- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-12
- Bylos Nr.
- 2S-393-589/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, V. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-540-940/2023 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai (toliau – ir Bendrija), tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. V., V. T. P., R. K., V. N. dėl bendrijos 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. B. prašė pripažinti negaliojančiais 2022 m. rugsėjo 8 d. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimtus sprendimus: 1) dėl bendrijos valdybos narių ir pirmininko bei naujų įstatų patvirtinimo; 2) dėl kaupimo lėšų tarifo didinimo; 3) dėl vaizdo kamerų pastatymo; 4) dėl balandžių, gyvenančių stiklo blokelių sienoje.
2. Šalys 2023 m. kovo 31 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį. Šalys susitarė, kad atsakovė pripažįsta, jog 2022 m. rugsėjo 8 d. vykęs (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narių visuotinis susirinkimas ir visi jame priimti sprendimai yra neteisėti ir negaliojantys nuo priėmimo momento. Civilinės bylos nutraukimo pasekmės šalims yra žinomos ir aiškios.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi šalių prašymą tenkino, patvirtino ieškovo E. B. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
4. Teismas nustatė, kad 2023 m. kovo 23 d. Bendrijos narių ir butų savininkų visuotinio susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas pripažinti, jog 2022 m. rugsėjo 8 d. vykęs (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių visuotinis susirinkimas ir jame priimti sprendimai yra neteisėti ir negaliojantys nuo priėmimo momento, kadangi 2022 m. rugsėjo 8 d. susirinkime nebuvo kvorumo. Darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininke V. V. nuo 2023 m. vasario 7 d. buvo nutraukta, o 2023 m. kovo 23 d. įvykusio (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių ir butų savininkų visuotinio susirinkimo metu, be kitų svarstytų klausimų, buvo nuspręsta įpareigoti (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos valdybos narį V. N. atstovauti Bendriją šioje civilinėje byloje ir sudaryti su ieškovu taikos sutartį.
5. Teismas nurodė, kad duomenų, jog 2023 m. kovo 23 d. įvykęs Bendrijos narių ir butų savininkų visuotinis susirinkimas ar jo metu priimti sprendimai būtų neteisėti, pripažinti negaliojančiais, pakeisti ar nuginčyti (ginčijami), nėra pateikta. Todėl sprendė, kad šalys ginčą išsprendė taikiai. Teismui pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl yra pagrindas ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo V. V. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Nurodo, kad 2023 m. kovo 23 d. įvykęs (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių ir butų savininkų visuotinis susirinkimas nėra atsakovės visuotinis narių susirinkimas, o jungtinis šios bendrijos ir (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Teismas šios esminės teisinės aplinkybės netyrė, net nesidomėjo, nesiaiškino tokio susirinkimo priimamų sprendimų teisinės galios pagal imperatyvius Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (DGNSBĮ) reikalavimus. Priešingai nei sprendė teismas, 2023 m. kovo 23 d. vykusio susirinkimo metu priimti sprendimai neturi jokios teisinės galios. Todėl vien šia prasme ginčijama teismo nutartis yra neteisėta, iš jos turinio matyti, jog teismas taikos sutartį patvirtino neįsitikinęs jos atitiktimi imperatyvioms įstatymų normoms bei viešajai tvarkai.
8. Teigia, jog ji į 2023 m. kovo 23 d. vykusį susirinkimą nebuvo pakviesta, nebuvo suteikta teisė pasisakyti, todėl jau vien dėl to jos teisės buvo pažeistos. Susirinkimo protokole nurodytos aplinkybės dėl bendrijos lėšų švaistymo ar nešvaistymo akivaizdžiai susijusios su apeliantės teisėmis ir pareigomis, kurios jai buvo suteiktos 2022 m. rugsėjo 8 d. vykusio atsakovės visuotinio narių susirinkimo metu. Taigi, ji turi konstitucinę teisę 2023 m. kovo 23 d. vykusį namo savininkų bendrijos narių ir butų savininkų susirinkimą ir jo metu priimtus sprendimus skųsti teismui. Teismui priimant skundžiamą nutartį taip pat buvo žinomos aplinkybės, kad V. V. yra pareiškusi teisme ieškinį dėl 2023 m. vasario 6 d. vykusio (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių ir butų savininkų susirinkimo, kurio metu ji buvo atšaukta iš pirmininkės pareigų, pripažinimo negaliojančiu. Toks ieškinys ir pareikšti reikalavimai teisme šiai dienai nėra išspręsti. Vadinasi, 2023 m. kovo 23 d. susirinkimas ir jo metu priimti sprendimai nėra nekvestionuotina tiesa, kokia ją laiko teismas. Atsižvelgiant į tai, ginčijama nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kurioje vienas iš punktų skelbia, jog 2022 m. rugsėjo 8 d. vykusio atsakovės visuotinio narių susirinkimo metu V. V. išrinkimas šios bendrijos pirmininke pripažintinas negaliojančiu, akivaizdžiai pažeidžia apeliantės teises, todėl teismas tokios taikos sutarties tvirtinti negalėjo.
