Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. T. ir jo atstovui advokatui V. D.,

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei Kristinai Dundulytei, Dainorai Gintautaitei-Bačėnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. T. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2021 m. liepos 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. 2021 m. gegužės 20 d. 15.00 val. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 4 d. 22.57 val. iki 2020 m. lapkričio 5 d. 00.30 val., (duomenys neskelbtini), Širvintos upėje (kairiajame krante, koordinatės (duomenys neskelbtini)) kartu su J. S., V. B. ir nenustatytu asmeniu (sulaikymo metu pasišalino) kartu organizuotai veikdami, neteisėtai, draudžiamu būdu (naudodami prožektorius ir duriamąjį įrankį – 8 dantų metalinį žeberklą) gaudė žuvis. Nustatyta, kad S. T. su nenustatytu asmeniu eidamas upės krantu, prožektoriumi Ledlenser Mt18 1903405548 švietė į upėje esančias lašišinių žuvų nerštavietes, o V. B. ir J. S. ėjo upės vaga su tikslu sugauti (nudurti) lašišines žuvis. Žuvies nesugavo. Pažeidimo vietoje buvo rasti ir paimti daiktai: naktinio matymo žiūronai Bresser, meškerė, plastikinis žalios spalvos maišas. Tokiais veiksmais S. T. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14, 9.1 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalyje.

Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – skundžiamas nutarimas) už ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą S. T. buvo skirta 150 Eur dydžio bauda.

S. T. su priimtu nutarimu nesutinka ir teismui pateiktu skundu prašo panaikinti 2021 m. liepos 30 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukti S. T. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 4 dalyje, požymių.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad, jo manymu, nagrinėjamoje byloje 2021 m. gegužės 21 d. Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas (toliau – ir Protokolas) neatitinka jo turiniui keliamų ANK 609 straipsnio reikalavimų, o protokolo pagrindu priimtas skundžiamas Nutarimas taip pat neatitinka ANK 618 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma, ir Protokole, ir Nutarime nurodyti skirtinga neva padaryto nusižengimo padarymo data ir laikas – Protokole nurodyta, jog nusižengimas padarytas „Jonavos rajono sav. 2020 m. lapkričio mėn. 4 d. 22 val. 57 min. iki 2020 m. lapkričio 5 d. 00 val. 30 min.“, analogiškai pažymėta ir Nutarimo eilutėje skirtoje nusižengimo padarymo vietai, datai ir laikui nurodyti. Tačiau pareiškėjas nubaustas už tai, kad nusižengimą padarė „nuo 2020 m. lapkričio 4 d. 22.44 iki 23.08, Širvintos upės kairiajame krante (koordinatės (duomenys neskelbtini)) ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete“, tai yra nurodyta visiškai kitokia nusižengimo padarymo data ir laikas. Antra, iš Protokole ir Nutarime pateikto pažeidimo esmės aprašymo nėra aišku, už kokius veiksmus nubaustas pareiškėjas. Minėtuose procesiniuose dokumentuose nurodyta, jog S. T. draudžiamuoju būdu (naudodamas prožektorius ir duriamąjį įrankį – 8 dantų metalinį žeberklą) gaudė žuvis, tačiau toliau nurodyta, jog nustatyta, kad „S. T. su nenustatytu asmeniu ėjo upės krantu ir prožektoriumi Ledlenser Mtl8 1903405548 švietė į upėje esančias lašišinių žuvų nerštavietes“. Tai neleidžia vienareikšmiškai suvokti, už kokius veiksmus nubaustas pareiškėjas – už tai, kad jis žvejojo draudžiamu būdu ar už tai, kad ėjo upės krantu ir švietė prožektoriumi (ar keliais prožektoriais) į upėje esančias lašišinių žuvų nerštavietes. Trečia, įvertinus Nutarime aprašytų įvykių seką, pateiktų Nutarime neįvardytų asmenų paaiškinimų kontekstą, pareiškėjui dar sunkiau suvokti, už ką gi jis nubaustas. Šiuose paaiškinimuose minimos įvairios datos, įvairūs veiksmai, kuriuos taip pat galima vertinti kaip žvejyba draudžiamaisiais būdais, tačiau nėra aišku, ar pareiškėjas yra kaltas nurodytu laiku neteisėtai žvejojęs. Vien šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios pareiškėjui Protokole pateiktas kaltinimas nebuvo suformuluotas aiškiai, t. y. Protokole nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas buvo surašytas taip, kad S. T. negalėjo gintis nuo kaltinimo, nes iš Protokolo nebuvo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Departamento Nutarime šis pažeidimas nebuvo ištaisytas nes jis surašytas taip pat nesilaikant ANK 618 straipsnyje keliamų reikalavimų, o tai reiškia, kad Departamentas priėmė neteisėtą Nutarimą. Lietuvos Respublikos ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą). Nutarime nurodyta, kad jame aprašytais veiksmais pareiškėjas pažeidė Taisyklių 9.1 punkte, numatančio, jog draudžiama žvejoti duriamuoju būdu, reikalavimus. Administracinio nusižengimo byloje nėra nei vieno objektyvaus duomens, patvirtinančio, kad S. T. 2020 m. lapkričio 4 d. ar 5 d. draudžiamuoju būdu žvejojo Širvintos upės kairiajame krante (koordinatės (duomenys neskelbtini)) ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete. S. T. neneigia, kad jis 2020 m. lapkričio 4 d. apie 23.00 val. kartu su Nutarime nurodytais asmenimis buvo prie Širvintos upės, kad braidė šios upės kairiajame krante, kad švietė prožektoriumi į upėje esančias lašišinių žuvų nerštavietes, tačiau nemano, kad tokie veiksmai yra draudžiami ir už juos asmuo turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas dirba ūkyje, kuris taip pat yra susijęs su lašišinių žuvų veisimu, todėl natūralu, kad jam buvo įdomų pažiūrėti, kaip natūralioje aplinkoje vyksta šios rūšies žuvų nerštas. Jis atvyko tamsiu paros metu į nerštavietę, nes tik vėlai vakare baigė darbus netoli (duomenys neskelbtini) gyvenvietės esančiame žemės sklype. Tam, kad prieiti prie upės, jam buvo reikalingas prožektorius. Prožektoriumi taip pat buvo apšviečiamos ir galimos lašišinių žuvų nerštavietes. Į šią Nutarime nurodytą vietą – Širvintos upės kairysis krantas (koordinatės (duomenys neskelbtini)) ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete, 2020 m. lapkričio 4 d. S. T. atvyko pirmą kartą. Nutarime nurodytomis datomis – 2020 m. spalio 29, 30, 31 dienomis ir 2020 m. lapkričio 3 d. S. T. nebuvo atvykęs į šią vietą. Nutarime minimuose vaizdo įrašuose užfiksuoti visiškai kiti asmenys, o ne jis. Nėra galimybės sutikti su Nutarimo teiginiu, jog tai, kad S. T. žvejojo draudžiamu būdu, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių bei aplinkos apsaugos pareigūno paaiškinimuose nurodytos aplinkybės; neteisėtoje žvejyboje naudoti daiktai, pasak Departamento, minimų asmenų paaiškinimuose nurodytos aplinkybės yra nuoseklios, sutampa, užfiksuotos prie bylos pateiktuose vaizdo įrašuose. Visų pirma, iš Nutarimo turinio nėra aišku, ar iš viso buvo apklausti ir nustatyta tvarka davė paaiškinimus neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kurių paaiškinimais remiasi Departamentas. Antra, iš byloje esančių galimai Nutarime minimų neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių rašytinių paaiškinimų matyti, kad nei vienas iš jų nematė, kad kuris nors iš 2020 m. lapkričio 4 d. atvykusių asmenų turėtų žeberklą, jie tik matė ilgą kartį, su galimai žeberklo antgaliu, tačiau, kaip buvo nustatyta, jog tai galimai buvo žeberklas nėra aišku. Be to, iš minėtų rašytinių paaiškinimų nėra galimybės nustatyti, kokiu būdu buvo identifikuota, jog būtent „tie patys asmenys, buvo atvykę prie upės ir 2020 m. spalio 29 d.“, nes iš byloje esančių vaizdo įrašų tokios išvados padaryti negalima. S. T. neužfiksuotas nei viename iš minimų įrašų. Trečia, nei vienas iš nurodytų asmenų, kurių paaiškinimais remiamasi Nutarime, negalėjo patvirtinti, kad netoli tos vietos, kur buvo S. T., surastas žeberklas priklausė ar S. T., ar kitiems su juo buvusiems asmenims. Kaip jau buvo minėta, ir neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, ir aplinkos apsaugos pareigūnas savo paaiškinimuose tik daro prielaidą, kad šis netoli sulaikymo vietos surastas žeberklas priklausė kam nors iš sulaikytų asmenų, tačiau taip pat galima padaryti ir prielaidą, jog šis įrankis buvo paliktas anksčiau į šią vietą atvykusių asmenų, kurie yra užfiksuoti vaizdo įrašuose. Ketvirta, nėra visiškai aišku, kaip iš byloje esančio 2020 m. spalio 29 d. vaizdo įrašo buvo galima nustatyti, kad „J. S. ir V. B. vaikšto su žeberklu ir apšvietimui naudoja S. T. priklausantį prožektorių“. Netgi padarius prielaidą, kad vaizdo įraše matomas prožektorius ir priklauso S. T., tai kokį ryšį šis veiksmas turi su Protokole ir Nutarime nurodytu 2020 m. lapkričio 4 arba 5 dienomis galimai padarytu nusižengimu, kuriuo padarymu apkaltintas S. T.. Penkta, byloje esančiame vaizdo įraše S. T. paaiškino pareigūnui, kokie iš ant žemės gulinčių daiktų priklauso jam. Jis nurodė į du prožektorius bei žaislinius naktinio matymo žiūronus. Nutarime nurodyta, kad „Kadangi S. T. neteisėtai gaudė žuvis, naudodamas žalios spalvos plastikinį maišą, meškerę „Laurus ERN3000R“ su rite, naktinio matymo žiūronus Breseer Nr. 9677480 su užrašu „Binocular 3x20“ ir metalinė juodos spalvos prožektorių „Ledlenser MT18“ Nr. 1903405548, šie daiktai konfiskuotini kaip pažeidimo padarymo priemonės ir įrankiai“. Nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad būtent šios priemonės ir įrankiai konfiskuojami. Tačiau Nutarime nėra jokio sprendimą apie kitą prožektorių, kuris priklauso S. T., ir į kurį sulaikymo metu jis nurodė kaip priklausantį jam, todėl nėra aišku, kur dingo minėtas prožektorius ir koks jo likimas, jis nėra grąžintas pareiškėjui. Esant šioms aplinkybėms, yra akivaizdu, kad pareiškėjas nepadarė ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, nes jis nepažeidė Taisyklių 9.1 punkto reikalavimų.

Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į minėtą skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad protokole nurodytas administracinio nusižengimo laikas – nuo 2020 m. lapkričio 4 d. 22.57 val. iki 2020 m. lapkričio 5 d. 00.30 val. Skundžiamame nutarime nurodant administracinio nusižengimo laiką šis patikslintas, atsižvelgiant į nevyriausybinės asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ narių 2020 m. lapkričio 18 d. pateiktame paaiškinime nurodytas aplinkybes, jog 2020 m. lapkričio 4 d. apie 22.44 val. buvo pastebėtas atvažiuojantis automobilis, iš kurio išlipo keturi asmenys su prožektoriais ir nuėjo prie upės, o 23.08 val. asociacijos nariai prie upės atvykusiems asmenims prisistatė esantys neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Kaip matyti iš minėto paaiškinimo, pažeidimas buvo nutrauktas neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių apie 23.08 val. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole nusižengimo padarymo laikas nurodomas ne tiksliai apibrėžtu laiku, o laikotarpiu, kuris iš esmės sutampa ir su skundžiamame nutarime nurodytu laikotarpiu. Tai negali būti laikoma esminiais protokolo ir nutarimo trūkumais. Be to, tai taip pat negali būti laikoma aplinkybe, trukdančia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui įgyvendinti efektyvią teisę į gynybą. Pažymėtina ir tai, jog ši aplinkybė niekaip nepaneigia S. T. kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, nutarime pakoreguotas protokole nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytos veikos laikas nekeičia nusižengimo (kaltinimo) iš esmės ir neturi įtakos S. T. veiksmų kvalifikavimui. S. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad kartu su J. S., V. B. ir nenustatytu asmeniu, kuris pasišalino sulaikymo metu, veikdami neteisėtai, draudžiamu būdu (naudodami duriamąjį įrankį – 8 dantų metalinį žeberklą) gaudė žuvis. J. S. ir V. B. 2021 m. liepos 30 d. nutarimais administracinių nusižengimų bylose pripažinti kaltais, padarę ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nutarimai, priimti J. S. ir V. B. atžvilgiu, yra įsiteisėję. Tiek J. S. ir V. B. atžvilgiu priimtuose nutarimuose nurodyti bendrai veikusių pažeidėjų neteisėti veiksmai – S. T. su nenustatytu asmeniu ėjo upės krantu ir prožektoriumi švietė į upėje esančias lašišinių žuvų nerštavietes, o V. B. ir J. S. ėjo upės vaga su tikslu sugauti (nudurti) lašišines žuvis. Šiuo atveju S. T. su nenustatytu asmeniu padėjo V. B. ir J. S., apšviesdami upę, jog būtų geriau matomos lašišų nerštavietės, ir taip būtų lengviau jas sužvejoti. Tai, kad visi asmenys veikė bendrai, turėdami vieningą tikslą – tyčia žvejoti neršiančias lašišas, patvirtina tiek tas faktas, jog jie atvyko vienu automobiliu, atsivežė su savimi neteisėtus žūklės įrankius, prožektorius, tiek administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visuma. Jau minėtame neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių 2020 m. lapkričio 28 d. pateiktame paaiškinime nurodoma, jog du iš automobiliu atvykusių asmenų pradėjo bristi upe, vienas iš jų turėjo prožektorių, o kitas – ilgą kartį su galimai žeberklo antgaliu. Kiti du asmenys ėjo upės krantu ir švietė prožektoriais į upės vagą. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) viršininko S. M. 2020 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog peržiūrėjus pateiktą vaizdo medžiagą, matyti, kaip 2020 m. lapkričio 4 d. 22.57 val. J. S. ir V. B., pasišviesdami prožektoriumi su diržu, braido po upę, turėdami draudžiamą duriamąjį įrankį. S. T. su asmeniu, kuris pasišalino, vaikšto upės krantu, prožektoriumi apšviesdami upės vagą. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes ir priimant skundžiamą nutarimą, buvo vertinama byloje surinktų įrodymų visuma, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Skundžiamame nutarime aptarti administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai, atsižvelgta į jų patikimumą bei nuoseklumą, įvertintos įrodymuose užfiksuotos pažeidimo aplinkybės ir padaryta išvada, jog administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų pilnai pakanka pareiškėjo kaltei pagrįsti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog visi neteisėtoje žvejyboje dalyvavę asmenys vykdė žvejybą, turėdami tikslą sužvejoti neršiančias lašišas. S. T. elgesys žvejybos metu bei jį sulaikius įrodo tai, kad jis buvo aktyvus draudžiamos žvejybos dalyvis, koordinavo savo veiksmus kartu su kitais asmenimis. Kiekvienas iš neteisėtoje žvejyboje dalyvavusių asmenų atliko atitinkamus veiksmus, turėdami tikslą pagauti žuvį. Būtent S. T. ėjo upės krantu ir prožektoriumi švietė į upėje esančias lašišinių žuvų nerštavietes, kad kiti du asmenys (J. S. ir V. B.), ėję upės vaga, pamatytų lašišas ir galėtų jas nudurti žeberklu. Pareiškėjo paaiškinimai, pateikti iš karto po įvykio (vaizdo medžiaga), jog jis atvyko su draugais lapkričio mėnesį vėlyvu paros metu pasivaikščioti prie upės, taip pat ir skundo teiginiai, kad jam buvo tik įdomu pasižiūrėti, kaip natūralioje aplinkoje vyksta lašišų nerštas, laikytini jo pasirinkta gynybos taktika. Pažymėtina, jog nevyriausybinės asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ narių 2020 m. lapkričio 18 d. pateiktame paaiškinime aiškiai nurodyta, jog sulaikyti asmenys sutriko, išmetė dalį turėtų daiktų į krūmus, vienas iš asmenų pabėgo. Apžiūrėjus teritoriją, buvo rasti prožektorius, naktinio matymo žiūronai, peilis, dvi kartys, meškerė, žeberklas, dar vieną prožektorių turėjo sulaikytas