomenys neskelbtini) švietė į upėje esančias lašišinių žuvų nerštavietes“. Tai neleidžia vienareikšmiškai suvokti, už kokius konkrečiai veiksmus nubaustas pareiškėjas: už tai, kad jis žvejojo draudžiamu būdu, ar už tai, kad ėjo upės krantu ir švietė prožektoriumi (ar keliais prožektoriais) į upėje esančias lašišinių žuvų nerštavietes. Įvertinus nutarime aprašytų įvykių seką, pateiktų nutarime neįvardytų asmenų paaiškinimų kontekstą, pareiškėjui dar sunkiau suvokti už ką jis nubaustas. Šiuose paaiškinimuose minimos įvairios datos, įvairūs veiksmai, kuriuos galima vertinti kaip žvejybą draudžiamaisiais būdais, tačiau nėra aišku, ar pareiškėjas yra kaltas nurodytu laiku neteisėtai žvejojęs. Atstovo vertinimu, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas taip, kad S. T. negalėjo gintis nuo kaltinimo. Institucijos nutarime šis pažeidimas nebuvo ištaisytas, nes jis surašytas taip pat nesilaikant ANK 618 straipsnio reikalavimų, šis pažeidimas taip pat buvo ignoruotas ir apylinkės teismo, o tai reiškia, kad abu procesiniai sprendimai yra neteisėti.

3.3. Skundo autoriaus teigimu, nepaisant gausybės Institucijos nutarime ir teismo nutartyje aprašytų surinktų duomenų (liudytojų parodymai, rašytinė, vaizdo ir foto medžiaga) buvimo administracinio nusižengimo byloje, joje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad S. T. 2020 m. lapkričio 4 ar 5 d. draudžiamuoju būdu žvejojo (duomenys neskelbtini) upės kairiajame krante (koordinatės (duomenys neskelbtini)), ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete. 2020 m. lapkričio 4 d., apie 23.00 val., kartu su nutarime nurodytais asmenimis S. T. iš tiesų buvo prie (duomenys neskelbtini) upės, braidė šios upės kairiajame krante, švietė prožektoriumi į upėje esančias lašišinių žuvų nerštavietes, tačiau tokie veiksmai nėra draudžiami įstatymų ir už juos asmuo neturi būti traukimas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas nuosekliai aiškino, kad dirba ūkyje, kuris yra susijęs su lašišinių žuvų veisimu, todėl natūralu, kad jam buvo įdomų pažiūrėti, kaip natūralioje aplinkoje vyksta šios rūšies žuvų nerštas. Jis atvyko tamsiu paros metu į nerštavietę, nes tik vėlai vakare baigė darbus netoli (duomenys neskelbtini) gyvenvietės esančiame žemės sklype. Kad prieitų prie upės, jam buvo reikalingas prožektorius. Į nutarime nurodytą vietą įvykio metu S. T. atvyko pirmą kartą. Nutarime nurodytomis datomis 2020 m. spalio 29, 30, 31 dienomis ir 2020 m. lapkričio 3 d. S. T. nebuvo atvykęs į šią vietą. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų, nė vienas iš jų nematė, kad pats S. T. 2020 m. lapkričio 4 d. turėtų žeberklą. Be to, niekas nematė iš kur pas vieną iš atvykusių su S. T. asmenų rankose atsirado kartis ar žeberklas. Pasak liudytojų, kartis buvo apie 3 m ilgio, todėl akivaizdu, kad tokį daiktą, jeigu jis būtų traukiamas iš automobilio, jie būtų pastebėję, ir apskritai kyla klausimas, ar iš viso tokio ilgio daiktas tilptų į automobilį, kuriuo atvyko, remiantis liudytojų parodymais, keturi žmonės, įskaitant ir pareiškėją.