9. Pažymi, jog iš ieškovo į bylą pateiktų dokumentų akivaizdu, kad šaukiant susirinkimą, jį vedant ir priimant atitinkamus sprendimus nebuvo laikytasi DGNSBĮ ir įstatų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog 2023 m. kovo 23 d. būtų įvykęs (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos visuotinis narių susirinkimas ir jis būtų nutaręs atšaukti bendrijos pirmininkę iš pareigų bei nusprendęs pakeisti įstatus. Taip pat nėra duomenų, kad būtų pasibaigusi 2022 m. rugsėjo 8 d. vykusio (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo metu 3 metams išrinktos valdybos kadencija, kaip ir nėra duomenų, kad nors vienas iš išrinktų valdybos narių būtų atsistatydinęs, ir kt. Todėl darytina išvada, jog taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normos ir negalėjo būti teismo patvirtinta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.984 straipsnis, CPK 140 straipsnis).
Atsiliepimas
10. Tvirtina, jog jos atstovo atsiliepimuose nurodyti argumentai yra susiję su ieškiniui keliamais imperatyviais CPK 5 straipsnio 1 dalies ir 135 straipsnio reikalavimais. Teismas skundžiamoje nutartyje atsiliepimuose nurodytų argumentų nevertino ir dėl jų net nesiaiškino. Taip pat nesiaiškino ieškovo ir atsakovės veiksnumo, t. y. ar ieškovas galėjo paduoti ieškinį, ar prašymą patvirtinti taikos sutartį pasirašęs asmuo iš atsakovės pusės turi tam tikslui teisnumą ir veiksnumą dėl 2022 m. rugsėjo 8 d. visuotinio narių susirinkimo ginčijimo ir kitų taikos sutarties sąlygų prieštaravimo imperatyvioms teisės normos.
11. Atsiliepimu į trečiojo asmens atskirąjį skundą ieškovas E. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyti akivaizdūs faktai apie V. V. ir kitų asmenų galimą dokumentų klastojimą 2022 m. rugsėjo 8 d. visuotino susirinkimo metu sumažinant bendrijos narių skaičių ir tuo pagrindu priiminėjant neteisėtus ir galimai nusikalstamus sprendimus, vadovaujantis CPK 300 straipsniu, pranešti prokurorui, nes šių asmenų veiksmuose yra galimo nusikaltimo, kuris numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje, požymiai.
12. Nurodo, kad atskirajame skunde nurodomas deklaratyvus teiginys, jog šaukiant 2023 m. kovo 23 d. susirinkimą, jį vedant ir priimant atitinkamus sprendimus, DGNSBĮ ir įstatų reikalavimų nebuvo laikytasi. Skunde nenurodytas nei vienas reikalavimo pažeidimas ar konkretaus įstatymo punkto nesilaikymas. Nenurodyta, kokiais argumentais nesutinkama su išvada, kad teismui pateikia taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Neaišku, apie kokių šalių statusą ar neveiksnumą apeliantė kalba. Skunde cituojamas įstatymas netrukdo, o priešingai leidžia ir skatina, jog visuotiniame Bendrijos susirinkime dalyvautų ir atskiri butų savininkai, kurie nėra Bendrijos nariai. Iš susirinkimo protokolo matyti, kad balsavime dalyvavo tik Bendrijos nariai (31 asmuo). Taigi jokie įstatymo reikalavimai nepažeisti. Atskirame skunde manipuliuojama pavadinimais, tačiau nesigilinama į turinį.
13. Pažymi, jog, žinodama apie įtraukimą į procesą, apie teismo posėdžius, juose apeliantė nedalyvavo, dokumentų neteikė, nesidomėjo proceso eiga ir sprendimais, nors tokias teises ir pareigas turėjo. Toks jos elgesys rodo, kad jokie jos interesai nebuvo pažeisti. Tuo tarpu teismo V. V. įtraukimas į procesą šalimi tik parodo teismo norėjimą objektyviai ir nešališkai išspręsti ginčą visų suinteresuotų asmenų atžvilgiu.