asmuo. Esant šiems įrodymams, darytina išvada, jog neetatiniai aplinkos apsaugos pareigūnai surado neteisėtos žvejybos metu naudotus įrankius ir priemones, kuriuos sulaikomi pažeidėjai išmetė. Visi rasti daiktai buvo paimti, surašant daiktų ir dokumentų paėmimo protokolus. Be to, pareiškėjas skunde nurodė, jog jis turėjo dar vieną prožektorių, tačiau šis iš jo nekonfiskuotas ir jam negrąžintas. Skundžiamu nutarimu iš S. T. buvo konfiskuoti iš jo 2020 m. lapkričio 5 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu paimti daiktai – žalios spalvos plastikinis maišas, meškerė „Larus ERN3000R“ su rite, naktinio matymo žiūronai Breseer Nr. 9677480 su užrašu „Binokular 3x20“ ir metalinis juodos spalvos prožektorius „Ledlenser MT18“ Nr. 1903405548. Iš byloje esančių duomenų, t. y. vaizdo medžiagos, matyti, jog J. S. ir V. B., pasišviesdami prožektoriumi su diržu, braido po upę. 2021 m. liepos 30 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš V. B. buvo konfiskuoti 2020 m. lapkričio 5 d. daiktų paėmimo protokolu paimti 2 metrų ilgio metalinis 8 dantų žeberklas mediniu kotu ir prožektorius „Ledlenser X21R.2“ Nr. V/1905808359. Šiuo atveju antrasis pareiškėjo turėtas prožektorius, kaip nusižengimo padarymo įrankis ir priemonė, taip pat konfiskuotas, tik kito asmens – V. B. – administracinio nusižengimo byloje. Kadangi V. B., darydamas administracinį nusižengimą, naudojo minėtą prožektorių, todėl jis ir konfiskuotas būtent iš V. B.. Pareiškėjas nurodo turėjęs du prožektorius, nors iš jo buvo paimtas tik vienas, todėl darytina išvada, kad kitą prožektorių jis davė V. B., tiksliai žinodamas, kad prožektorius bus naudojamas darant pažeidimą. V. B. atžvilgiu priimtas nutarimas yra įsiteisėjęs bei vykdomas, taip pat ir daiktų konfiskavimo dalyje. Taigi, įvertinus faktines įvykio aplinkybes, laikantis 291 straipsnio 4 dalies reikalavimų, pažeidėjui buvo tinkamai pritaikyta administracinio poveikio priemonė – turto, t. y. žvejybos priemonių ir įrankių, konfiskavimas.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. T. įgaliotas atstovas advokatas V. D. patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes bei prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad gali būti kažkam keista, kad naktį eina žmogus braidyti po upę, bet S. T. turi verslą, susijusį su lašišinių žuvų veisimu. Todėl visiškai natūralu, kad jis žinojo, kad tose vietose yra nerštavietės ir tiesiog norėjo įsitikinti, ar tikrai ten jos yra ar ne. Tačiau įrodymų, kad jis vaikščiojo su žeberklu, organizavo kažkokius veiksmus arba gaudė tas žuvis, nėra. Iš nutarimo nėra aišku, ar buvo apklausti neetatiniai aplinkos apsaugos nariai. Departamentas rėmėsi kolektyviniu laišku, kuriuose parašų nematyti. Dėl žeberklo, kuris buvo rastas ir priklausė vienam iš asmenų, tokių įrodymų taip pat nėra. Yra tamsus paros metas, todėl eiti braidyti per upę su kažkokia lazda ar šaka, tai yra visiškai natūralu, kadangi upės paviršius nėra lygus ir reikalinga atsiremti. Iš pateiktos vaizdo medžiagos, foto įrašų visiškai nesimato, kad tai būtų žeberklas. Juo labiau, kad S. T. rankose jokio žeberklo, išskyrus prožektoriaus, nebuvo užfiksuota. Taip pat klausimas aktualus lieka dėl prožektorių, nes buvo paimti trys prožektoriai, o konfiskuojami yra du, tai kur dar vienas prožektorius dingo. Todėl, remiantis skunde nurodytomis aplinkybėmis, yra prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas S. T. palaikė įgalioto atstovo išdėstytas aplinkybes bei prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad įvykio dieną jis su pažįstamais J. ir V. tvarkė mišką, rinko šakas, surinkinėjo šiukšles, lapus. Jo teritorija apima 350 metrų upės pakrantės. Ten stovi šiukšliadėžė ir apie ją buvo daug šiukšlių, nes prie upės vasaros metu atvažiuoja žmonių, kurie kūrena laužus, maudosi ir palieka daug šiukšlių. Jo valdos teritorijoje yra namas, kuris yra sesers vardu, bet ten niekas negyvena, jis su šeima vasarą nuvažiuoja ten pailsėti. Jam buvo labai įdomu pažiūrėti lašišų neršimo vietas, o jo pažįstami su juo tik kartu važiavo, nes buvo atvykę su viena mašina, be to ir jiems taip pat buvo įdomu pažiūrėti lašišų nerštavimo vietą, todėl ir jie kartu brido upe. Pažįstami buvo su britkelnėmis (aukštais guminiais batais), o jis su paprastais batais. Dėl prožektorių, žeberklo, meškerės pareiškėjas nurodė, kad buvo nuėjęs pas pareigūnus ir prašė, kad iškviestų kriminalistus, jog šie nuimtų pirštų antspaudus, nes tai buvo ne jo daiktai. Pareigūnai buvo atvažiavę su mašina, kuri iš visų pusių viską filmuoja, todėl iš tų įrašų turėtų matytis, iš kur tas žeberklas, meškerė atkeliavo ir kaip atsirado, nes tai ne jo daiktai. Žibintas, maišai yra jo daiktai, nes jis yra medžiotojas ir turėti šiuos daiktus nėra joks nusikaltimas. Kitą dieną po įvykio, jam skambino asmuo iš „(duomenys neskelbtini)“ ir liepė atvežti už kiekvieną lašišą ir šlakį po 1000 Eur, o jei S. T. neatveš, tai jie per visus tinklalapius skelbs, kad S. T. bendrovė ir jis pats yra brakonierius. Jis dirba ūkyje (duomenys neskelbtini), yra to ūkio vadovas. Jis asmeniui iš „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad jokių pinigų neveš ir kitą dieną pasipylė visokie komentarai, kad tas ūkis – brakonieriai, „neturėkit nieko bendro“. Jis paprašė antstolio, kad visus šiuos šmeižimus užfiksuotų. Visi šie šmeižtai labai pakenkė tam ūkiui, kuriame jis dirba. Šis ūkis augina žuvį tvenkiniuose ir specialiai tam pritaikytuose baseinuose: ungurius, eršketų penkias rūšis, plačiakakčius, amūrus, karosus, šapalus, šlakį ir t. t.

Skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei prašė skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Papildomai nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad jis naktį važiavo žiūrėti lašišų neršimą yra nelogiški. Taip pat dėl įrankių (meškerė, žeberklas ir kt.), kuriuos turėjo S. T., nori pasakyti, kad jie buvo išmesti į krūmus, nes jie priklausė nusižengimą dariusiems asmenims.

Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo prieš metus laiko, lapkričio 4 d. Jis yra neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, dalyvauja įvairiuose patikrinimuose, susijusiuose su aplinkos apsauga, su asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ nariais stengiasi saugoti lašišines žuvis per jų nerštą. Įvykio metu buvo budėjime prie Širvintos upės, Jonavos rajone, kadangi turėjo duomenų, kad ten pastoviai vyksta brakonieriavimas. Jie buvo pasiskirstę grupelėmis. Liudytojas buvo su M. K. ir jie buvo dešiniame upės krante, praktiškai toje vietoje, kur atvažiavo pažeidėjai, tik priešingoje upės pusėje, ten stovi didžiosios kameros ir pagrindinės nerštavietės, todėl ten dažniausiai brakonieriaujama. Kitoje grupelėje buvo T. V. ir E. K. ir jie buvo priešingame upės krante. Jie visi į įvykio vietą atvyko budėti jau temstant, o įvykis įvyko prieš 11.00 val. vakaro. Liudytojas sėdėjo su M. K. su termovizoriumi – įrenginiu, kuris leidžia matyti visiškoje tamsoje, ir girdėjo, kad atvažiuoja automobilis, matė automobilio šviesas. Liudytojas žino, kad iš karto, kaip tik pasirodė automobilis, buvo paskambinta policijai. Sustojus automobiliui, šviesos buvo išjungtos, įjungti prožektoriai ir pažeidėjai vienas po kito ėjo prie upės. Vėliau du pažeidėjai brido upėje, o du ėjo krantu ir juos liudytojas matė, dėl to, kad jie patys apsišvietė su prožektoriais bei per termovizorių. Pažeidėjai nuo liudytojo buvo apie 20 m atstumu, o automobilis – 40–50 m atstumu. Pažeidėjai su prožektoriais švietė į žuvų lizdus, vaikščiojo po upę, upe į viršų nuėjo keliasdešimt metrų, šiek tiek nuėjo pasroviui, po to grįžo atgal. Einantys upe turėjo žeberklą – ilgą kartį su aštriais ašmenimis dobti žuvims. Maždaug po 20 minučių, pažeidėjams grįžtant iš upės prie automobilio, juos liudytojo kolegos sustabdė. Liudytojas su M. K. perbrido su britkelnėmis upę ir prisijungė prie kolegų. Tuo metu vienam ar dviem pažeidėjams buvo papurkšta pipirinių dujų. Vienas asmuo sugebėjo pabėgti. Sulaikyti buvo tik trys. Pažeidėjai išmetė savo įrankius į krūmus: prožektorius, peilį, lazdas ir kt. Vėliau atvyko policija. O po kelių valandų atvažiavo ir gamtos apsauga. Liudytojas prisimena, kad teikė bendrą su kitais kolegomis paaiškinimą apie įvykio aplinkybes ir jame pasirašė.

Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra iš asociacijos „(duomenys neskelbtini)“, neetatinis aplinkos apsaugos pareigūnas, jie bendradarbiauja su gamtos apsauga, su policija, tai buvo praeitų metų lašišų nerštas. Jie turėjo informacijos, kad prie Širvintos upės galimai brakonieriauja, todėl jie pastatė kameras, dėl kurių pastatymo buvo suderinę su aplinkos apsaugos ministerija. Jie įvykio dieną nusprendė pasekti. Visi atvažiavo vienu metu dar šviesoje. M. su M. nuėjo į vieną krantą. Liudytojas, E. ir T. atsisėdo iš kito kranto. Apie 11.00 vakaro atvažiavo automobilis, kuris greitai pralėkė pro liudytoją su kolegomis. Liudytojas su kolegomis labai nustebo, kadangi turėjo patirties su pažeidėjais, visi atvažiuodavo labai atsargiai, o šį kartą atvažiavo staigiu greičiu. Tuomet iš automobilio išlipo keturi asmenys. Pareiškėjas buvo vairuotojas, jis išlipo pirmas, o kiti du asmenys jau buvo su britkelnėmis. Visi keturi asmenys, išlipę iš automobilio, turėjo prožektorius. Du asmenys įbrido į upę, o du asmenys liko prie upės ir rodė kitiems asmenims, kur bristi, ar ką daryti, tarpusavyje kalbėjosi. Iš einančių upe vienas turėjo prožektorių, o kitas turėjo ilgą kartį su apačioje esančiu daiktu. Pažeidėjai nuėjo truputį žemyn upe, apie 30–40 metrų ir tuomet grįžo pas liudytoją su kolegomis. Pirmas ėjo S. T.. Pažeidėjai, pamatę liudytoją su kolegomis, išmetė visus prožektorius, o ketvirtas asmuo pabėgo. Vėliau liudytojas su kolegomis rado peilį, prožektorius, kartį, žeberklą, meškerę, maišus. Prie mašinos rado pridrožtų karčių. Automobilis nuo upės buvo maždaug 10–15 metrų atstumu. Liudytojas paskambino policijai ir gamtos apsaugai. Įvykio vietoje yra lašišų nerštavietės. Pažeidėjai daiktus – peilį, prožektorius, išmetė, kai pamatė liudytoją su kolegomis, o žeberklą išmetė anksčiau. Žeberklas buvo rastas, kai atvyko gamtos apsauga. Kameros buvo užfiksavusios prieš metus, kad tas pats automobilis buvo atvažiavęs prie upės. O dvi dienos iki įvykio, kameros nufotografavo asmenis, kurie buvo upėje su britkelnėmis.

Liudytojas T. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, priklauso „(duomenys neskelbtini)“ asociacijai. Jie prisideda prie lašišinių žuvų gausinimo ir saugojimo. 2020 m. lapkričio 4 d., turėdami duomenų iš kamerų, kad prie Širvintos upės atvažiuoja žmonės ir vaikšto po nerštavietes ir galimai brakonieriauja, jie susiorganizavo ir atvažiavo apie 8.00 val. vakaro prie Širvintos upės. Atvykę pasiskirstė į dvi grupes. Liudytojas buvo su M. M. ir E. K.. O kitame krante buvo M. P. ir M. K.. Jie pasaloje praleido apie keletą valandų, pamatė važiuojančio automobilio šviesas, kuris pakankamai dideliu greičiu važiavo keliuku ir sustojo vos neužvažiavę ant jų. Išlipo keturi asmenys ir greitu žingsniu nuėjo prie upės. Liudytojas su kolegomis buvo apie 30–40 metrų žemiau nuo automobilio. Per termovizorių liudytojas labai gerai matė, ką pažeidėjai nešėsi rankose. Du asmenys brido upe – vienas turėjo rankose žeberklą, o kitas nešėsi prožektorių, du asmenys buvo krante ir švietė su prožektoriais. Pažeidėjai nuo liudytojo buvo 50–70 m atstumu. Jie tarpusavyje susišūkaudavo, kalbėjosi, nes krante esantys asmenys, šviesdami prožektoriais, labai gerai matė neršiančias žuvis. Pažeidėjai nusileido žemiau upe, o vėliau sugrįžo iki liudytojo su kolegomis. Vėliau toje vietoje liudytojas rado žeberklą. Pažeidėjai, pamatę pasalą, akivaizdžiai sutriko. Vienas iš asmenų pasišalino. Pažeidėjai išmetė visus daiktus į krūmus: prožektorius, pagalius. Vienas iš pažeidėjų buvo pakankamai agresyvus ir įspėtas jis nenusiramino, dėl to buvo panaudotos ašarinės dujos. Pas šį asmenį buvo rastas ilgas peilis. Po to jie visi laukė policijos pareigūnų ir aplinkos apsaugos darbuotojų.

Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra iš asociacijos „(duomenys neskelbtini)“, vykdo lašišinių žuvų apsaugą. Jie pastatė 3 kameras prie Širvintos upės ant lašišų nerštaviečių. Pastebėję, kad kiekvieną vakarą atvažiuodavo su automobiliais žmonės, vaikščiodavo po upę su žeberklais, jie nusprendė padaryti pasalą ir pažiūrėti, ką tie žmonės kiekvieną vakarą veikia. Du kolegos sėdėjo vienoje upės pusėje, o jie trise buvo kitoje upės pusėje: liudytojas, T. V. ir M. M.. Neužilgo, stebėtinai greitai atvažiavo automobilis, išlipo keturi asmenys ir nuėjo prie upės. Liudytojas su kolegomis sėdėjo tarp upės ir mašinos. Iš atvažiavusių asmenų, du asmenys įbrido į upę, o du liko ant kranto ir švietė su prožektoriais. Švietė ir tie kurie brido upe, ir tie kurie liko krante. Tie, kurie brido upe, nešėsi žeberklą. Jie grįždami nuėjo truputį žemyn upe, ten kažką padarė, galimai paliko žeberklą, ir tuomet jie grįžo. Tuomet liudytojas su kolegomis pažeidėjus sustabdė. S. T. buvo vienas iš jų, jis visą laiką ėjo krantu ir švietė su galingu prožektoriumi. Sulaikant pažeidėjus, vienas asmuo kažkur dingo. Vienas pažeidėjas su žaliomis britkelnėmis turėjo vieną kartį. Liudytojas matė, kad tolėliau buvo išmesta viena kartis. Po to vėliau, liudytojas per kameras matė, kad pažeidėjai iš tikro turėjo žeberklą.

Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko 2020 m. lapkričio 4 d. Liudytojas su bendraminčiais, „(duomenys neskelbtini)“ organizacijos nariais – M., T., E. ir kitu M. išvyko į jų vadinamą projektą. Jis yra savanoris. Jie savo automobilį pasistatė miške. Atėjo prie Širvintos upės. Liudytojas su M. P. pasiliko dešiniajame upės krante, o T., M. ir E. perbrido į kitą upės pusę. Jie užsiėmė stebėjimo vietas ir pasiliko. Praėjus apie porai valandų, prieš 11.00 val. vakaro, liudytojas pamatė atvykstančio automobilio šviesas. Automobilis kitame krante prisiparkavo, ir, nepraėjus 10 minučių, liudytojas pamatė prožektorių šviesas. Liudytojas su M. P. turėjo termovizorių ir jį naudojo pakaitomis. Per termovizorių matė, kaip upe brenda du asmenys ir du asmenys ėjo krantu. Viso matė keturis asmenis. Tie asmenys, kurie brido upe – vienas ėjo su prožektoriumi, o kitas – su panašiu daiktu į žeberklą. Kiti du asmenys ėjo šiek tiek pirmi krantu ir abu švietė į vandenį. Tie du asmenys nubrido žemyn upe, paskui jie išėjo į krantą ir visi keturi nuėjo link automobilio. Vėliau vienas asmuo dingo. Liudytojas su M. perbrido upę ir prisijungė prie visų kitų. Liudytojas vėliau rado meškerę. Liudytojas pamena, kad T. rado žeberklą. Aplinkos apsauga atvažiavo labai vėlai.

Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba aplinkos apsaugos departamente ir įvykio naktį buvo pasyviai budintis pareigūnas. Iš aplinkos apsaugos departamento pranešimų tarnybos gavo pranešimą, kad reikia vykti į Jonavos rajoną, prie Širvintos upės, kur neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai sulaikė pažeidėjus. Jis tuomet su kolega iš Šalčininkų inspekcijos, kuris tą naktį irgi buvo atsakingas ir budėjo, nuvyko į įvykio vietą sulaikyti pareiškėją ir tuo metu policijos automobilyje buvusius du asmenis. Liudytojui atvykus, policijos pareigūnai jau buvo nustatę visų trijų asmenų tapatybes. Liudytojas pamena, kad kai atvyko į įvykio vietą, buvo rasti daiktai: du prožektoriai, naktinio matymo žiūronai, peilis, žali maišai, aprangos dalis, galimai sportbačiai buvo ar bagažinėje, ar prie bagažinės padėti, meškerė ir žeberklas gulėjo netoliese – už galimai dešimt metrų, jam juos parodė vienas iš neetatinių aplinkos apsaugos pareigūnų. Liudytojas pats filmavo tuos asmenis ir daiktus. Pareiškėjas su liudytoju bendravo, pasakė savo vardą, pavardę, pasakė kokie įrankiai jam priklausė iš paimtų įrankių: prožektoriai ir naktinio matymo žiūronai. Liudytojas nepamena, kam priklausė žali maišai. Liudytojas pareiškėjo klausė, ką jie čia veikia. Pareiškėjas liudytojui atsakė, kad atvažiavo čia pasivaikščioti. Kiti du asmenys visiškai nebendravo, dėl daiktų nuosavybės nepasisakė. Tuomet liudytojas surašė pirminius dokumentus. Pareiškėjas surašė paaiškinimą. Praėjus kažkiek laiko, visi tie trys asmenys buvo kviečiami atvykti į inspekciją, kad būtų pradėta administracinio nusižengimo teisena, surašomi protokolai, teikiami parodymai. Po to pagal departamento vidaus tvarką, bylos medžiaga buvo atiduota į administracinių bylų nagrinėjimo skyrių. Kai liudytojui buvo pateikta filmuota medžiaga iš slaptų kamerų, kuri buvo pateikta praėjus keletui dienų po įvykio, liudytojas joje matė, kad du asmenys, kurie liudytojui atvykus sėdėjo policijos automobilyje, brenda vandeniu ir vienas asmuo laiko prožektorių, o kitas žeberklą, o pareiškėjas krante švietė su prožektoriumi. Matėsi, kad buvo dar vienas asmuo, bet kas jis toks buvo, nebuvo nustatyta, kadangi, kai neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai vykdė sulaikymą, ketvirtas asmuo kažkur paspruko. Liudytojas pažįsta K., kuris yra „(duomenys neskelbtini)“ prezidentas, ir liudytojui atvykus į įvykio vietą tenai jau K. buvo. Liudytojui peržiūrėjus slaptų kamerų įrašus, susidarė vaizdas, kad žmonės nevažiuos už šimto kilometrų pasivaikščioti, šviesdami į upę kažko ieškodami, vaikštant upe su žeberklu.

Liudytojas J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad S. T. yra jo pažįstamas. Įvykio dieną nuvyko į S. T. priklausantį sklypą padėti susitvarkyti. Į sklypą atvyko apie 2-3 val. dienos, tiksliai laiko šiuo metu neatsimena, ir apie 2-3 valandas tvarkė šakas. Po to su V. B. išėjo pasivaikščioti prie upės. S. T. sklypas ribojasi su upe. Prie upės rado žeberklą, jį pasiėmė ir palei upę nuėjo apie 2-3 kilometrus, kur buvo negilu ėjo ir pačia upe. Su rastu žeberklu būtų bandę pagauti žuvį. Turėjo su savimi prožektorius, kadangi žinojo, kad upėje neršia lašišos, norėjo pasižiūrėti. Po kurio laiko paskambino S. T. ir paprašė juos pasiimti. S. T. atvažiavus pas juos, rastą žeberklą išmetė ir ėjo link jo automobilio.

Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną nuvažiavo padėti S. T. susitvarkyti sklypą, rinko įvairias šiukšles. Į sklypą nuvyko dienos metu ir tvarkė apie 3-4 valandas. Sklypas apaugęs žolėmis, krūmais, pastatų jokių nematė, ten buvo pirmą kartą. Vėliau su J. S. nuėjo prie upės, kadangi buvo girdėjęs, kad ten pagauna žuvies, todėl buvo įdomu pažiūrėti. Norėjo pamatyti lašišą. Prie upės rado kažkokį pagalį, J. S. turėjo prožektorių. Kadangi upė buvo negili, ėjo pačia upe, pasroviui. Nuėjus kažkurį atstumą, paskambino S. T. ir paprašė juos pasiimti. Atvažiavus S. T., rastą pagalį su kažkokiu antgaliu, išmetė į vandenį. Išlipus iš vandens juos sulaikė pareigūnai.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nustatyta, kad Institucijos 2021 m. liepos 30 d. nutarimu S. T. nubaustas už tai, kad jis nuo 2020 m. lapkričio 4 d. 22.57 val. iki 2020 m. lapkričio 5 d. 00.30 val. Širvintos upės kairiajame krante (koordinatės (duomenys neskelbtini)) ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete, Jonavos r. kartu su J. S., V. B. ir nenustatytu asmeniu, draudžiamu būdu gaudė žuvis. Tuo S. T. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9.1 punkto reikalavimus, dėl ko pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį, jam paskirta 150 eurų dydžio bauda.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje ištirtų įrodymų pagrindu jo veikoje nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai. Šioje byloje S. T. neneigia įvykio dieną buvęs prie upės pasižiūrėti kaip neršia lašišos, tačiau mano, jog jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 4 dalyje požymių. Taigi tikrinant skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą turi būti nustatyta, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, už kurio padarymą nubaustas S. T..

ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla tam, kas pažeidė Mėgėjų žvejybos taisykles, panaudodamas draudžiamus žvejybos įrankius ar žvejojo draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą).

Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9.1 punkte nurodyta, kad draudžiama žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis gaudoma ar sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu, du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių, naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius ar juos išimant iš vandens telkinių, nesilaikant 9.3 papunkčio reikalavimų, vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama, įrankiais ar masalais, kuriais tuo metu toje vietoje žvejoti draudžiama ar nustatyta tvarka neįgijus teisės žvejoti tokiais įrankiais ir masalais, pažeidžiant Taisyklių 11.1, 11.2 ir 11.4 papunkčių reikalavimus, žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais, bučiukais ar samteliais vėžiams gaudyti kitų rūšių žuvis nei siauražnypliai, žymėtieji ir rainuotieji vėžiai.

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, išklausęs pareiškėjo, Institucijos atstovės, liudytojų paaiškinimus, daro išvadą, jog S. T. kaltė dėl ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo yra įrodyta.

Pareiškėjas S. T. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2020 m. lapkričio 4 d. su pažįstamais atvyko į jam priklausantį sklypą. Kadangi šiltasis sezonas jau buvo pasibaigęs, todėl nusprendė sutvarkyti aplinką. Atlikus suplanuotus darbus, nutarė su buvusiais asmenimis nuvykti prie upės, pažiūrėti kaip neršia lašišos. Kadangi pats dirba ūkyje, kuris užsiima žuvininkyste, todėl įdomus lašišų neršimo procesas. Pareiškėjas paaiškino, jog jo pažįstami brido upe, kadangi jie buvo su aukštais guminiais batais (britkelnėmis), o jis pats ėjo upės krantu. S. T. paaiškino, jog įstatymų nepažeidinėjo ir neturėjo jokio tikslo gaudyti žuvies.

Visgi, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje, tačiau pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos kaip pareiškėjo gynybinė versija, o jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei byloje surinkta rašytine medžiaga.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad gavus duomenų, jog Širvintos upėje, ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete, Jonavos r., galimai yra brakonieriaujama, nevyriausybinė asociacija „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 25 d. pastatė 5 vaizdo stebėjimo kameras stebėti lašišų nerštavietes prie Širvintos upės. Pastebėjus, kad prie Širvintos upės periodiškai atvyksta įtartinas automobilis ir gali būti brakonieriaujama, 2020 m. lapkričio 4 d. neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – M. P., M. M., T. V., E. K. ir M. K., nuvyko į įvykio vietą patikrinti informaciją, siekiant apsaugoti lašišines žuvis per jų nerštą. Teismo posėdžio metu apklausti minėti liudytojai nurodė, jog M. P. su M. K. buvo dešiniajame upės krante, t. y. toje vietoje kur atvažiavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su kitais asmenimis, o T. V., M. M. ir E. K. buvo kitame upės krante. Nors įvykio metu jau buvo tamsus paros metas, tačiau M. P. su M. K. aplinką stebėjo su termovizoriumi. Liudytojai paaiškino, jog apie 11.00 val. vakaro pastebėjo dideliu greičiu link upės atvažiuojantį automobilį, iš kurio vairuotojo pusės išlipo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. T. su dar trimis asmenimis. Visi keturi išlipę asmenys ėjo link upės, du iš jų įbrido į upę, iš kurių vienas turėjo prožektorių ir ilgą kartį su aštriais ašmenimis, skirtą gaudyti žuviai, o kiti du – S. T. su nenustatytu asmeniu ėjo krantu palei upę, jie su turimais prožektoriais švietė į upės pusę. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, nes jie yra nuoseklūs, vienodi, tarpusavyje susiję bei logiškai apibūdinantys įvykių seką. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, kadangi jie nebuvo pažįstami nei su S. T., nei su J. S. ar V. B., todėl neturi jokių piktumų pastarųjų atžvilgiu, taigi ir neturi tikslo juos apkalbėti.

Taigi, iš liudytojų parodymų matyti, kad kiekvienas iš neteisėto žvejyboje dalyvavusių asmenų atliko atitinkamus veiksmus, turėdami tikslą pagauti žuvį. Nagrinėjamu atveju S. T. ėjo upės krantu ir prožektoriumi švietė į upę, taip ieškodamas lašišinių žuvų nerštavietės, kad kartu su juo buvę asmenys, kurie brido upe, pamatytų lašišas bei galėtų jas nusmeigti. S. T. kartu su kitais asmenimis, atvykę tamsiu paros metu prie upės, turėdami ilgus guminius batus, prožektorius bei ilgą kartį su antgaliu, kuris turėjo atlikti žeberklo vaidmenį, turėjo tikslą ne tik pasižiūrėti kaip neršia lašišos, tačiau jas ir gaudyti. Liudytojas T. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog asmenys tarpusavyje susišūkaudavo, kalbėjosi, nes krantu einantys vyrai, šviesdami prožektoriais, puikiai galėjo matyti neršiančias žuvis, kas rodo, jog asmenys veikė turėdami vieningą tyčią.

