- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-28
- Bylos Nr.
- e2-419-669/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01842-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- V. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei V. Š., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 13 345,84 Eur negrąžintą paskolą, 8007,38 Eur palūkanas, 244,23 Eur administravimo mokestį, 2 516,28 Eur nuostolių atlyginimą, 22,00 procentų nuostolių atlyginimo, skaičiuojamų nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau neiki iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 16 d.), 20,30 Eur vėlavimo, 10,11 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 425,00 Eur žyminį mokestį ir 605,00 Eur už advokato teisinę pagalbą.
2. Nurodė, kad šalys 2019 m. rugpjūčio 16 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. 30925 ir Nr. 30926, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 16 980 Eur paskolą 58 mėnesių laikotarpiui. Atsakovei laikotarpiui nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. atidėjus įmokų mokėjimus, mokėjimo terminas pratęstas iki 61 mėnesių. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, įmokų nemokėjo, todėl 2021 m. gruodžio 6 d. šalių sudaryta sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Atsakovė nėra įvykdžiusi šių mokėjimų ieškovei 13 345,84 Eur negrąžintas kreditas, 807,38 Eur palūkanos skaičiuojamos nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. gruodžio 5 d., 20,30 Eur vėlavimo palūkanos, skaičiuojamos nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki gruodžio 5 d., 244,23 Eur administravimo mokestis paskaičiuotas nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. gruodžio 5 d., 10,11 Eur kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d., 2 516,28 Eur nuostoliai (negautos pajamos), paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d., taip pat 22 proc. nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) skaičiuojamą nuo ieškinio pateikimo dienos – 2022 m. gruodžio 27 d. iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos – 2024 m. rugsėjo 16 d., nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusios būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 931,24 Eur sumos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė V. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė atmesti ieškovo reikalavimus dėl palūkanų, administravimo mokesčio, nuostolių priteisimo. Prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą lygiomis dalimis dviejų metų laikotarpiui. Nurodė, kad atsakovė nesutinka su ieškovės nurodoma paskolos suma, kadangi faktiškai į jos sąskaitą pervesta suma buvo gerokai mažesnė nei nurodyta ieškinyje. Atsakovė taip pat abejoja, ar tinkamai buvo užskaitytos jos mokėtos įmokos UAB „Elektroninių pinigų bitė“, kadangi jokių konkrečių atsakovės atliktų ir užskaitytų mokėjimų, ieškovė nenurodė. Be to, ji paskolų refinansavimo nesiekė ir tokių sutarčių susijusių su paskolų refinansavimu sudaryti nenorėjo. Pasirašė ant dokumentų, kuriuos jai siuntė ieškovė. 8 490,00 Eur paskolos niekada nėra gavusi. Įmokas ieškovei mokėjo kiekvieną mėnesį po ne mažiau nei 300-350 Eur. Atsakovė, dėl teisės, vartojimo kreditų neišmanymo vykdė ieškovės darbuotojų nurodymus, siekdama kuo greičiau padengti įsiskolinimą, tačiau skolos suma nemažėjo. Atsakovė sumokėjo ieškovui 29 212,79 Eur, kai gavo 22 402,32 Eur, taip pat ieškovas atsakovės sąskaita refinansavo 15 984,11 Eur, t. y. atsakovė ieškovui perleido 45 196,90 Eur. Ieškovė klaidina atsakovę, siekdama nesąžiningai pasipelnyti atsakovės, kaip silpnesniosios šalies – vartotojos, sąskaita. Prašo peržiūrėti ieškovei iš atsakovės priteistinų palūkanų dydį. Prašo pripažinti, kad ieškovui palūkanų pagal vartojimo kredito sutartį nėra skolinga. Taip pat prašė atsakovės atliktus mokėjimus po sutarties nutraukimo užskaityti, kaip kredito padengimą, nes po sutarties nutraukimo palūkanos nebemokamos.
