- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2-1324-790/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00244-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Fasa“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Tauragės futbolas“, Tauragės rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Fasa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutarties, kuria nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Fasa“ ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai „Tauragės futbolas“ ir Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl sutartinės hipotekos pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Tauragės rajono 2 notarų biuro notarė S. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Fasa“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. gruodžio 12 d. atsakovių viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Tauragės futbolas“ ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos sudarytą hipotekos sutartį. Ieškovė nurodė, kad ji ir VšĮ „Tauragės futbolas“ buvo sudariusios sutartį, pagal kurią ieškovė turėjo atlikti einamąjį remontą atsakovės patalpose. Ieškovė įvykdė savo įsipareigojimus, tačiau atsakovė nesumokėjo jai už darbus 24 613,70 Eur. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovės, užtikrindamos įsipareigojimų, kylančių iš 2016 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutarties, įvykdymą, sudarė hipotekos sutartį, kuria atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai buvo įkeistas atsakovei VšĮ „Tauragės futbolas“ nuosavybės teise priklausantis turtas. Ieškovės vertinimu, atsakovėms nesudarius šio sandorio, ji galėtų išieškoti VšĮ „Tauragės futbolas“ skolą iš įkeisto turto, tačiau ginčijamu sandoriu buvo pažeistos VšĮ „Tauragės futbolas“ kreditorių ir jos dalininkų teisės. Ieškovės manymu, hipotekos sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, atsakovėms siekiant, kad viena iš VšĮ „Tauragės futbolas“ dalininkių – Tauragės rajono savivaldybės administracija – perimtų jos turtą.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, t. y. sustabdyti vykstančias VšĮ „Tauragės futbolas“ turto – buitinių patalpų pastatų (unikalus Nr. 4400-4004-0237 ir unikalus Nr. 4400-4007-2714), kitų inžinerinių statinių – futbolo aikštės (unikalus Nr. 4400-4004-0191) ir automobilių parkavimo aikštelės (unikalus Nr. 4400-4004-0226), esančių V. Kudirkos g. 66, Tauragėje –varžytynes, taip pat sustabdyti visus išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0184/21/00844 iki tol, kai įsiteisės šioje byloje priimtas teismo sprendimas. Ieškovė nurodė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsirastų grėsmė, jog, išnagrinėjus bylą ir priėmus jai palankų teismo sprendimą, hipoteka įkeistas turtas jau bus perleistas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, todėl jos ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
5. Teismas pažymėjo, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas turėtų būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, surinkus pakankamai duomenų apie asmens, prašančio taikyti šią priemonę, galimą teisių pažeidimą. Tačiau šiuo atveju ieškovė suteikė paslaugas VšĮ „Tauragės futbolas“ ir išrašė jai sąskaitą už šias paslaugas dar 2021 m. sausio 8 d., kai jokio teisminio ginčo tarp atsakovių nebuvo. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad atsakovė VšĮ „Tauragės futbolas“ pateikė ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl sutartinės hipotekos pripažinimo negaliojančia tik 2021 m. gegužės 11 d. Todėl nėra pagrindo teigti, kad sutarties sudarymo momentu atsakovės buvo nesąžiningos ieškovės atžvilgiu. Atsakovių nesąžiningumo nepatvirtina ir ieškovės nurodytos aplinkybės, kad hipotekos sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, siekiant kitų asmenų sąskaita patenkinti Tauragės rajono savivaldybės administracijos interesus ir sąmoningai pabloginti ieškovės padėtį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas apie galimą atsakovių siekį apsunkinti būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovių nesąžiningumą patvirtina tai, kad atsakovė VšĮ „Tauragės futbolas“ sudarė su ieškove sutartį tuo metu, kai atsakovė jau buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais ir žinojo negalėsianti atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Pastarosios atsakovės užsakyti darbai buvo susiję su atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijai įkeisto turto pagerinimu, o tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovei buvo pavesta atlikti darbus siekiant, kad įkeistą turtą būtų galima realizuoti už didesnę sumą, kuri atitektų Tauragės rajono savivaldybės administracijai. VšĮ „Tauragės futbolas“ nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad ji nebendradarbiauja su ieškove, nereaguoja į jos raginimus sumokėti skolą ir nerodo jokio suinteresuotumo įvykdyti prievolę.