Apie tai, jog S. T. kartu su kitais asmenimis turėjo neteisėtai lašišų žvejybai skirtus daiktus, patvirtina liudytojas M. M., kuris teismo posėdžio metu nurodė, jog pažeidėjai, pamatę jį su kolegomis, išmetė visus prožektorius, o ketvirtasis asmuo pasišalino. Be to, liudytojas T. V. paaiškino, jog pažeidėjai į krūmus išmetė visus turėtus daiktus: prožektorius, pagalius. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir liudytojas S. M., kuris teismo posėdžio metu paaiškino, jog atvykus į įvykio vietą buvo rasti daiktai: du prožektoriai, naktinio matymo žiūronai, peilis, žali maišai, aprangos dalis, meškerė, žeberklas, kuris buvo numestas netoliese. Tai patvirtinta ir Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, kuriame nustatyta, jog iš S. T. paimtas žalios spalvos plastikinis maišas, juodos spalvos 2 dalių meškerė, naktinio matymo žiūronai, juodos spalvos prožektorius. Nors pareiškėjas S. T. savo skunde nurodo, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, jog tiek jis, tiek su juo kartu buvę asmenys būtų turėję žeberklą, tačiau šią aplinkybę patvirtina ne tik liudytojai M. P., M. K., T. V., M. M. ir E. K., tačiau ir iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kaip du asmenys iš pradžių eina pakrante, vėliau, kaip du asmenys (kaip vėliau nustatyta J. S. ir V. B.) brenda upe ir vienas iš minėtų asmenų nešasi kartį su šakių virbais, o kitas asmuo rankoje laiko prožektorių, dėl ko tai tik dar kartą patvirtina išvadą, jog šie asmenys brido upe turėdami tikslą su turimu įrankiu, panašiu į žeberklą, pagauti žuvį. Be to, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – V. B. ir J. S. neneigė tos aplinkybės, jog tuo metu, kai brido upe, turėjo įrankį panašų į žeberklą. Be to, J. S. neneigė ir tos aplinkybės, jog surastą lašišą būtų bandęs nudurti turimu įrankiu. Be to, tai jog šie asmenys turėjo tikslą neteisėtu būtu gaudyti žuvį, patvirtina ir 2021 m. liepos 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. B. nubaustas už tai, kad jis nuo 2020 m. lapkričio 4 d. 22.57 val. iki 2020 m. lapkričio 5 d. 00.30 val. Širvintos upės kairiajame krante (koordinatės (duomenys neskelbtini)) ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete, Jonavos r., kartu su J. S. ir S. T. ir nenustatytu asmeniu, kuris pasišalino sulaikymo metu, organizuotai veikdami, neteisėtai, draudžiamu būdu (naudodami prožektorius ir duriamąjį įrankį – 8 dantų metalinį žeberklą) gaudė žuvis. Analogiškai nubaustas ir J. S. 2021 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Nors J. S. ir V. B. apklausti liudytojais teismo posėdžio metu nurodė, jog neturėjo išankstinio susitarimo gaudyti žuvį, tačiau pažymėtina, jog minėti nutarimai yra įsiteisėję, administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys šių sprendimų neskundė, todėl teismui nėra pagrindo abejoti priimtų nutarimų pagrįstumu. Taigi, nustatyta, kad V. B. kartu su J. S. turėdami duriamąjį įrankį brido upe, o S. T. su nenustatytu asmeniu eidamas upės pakrante švietė su prožektoriumi, taip asmenys veikdami neteisėtai, kartu, pasidalinę vaidmenimis, draudžiamu būdu – naudodami prožektorius ir duriamąjį įrankį, gaudė žuvis.

Pareiškėjo S. T. nurodytos aplinkybės laikytinos kaip jo siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais V. B. ir J. S. bandė patvirtinti S. T. pateiktą versiją, kad po S. T. sklypo tvarkymo darbų, jie ėjo tik apžiūrėti kaip natūralioje aplinkoje vyksta lašišinių žuvų nerštas, tačiau šių liudytojų parodymai skiriasi ne tik tarpusavyje, tačiau skiriasi ir nuo paties S. T. parodymų. S. T. nurodo, kad lašišų neršimo proceso stebėjimo tikslu jis atvyko su kitais asmenimis kartu, tuo tarpu V. B. ir J. S. teigė, jog prie upės jie atvyko dviese, o S. T. tik atvažiavo jų pasiimti, tuo tarpu aukščiau aptartų liudytojų parodymais nustatyta, kad prie upės visi asmenys atvažiavo kartu vienu automobiliu. V. B. ir J. S. skirtingai nurodė ir patekimo prie upės aplinkybes – vienas jų nurodė, kad tvarkomas sklypas ribojosi su upe, kito teigimu – nuo tvarkomo sklypo jie dar apie pusvalandį turėjo eiti prie upės, vienas teigė, kad ėjo palei upe, o tik ten, kur negilu, ėjo upe, kitas teigė, kad visą laiką brido upe. Taigi teismas nelaiko šių liudytojų parodymų teisingais ir jais remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Taigi teismas konstatuoja, kad Institucija tinkamai įvertino ir ištyrė bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad S. T., veikdamas kartu su J. S., V. B. ir nenustatytu asmeniu, neteisėtai, draudžiamu būdu, t. y. naudodami prožektorius ir duriamąjį įrankį, gaudė žuvis, dėl ko S. T. pagrįstai nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 4 dalyje, padarymo.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas kvalifikuojant nusižengimus ir skiriant nuobaudą, todėl laikytina, kad priimtas procesinis sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

ANK 666 straipsnio nuostatose numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti, mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Administracinio nusižengimo byloje pareiškėją S. T. atstovavo advokatas V. D.. Atsižvelgiant į tai, kad S. T. administracinės bylos nagrinėjimo metu naudojosi advokato pagalba ir dėl to patyrė išlaidų, buvo prašoma pripažinti S. T. advokatui sumokėtą 800 Eur atlyginimą proceso išlaidoms ir priteisti jį iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Institucijos skundžiamas 2021 m. liepos 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliekamas nepakeistas ir pareiškėjo skundas netenkinamas, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti patirtas atstovavimo išlaidas, dėl ko prašymas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. T. skundo netenkinti ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės Kristinos Dundulytės 2021 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Pareiškėjo S. T. prašymą dėl advokato atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.