4. Atsakovė taip pat prašo išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dalimis, kadangi ieškovė yra juridinis asmuo, generuojanti didesnes pajamas, todėl sprendimo išdėstymas neturės esminės įtakos ieškovei. Atsakovės materialinė padėtis sudėtinga, ji ilgą laiką buvo be darbo, tik visai neseniai įsidarbino prekybos centre, todėl prašo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis dviejų metų laikotarpiui.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė su ieškove iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudarė 9 paskolos sutartis. 2019 m. liepos 31 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl dar vienos paskolos suteikimo. Kadangi atsakovė turėjo įsiskolinimų, kreditorius siūlė sudaryti turimų paskolų refinansavimą, todėl paskolomis Nr. 30925 ir 30926 buvo refinansuotos paskolos, kurių Nr. 13884, 15667, 17110, 18789 ir 22484, o suteiktos paskolos likutį – 1 134,66 Eur pervedė atsakovei į jos asmeninę sąskaitą. Iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovės įsiskolinimas pagal septynias negrąžintas paskolas buvo 28 800,00 Eur. Su paskolos palūkanomis, mokesčiais grąžintina suma sudarė 50 768,00 Eur. Po refinansavimo sutarčių sudarymo, atsakovei bendra suteikta paskola – 22 980,00 Eur, o bendra grąžintina paskolų suma sudarė 43 409,08 Eur. Mėnesinių įmokų suma 727,40 Eur. Nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki ieškinio pateikimo atsakovė ieškovei sumokėjo 21 338,94 Eur, padengdama kredito sutartį Nr. 11329. Pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. sutartį, atsakovės kas mėnesį mokėtina įmokų suma – 555,62 Eur. Atsakovei nemokant pilnos įmokos sumos 2021 m. gruodžio 6 d. šalių sudarytos kredito sutartys buvo nutrauktos. Paskutinė sumokėtos įmokos suma 2022 m. gruodžio 12 d. – 500 Eur įmoka. Atsakovės mokėtos įmokos UAB „Elektroninių pinigų bitė“ buvo užskaitytos atsakovės turimoms kredito sutartims dengti. Ieškovė siekė sudaryti taikos sutartį su atsakove, tačiau ši neragavo į siųstus pranešimus. Kredito sutartis su atsakove buvo sudaryta iki 2024 m. rugsėjo 16 d., todėl išdėsčius skolos mokėjimą ilgesniam terminui, būtų didinami ieškovės nuostoliai.
Atsiliepimas
6. Atsakovė V. Š. pateikė tripliką, kuriuo palaikė pateiktą atsiliepimą ir ieškinį tenkinti iš dalies, sprendimo vykdymą išdėstant dviejų metų laikotarpiui. Nurodė, kad atsakovė sutinka su protingomis ir galiojančius teisės aktus atitinkančiomis palūkanomis, kurios nėra apmokėtos iki paskolos sutarčių nutraukimo. Taip pat patikslino, kad sprendimo vykdymo išdėstymas atitiktų šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeistų ieškovės, kaip verslininko finansų srityje, veiklos stabilumo. Ieškovė yra finansiškai pajėgi, vykdo didelio masto veikla, turiu daug pajamų šaltinių. Sprendimo vykdymo neišdėsčius, kredito grąžinimas būtų dar labiau apsunkintas.
7. Šalys į bylos nagrinėjimą neatvyko. Ieškovė prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Šalims apie teismo posėdžius pranešta tinkamai, todėl bylą nutarta nagrinėti šalims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8.1. 2018 m. sausio 9 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 11329, kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 6 000,00 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo sutarties sąlygose nustatyta tvarka ir terminais pagal paskolos grąžinimo grafiką grąžinti kreditą sumokant 10 306 Eur bendrą kredito gavėjo mokamą sumą, kurią sudaro: kredito suma, palūkanos (palūkanų norma 18 procentų), mėnesinis administravimo mokestis (0,48 procentai), sutarties sudarymo mokestis (7,50 procentai), bendra paskolos kainos metinė norma – 31,55 procentai.