6.2. Ieškovės žiniomis, atsakovė VšĮ „Tauragės futbolas“ neturi kito nekilnojamojo turto, todėl, realizavus ginčo turtą, kyla grėsmė, kad išieškojimas ieškovės naudai negalės būti vykdomas.
6.3. Pagal teismų praktiką ir teisės doktriną, laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo veiksmų sustabdymas – gali būti taikoma tuo atveju, kai yra ginčijamas sandoris, kurio pagrindu įregistruota hipoteka ar įkeitimas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovė neįrodė atsakovių nesąžiningumo. Nors ji teigia, kad VšĮ „Tauragės futbolas“ sudarė su ja sutartį tuo metu, kai jau buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais ir negalėjo atsiskaityti už darbus, ji nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ir šalių sudarytos sutarties. Ieškovės direktorius yra pagrindinis atsakovės VšĮ „Tauragės futbolas“ dalininkas, todėl jam buvo prieinama informacija apie šios atsakovės finansinę būklę rangos sutarties sudarymo metu. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos teiginius, kad VšĮ „Tauragės futbolas“ sudarė su ja sutartį siekdama pagerinti turtą tam, kad Tauragės rajono savivaldybės administracija gautų didesnę pinigų sumą antstoliui realizavus įkeistą turtą vykdymo procese. Pačios ieškovės pateikti dokumentai įrodo, kad VšĮ „Tauragės futbolas“ pripažįsta savo skolą ieškovei ir nevengia su ja bendradarbiauti, o priešingas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė.
7.2. Hipotekos sutartis yra galiojanti, todėl šiuo atveju nėra priežasčių stabdyti vykdymo procesą. Tokios aplinkybės buvo nustatytos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-744-881/2021.
7.3. Šiuo atveju nesąžininga yra būtent ieškovė, kuri iš esmės padavė į teismą pati save – ieškovės vadovas pareiškė reikalavimus VšĮ „Tauragės futbolas“, kuri taip pat priklauso jam. Ieškiniu yra siekiama ne apginti tariamai pažeidžiamus ieškovės interesus, o sutrukdyti Tauragės rajono savivaldybės administracijai atgauti skolą iš VšĮ „Tauragės futbolas“. Ieškovės ir VšĮ „Tauragės futbolas“ rangos sutartis buvo sudaryta praėjus beveik 5 metams po hipotekos sutarties sudarymo. Toks sandoris, kuris buvo sudarytas anksčiau, nei su ieškove sudarytas sandoris, objektyviai negali pažeisti ieškovės teisių.
7.4. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad, realizavus įkeistą turtą, galėtų būti patenkinti tik Tauragės rajono savivaldybės administracijos reikalavimai, taip pat nepateikė jokių duomenų apie VšĮ „Tauragės futbolas“ turimą turtą ir jo vertę. VšĮ „Tauragės futbolas“ skola ieškovei yra daug mažesnė nei vykdymo procese išieškoma skola, todėl vykdymo veiksmų stabdymas neproporcingai pažeistų Tauragės rajono savivaldybės administracijos, kaip sąžiningos kreditorės, interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, taip pat turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
9. Atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija, nors atsiliepime į atskirąjį skundą ir nesuformulavo prašymo priimti į bylą naujus įrodymus, kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui valstybės įmonės Registrų centro duomenis apie atsakovės VšĮ „Tauragės futbolas“ dalininkus ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su duomenimis apie ieškovę, kuriais atsakovė grindžia savo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, kad ieškovės direktorius ir pastarosios atsakovės pagrindinis dalininkas yra tas pats asmuo, todėl ieškovei turėjo būti žinoma VšĮ „Tauragės futbolas“ finansinė būklė joms tariantis dėl darbų atlikimo. Atsakovė taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui VšĮ „Tauragės futbolas“ 2021 m. spalio 12 d. atsakymą į pretenziją, kuriuo, kaip matyti iš atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų aplinkybių, ji siekia paneigti ieškovės atskirajame skunde išdėstytus teiginius, kad VšĮ „Tauragės futbolas“ vengia bendradarbiauti su ieškove ir net neketina grąžinti jai savo įsiskolinimo.
