- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- e2-744-881/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00118-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Tauragės futbolas“
- Atsakovas
- Tauragės rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Tauragės rajono 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Tauragės futbolas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Tauragės futbolas“ ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl sutartinės hipotekos pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo – Tauragės rajono 2-ojo notarų biuro notarė Silvija Bautrėnienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Tauragės futbolas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2016 m. gruodžio 12 d. ieškovės ir atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos sudarytą sutartinės hipotekos sutartį.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarei S. Bautrėnienei išduoti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. sutartį dėl skolos grąžinimo Nr. 51S-751.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, kurį grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat atskleidė teisinius reiškiamo ieškinio argumentus, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieškovės ieškinys galimai yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. Ieškovės ieškinyje ieškinio suma nenurodyta.
5. Įvertinęs pateiktus ieškinio priedus teismas nustatė, kad ieškovė neginčija skolos dydžio ir mokėjimo terminų pradelsimo atsakovei, kad ieškovei yra paskaičiuota delspinigių suma, nes pastaroji skolos atsakovei nemokėjo. Ieškovei taip pat žinoma, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. sutartis dėl skolos grąžinimo atsakovės vienašališkai nutraukta.
6. Teismas pažymėjo, kad tokio išimtinio ir itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip draudimas kreiptis į notarą ir uždraudimas notaro biuro notarei išduoti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo, taikymas iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu, t. y. ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018, 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).
7. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė esą sąmoningai siekia pabloginti ieškovės padėtį, nes siekia nukreipti išieškojimą į atsakovės naudai įkeistą turtą, tokiu būdu siekia nesąžiningai ieškovei sukelti nuostolių, nepatvirtina atsakovės elgesio nesąžiningumo ir nesudaro pagrindo konstatuoti jos ketinimų išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, jeigu jis būtų nepalankus atsakovei. Teismas nurodė, kad būtent atsakovė 2021 m. vasario 17 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-52 „Dėl pritarimo vienašališkam skolos grąžinimo sutarties nutraukimui“ nutraukė 2016 m. rugsėjo 15 d. sutartį. Duomenų, kad ieškovė ginčytų minėtos sutarties nutraukimą, su ieškiniu nepateikta. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas apie galimą atsakovės nesąžiningumą ir (ar) siekį apsunkinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymą. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės nesąžiningumo neįrodė ir bent tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų imtis kokių nors kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas.
8. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo piktavališkus ketinimus. Už vykdomąjį įrašą notarui reikia sumokėti mokestį, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad atsakovė su prašymu į jį kreipėsi be pagrindo. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog atsakovė atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, manytina, kad ieškovė neįrodė realios grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė VšĮ „Tauragės futbolas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, jog nėra jokių atsakovės nesąžiningumo požymių. Atsakovės nesąžiningumą atspindi pats ginčijamas sandoris – hipotekos sutartis, kurią ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, vadinasi, yra tikimybė, jog ginčijamas hipotekos sandoris bus pripažintas negaliojančiu.
9.2. Būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymo apsunkinimas yra tiek kreipimasis į notarą, tiek ir notaro vykdomojo įrašo išdavimas, jokie kiti atsakovės veiksmai net nėra būtini, nes per vykdomojo įrašo išdavimą atsakovė įgis teisę į ieškovės turtą kaip hipotekos kreditorė, nors išnagrinėjus bylą gali paaiškėti, kad tokios teisės ji net neturėjo. Teismo reikalavimas įrodyti dar kažkokį galimą teismo sprendimo vykdymo apsunkinimą yra perteklinis bei tik suteikiantis atsakovei dar geresnes galimybes išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto įvykdyti iki bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo.
9.3. Teismas visiškai nevertino, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų išlaikoma status quo (esama) padėtis. Teismas neįvertino ir aspekto, kad nors dabartinis atsakovės kreipimasis į notarą iš esmės yra teisėtas, tačiau jeigu išnagrinėjus bylą bus pripažinta, jog hipotekos sutartis yra neteisėta, tuomet visi šiuo metu atsakovės inicijuojami veiksmai, kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, taip pat bus neteisėti, tačiau vien dėl teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau būtų įvykę ir neatšaukiami.