8.2. 2018 m. balandžio 17 d. sudarė dar vieną paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 13884, kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 3 250,00 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo sutarties sąlygose nustatyta tvarka ir terminais pagal paskolos grąžinimo grafiką grąžinti kreditą sumokant 5 583,00 Eur bendrą kredito gavėjo mokamą sumą, kurią sudaro: kredito suma, palūkanos (palūkanų norma 18 procentų), mėnesinis administravimo mokestis (0,48 procentai), sutarties sudarymo mokestis (7,50 procentai), bendra paskolos kainos metinė norma – 31,0 procentų.
8.3. 2018 m. liepos 4 d. tarp šalių sudaryta dar viena paskolos sutartis Nr. 15667, kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 2 590,00 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, atsakovei įsipareigojant grąžinti kreditą sumokant 3 983,00 Eur bendrą kredito gavėjo mokamą sumą (palūkanų norma 14 procentų, mėnesinis administravimo mokestis 0,37 procentai, sutarties sudarymo mokestis 3 procentai +5 Eur, bendra paskolos kainos metinė norma – 21,91 procentai.
8.4. 2018 m. rugsėjo 11 d. tarp šalių sudaryta dar viena paskolos sutartis Nr. 17110, kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 2 710,00 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, atsakovei įsipareigojant grąžinti kreditą sumokant 4 655,00 Eur bendrą kredito gavėjo mokamą sumą (palūkanų norma 18 procentų, mėnesinis administravimo mokestis 0,48 procentai, sutarties sudarymo mokestis 7,50 procentai +5 Eur, bendra paskolos kainos metinė norma – 31,62 procentai.
8.5. 2018 m. lapkričio 23 d. tarp šalių sudaryta dar viena paskolos sutartis Nr. 18789, kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 3 310,00 Eur dydžio kreditą 47 mėnesių laikotarpiui, atsakovei įsipareigojant grąžinti kreditą sumokant 6 254,00 Eur bendrą kredito gavėjo mokamą sumą (palūkanų norma 28 procentai, mėnesinis administravimo mokestis 0,70 procentai, sutarties sudarymo mokestis 9,05 procentai +5 Eur, bendra paskolos kainos metinė norma – 52,52 procentai.
8.6. 2019 m. vasario 8 d. tarp šalių sudaryta dar viena paskolos sutartis Nr. 22484, kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 5 500,00 Eur dydžio kreditą 58 mėnesių laikotarpiui, atsakovei įsipareigojant grąžinti kreditą sumokant 10 438,00 Eur bendrą kredito gavėjo mokamą sumą (palūkanų norma 22 procentai, mėnesinis administravimo mokestis 0,65 procentai, sutarties sudarymo mokestis 8,95 procentai +5 Eur, bendra paskolos kainos metinė norma – 41,24 procentai.
9. Šių sutarčių pagrindu atsakovei suteiktas iš viso 23 360 Eur dydžio kreditas. Bendra kredito gavėjo mokama suma pagal visas kredito sutartis sudaro 41 219,00 Eur. Aukščiau minėtų kredito sutarčių refinansavimui ieškovė 2019 m. rugpjūčio 1 d. Vartojimo kredito sutartimis Nr. 30925 ir Nr. 30926 suteikė atsakovei 16 980,00 Eur paskolą, 58 mėnesių laikotarpiui, vėliau keičiant įmokų grafiką atsakovės prašymu, laikotarpis pratęstas iki 61 mėnesio. Bendra abiejų vartojimo kreditų kainos metinė norma po 41,22 proc. Iš minėtos 16 980,00 Eur sumos padengta paskola Nr. 13884, 2 809,05 Eur suma; padengta paskola Nr. 15667 – 2 244,55 Eur; padengta paskola Nr. 17110 – 2 467,04 Eur suma; padengta paskola Nr. 18789 – 3 110,74 Eur suma; padengta paskola Nr. 22484 – 5 352,73 Eur. Viso įskaityta 15 984,11 Eur, o likusi 1 134,66 Eur suma pervesta į atsakovės sąskaitą. Įvertinus tai, kad pagal aukščiau minėtas vartojimo kredito sutartis bendra kredito gavėjo mokama suma pagal visas kredito sutartis sudaro 41 219,00 Eur, o refinansavimo sutartimis įskaityta 15 984,11 Eur suma, laikytina, kad pagal šias sutartis atsakovė iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. padengė 25 234,89 Eur sumą. 2019 m. rugpjūčio 1 d. refinansavimo sutartimis Nr. 30925 ir 30926 atsakovei suteiktas 16 980,00 Eur kreditas: kiekviena sutartimi po 8 490,00 Eur paskolos, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 16 112,00 Eur, iš viso pagal abi sutartis – 32 224,00 Eur.
