Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje keliami materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai: 1) ar atsakovės BUAB „AV veikla“ (buvusi A. V. įmonė) ir ieškovės sudarytose, šalių pavadintose išperkamosios nuomos sutartyse esančios sąlygos, kurios leidžia vienašališkai nutraukti sutartį dėl atsakovės padaryto esminio sutarties pažeidimo, paskirstant padarinius taip, kad ieškovė turi teisę susigrąžinti turtą, pasilikti atsakovės sumokėtas įmokas, netesybas bei palūkanas, taip pat reikalauti kompensuoti turto rinkos vertės ir neišpirktos turto vertės su PVM skirtumą, yra teisėtos ir sąžiningos; 2) ar pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.104 straipsnį atsakovui kyla subsidiarioji atsakomybė su atsakove BUAB „AV veikla“ ieškovei, kai ieškovė vienašališkai nutraukė sutartis jau po individualios įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės BUAB „AV veikla“ 552 783,12 Eur skolą pagal išperkamosios nuomos sutartis; nurodyti, kad už šios sumos sumokėjimą yra subsidiariai atsakingas atsakovas A. V.; priteisti iš atsakovų 5 proc. palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.2007 m. gegužės 4 d. bei 2007 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė ir A. V. įmonė (2009 m. vasario 24 d. reorganizuota į UAB „AV veikla“) sudarė išperkamosios nuomos sutartis, kuriomis A. V. įmonei valdyti ir naudotis buvo perduoti du žemės sklypai. Atsakovė įsipareigojo mokėti sutartines įmokas, tinkamai vykdyti kitas sutarčių sąlygas, tačiau savo įsipareigojimus pažeidė, per nustatytą papildomą prievolės įvykdymo terminą skolų nesumokėjo. Todėl 2009 m. liepos 20 d. pranešimu ieškovė nutraukė sutartis. Nors visas BUAB „AV veikla“ valdytas ir naudotas turtas jau yra grąžintas ieškovei, tačiau dėl to, kad BUAB „AV veikla“ netinkamai vykdė sutartis, susidarė skola ir delspinigiai, kurie turi būti priteisti iš BUAB „AV veikla“ bei solidariai ir (ar) subsidiariai iš atsakovo A. V..Atsakovai patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti išperkamosios nuomos sutarčių bendrųjų sąlygų 11.2.1, 11.2.2, 11.2.3, 11.3 punktus ir 2007 m. rugpjūčio 31 d. sutarčių priedo „Susitarimas dėl išperkamosios nuomos sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti išperkamosios nuomos sutartis papildymo“ 2 punktą niekiniais ir negaliojančiais; priteisti iš ieškovės 451 251,45 Eur įmokų, 112 812,86 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priešieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2868-603/2015, analogiškoje byloje prieš BUAB „Swedbank lizingas“, sprendė, kad po pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių nutraukimo, ieškovei pasirinkus savo teises įgyvendinti nutraukiant sutartis ir atsiimant žemės sklypus, atsakovas pagal CK 6.414 straipsnio 1 dalį įgijo teisę reikalauti sugrąžinti sumokėtas įmokas. Teismas konstatavo, kad lizingo sutarčių nutraukimo teisinės pasekmės negali būti taikomos, kai šalis sieja pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisiniai santykiai. Lietuvos apeliacinio teismo motyvacija civilinėje byloje Nr. 2A-1471/2014 patvirtina, kad, nutraukus pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, taikytini CK 6.222 straipsnio 1 dalies padariniai, kurie grąžina šalis į padėtį, kuri buvo prieš sudarant sutartį, t. y., pardavėjui atsiėmus turtą, pirkėjui grąžinamos įmokos, o ne grąžina į padėtį, kuri būtų buvusi, jei sutartis būtų buvusi visiškai įvykdyta. Taigi, atsakovė turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į ieškovę dėl 451 251,45 Eur įmokų priteisimo. Prašomos pripažinti negaliojančiomis išperkamosios nuomos sutarčių nuostatos, anot atsakovų, yra nesąžiningos, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl turi būti panaikintos kaip niekinės.