3.4. Advokatas skunde pažymi, kad liudytojai skirtingai aiškino, pas kurį asmenį jie matė kartį ar daiktą, panašų į žeberklą. Vieni sakė, kad jį nešėsi pirmas upe bridęs asmuo, kiti sakė, jog antras. Liudytojas M. P. iš pradžių nurodė, kad „tie, kurie ėjo upe, turėjo žeberklą“, tačiau atsakydamas į S. T. atstovo klausimus, jis nurodė, kad matė ne žeberklą vieno iš vyrų rankose, bet kartį. Liudytojas M. M. parodė, kad jis matė 3 m ilgio kartį, kad ten buvo ir žeberklas, nematė. Liudytojas T. V. parodė, kad matė žmogų, kuris turėjo rankose žeberklą, kai brido upe, tačiau jis negalėjo pasakyti, kas tai buvo. Šio liudytojo parodymus teismas privalėjo vertinti kritiškai, nes jis parodė, jog žeberklą rankose matė termovizoriaus pagalba, tačiau visiems aišku, kad termovizorius – tai prietaisas, gebantis vizualizuoti infraraudonosios spinduliuotės intensyvumo paskirstymą paviršiuje, t. y. jo pagalba galima matyti tik šilumą skleidžiančius paviršius, o įvykio vietoje rastas žeberklas yra metalinis, todėl jo neįmanoma užfiksuoti termovizoriaus pagalba. Be to, buvo tamsus paros metas, o nuo šio liudytojo buvimo vietos iki upe braidžiusių asmenų atstumas buvo apie 30-40 metrų, todėl šio liudytojo kategoriškas tvirtinimas, jog jis matė žeberklą, kelia pagrįstų abejonių.

3.5. Liudytojas S. M. teisme parodė, kad jam buvo parodytas už keliasdešimt metrų nuo automobilio rastas žeberklas. Policijos pareigūnams šis daiktas nebuvo parodytas. Kas rado žeberklą, jis negalėjo pasakyti. Liudytojas T. V. patvirtino, kad jis rado žeberklą ne toje vietoje, į kurią buvo nuėję automobiliu atvykę asmenys, o kitoje pusėje. Liudytojas E. K. paaiškino, kad įvykio vietoje matė dvi kartis, kotus. Be to, vienas iš ten buvusių asmenų nešėsi kartį ir, kai pamatė pasaloje buvusius asmenis, šią kartį išmetė. Analogiškai yra nurodyta ir kolektyviniame liudytojų 2020 m. lapkričio 18 d. rašte (paaiškinimuose). Vaizdinėje medžiagoje taip pat nėra galimybės nustatyti, ar vieno iš asmens rankose laikomas daiktas yra žeberklas, kuris užfiksuotas nuotraukose iš įvykio vietos. Be to, iš apklaustų asmenų paaiškinimų nėra galimybės nustatyti, kokiu būdu buvo identifikuota, jog būtent tie patys asmenys buvo atvykę prie upės ir 2020 m. spalio 29 d., nes iš byloje esančių vaizdo įrašų tokios išvados padaryti negalima. S. T. neužfiksuotas nei viename iš minimų įrašų. Be to, nė vienas iš nurodytų asmenų negalėjo patvirtinti, kad netoli tos vietos, kur buvo S. T., surastas žeberklas priklausė būtent jam ar kitiems su juo buvusiems asmenims. Pareigūnai tik daro prielaidą, kad šis netoli sulaikymo vietos surastas žeberklas priklausė kam nors iš sulaikytų asmenų, tačiau taip pat galima padaryti ir prielaidą, jog šis įrankis buvo paliktas anksčiau į šią vietą atvykusių asmenų, kurie yra užfiksuoti vaizdo įrašuose, tarp kurių nebuvo S. T..

3.6. Atstovo nuomone, liudytojų parodymai apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo sulaikyti S. T. ir kiti asmenys, skiriasi. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo sulaikytas tuo metu, kai jis, pabraidžiojęs upės krantu, ėjo prie automobilio. Šios aplinkybės rodo, kad net ir tuo atveju, jeigu daryti prielaidą, jog S. T. ir kiti asmenys atvyko prie upės tikslu neteisėtai žvejoti, jie atsisakė tai daryti, tai yra atsisakė vykdyti neteisėtą veiklą.