10. Atkreiptinas dėmesys, jog vartojimo kredito sutartimis Nr. 30925 ir Nr. 30926 nerefinansuota 2018 m. sausio 9 d. vartojimo kredito sutartis Nr. 11329, kurios vartojimo kredito suma – 6 000,00 Eur, o bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 10 306,00 Eur. Pagal likusias tris vartojimo kredito sutartis atsakovei suteikta kredito suma – 22 980,00 Eur, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 42 530,00 Eur.
11. Ieškovės teigimu atsakovei neatliekant nustatyto dydžio įmokų, pagal šalių sudarytas vartojimo kredito sutartis, Vartojimo kredito sutartys su atsakove nutrauktos 2021 m. gruodžio 6 d. Apie tai atsakovę informuojant 2021 m. gruodžio 6 d. pranešimu.
12. Ieškovė nurodo, kad nuo refinansavimo paskolų sudarymo iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. gruodžio 12 d.) atsakovė sumokėjo 21 338,00 Eur sumą, padengiant paskolą Nr. 11329. Šiais duomenimi likusi nesumokėta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 21 192 Eur.
13. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 13 345,84 Eur paskolą, 807,38 Eur palūkanas, 244,23 Eur administravimo mokestį, 2 516,28 Eur nuostolių atlyginimą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. ir 22 proc. nuostolių sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2022 m. gruodžio 27 d. iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos – 2024 m. rugsėjo 16 d., neviršijant bendros 1 931,24 Eur sumos, 10,11 Eur kompensacines palūkanas ir 20,30 Eur vėlavimo palūkanas. Iš viso: 18 875,38 Eur.
14. Atsakovė pateiktu atsiliepimu sutiko su kredito suma, protingomis ir galiojančius teisės aktus atitinkančiomis palūkanomis, skaičiuojamomis iki sutarties nutraukimo, t. y. iki 2021 m. gruodžio 6 d., tačiau nesutiko su bendra prašoma priteisti suma, kuri nesąžininga atsakovės atžvilgiu, neprotingai didelė. Atsakovė tvirtina, kad ieškovės darbuotojai klaidino ją dėl mokėjimų esmės, jos mokėjimais užskaitomos kitos įmokos, o pati paskolos dalis nemažėjo, tuo nesąžiningai pasipelnant iš atsakovės-vartotojos, kaip silpnesniosios šalies ieškovės atžvilgiu. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovei per visą laikotarpį sumokėjo 29 212,11 Eur, o įvertinus ieškinyje pateiktus duomenis dėl sutarčių refinansavimo – 45 196,90 Eur. Įvertinus sumokėtas sumas atsakovė prašo pripažinti, kad nėra skolinga ieškovei palūkanų. Taip pat atsakovė abejoja, ar jos mokėjimai atliekami UAB „Elektroninių pinigų bitė“ buvo užskaitomi, kaip jos atliktos įmokos grąžinant minėtus vartojimo kreditus.
Dėl negrąžinto kredito, paskolos palūkanų priteisimo
15. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad aukščiau išdėstytų šalių sudarytų paskolų (vartojimo kreditų) pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1–6.4 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vartojimo kreditas yra speciali kreditavimo sutarčių rūšis. Remiantis 6.886 straipsniu, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu. Vartojimo kredito sutarčių sudarymo ir vykdymo tvarką detaliai reglamentuoja Vartojimo kredito įstatymas.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pavyzdžiui, CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pavyzdžiui, CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas). Pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 1.13 punktą palūkanos – pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal šalių sudarytų refinansavimo sutarčių specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 22 procentų dydžio palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48 punktas).