9.4. Ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija ne skolą, o hipotekos sandorį, esamoje situacijoje ne skolos dydis, o pats neteisėtas hipotekos sandoris atskleidžia atsakovės nesąžiningumą, todėl sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi reikšmės, ar ieškovė ginčija skolos dydį, nes tai nėra pareikšto ieškinio dalykas. Ieškovė yra kreipusis tiek į atsakovę, tiek ir į pačią notarę, jiems nurodydama, kad iš ieškovės reikalaujami sumokėti delspinigiai yra per dideli, jie apskaičiuoti netaikant senaties taisyklių, už ilgesnį laikotarpį negu leidžia teisės aktai, tačiau jokie perskaičiavimai nebuvo atlikti bei siekiama kuo greičiau pradėti priverstinį išieškojimo procesą iš hipoteka įkeisto turto.
9.5. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas paviršutiniškai, todėl buvo priimta nepagrįsta ir ieškovės teisių neginanti nutartis.
Atsiliepimas
10. Atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Atsakovė, inicijuodama priverstinį išieškojimą iš skolininko (ieškovės) turto, siekia ne kam nors pakenkti, o tiesiog atgauti skolą, kurios ieškovė nemoka jau kelerius metus. Skolos atgavimas teisėtais būdais negali būti laikomas nesąžiningais veiksmais. Ieškovė neginčija skolos fakto.
10.2. Hipotekos sandorį sudarė ir pati ieškovė, todėl pati ieškovė yra lygiai taip pat nesąžininga. Ieškovė, būdama nesąžininga ir dabar reikšdama ieškinį, piktnaudžiauja teise, kas reiškia, jog toks ieškinys turėtų būti atmestas vien dėl šios priežasties.
10.3. Ieškovės ieškinio argumentai, esą imperatyvios teisės normos neleidžia viešajai įstaigai įkeisti savo turto dalininkui, yra susiję ne su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o su ieškinio reikalavimu. Tokie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti, kadangi jokie teisės aktai nenustato draudimo viešajai įstaigai įkeisti savo turto steigėjui, užtikrinant prievolės įvykdymą.
10.4. Ieškovė neteisingai interpretuoja nutarties išvadą, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Toks teismo vertinimas nereiškia, kad ieškinys bus patenkintas, ir atsakovė, sudarydama ginčo sandorį, elgėsi nesąžiningai.
Šalies argumentai
10.5. Ieškovė teigia, kad atsakovė siekia perimti ieškovės turtą (ir būtent tame įžvelgia tiek atsakovės tariamą nesąžiningumą, tiek ir tariamą veiksmų neteisėtumą), tačiau atsakovė tik siekia atgauti skolą. Šiuo tikslu atsakovė pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, nukreipdama išieškojimą į įkeistą turtą. Atskirajame skunde pati ieškovė kalba apie įkeisto turto pardavimą iš varžytynių (kas reiškia, jog turtą gali įsigyti bet kuris trečiasis asmuo), taip netiesiogiai prieštaraudama pati sau ir neigdama prielaidas, esą atsakovė siekia perimti įkeistą turtą.
10.6. Ieškovė teigia, kad atsakovė siekia apsunkinti būsimo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, įvykdymą, nes kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Tačiau atsakovė kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo dar nežinodama apie ieškovės ieškinį ir nežinodama, kad ieškovė nusprendė ginčyti hipotekos sandorį. Iš tiesų situacija yra priešinga – supratusi, kad atsakovė nusprendė inicijuoti skolos išieškojimą (ginčo dėl to, kad ieškovė niekada nemokėjo skolos, nėra), būtent ieškovė pradėjo šią bylą. Būtent ieškovė elgiasi nesąžiningai ir bet kokiais būdais siekia išvengti skolos grąžinimo.
