Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. R. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. R. skundą dėl antstolės I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Kauno grūdai“, uždaroji akcinė bendrovė „Blender Lithuania“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolė I. G. 2021 m. vasario 10 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Iš bylos medžiagos nustatytos tokios toliau nurodomos faktinės aplinkybės. Antstolės I. G. kontoroje vykdomos dvi vykdomosios bylos: Nr. 0051/20/01032 pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. spalio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-3217-225/2020 dėl 6 486,77 Eur skolos, 166,61 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko I. R. išieškotojos UAB „Kauno grūdai“ naudai; Nr. 0051/21/00028 pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. sausio 6 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4101-514/2020 dėl 8 999,62 Eur vartojimo kredito, 56,00 Eur mėnesinio aptarnavimo mokesčio, 966,00 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 266,40 Eur palūkanų, 193,50 Eur delspinigių, iš viso – 10 481,52 Eur, 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 326,75 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko I. R. išieškotojos UAB „Blender Lithuania“ naudai. Antstolė 2020 m. lapkričio 27 d. turto arešto aktu Nr. S-20-05183 areštavo skolininkui priklausantį kilnojamąjį turtą: ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkas prašo panaikinti šį turto arešto aktą, iš esmės motyvuodamas tuo, jog išieškojimas į nurodyto pobūdžio turtą negali būti nukreipiamas, be to, pareiškėjo nuomone, antstolė nesilaikė reikalavimo kreiptis į pareiškėją dėl išieškojimo pirmenybės nustatymo.

7. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog antstoliai A. B. ir V. D. išieškojo daugiau nei 5 776,69 Eur, o pati antstolė I. G. jau yra išieškojusi 4 867,39 Eur. Pareiškėjui išaiškintina, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas – antstolės I. G. veiksmų, areštavus skolinininko traktorių, teisėtumas, taigi šioje byloje nevertinama kitų antstolių veikla. Dėl šios priežasties atmestinas atskirajame skunde pareikštas prašymas išreikalauti iš antstolių A. B. ir V. D. ataskaitas apie išieškotas lėšas. Taip pat atmestina ir prašymo dalis išreikalauti iš antstolės I. G. ataskaitą apie išieškotas lėšas: šie duomenys yra prie bylos pridėtose vykdomosiose bylose, todėl tokių duomenų išreikalavimas būtų perteklinis.

8. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeistos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

9. Priverstinio vykdymo priemones reglamentuoja CPK 624 straipsnis, kuriame nurodyta, kad pirmiausia išieškojimas vykdomas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. Minėto straipsnio 3 dalis numato, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. CPK 662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664, 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų vykdyti išieškojimą (CPK 662 straipsnio 3 dalis).

10. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog antstolė nesilaikė reikalavimo kreiptis į skolininką dėl išieškojimo pirmenybės nustatymo, kuris antstolei yra privalomas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį pareiškėjo argumentą kaip nepagrįstą, nes pareiškėjas neteisingai aiškina CPK 662 straipsnį. Visų pirma, pažymėtina, jog nurodytame straipsnyje įtvirtinta galimybė ne skolininkui, o išieškotojui nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų turi būti išieškoma pirmiausia. Jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodo, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis). Taigi įstatymas suteikia išieškotojui teisę, bet ne pareigą pasirinkti, iš kokio turto turi būti išieškoma. Bet kokiu atveju šis pasirinkimas yra saistomas įstatyme nustatytos išieškojimo iš turto eilės. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog išieškotojos vykdomosiose bylose būtų išreiškusios pageidavimą, kad būtų išieškoma iš tam tikro skolininko turto, taigi išieškojimo tvarką, vadovaudamasi CPK nuostatomis, nustato antstolė.

11. Pažymėtina, kad pagal aptartas CPK straipsnio nuostatas skolininkas, siekdamas pakeisti išieškojimo eilę, turi teisę raštu pateikti prašymą antstolei. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, jog skolininkas būtų raštu pateikęs antstolei prašymą išieškoti iš kito turto, nei antstolės areštuotas traktorius. Skolininkas, tik pateikdamas skundą antstolei, nurodė, kad jo kieme stovi džipas; tiek jis, tiek žemės plotas, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti panaudoti skoloms padengti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skolininkas vykdymo proceso metu yra saistomas pareigos veikti taip, kad užtikrintų kuo efektyvesnį ir operatyvesnį išieškojimą, bendradarbiauti su antstole, teikti jai reikiamą informaciją. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šiuo atveju skolininkas priverstinio vykdymo procese nebuvo aktyvus, nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir netinkamai įgyvendino pareigas. Areštavusi ginčo traktorių, antstolė 2021 m. sausio 28 d. išsiuntė skolininkui reikalavimą iki 2021 m. vasario 3 d. antstolės kontoros darbo laiku sudaryti sąlygas apžiūrėti areštuotą ratinį traktorių, apie vietą ir laiką informuojant antstolę iš anksto. Skolininkas sąlygų apžiūrėti areštuotą turtą (ratinį traktorių) antstolei nesudarė, prašymo, kad būtų išieškota iš kito turto, nepateikė. Šios aplinkybės patvirtina nepakankamo skolininko bendradarbiavimo su antstole faktą.