17. Atsakovė iš esmės sutiko su ieškinio reikalavimu negrąžintos paskolos bei palūkanomis paskaičiuotomis iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 6 d. Nesutiko su palūkanomis (nuostoliais) skaičiuojamai po sutarties nutraukimo dienos. Tuo pačiu nurodė, kad mano, kad jos atliktos įmokos buvo paskirstomos neteisingai, nedengiant pagrindinės skolos sumos.
18. Įvertinant šalių susitarimą dėl vartojimo kreditams taikomų palūkanų dydžius, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą reziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos.
19. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytose vartojimo kredito sutartyse bendra vartojimo kredito kaina svyruoja nuo 21,91 proc. iki 52,52 proc. t. y. neviršija VKĮ nustatytos 75 proc. normos ribos taikomos bendrai vartojimo kredito kainai.
20. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Iš bylos duomenų matosi, kad ieškovė suteikė atsakovei paskolą (vartojimo kreditą), tačiau atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, skaičiuojamų palūkanų nesumokėjo, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę šalimi (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė iš esmės nesutinka su palūkanų suma, skaičiuojama po sutarties nutraukimo, ieškovės reikalavimas priteisti 13 345,84 Eur negrąžintą kreditą ir 807,38 Eur palūkanas, skaičiuojamas iki sutarties nutraukimo dienos – 2021 m. gruodžio 6 d., yra pagrįsti ir tenkinami (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).
Dėl vėlavimo ir kompensuojamųjų palūkanų
21. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 20,30 Eur vėlavimo palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. gruodžio 5 d. ir 10,11 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. gruodžio 5 d.
22. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
23. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo prigimtimi laikomos kompensacinėmis palūkanomis, nes jos, vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, yra skaičiuojamos tik esant paskolos sutarties pažeidimui. Vertinant ieškovės pateiktas vėlavimo palūkanų ir kompensacinių palūkanų paskaičiavimo detalizacijas matyti, kad abi jos yra paskaičiuotos atsakovės atžvilgiu iš esmės už tą patį laikotarpį. Teismas daro išvadą, kad toks ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas ir atitinkantis formuluojamą teismų praktiką šiuo klausimu. Teismo vertinimu, ieškovei iš atsakovės reikalaujant atlyginti tiek vėlavimo palūkanas, tiek ir kompensacines palūkanas, kurių paskaičiavimo laikotarpiai sutampa, turi būti atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama tik 20,30 Eur vėlavimo palūkanų suma (CK 6.874 straipsnio 1 dalis), o kitoje dalyje, t. y. ieškovės reikalavimas priteisti 10,11 Eur kompensacines palūkanas iš atsakovės, atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl administravimo mokesčio
24. Taip pat ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės paskaičiuotą 244,23 Eur dydžio administravimo mokestį, kurį šalys buvo sulygę sutarties nuostatomis ir kuris yra sudedamoji mokamo mėnesinio kredito bendros mokamos sumos dalis. Atsakovė su šiuo mokesčiu nesutinka, atsiliepime nurodydama, kad sutinka tik su negrąžinto kredito ir teisingai, pagal galiojančius teisės aktus paskaičiuotų, palūkanų suma.
25. Iš paskolos sutarties 2.4 punkto ir Bendrųjų sąlygų 1.2 punkto matyti, jog paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį sutarties terminą iš karto, jei vartojimo kredito gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą sutarties laikotarpį. Nagrinėjamu atveju paskolos sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas administravimo mokestis. Teismų praktikoje konstatuota, jog administravimo mokestis, neviršijantis Vartojimo kredito įstatyme 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Kadangi administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu t. y., nutraukusi Sutartį, ieškovė nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovės mokamų įmokų ir kt., ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Atsakovė pažeidė paskolos sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo nustatytų mėnesinių įmokų, dėl ko paskolos sutartis 2021 m. gruodžio 6 d. buvo vienašališkai nutraukta. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte numatyta, kad administravimo mokestis – tai Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Šaliu sudarytose vartojimo kredito sutartyse numatytas administravimo mokestis nuo 0,48 iki 0,70 proc.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nurodydama, kad sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Todėl, ieškovė, nutraukusi sutartį, nebeturėjo administruoti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovo mokamų įmokų, kaip nurodyta paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių ieškovė po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
27. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė paskolos sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo nustatytų mėnesinių įmokų, dėl ko paskolos sutartis 2021 m. gruodžio 6 d. buvo vienašališkai nutraukta. Iki sutarčių nutraukimo (2021 m. gruodžio 6 d.) mokėtinas administravimo mokestis pagal šalių sudarytas vartojimo kredito sutartis sudaro 244,23 Eur (skaičiuojamas iki sutarties nutraukimo dienos – 2021 m. gruodžio 6 d.). Esant minėtoms aplinkybėms ieškovei iš atsakovės priteistinas ieškovės paskaičiuotas 244,23 Eur administravimo mokestis.
