- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-22
- Bylos Nr.
- 1-62-813/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00716-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Kaltinamasis
- E. B.
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Advokatai
- Albina Cirulienė
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, kaltinamajam E. B., jo gynėjai advokatei Albinai Cirulienei, nukentėjusiajam R. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E B, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ elektromonteriu, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. 2011 m. rugpjūčio 6 d. apie 14.30 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su R. P. metu, P. Vaičiūno g. 24-o namo pirmos laiptinės laiptų aikštelėje tarp šešto ir septinto aukštų, Jonavoje, tyčia ne mažiau du kartus kumščiais sudavė R. P. į veidą, tokiais veiksmais išmušdamas R. P. tris dantis ir tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis E. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kartu su draugu M. D. ir kaimynu nukentėjusiu R. P. buvo parduotuvėje, kur R. P. pasiūlė nupirkti butelį degtinės. E. B. pasakė, kad reikia užsigėrimo. R. P. dėl to E. B. grubiai atsakė, kad užsigėrimo nepirks. Nupirkę butelį degtinės visi nuėjo į R. P. namų P. Vaičiūno g. 24 laiptinės aikštelę tarp 6 ir 7 aukštų ir trise pradėjo gerti degtinę. Geriant R. P. užgauliojo E. B.. Baigus gerti ir E. B. einant į namus, R. P. iš už nugaros jį pastūmė ir ranka sudavė į kairį šoną. Dėl šio R. P. elgesio E. B. supyko ir atsisukęs rankomis porą kartų trenkė R. P. į veidą. Nuo smūgių R. P. suklupo. Daugiau smurto nevartojo. Nukentėjusio žmona įvykio nematė, ji iš buto išėjo vėliau. Nukentėjusį R. P. pažįsta kaip kaimyną, su juo konfliktų nebuvo. E. B. jautėsi stipriai apgirtęs ir šis girtumas įtakojo jo elgesį, t.y. būdamas blaivus nesimuštų. M. D. laiptinėje nesišlapino. E. B. mano, kad dėl įvykio kaltas pats R. P., nes pirmas pradėjo konfliktą ir pirmas pastūmė E. B.. Dėl to, kad sumušė R. P., kaltinamasis gailisi. Nukentėjusio civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti nepripažįsta, nes nukentėjęs pirmas pradėjo konfliktą E. B. pastumdamas, o turtinę žalą pripažintų tik jeigu ši žala būtų pagrįsta įrodymais, o ne spėjimais. Nukentėjusio ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė ir atsiprašo dabar teismo posėdžių salėje.
Nukentėjęs R. P., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2011-08-06 savo namo laiptinėje su E. B. ir M. D. gėrė butelį degtinės. R. P. prieš tai jau buvo išgėręs 1 butelį 0,5 l degtinės. Išgėrus degtinę M. D. laiptinėje pradėjo šlapintis, todėl R. P. jį pastūmė, o E. B., užstodamas M. D., vieną kartą kumščiu trenkė R. P. į veidą. Nuo smūgio R. P. buvo išmušti trys dantys ir jis nukrito veidu ant žemės. R. P. begulint, E. B. ir toliau jį mušė rankomis į įvairias kūno vietas. Pareikštą civilinį ieškinį dėl 20 000 Lt neturtinės žalos ir 11 580 Lt turtinės žalos atlyginimo palaiko. Nuo įvykio iki šiol neturi dantų, neturi pinigų juos gydyti, švepluoja, gėda prieš žmones. Nukentėjęs dirba pagal verslo liudijimą ir per mėnesį vidutiniškai į rankas gauna apie 2000 Lt, su žmona bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi butą, automobilį, neturi skolų ir kitų išlaikytinių. Kreipėsi į Kauno odontologijos kliniką pagal Jonavos stomatologinio kabineto rekomendacijas. Iš trijų išmuštų dantų liko tik viena šaknis, kitos dvi išmuštos, išmušti dantys buvo sveiki.