10. Pažymėtina, kad atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas VšĮ „Tauragės futbolas“ atsakymas į pretenziją jau yra pateiktas šioje byloje – ieškovė pateikė šį dokumentą kaip vieną iš savo ieškinio priedų. Dėl šios priežasties šis dokumentas, kuris jau yra nagrinėjamoje byloje, pakartotinai nėra priimamas. Kiti atsakovės naujai teikiami įrodymai – duomenys iš viešojo registro apie juridinius asmenis – apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra susiję su atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais ir gali turėti įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai, o atsakovė negalėjo pateikti jų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo atveju buvo išspręstas neinformavus apie tai atsakovės. Priėmus naujai teikiamus įrodymus bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, nes atsakovės teikiami duomenys apie juridinių asmenų vadovus ir dalininkus ieškovei ir kitai atsakovei neabejotinai yra žinomi. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priima šiuos atsakovės pateiktus dokumentus ir vertins juos kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.
11. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia, kad, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Nustatęs, kad tokia tikimybė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
13. Ieškovė šioje byloje prašo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Teismų praktikoje dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – tai itin riboto taikymo procesinė priemonė, paprastai taikoma specifinėse bylose, kai yra sprendžiamas antstolio veiksmų ar varžytynių teisėtumo klausimas, taip pat kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, arba kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1113-330/2020). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, jos netaikius, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).
14. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinyje išdėstytus reikalavimus, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nurodė savo reikalavimų faktinį ir teisinį pagrindą, taip pat pateikė, jos vertinimu, ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, nenustatė pagrindo pripažinti ieškinio aiškiai nepagrįstu. Tačiau teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad, netaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius išieškojimo VšĮ „Tauragės futbolas“ atžvilgiu inicijuotame vykdymo procese, kils grėsmė, jog ieškovei galimai šioje byloje priimtas palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas arba jo vykdymas bus apsunkintas. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su tokia teismo išvada. Todėl nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka turi būti įvertinta, ar ieškovė įrodė antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.
15. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju egzistuoja grėsmė dėl ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, kuri sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esminės reikšmės turi aplinkybė, ar asmuo, kurio atžvilgiu siekiama taikyti šiuos apribojimus, yra sąžiningas. Atsakovo nesąžiningumas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nustatomas, be kita ko, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam asmeniui kyla pareiga jį įrodyti. Toks asmuo turi pateikti teismui konkrečių duomenų apie atsakovo veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, tiek ir veiksmai, atlikti bylos nagrinėjimo metu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Todėl tai, kad asmuo dar iki bylos iškėlimo galimai elgėsi nesąžiningai, gali sukelti pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo ateityje vykdant jam galbūt nepalankų teismo sprendimą. Kita vertus, atsakovo nesąžiningumo savaime neįrodo aplinkybės, kurios sudaro bylos nagrinėjimo dalyką, nes jų pagrįstumą teismas įvertina tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.
16. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės 2016 m. rugsėjo 15 d. sudarė sutartį dėl skolos grąžinimo, kuria VšĮ „Tauragės futbolas“ įsipareigojo grąžinti Tauragės rajono savivaldybės administracijai 88 230,32 Eur skolą dalimis pagal šios sutarties priede pateiktą grafiką. Sutarties preambulėje šalys nurodė, kad ši sutartis yra sudaryta todėl, kad Tauragės rajono savivaldybės administracija 2019 m. vasario 19 d. įvykdė VšĮ „Tauragės futbolas“ prievolę pagal jos ir AB banko „Snoras“ 2010 m. gruodžio 20 d. sudarytą kredito sutartį – sumokėjo 88 230,32 Eur uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“, kuri įgijo iš AB banko „Snoras“ reikalavimą VšĮ „Tauragės futbolas“ atžvilgiu. Sutarties 2.1 papunktyje šalys nustatė, kad, užtikrindama savo įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymą, atsakovė VšĮ „Tauragės futbolas“ ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios sutarties sudarymo privalo įkeisti atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai sutarties 2.1.1–2.1.4 papunkčiuose nurodytą nekilnojamąjį turtą. 2016 m. gruodžio 12 d. šalys sudarė ieškovės ginčijamą hipotekos sutartį, kuria VšĮ „Tauragės futbolas“, užtikrindama savo prievolės įvykdymą, įkeitė atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos naudai du buitinių patalpų pastatus, futbolo aikštelę ir automobilių parkavimo aikštelę. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija inicijavo priverstinį skolos išieškojimą iš jai įkeisto atsakovės VšĮ „Tauragės futbolas“ turto.
17. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad ji ir atsakovė VšĮ „Tauragės futbolas“ buvo sudariusios rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti einamąjį remontą šiai atsakovei priklausančiose patalpose. Ieškovė nurodė, kad ji atliko šalių sutartus darbus, o VšĮ „Tauragės futbolas“ priėmė darbų rezultatus ir nepareiškė dėl jų jokių pretenzijų ieškovei. Todėl, ieškovės teigimu, ji tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus šiai atsakovei. Byloje yra pateikta ieškovės 2021 m. sausio 8 d. atsakovei VšĮ „Tauragės futbolas“ išrašyta sąskaita, kurioje nurodyta, kad pastaroji atsakovė iki 2021 m. vasario 7 d. turėjo sumokėti jai už atliktus darbus 24 613,70 Eur. Tačiau, ieškovės teigimu, ši sąskaita iki šiol nėra apmokėta, o atsakovė, be įkeisto turto, neturi kito turto, kuris galėtų būti panaudotas prievolei įvykdyti.
18. Tiek ieškinyje, tiek ir atskirajame skunde ieškovė nurodė, kad atsakovės nėra sąžiningos, kadangi VšĮ „Tauragės futbolas“ sudarė su ja sutartį iš anksto žinodama negalėsianti atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus, taigi, jos vertinimu, atsakovės ją apgavo. Ieškovė šiuose procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad sutartis su ja buvo sudaryta siekiant pagerinti atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai įkeistą turtą ir tokiu būdu sudaryti sąlygas atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai, esančiai VšĮ „Tauragės futbolas“ dalininke, gauti didesnę naudą jį realizavus. Atskirajame skunde ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovė VšĮ „Tauragės futbolas“ nebendradarbiauja su ieškove, nereaguoja į jos raginimus sumokėti skolą ir nerodo jokio suinteresuotumo tinkamai įvykdyti savo prievolę. Tokios aplinkybės, anot ieškovės, patvirtina atsakovių nesąžiningumą jos atžvilgiu, o kartu sudaro pagrindą tenkinti jos prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokia ieškovės pozicija sutikti nėra pagrindo.