Dėl nuostolių atlyginimo
28. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2 516,28 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos – 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d.., taip pat 22,00 procentų nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. vasario 27 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 16 d.), skaičiuojant nuo tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 931,24 Eur sumos.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs Kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424 – 452).
30. Teismas atkreipia dėmesį, kad ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje. Tačiau 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija tokią praktiką pakeitė. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad reikalavimas mokėti mokėjimo palūkanas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kurį sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu.
31. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Taigi, pagal naujai suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Pagal tarp atsakovo ir ieškovės sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti šalių sudarytose vartojimo kredito sutartyse numatytas 22,00 proc. dydžio metines palūkanas. Minėtos palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp šalių sudarytų sutarčių sąlygas, kreditą, mokėjimo palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2024 m. rugsėjo 16 d. Sutartį nutraukus nuo 2021 m. gruodžio 6 d., ieškovė iki ieškinio parengimo dienos – 2022 m. gruodžio 22 d. paskaičiavo 2 516,28 Eur negautų pajamų sumą, mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
32. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkei nevykdant savo sutartinių prievolių pagal šalių susitartas sąlygas ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
34. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatyto dydžio mėnesinių įmokų, mokėdama, tik dalį įmokų, t. y. apie 300-350 Eur sumas, kai vieno mėnesio įmokos suma siekė apie 727,40 Eur, todėl vartojimo kredito sutartis su atsakove buvo nutraukta. Neabejotina, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovei kreditą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi visos suteikto vartojimo kredito sumos, sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-26-413/2021). Taigi, atsakovei taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismo vertinimu, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 16 d.), galėjo tikėtis gauti 22,00 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagal vartojimo kredito sutartis (tinkamu jų vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovei priteisiamas 2 516,28 Eur nuostolių atlyginimas už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. bei 22,00 proc. dydžio nuostolių atlyginimas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos 2022 m. gruodžio 27 d. iki kredito grąžinimo termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 16 d.) pagal šalių sudarytas vartojimo kredito sutartis (tinkamu jų vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, tačiau ne daugiau kaip 1 931,24 Eur suma už nurodomą laikotarpį.
Dėl metinių procesinių palūkanų
35. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 425,00 Eur žyminis mokestis ir 605,00 Eur už advokato teisinę pagalbą, viso 1 030,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
37. Teismas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė bendrą 18 867,27 Eur sumą, įskaitant ir 22 proc. negautas pajamas (ne daugiau nei 1 931,24 Eur sumos, laikant, kad ši suma lygi minėtiems 22 proc. nuostoliams, kurią ieškovė įtraukė į bendrą ieškinio sumą, t. y. teismas viso patenkino 99,95 procentus ieškovės pareikštų reikalavimų (18 865,27 Eur x 100 / 18 875,38 Eur). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina – 424,79 Eur žyminio mokesčio ir 604,70 Eur už teisines paslaugas, iš viso 1 029,49 Eur, bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Dėl atsakovės įsipareigojimų pagal sutartis, refinansavimo sutarčių sudarymo
38. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nesiekė sudaryti refinansavimo sutarčių, nesuprato už ką moka įmokas ir kaip jos paskirstomos. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis atsakovė buvo susipažinusi su sudaromomis sutartimis ir jų sąlygomis, derino įmokų mokėjimus su ieškove, buvo pratęsusi tarp šalių sudarytų paskolų sutarčių mokėjimo terminą. Atsiliepime atsakovė teigė, kad sumokėjo didesnę sumą, nei jai skolino ieškovė, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pagal atsakovės sudarytas vartojimo kredito sutartis, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma pagal skirtingas sutartis siekė ir 52,52 proc., ir su šiomis sutarties sąlygomis atsakovė sutiko, šias sutartis pasirašydama.