10.7. Net jeigu įkeistas objektas nebūtų įkeistas ieškovės naudai, ieškovė turėtų teisę nukreipti į jį išieškojimą kaip į skolininko turtą. Tai yra, ar esant hipotekai, ar ne, išieškojimas būtų nukreiptas į skolininko turtą – stadioną.
10.8. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatliktų savo funkcijos, kadangi nesaugotų jokio sąžiningo asmens interesų. Priešingai – pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų sudarytos sąlygos ieškovei (o tiksliau – jos pagrindiniam dalininkui A. P.) imtis priemonių nesumokėti skolos. Teismas tinkamai atskleidė ginčo esmę, įvertino, kad atsakovė yra viešasis juridinis asmuo, atstovaujantis išimtinai viešajam interesui ir ginantis viso Tauragės rajono gyventojų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad ieškinys galimai yra prima facie pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
16. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais dėl atsakovės (ne)sąžiningumo ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (ne)buvimo.
17. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, CPK 145 straipsnio, nustatančio laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jų taikymą ir atsakomybę už teismo nustatytus draudimus, 1 dalies 6 punkte numatytas draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, o 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kokių prašo apeliantė – draudimo notarui išduoti vykdomąjį įrašą, įstatyme nenumatyta. Nors CPK 145 straipsnyje įtvirtintas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sąrašas – pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktą, teismas gali taikyti ir kitas priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas – tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad notarė, kuriai ir būtų taikomas minėtas draudimas, nagrinėjamoje byloje nėra atsakovė, byloje nekeliamas ginčas dėl notarės veiksmų teisėtumo, todėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai apribotų notaro teisę spręsti jo kompetencijai priskirtus klausimus.
18. Antra, net jeigu apeliantės prašomos laikinosios apsaugos priemonės būtų vertinamos kaip draudimas atsakovei inicijuoti vykdomojo įrašo išdavimo klausimą (skundžiamos nutarties 11 punkte teismas mini ir draudimą kreiptis į notarą), tokios laikinosios apsaugos priemonės, pagal jų taikymo tikslus bei pasekmes, faktiškai prilygtų kitai įstatyme numatytai laikinųjų apsaugos priemonių rūšiai – išieškojimo vykdymo procese sustabdymui, o teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad išieškojimo vykdymo procese stabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1656-1120/2020).
19. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad atsakovės nesąžiningumą atspindi pats ginčijamas sandoris – hipotekos sutartis. Kaip teisingai nurodo atsakovė, teismo išvada, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nereiškia, jog ieškinys iš tikrųjų yra pagrįstas ir bus patenkintas. Aplinkybė, ar ginčijama hipotekos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ar atsakovė, sudarydama šią sutartį, buvo nesąžininga, bus nustatyta tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, o šioje proceso stadijoje nurodyta sutartis laikoma galiojanti. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantė, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenustatyta jokių atsakovės nesąžiningumo požymių.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės vertinimu, kad būsimo galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas (taigi pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones) yra pats atsakovės kreipimasis į notarą ir notaro vykdomojo įrašo išdavimas. Apeliantė pernelyg formaliai aiškina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, neatsižvelgdama į tai, kad pagal teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-316-241/2017). Sutikus su apeliantės argumentavimu, tai reikštų, kad apeliantė dėl paties ieškinio pareiškimo įgytų pranašumą prieš atsakovę, o tai neatitiktų teismų praktikos išaiškinimų, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje Nr. 2-1046/2012).
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės ginčijama hipotekos sutartis šiuo metu nėra nuginčyta, apeliantė neginčija skolos atsakovei fakto, pati pripažįsta, kad atsakovės kreipimasis į notarą iš esmės yra teisėtas, klausimai, susiję su atsakovės naudai išieškotinų delspinigių dydžiu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, daro išvadą, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir draudimų taikymas nebūtų proporcingas ir suteiktų apeliantei nepagrįstą pranašumą prieš atsakovę, be to, nepagrįstai įsiterptų į notaro kompetenciją.
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.