12. Kita vertus, pareiškėjui laikantis pozicijos, jog kitas turtas – džipas ir žemės sklypas – gali būti panaudotas skoloms padengti, pareiškėjui išaiškintina, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkte numatyta, kad, jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, siųsdami turtą realizuojančiam antstoliui vykdomojo dokumento patvirtintą kopiją ir patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo. Nagrinėjamu atveju antstolė 2020 m. lapkričio 17 d. arešto aktu areštavo skolininko nurodytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau arešto akte nurodyta, kad sklypą pirmesnis areštavo antstolis A. B.. Taip pat iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, jog šis antstolis areštavo ir skolininko nurodomą džipą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi išieškojimas iš šio turto vyks laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkte nustatytos eilės.

13. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skolininkas iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje gali pats surasti areštuoto turto pirkėją, t. y. surasti pirkėją ir kito antstolio areštuotam turtui – žemės sklypui ar transporto priemonei (704 straipsnio 1 dalis). Kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkte nustatyta tvarka gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą. Tačiau skolininkas pats privalo imtis aktyvių veiksmų, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.

14. Pareiškėjas skunde klaidingai nurodo, jog antstolės išieškoma suma sudaro 7 700 Eur. Iš vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, jog bendra iš pareiškėjo išieškoma suma kartu su vykdymo išlaidomis antstolės I. G. kontoroje vykdomose vykdomosiose bylose viršija 21 159,82 Eur sumą. Be to, kaip nurodo antstolė, pagal antstolių informacinės sistemos duomenis, išieškojimą iš pareiškėjo taip pat vykdo antstoliai A. B. ir V. D.. Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos duomenimis, kitų antstolių vykdomosiose bylose piniginių lėšų apribojimų mastas yra apie 5 776,69 Eur. Taigi skundo teiginys apie iš skolininko išieškomą 7 700 Eur sumą neatitinka tikrovės. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tai kelia abejonių, jog pareiškėjo nurodomo turto vertė (skolininko teigimu, žemės sklypo vertė sudaro 10 000 Eur, transporto priemonės – 15 000,00 Eur) pakankama įsiskolinimams visose vykdomosiose bylose padengti.

15. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, jog antstolė nepagrįstai areštavo traktorių, nes išieškojimas į nurodyto pobūdžio turtą, kaip pagrindinį pareiškėjo darbo įrankį, negali būti nukreiptas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas detalizuotas Sprendimų vykdymo instrukcijos 104 punkte (redakcija, galiojusi arešto akto surašymo metu), kurios 104.3 papunktyje įtvirtintas baigtinis sąrašas turto ir daiktų, į kuriuos negalima nukreipti išieškojimo, kai skolininko pagrindinė veikla yra žemės ūkis: negalima nukreipti išieškojimo į pašarą gyvuliams; sėklą, reikalingą eilinei sėjai; vieną gyvulį, kurio vartojamas pienas, ir vieną gyvulį, kurio vartojama mėsa. Traktoriai į minėtą sąrašą nepatenka. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įvertinus CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos turinį, darytina išvada, jog turto, iš kurio negalima išieškoti, sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai.

16. Pareiškėjas teigia, jog ūkininkavimas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, o ginčo traktorius – vienintelis ir pagrindinis darbo įrankis. Sprendimų vykdymo instrukcijos 104.5 papunktyje numatyta, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į fizinių asmenų asmeninius gamybos ir amato įrankius, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingus įrankius ir pagalbines priemones. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymo leidėjas, įtvirtinęs draudimą pagal vykdomuosius dokumentus išieškojimą nukreipti į asmeninius gamybos, amato įrankius, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingus įrankius, šį draudimą taikė tik išieškant iš fizinių asmenų. Ūkininkas, vykdantis komercinę ūkininkavimo žemės ūkio srityje veiklą, kuri nustatyta tvarka įregistruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, ir iš šios įstatymu reglamentuotos veiklos gaunantis pajamas ir pelną, pagal įstatymo leidėjo nuostatas laikomas verslininku (CPK 2.4 straipsnio 2 dalis) (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimas civilinėje byloje e2-1453-259/2020). Nustačius nurodyto pobūdžio faktą, pareiškėjui Sprendimų vykdymo instrukcijos 104.5 punkto nuostatos nebūtų taikomos. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo metu areštuoto turto realizavimo procesas dar nėra pradėtas (net nėra nustatyta areštuoto turto vertė). Taigi vien tas faktas, jog antstolė areštavo skolininko traktorių, skolininko teisių nepažeidžia. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, žemės ūkio technikos (traktorių, kultivatorių, trąšų barstytuvų ir pan.) areštas netrukdo asmeniui vykdyti ūkinės veiklos, jis gali šia technika naudotis, o dėl galimybės išieškoti iš areštuoto turto ir išieškojimo iš turto eilės pagal Civilinio proceso kodekso reikalavimus bus sprendžiama tolesniuose vykdymo proceso etapuose.

17. Nurodytų motyvų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0051/20/01032, 0051/21/00028, nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės normų, taigi nėra pagrindo pripažinti jos veiksmus neteisėtais.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimui išspręsti, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, naikinti ir keisti ją atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.