39. Taip pat, vertinant atsakoves galimybes susipažinti su sudaromomis sutartimis, jų specialiosiomis sąlygomis, kuriose aiškiai nurodyta ne tik bendra vartojimo kredito metinė norma, tačiau ir bendra vartojimo kredito gavėjos – atsakovės, mokėtina suma, įvertintina ir tai, kad byloje esančiais duomenimis atsakovei ieškovė pirmąją paskolą suteikė 2017 m. sausio 26 d. Nuo šio laikotarpio tarp šalių sudarytos devynios vartojimo kreditų suteikimo sutartys. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovė turėjo galimybę susipažinti su paskolų sutarčių specialiosiomis sąlygomis, kuriose nurodoma visa pagrindinė informacija pagal VKĮ 5 straipsnį, taip pat pateikti ieškovei papildomus klausimus, susijusius su paskolos sutarties specialiosiomis sąlygomis bei išdavimo tvarka, bei įvertinti suteikiamų vartojimų kreditų palūkanų dydžius, kitus mokesčius, įvertinti suteikiamų vartojimo kreditų bendrą vartojimo kredito metinę normą, be kita ko ir bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Byloje taip pat nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovė išreiškė valią nemokamai atsisakyti paskolos sutarties, per nustatytą apsisprendimo laikotarpį, kaip tai numato VKĮ 141 straipsnis ar vadovaujantis VKĮ 15 straipsnio 1 dalies punktu, pasinaudoti Paskolos gavėjui sudaryta sąlyga nemokamai atsisakyti sutarties per 14 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo dienos.
40. Pažymėtina, net ir atsakovei – vartotojai, esant silpnesniąja šalimi ieškovės atžvilgiu, atsakovė, turėjo įvertinti savo finansines galimybes dėl naujos paskolos paėmimo bei grąžinimo ir skolintis atsakingai, todėl minėti atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai, kad ieškovei nebuvo žinoma dėl sudaromų sutarčių turinio, nesidomint sudaromų sutarčių paskirtimi ir sąlygomis, atmestini. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio bylose svarbu įvertinti ne tik kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, bet ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai. Visų pirma, kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
41. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-594/2006). Be to, teismui turi būti pateikti duomenys apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimo privalomas pobūdis.
42. Atsakovė prašymą motyvuoja sunkia turtine padėtimi, kadangi atsakovė nuo 2023 m. sausio 6 d. įsidarbino UAB „Norfos mažmena“, jos gaunamas darbo užmokestis – minimalus valandinis atlyginimas taikant 1,0125 koeficientą, dėl ko atsakovė teigė, yra nepajėgi padengti visą įsiskolinimą.
43. Pagrindinis ir esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant procesinį klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, yra abiejų ginčo šalių turtinė padėtis. Teismas taip pat atsižvelgia į lygiateisiškumo principą, skolininkės – fizinio asmens ir kreditorės – juridinio asmens interesus bei šių interesų pusiausvyrą. Kreditorė aplinkybių apie tai, jog jos turtinė padėtis yra bloga, nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad, palyginus šalių turtinę padėtį, skolininkės padėtis yra sunkesnė.
44. Nors skolininkė iš esmės prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė (nėra duomenų apie turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, kitus turimus įsipareigojimus ir pan.), vis dėl to, darytina išvada, jog byloje esančios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad sprendimo vykdymo išdėstymas, nesukels tiek neigiamų padarinių ieškovei – juridiniam asmeniui, kiek teismo sprendimo vykdymo neišdėstymas sukeltų atsakovei, kadangi tokiu būdu bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra siekiant užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą. Be to, teismų praktikoje nustatyta, jog fizinis asmuo, laikomas silpnesniąja sutarties šalimi juridinio asmens atžvilgiu ir dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių turi ribotas galimybes tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą.
45. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis šalių interesų pusiausvyros ir užtikrins pakankamai operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.
46. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės įsiskolinimų suma siekia ne mažiau nei 16 934,03 Eur, taip pat skaičiuojami 22 proc. nuostoliai nuo negrąžintos sumos, neviršijant 1 931,24 Eur sumos bei priteistinos 1 029,49 Eur bylinėjimosi išlaidos, skolos mokėjimas išdėstytinas dalimis 24 mėnesių laikotarpiui, nuo 2023 m. balandžio mėn. (pirma įmoka iki 2023 m. balandžio 30 d.) iki 2025 m. kovo mėn. (paskutinė įmoka atliekama iki 2025 m. kovo 30 d.), skolininkei 23 mėnesius mokant ne mažiau kaip po 828,00 Eur kas mėnesį, paskutinįjį 24 mėnesį sumokant likusią įmoką, paskaičiuotą įvertinus tai, kad priteisti 22 proc. nuostoliai, kurie skaičiuojami nuo likusios negrąžintos paskolos sumos, taip pat 5 proc. metinės palūkanos, atsakovei pradedant mokėti už balandžio mėnesį ir sumokant iki einamojo mėnesio 30 d. (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad skolininkei nesumokėjus įsiskolinimo nurodytais terminais (paskutinė įmoka 2025 m. kovo 30 d.), 5 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos toliau iki sprendimu priteistos skolos visiško sumokėjimo (CK 6.210 straipsnis).
47. Atsakovei ilgiau nei 3 mėnesius (90 kalendorinių dienų) pradelsus skolos mokėjimą, pagal nustatytus mokėjimo terminus, laikoma, kad suėjo terminas visos skolos mokėjimui, neatsižvelgiant į nustatytą grafiką, t. y. ieškovė įgyja teisę prašyti Teismo išduoti vykdomąjį raštą visai likusiai neapmokėtai skolos sumai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovės V. Š. :
- 13 345,84 Eur (trylikos tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 84 ct) negrąžintą paskolą;
- 807,38 Eur (aštuonių šimtų septynių eurų 38 ct) palūkanas;
- 244,23 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt keturių eurų 23 ct) administravimo mokestį;
- 20,30 Eur (dvidešimt eurų 30 ct) vėlavimo palūkanas;
- 2 516,28 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiolikos eurų 28 ct) nuostolių atlyginimą, paskaičiuotą nuo sutarties nutraukimo dienos 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d.;
- 22 (dvidešimt dviejų) procentų nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 16 d.), nuo pagal sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 931,24 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trisdešimt vieno euro 24 ct) sumos;
- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 1 029,49 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt devynių eurų 49 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovės V. Š. prašymą išdėstyti priteistos skolos mokėjimą dalimis tenkinti.
Išdėstyti priteistos 13 345,84 Eur paskolos, 807,38 Eur palūkanų, 244,23 Eur administravimo mokesčio, 2 516,28 Eur nuostolių, 22,00 procentų nuostolių, skaičiuojamų nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau neiki iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 16 d.), 20,30 Eur vėlavimo palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 029,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėjimą per 24 mėnesių laikotarpį, įpareigojant V. Š. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ nuo 2023 m. balandžio mėn. iki 2025 m. kovo mėn. 30 d., kas mėnesį 23 mėnesius sumokėti ne mažiau kaip po 828,00 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 00 ct), paskutinįjį 24 mėnesį sumokant likusią mokėtina sumą, įvertinus palūkanas skaičiuojamas nuo nesumokėtos paskolos dalies, iki visiško skolos sumokėjimo.
Nustatyti, kad atsakovei V. Š. ilgiau nei 3 mėnesius (90 kalendorinių dienų) pradelsus skolos mokėjimą, pagal nustatytus mokėjimo terminus, laikoma, kad suėjo terminas visos skolos mokėjimui, neatsižvelgiant į nustatytą grafiką, t. y. ieškovė įgyja teisę prašyti Teismo išduoti vykdomąjį raštą visai likusiai neapmokėtai skolos sumai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.