3.7. Advokatas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pareigūnams nurodė, kurie iš įvykio metu rastų daiktų priklauso jam, t. y. du prožektoriai ir žaisliniai naktinio matymo žiūronai. Nutarime nurodyta, kad kaip pažeidimo padarymo priemonės ir įrankiai yra konfiskuojami šie daiktai: žalios spalvos plastikinis maišas, meškerė „(duomenys neskelbtini)“ su rite, naktinio matymo žiūronai Breseer Nr. (duomenys neskelbtini) su užrašu „Binocular 3x20“ ir juodos spalvos prožektorius „Ledlenser MT18“ Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau nutarime nėra jokio sprendimo apie kitą prožektorių, kuris priklauso S. T., kurį sulaikymo metu jis nurodė kaip priklausantį jam, nėra aišku, kur dingo šis prožektorius ir koks jo likimas, kadangi pareiškėjui jis nėra grąžintas.

3.8. Teismas taip pat neįvertino skundo argumento, kad įrengiant vaizdo kameras įvykio vietoje nebuvo paisoma asmens duomenų apsaugos taisyklių, o tai reiškia, jog vaizdo stebėjimo įranga, įrengta (duomenys neskelbtini) upės kairiajame krante ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete, fiksuojamas vaizdas negali būti pripažintas leistinu įrodymų, pagrindžiančiu S. T. dalyvavimą neteisėtoje žvejyboje.

3.9. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 29 straipsnio nuostatomis, asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga, numatyta BDAR 6 ir (ar) 9 straipsniuose. Tuo atveju, jei nėra nė vienos iš BDAR nurodytos asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, asmens duomenys negali būti tvarkomi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vertinant, ar pasirinktos asmens duomenų tvarkymo priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams, gali būti svarbios įvairios aplinkybės: filmavimo inicijavimo tikslas, šio veiksmo taikymo apimtis laiko ir vietos prasme, gautų duomenų naudotojų skaičius, šių duomenų naudojimo ir saugojimo tikslas bei laikas, konkuruojančio intereso svarbumas ir negalėjimas jo apginti mažiau privatumą ribojančiomis priemonėmis, vaizdą fiksuojančių subjektų veiksmų teisėtumas ir pan. Vaizdo ar garso įrašymo sistemos turėtų būti diegiamos, jei kitos fizinės ar loginės prevencijos, saugumo ar apsaugos priemonės, nereikalaujančios vaizdo atkūrimo, pasirodė nepakankamos ar netinkamos siekiant teisėtų tikslų. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad įrengiant vaizdo kameras įvykio vietoje buvo paisoma minėtų taisyklių, todėl neteisėtai įrengtų vaizdo įrašymo priemonių užfiksuotais vaizdo įrašais nei Institucija, nei teismas remtis negalėjo.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas I. K. prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

S. T. atstovo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartimi, kuria paliktas galioti be pakeitimų Institucijos 2022 m. liepos 30 d. nutarimas, kuriuo S. T. nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį 150 Eur bauda. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, neišeidamas už pateikto skundo ribų (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Byloje keliamas tam tikrų įrodymų leistinumo bei vertinimo pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo teigimu, S. T. atžvilgiu byla turi būti nutraukta, nes dėl netinkamai surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir jo pagrindu priimto nutarimo asmuo negalėjo gintis nuo jam pateikto kaltinimo. Nesutikdamas su šiuo teiginiu, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas ne tik aiškiai ir suprantamai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, kada ir kur jis padarė administracinį nusižengimą, taip aprašant nusižengimo esmę, bet ir nurodant atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. privaloma tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (ANK 609 straipsnio 1 dalis).

7. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Šie duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo esmė ir pažeisti teisės aktai, nustatantys atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą). Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019).

8. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas S. T. 2021 m. gegužės 20 d. buvo surašytas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) upėje, ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete, (duomenys neskelbtini), kartu su kitais asmenimis – J. S., V. B. ir tyrimo metu nenustatytu iš įvykio vietos pasišalinusiu asmeniu neteisėtai, draudžiamu būdu (naudodami prožektorius ir duriamąjį įrankį – žeberklą) gaudė žuvis. Toliau detalizuoti kiekvieno asmens veiksmai, siekiant bendro rezultato, t. y. S. T. su nenustatytu asmeniu prožektoriais švietė į upėje esančias lašišinių žuvų nerštavietes, o V. B. su J. S. ėjo upės vaga, siekdami sugauti (nudurti) lašišines žuvis. Protokole nurodytas ne tik pažeistas ANK straipsnis ir jo dalis (291 straipsnio 4 dalis), tačiau ir šį straipsnį detalizuojantis poįstatyminis teisės aktas – Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9.1 punktas. Taip pat nurodytas konkretus laikotarpis, kada įvykdytas nusižengimas, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 4 d. 22.57 val. iki 2020 m. lapkričio 5 d. 00.30 val. Ištyrus visą surinktą bylos medžiagą, priimtas nutarimas nubausti pažeidėją S. T.. 2021 m. liepos 30 d. nutarime, aprašant pažeidimo esmę, patikslintas jo padarymo laikas, t. y. nurodyta, kad neteisėta žvejyba buvo vykdoma 2020 m. lapkričio 4 d. nuo 22.44 val. iki 23.08 val. Taigi, nors nusižengimo padarymo laikas šiek tiek sutrumpintas, tačiau tai nekeičia nusižengimo padarymo esmės. Nežymiai patikslintas nusižengimo padarymo laikas nekeitė S. T. gynybos taktikos, nes ginčo dėl to, jog minėtu laiku administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo įvykio vietoje, nėra. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek jo pagrindu priimtas nutarimas atitinka jų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, S. T. teisė į gynybą nebuvo pažeista.

9. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato Viktoro Dovidaičio teigimu, braidymas upe ir švietimas prožektoriumi į lašišinių žuvų nerštavietes nėra draudžiami veiksmai, juo labiau, kad S. T. buvimo įvykio vietoje tikslas buvo tik smalsumas, t. y. jam buvo įdomu pasižiūrėti, kaip natūralioje aplinkoje vyksta lašišinių žuvų nerštas. Tokiems advokato teiginiams aukštesnės instancijos teismas nepritaria, nes, jau minėta, S. T. veikė ne vienas, o kartu su kitais asmenimis pasiskirstę užduotimis (vaidmenimis). Todėl aplinkybė, kad S. T. rankose neturėjo duriamojo įrankio, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, šviesdamas prožektoriumi į nerštavietes, sudarė sąlygas kartu veikusiems asmenims pamatyti žuvis ir jas sugauti su savimi turėtu žeberklu, t. y. visų asmenų veiksmus jungė vieninga tyčia. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina S. T. aiškinimą, ką jis įvykio metu veikė braidydamas (duomenys neskelbtini) upe. Pirminiame Institucijai teiktame rašytiniame paaiškinime administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog su dviem kolegomis atvyko prie upės pasivaikščioti, pasižvalgyti po gamtą (ROIK: 21128181563, b. l. 31). Skunde apylinkės teismui buvo nurodyta nauja versija, t. y. S. T. dirba ūkyje, kuris yra susijęs su lašišinių žuvų veisimu, todėl jam buvo tiesiog įdomu pasižiūrėti, kaip natūralioje aplinkoje vyksta šios rūšies žuvų nerštas. Tačiau teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme S. T. šios versijos nebepalaikė ir aiškino, kad įvykio metu kartu su pažįstamais V. B. ir J. S. atvyko tvarkyti teritorijos prie upės, t. y. rinko šiukšles, šakas, lapus. Skunde aukštesnės instancijos teismui apie naktinį tvarkymąsi neberašoma, akcentuojamas tik noras pasižiūrėti nerštavietes. Aptartos versijos rodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo viso proceso metu nebuvo nuoseklus ir nesugebėjo racionaliai paaiškinti savo veiksmų įvykio vietoje motyvų.