Liudytoja V. P., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2011-08-06 apie 14.30 ji iš darbo grįždama namo girdėjo, kaip laiptinėje tarp 6 ir 7 aukštų su kažkuo kalbasi jos vyras R. P.. Po pusvalandžio laiptinėje išgirdo triukšmą ir pravėrusi buto duris pamatė, kaip M. D. šlapinasi laiptinėje, o E. B. stovi šalia jo. Matė, kaip jos vyras R. P. pradėjo priekaištauti M. D. dėl šlapinimosi laiptinėje. M. D. atsakė, kad šlapinosi ne jis, o jo šuo. R. P. į tokį atsakymą sureagavo emocingai ir pastūmė M. D.. M. D. irgi pastūmė R. P.. Tuomet E. B., pamatęs M. D. ir R. P. susistumdymą, kumščiu sudavė R. P. smūgį į veidą. Liudytoja matė, kaip R. P. nuo šio smūgio suklupo, o E. B. ir toliau apie 10 kartų daužė kumščiais suklupusį R. P.. Liudytojai pradėjus šaukti, M. D. atitraukė E. B. nuo R. P.. V. P. matė, kad vyrui iš burnos bėga kraujas, ant žemės matė išmuštus vyro dantis. Visi vyrai buvo girti.
Liudytojas M. D., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad kartu su E. B. ir R. P. gėrė degtinę R. P. namų laiptinėje. Geriant R. P. su E. B. elgėsi nemandagiai, jį užgauliojo. Kiek pamena, niekas laiptinėje nesišlapino. Daugiau nieko dėl girtumo nepamena. Kitą dieną E. B. liudytojui sakė, kad R. P. išmušė dantis.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2149/11(02) nurodyta, kad R. P. padaryta poodinė kraujosruva pakaušyje, kraujosruvos viršutinės lūpos vidiniame ir išoriniame paviršiuose, kraujosruva apatinėje lūpoje, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruva viršutinio žandikaulio dantenose, viršutinio žandikaulio trijų dantų išmušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiriamojo nurodomu laiku, t.y. 2011-08-06. Dėl trijų dantų išmušimo R. P. neteko 10 procentų bendro darbingumo ir tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 6).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2521/11(02) nurodyta, kad R. P. sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje (b.l. 9).
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2011-08-07 E. B. kreipėsi į policiją, prašydamas nubausti R. P. dėl to, kad šis 2011-08-06 apie 20.00 val. begeriant ir tarpusavio konflikto metu pastūmė E. B. ir sudavė smūgį kumščiu į kairį šoną, dėl ko E. B. jautė fizinį skausmą, iškoliojo necenzūriniais žodžiais (b.l. 19).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodytos tos faktinės aplinkybės, jog 2011-08-06 apie 14.30 val. P. Vaičiūno g. 24-o namo pirmos laiptinės laiptų aikštelėje tarp šešto ir septinto aukštų, Jonavoje, E. B. ne mažiau du kartus kumščiais sudavė R. P. į veidą. Šią aplinkybę pripažino pats kaltinamasis, tai įrodyta nukentėjusio R. P., liudytojos V. P. parodymais, Tai, kad nuo šių E. B. suduotų smūgių nukentėjusiajam buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina specialisto išvada. Teismas, išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, konstatuoja, jog E. B. smūgius nukentėjusiajam sudavė tyčia, t.y. suvokdamas, kad nuo smūgių sudavimo nukentėjusiajam į galvą bus sutrikdyta jo sveikata, ir norėdamas taip veikti. Taigi E. B. subjektyvinė nusikalstamos veikos pusė pasireiškė tiesioginės tyčios kaltės forma. Tačiau byloje E. B. kelia būtinosios ginties versiją, teigdamas, jog jį pats nukentėjęs R. P. pastūmė ir ranka sudavė į kairį šoną. Todėl E. B. supyko ir porą kartų trenkė R. P. į veidą.
Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009, 2K-59/2010 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė.
Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad E. B. nebuvo būtinosios ginties situacijoje, nes jam nebuvo jokio reikalo gintis. Teismas tiki kaltinamojo E. B. parodymais apie tai, kad nukentėjęs R. P., jiems baigiant gerti degtinę, pastūmė E. B. ir ranka sudavė į kairį šoną. Tai liudija ir E. B. rašytinis pranešimas policijai apie šią aplinkybę (b.l. 19). Nežiūrint to, šie R. P. veiksmai prieš E. B. nesudarė jam teisėto pagrindo naudoti smurtą. Pats kaltinamasis pripažino, kad jis smūgius į veidą R. P. sudavė ne gindamasis, o keršydamas, t. y. iš pykčio. Ši situacija vertinama ne kaip būtinoji gintis, bet kaip provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, iššaukęs E. B. pyktį ir fizinį smurtą. Tai leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos dėl R. P. nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys ir tai yra E. B. baudžiamąją atsakomybę ne šalinanti, o lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Todėl E. B. turi atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą už savo veiksmais tyčia sukeltas nusikalstamas pasekmes – nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad byloje įrodyta BK 138 str. 1 d. aprašyto nusikaltimo sudėtis E. B. veikoje.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į E. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika žmogaus sveikatai), pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikalstamos veikos padarymo žemus motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą. Teismas konstatuoja, kad E. B. baudžiamąją atsakomybę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei tai, kad nukentėjusio asmens provokuojantis elgesys turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Vertinant E. B. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas (b.l. 28), baustas administracine tvarka (b.l. 29-31), Jonavos PSPC PSC dėl psichikos ligos pas gydytoją psichiatrą nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligos neįrašytas (b.l. 33), dirba akcinėje bendrovėje „Achema“ Organinių produktų ceche elektromonteriu, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b.l. 34-35). Šios aplinkybė rodo, kad E. B. nėra itin pavojingas visuomenei ir jo izoliacija nuo visuomenės nėra būtina. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs E. B. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, teistumo nebuvimą, pakankamai jauną amžių (nusikalto būdamas 26 metų), kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą E. B. negali būti paskirta griežčiausios terminuotos laisvės atėmimo bausmės rūšis (BK 55 str.), todėl jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia laisvės apribojimo bausmės rūšis, nustatant artimą minimaliam šios bausmės dydį ir paskiriant įpareigojimą tam tikru laiku būti namuose. Prokuroro per baigiamąsias kalbas paprašytas skirti antrasis įpareigojimas – neatlygintinai išdirbti 100 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, E. B. neskirtinas, kadangi šiuo metu E. B. dirba, o paskirtas įpareigojimas apsunkintų jo, kaip darbuotojo galimybes tinkamai ir laiku atlikti savo tiesiogines darbines funkcijas, dvigubas darbas būtų neproporcingas, objektyviai pažeistų jo, kaip darbuotojo teises, nukentėtų ir darbdavio interesai.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis R. P. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis prašo priteisti iš E. B. 11 580 Lt turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 52-53). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis savo reikalavimus palaikė.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl turtinės žalos.
Nukentėjusysis nurodė, jog jam nusikalstama veika buvo padaryta 11 580 Lt dydžio turtinė žala. 2011 m. rugpjūčio 17 d. UAB „VIC Kauno implantologijos centro“ pateiktame preliminariame gydymo plane nurodytos vidutinės gydymo išlaidos yra 7450 Lt (b.l 17), o 2011 m. lapkričio 9 d. R. O. IĮ odontologijos kabineto pateiktame preliminariame gydymo plane nurodytos gydymo išlaidos yra 3130 Lt (b.l. 55). Kaip matyti iš pateiktų gydymo planų, nurodytos gydymo išlaidos yra tik preliminarios, duomenų ir įrodymų apie tai, jog nukentėjusysis iki šiol būtų patyręs kokių nors konkrečių išlaidų dėl dantų implantų protezavimo nėra, todėl nėra aišku, ar nurodytos preliminarios išlaidos bus būtinos ir ar nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarinius gali pašalinti tik šiuo jo nurodytu konkrečiu būdu. Atsižvelgiant į tai, jog nėra aišku, ar nurodytos preliminarios išlaidos bus būtinos, ar nėra galimybių kitokiu būdu ir galimai už kitokią sumą pašalinti nusikalstamos veikos padarinių, nėra aiškus tikslus tiesioginių nuostolių dydis, todėl teismas sprendžia, kad civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos negalima. Nukentėjusiajam R. P. pripažintina teisė į ieškinio turtinei žalai atlyginti patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio šioje dalyje perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Dėl neturtinės žalos.
Nors nukentėjusiojo pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies, R. P. pripažinta teisė į ieškinio turtinei žalai atlyginti patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio šioje dalyje perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau konkretaus turtinės žalos dydžio nenustatymas nesudaro pagrindo nespręsti klausimo dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje.
Remiantis LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (LR CK 6.250 str. 2 d.).