19. Visų pirma, kaip pagrįstai nurodė atsakovė savo atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovė šiuo atveju nepateikė byloje jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes apie tariamą atsakovių nesąžiningumą. Byloje nėra įrodyta nei kad VšĮ „Tauragės futbolas“ turtinė padėtis, tuo metu, kai ji susitarė su ieškove dėl jos turimų atlikti darbų, buvo tokia sunki, kad atsakovė jau iš anksto žinojo negalėsianti įvykdyti savo prievolių ieškovei, nei kad abi atsakovės turėjo kokių nors nesąžiningų ketinimų ieškovės sąskaita pagerinti VšĮ „Tauragės futbolas“ priklausantį ir Tauragės rajono savivaldybės administracijai įkeistą turtą, tokiu būdu pagerindamos Tauragės rajono savivaldybės administracijos finansinę padėtį (padidindamos jos už įkeistą turtą galimą gauti sumą), nei kad atsakovė VšĮ „Tauragės futbolas“ vengia bendradarbiauti su ieškove ir nėra suinteresuota tinkamai įvykdyti jos atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus. Priešingai, šiuo atveju atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti duomenys iš viešojo registro leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovei, kurios direktoriumi yra pagrindinis atsakovės VšĮ „Tauragės futbolas“ dalininkas, buvo (turėjo būti) žinoma šios atsakovės finansinė padėtis, todėl šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė nesąžiningai nuslėpė nuo ieškovės aplinkybę, kad, dar sudarydama susitarimą dėl remonto darbų, ji nebuvo pajėgi su ja atsiskaityti. Byloje taip pat pateiktas VšĮ „Tauragės futbolas“ 2021 m. spalio 12 d. atsakymas į ieškovės pretenziją, kuriame atsakovė pripažino turinti prievolę ieškovei, o duomenų, kad atsakovė nesąžiningai vengtų bendradarbiauti su ieškove, byloje nėra, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė net neketina įvykdyti savo prievolių jos atžvilgiu.
20. Antra, šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad, įrodinėdama atsakovių nesąžiningumą, kaip pagrindą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė iš esmės remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias, be kita ko, ji išdėstė ir grįsdama savo ieškinio reikalavimus. Tačiau atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriame ji nesutinka su ieškovės pateiktais reikalavimais ir jos išdėstytais argumentais. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ji neturėjo jokio nesąžiningo tikslo perimti VšĮ „Tauragės futbolas“ turtą, nes, priešingu atveju, ji galėtų tokį ketinimą realizuoti iš karto įvykdžiusi VšĮ „Tauragės futbolas“ įsipareigojimą pagal jos sudarytą kredito sutartį. Atsakovė taip pat nurodė, jog tai ieškovė (jos vadovas, kuris kartu yra ir VšĮ „Tauragės futbolas“ pagrindinis dalininkas) nesąžiningai siekia, kad atsakovės įsiskolinimas atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai nebūtų įvykdytas ir taip būtų apginti asmeniniai ieškovės vadovo interesai. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, jos vertinimu, pagrindžiančių atsakovių nesąžiningumą, šios aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia poreikį taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, kartu su kitomis šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis, turės būti teismo įvertintos sprendžiant, ar ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti. Todėl šioje proceso stadijoje, teismui neišnagrinėjus bylos iš esmės, jos neįrodo atsakovių nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu.
21. Grįsdama poreikį šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė atskirajame skunde papildomai nurodė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir bylos nagrinėjimo metu užbaigus vykdymo veiksmus, neliks VšĮ „Tauragės futbolas“ turto, į kurį ieškovė galėtų nukreipti savo reikalavimus. Tačiau pažymėtina, kad toks ieškovės argumentas nėra susijęs su nagrinėjamoje byloje jos pareikštais reikalavimais – ieškovė šioje byloje neprašo teismo priteisti jai iš VšĮ „Tauragės futbolas“ įsiskolinimą už atliktus darbus, tačiau prašo teismo panaikinti atsakovių sudarytą hipotekos sutartį. Todėl šis ieškovės argumentas išsamiau nevertinamas.
22. Be pirmiau aptartų aplinkybių, ieškovė šioje byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovių nesąžiningumą, dėl kurio galėtų būti paneigta ar apsunkinta galimybė įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad dėl atsakovių veiksmų ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas ar jo vykdymas bus apsunkintas. Tai savo ruožtu sudaro pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien tik ta aplinkybė, kad ieškovė byloje ginčija hipotekos sandorį, kurio pagrindu yra vykdomas išieškojimas, nesant byloje tikėtinų duomenų apie atsakovių galimą nesąžiningumą ir jų siekį apsunkinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese.
23. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šios nutarties panaikinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.