10. Advokatas skunde kritikuoja liudytojų parodymus apie neva matytą draudžiamąjį žvejoti įrankį, teigia, kad pareigūnai padarė tik prielaidą, jog netoli asmenų sulaikymo vietos rastas žeberklas priklausė kuriam nors iš sulaikytų vyrų, o vadovautis prielaidomis, grindžiant asmens kaltę, nėra galima. Šiuo aspektu išanalizavęs liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teismas esminių prieštaravimų ar neatitikimų nenustatė. Neteisėtos žvejybos faktą užfiksavo nevyriausybinės asociacijos „L.“ neetatiniai aplinkos apsaugos pareigūnai M. M., T. V., E. K., M. P. ir M. K.. Įvykio metu šie asmenys buvo pasidalinę į dvi grupes: du asociacijos nariai buvo dešiniame, o trys – kairiame upės krante. Visi šie asmenys 2020 m. lapkričio 18 d. pateikė bendrą paaiškinimą, kuriame nurodė matę, kaip į stebimą teritoriją įvažiavo automobilis, iš kurio išlipo keturi asmenys ir nuėjo link upės. Du asmenys pradėjo bristi upe, vienas iš jų turėjo prožektorių, o antras ilgą kartį, kuri galimai buvo su žeberklo antgaliu. Kiti du asmenys ėjo krantu ir šviesdami prožektoriais į upę galimai ieškojo nerštaviečių. Pasitikus sugrįžtančius nuo upės asmenis, šie akivaizdžiai sutriko, vienas pabėgo į mišką, kiti trys išmetė dalį su savimi turėtų daiktų į krūmus. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo du prožektoriai, naktinio matymo žiūronai, peilis, dvi kartys, meškerė ir žeberklas (ROIK: 21128181563, b. l. 22).

11. Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. parodė, kad turėjo informacijos, jog įvykio vietoje pastoviai brakonieriaujama, todėl vyko į budėjimą. Jis su M. K. buvo dešiniame upės krante. Turėjo termovizorių. Jis matė atvykusius pažeidėjus maždaug 20 m atstumu, vienas iš jų turėjo žeberklą – ilgą kartį su aštriais ašmenimis. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas M. K., t. y. jis taip pat matė keturis asmenis, kurių vienas turėjo daiktą, panašų į žeberklą. Kairiajame upės krante buvęs M. M. parodė, kad matė atvažiuojantį automobilį, iš kurio išlipo keturi asmenys. S. T. sėdėjo vairuotojo vietoje ir išlipo iš automobilio pirmas. Du asmenys įbrido į upę, kiti du rodė, kur bristi ir ką daryti. Iš brendančių upe asmenų vienas turėjo prožektorių, o kitas ilgą kartį su apačioje pritvirtintu kažkokiu daiktu. Pamatę pareigūnus, pažeidėjai išmetė su savimi turėtus daiktus, o vienas asmuo pabėgo. Dėl vieno asmens turėto būtent žeberklo buvo įsitikinęs liudytojas T. V., kuris pažeidėjus stebėjo termovizoriaus pagalba. Nors advokatas skunde teigia, kad šio prietaiso pagalba galima matyti tik šilumą skleidžiančius paviršius, o įvykio vietoje rastas žeberklas yra metalinis, todėl jo matymas nebuvo įmanomas, tačiau sutikti su tokiu aiškinimu pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad žeberklą asmuo laikė rankoje, taigi, nuo žmogaus sklido šiluma ir į jo laikomą daiktą. Žinoma, itin tiksliai matyti rankoje laikomo daikto negalima, tačiau siluetas neabejotinai matomas. Žeberklo siluetas gerokai skiriasi nuo ilgo pagalio, karties ar meškerės, todėl suklysti dėl matyto objekto T. V. neturėjo galimybės. Be to, būtent žeberklą teigė matęs ir liudytojas E. K., kuris nurodė matęs ir kartį, tačiau šiuos du daiktus turėjo skirtingi asmenys.

12. Liudytojų parodymus apie pažeidėjų su savimi turėtus daiktus patvirtina ir byloje esanti filmuota medžiaga, kurioje aiškiai užfiksuota, kaip vienas asmuo nešasi rankoje žeberklą, o kitas šviečia su prožektoriumi į vandenį. Nors advokatas skunde teigia, kad vaizdo kameros įvykio vietoje buvo įrengtos pažeidžiant asmens duomenų apsaugos taisyklių reikalavimus, todėl vaizdo įrašas neturėtų būti pripažintas leistinu įrodymu, tačiau aukštesnės instancijos teismas nenustatė, kad priemonės nusižengimui užkardyti buvo neproporcingos siekiamam tikslui. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad asociacijos „L.“ nariai vaizdo kameras (duomenys neskelbtini) upės pakrantėje, ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete, pastatė ne savavališkai, o su Aplinkos apsaugos departamento žinia bei sutikimu. Be to, ši vieta buvo pasirinkta ne atsitiktinai, o žuvų apsaugos jų migracijos ir neršto metu užtikrinimui, t. y. prevenciniu tikslu, siekiant, jog asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reikalavimų. Taigi, vaizdo kamerų sumontavimo tikslas nebuvo nukreiptas į fizinių asmenų duomenų apsaugos pažeidimą, juo labiau, kad šių kamerų nufilmuota medžiaga galėjo disponuoti tik siauras asmenų ratas, be to, netaikant šios priemonės minėto siekiamo pozityvaus tikslo realizavimas būtų nepakankamas, nes vykdyti budėjimą kiekvieną naktį visą žuvų neršimo laikotarpį objektyviai nėra reikiamų žmogiškųjų išteklių.