Teismui nustačius, kad R. P. dėl kaltinamojo E. B. neteisėtų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, spręstina, jog jis turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą, kadangi jis dėl to patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nukentėjusysis nurodė, jog jis patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus bendraujant tiek su šeimos nariais, artimaisiais, tiek ir su kitais žmonėmis. Nukentėjusysis jaučiasi pažemintas, kasdien išgyvena nuolatinę įtampą ir stresą, nes dėl išmuštų trijų dantų negali kalbėti taip aiškiai, kaip anksčiau. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad jį iki šiol kankina įvykio prisiminimai ir nakties košmarai, jis jaučia nuolatinę įtampą ir baimę, nepatogumus bendraujant su kaimynais ir pažįstamais, kadangi jie teiraudamiesi kas nutiko nukentėjusiajam šiam nuolat primena įvykį, kas sukelia nemalonius, baisius prisiminimus. Teismo manymu, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės tiek dėl fizinio skausmo sukėlimo, tiek ir dėl kitaip pasireiškusios neturtinės žalos yra pagrįstos. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą, o fizinio skausmo nukentėjusiajam R. P. sukėlimas yra nustatytas specialisto išvada. Taip pat tikėtina, jog nukentėjusysis, kuriam dėl E. B. padarytos nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, išmušti trys dantys, patyrė bei patiria nepatogumų bendraudamas tiek su šeimos nariais, tiek ir su kitais asmenimis, dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą ir pažeminimą. Kaip nurodė nukentėjusysis, apie neteisėtus kaltinamojo veiksmus, o kartu ir apie nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotą smurtą sužinojo šeimos nariai, be to, jo sutuoktinė matė įvykį, o pašaliniai asmenys, kaimynai, nuolat klausinėdami apie įvykį ne tik kad sužino apie nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotą smurtą, bet tokiu būdu nukentėjusiajam yra sukeliami nemalonūs prisiminimai, dėl ko nukentėjusysis pagrįstai gali jaustis pažemintas.
Nustačius, jog nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstinas jos dydžio klausimas. LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismas taip pat pažymi, kad negalima nustatyti nepagrįstai didelio, neteisingo ir neprotingo neturtinės žalos dydžio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos dydžiu negalima piktnaudžiauti, nukentėjęs asmuo negali pralobti ir nepagrįstai atsidurti aiškiai daug geresnėje finansinėje situacijoje, negu buvo prieš nusikalstamos veikos padarymą.
Nukentėjusysis nurodė, jog jis dėl įvykdyto nusikaltimo patyrė 20 000 Lt neturtinę žalą, tačiau, teismo manymu, nukentėjusiojo nurodytas patirtos neturtinės žalos galutinis dydis neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų ir turi būti mažintinas. Sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčiniais veiksmais, tačiau nukentėjusiajam buvo padarytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, taigi jam padarytas sveikatos sužalojimas nėra sunkus, jis nepatyrė ypač didelio fizinio skausmo. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiojo provokuojantis elgesys turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įvykio metu pat nukentėjęs buvo neblaivus. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. B. neturi nekilnojamojo turto, jo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių, tačiau jis yra darbingas, dirba Akcinėje bendrovėje „Achema“, gauna nuolatines pajamas ir jo vidutinis darbo užmokestis 2011 m. liepos - rugsėjo mėnesiais buvo apie 1784,55 Lt (b.l. 56-58). Teismas pažymi ir tai, kad reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis žalai atlyginti, turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. Taigi visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad LR CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams nukentėjusiojo R. P. patirtos neturtinės žalos dydis yra 3000 Lt, kurį turėtų atlyginti nukentėjusiajam kaltinamasis E. B..
Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo.
Nukentėjusysis pareikšto ieškinio užtikrinimui prašo laikinai apriboti kaltinamojo E. B. nuosavybės teises į 31 580 Lt vertės turtą arba pinigines lėšas banko sąskaitose.
Byloje esančios VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ pažymos (b.l. 56-57) rodo, kad E. B. jokio nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo (automobilių) turto neturi, todėl nėra ir ką apriboti. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame procese turi būti įgyvendintas proporcingumo principas, t. y. laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, turi būti taikoma tik tais atvejais, kai be jos negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų (BPK 11 str.). Nagrinėjamu atveju, teismo įsitikinimu, patenkinus nukentėjusio prašymą ir laikinai apribojus E. B. nuosavybės teises šis proporcingumo principas būtų grubiai pažeistas. Darytina išvada, kad teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio galės būti įvykdyta įstatymo nustatyta tvarka ir netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo instituto, kadangi priteistina suma neturtinei žalai atlyginti nėra didelė (3000 Lt) ir kaltinamasis turi nuolatos gaunamas pajamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E B, a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, jam paskiriant įpareigojimą nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.
Išaiškinti E. B., kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.
E. B. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti R. P., gim. 1960-07-15, iš E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis LR BPK 115 str. 2 d., R. P. pripažinti teisę į ieškinio turtinei žalai atlyginti patenkinimą, o klausimą dalyje dėl ieškinio turtinei žalai atlyginti dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Atmesti nukentėjusiojo R. P. prašymą laikinai apriboti kaltinamojo E. B. nuosavybės teises.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.