14. Nors pažeidėjai žuvies draudžiamu būdu nepagavo, tačiau tai nešalina jų atsakomybės. Advokato teigimu, asmenys buvo sulaikyti grįžtantys prie automobilio, vadinasi, net jei ir turėjo ketinimų pagauti žuvų, jie šių planų savanoriškai atsisakė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žuvis nebuvo pagauta ne dėl atsisakymo vykdyti administracinį nusižengimą, o dėl to, jog pažeidėjai jos tiesiog nepastebėjo ir nesugavo. Atkreiptinas dėmesys, kad visi sulaikytieji asmenys ne tik nuėjo iki upės ir sugrįžo atgal prie automobilio, tačiau ir atidžiai braidžiojo po upę, ieškojo nerštaviečių, buvo nuėję keliasdešimt metrų į priekį tiek pasroviui, tiek prieš srovę, tačiau nieko neradę sugrįžo atgal. Taigi, jokio savanoriško atsisakymo vykdyti nusižengimą nebuvo, be to, savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK 23 straipsnis), tuo tarpu ANK tokio instituto nenumato.

15. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad 2021 m. liepos 30 d. Institucijos nutarimais dėl to paties nusižengimo padarymo yra nubausti ir J. S. bei V. B. (b. l. 86–88, 91–93). Šie nutarimai yra įsiteisėję, nes pažeidėjai jų neskundė įstatymų nustatyta tvarka. Apklausti liudytojais abu asmenys aiškino, kad įvykio metu prie upės tvarkė šakas, rinko šiukšles, pakrantėje rado kažkokį pagalį, galimai žeberklą, po to paskambino S. T. ir paprašė juos parvežti. Atvažiavus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jie visi buvo sulaikyti. Šiuos parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, kaip siekį padėti S. T. išvengti administracinės atsakomybės. Jau minėta, kad visi penki nevyriausybinės asociacijos „L.“ neetatiniai aplinkos apsaugos pareigūnai tiesiogiai matė atvažiuojantį automobilį, iš kurio išlipo keturi asmenys. Be to, ir pats S. T. viso proceso metu neneigė, kad prie upės atvyko kartu su dviem pažįstamais (nuo pareigūnų pabėgęs asmuo taip ir liko neįvardytas). Advokatas skunde pažymi, kad 2020 m. spalio 29–31 dienomis ir 2020 m. lapkričio 3 d. S. T. nebuvo atvykęs į įvykio vietą, tačiau minėtas laikas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir nėra inkriminuotas, todėl plačiau šie teiginiai neanalizuojami. Nevyriausybinės asociacijos nariai turėjo informacijos, kad toje vietoje galimai yra pastoviai brakonieriaujama, todėl surengė pasalą. Vis dėlto, S. T. nėra kaltinamas tuo, jog ir anksčiau yra neteisėtai žvejojęs įvykio vietoje.

16. Jokio neaiškumo apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir dėl nusižengimo padarymo įrankių konfiskavimo. Institucija pateiktame atsiliepime paaiškino, kad antrasis prožektorius, kurio prie konfiskuotinų daiktų sąrašo pasigedo S. T., buvo konfiskuotas kaip nusižengimo padarymo įrankis ir priemonė kito asmens – V. B. administracinio nusižengimo byloje, ką patvirtina 2021 m. liepos 30 d. nutarimo turinys.

17. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes apylinkės teismas įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes bei įrodymų šaltinių patikimumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pateikto skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. (S.) T. atstovo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.