14. Atsiliepimu į trečiojo asmens atskirąjį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodo, kad, kaip matyti iš 2023 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių ir butų savininkų visuotinio susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), susirinkime dalyvavo 42 savininkai, iš kurių 31 yra bendrijos narys. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių ir patalpų savininkų susirinkimo dalyvių sąrašas. Viso bendrijos narių tą dieną buvo 52. Kadangi susirinkime aptariami klausimai susiję su ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems namo butų savininkams aktualiais klausimais, visiškai teisėtai jame dalyvauja ne tik bendrijos nariai, bet ir kiti butų savininkai. Balsavime dienotvarkės klausimais, kurie priskiriami bendrijos kompetencijai, dalyvavo tik bendrijos nariai, todėl susirinkime priimti sprendimai laikomi teisėtais atsakovės visuotinio narių susirinkimo sprendimais.
16. Pažymi, jog neginčijamai byloje nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių visuotiniame susirinkime dalyvavo mažiau nei pusė bendrijos narių, tad visuotinis susirinkimas nebuvo teisėtas ir negalėjo priimti jokių sprendimų. Tai, kad apeliantė yra nepatenkinta susiklosčiusia situacija, niekaip nesuponuoja išvados, jog jos teisės pažeistos, kadangi bendrijos narių visuotinis susirinkimas pasinaudojo savo teise atšaukti ją iš pareigų ir ši teisė nekvestionuojama. Tuo tarpu 2023 m. kovo 23 d. susirinkimas buvo sušauktas laikantis visų reikalavimų, jame dalyvavimo daugiau nei pusė bendrijos narių, jo metu bendrijos nariai išreiškė savo valią balsuodami. Be to, šio susirinkimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Šalies argumentai
17. Teigia, jog atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ieškovas nei pateiktame pradiniame ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nesuformulavo tikslaus ieškinio reikalavimo (dalyko). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančiais 2022 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių visuotinio susirinkimo priimtus sprendimus. Pagrindinis motyvas – kvorumo nebuvimas. Apeliantė nepagrįstai kelia klausimą, kuo ginčijami sprendimai pažeidė ieškovo teises. Taip pat nepagrįstai teigia, jog 2022 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijoje buvo 19 narių ir visi jie dalyvavo 2022 m. rugsėjo 8 d. visuotiniame narių susirinkime. Tačiau apeliantė nieko nepasisako apie aplinkybę, kodėl ir kada išstojo iš bendrijos nariai, jei 2022 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos narių visuotinio pakartotinio susirinkimo protokole Nr. 1, kuriam ji neaišku kokiu pagrindu pirmininkavo, bendrijos narių nurodyta žymiai daugiau nei 19.
18. Mano, jog šiuo atveju apeliantė savo asmeninius interesus iškėlė aukščiau už bendrijos narių interesus, kas tik patvirtina, kad toks asmuo negali būti bendrijos atstovu. Susirinkimo sušaukimo reikalavo didžioji dalis bendrijos narių, jau 2023 m. vasario 6 d. visuotiniame narių susirinkime bendrijos nariai išreiškė pasitikėjimą ieškovu ir paskyrė jį laikinai atstovauti bendrijos narių interesus, įpareigojo jį atlikti tam tikrus veiksmus bei surinkus informaciją sušaukti susirinkimą. Bendrijos narių, valdybos narių ir laikinai bendrijos narių interesus atstovaujančio ieškovo iniciatyva, laikantis visų teisės aktų reikalavimų, buvo sušauktas 2023 m. kovo 23 d. susirinkimas, o už priimamus sprendimus balsuota vienbalsiai. Todėl atskirojo skundo motyvai apie taikos sutarties prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms tėra deklaratyvūs teiginiai, neparemti jokiais įrodymais ir nesudarantys pagrindo abejoti taikos sutarties ir teismo nutarties teisėtumu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal trečiojo asmens atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
20. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kurie patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jei asmuo pageidauja ginčyti taikos sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi įrodyti materialiosios teisės normų pažeidimus, nes tai lemia taikos sutarties teisinė prigimtis: taikos sutartis, kurią, patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis. Jai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Vienas jų – sutarties galiojimo institutas, nustatantis sutarties galiojimo sąlygas ir negaliojimo pagrindus. Jei asmuo yra sudaręs sutartį, tai jis yra jos įpareigotas, todėl turi tik dvi teisėtas elgesio alternatyvas: arba vykdyti sutartį, arba ją nuginčyti ir nevykdyti.
22. Pažymėtina, kad tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą teismas gali konstatuoto, ar konkrečiu atveju pažeista materialioji subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas. Tačiau proceso šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą ir taikos sutartimi ( CPK 42 straipsnio 1 dalis, CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teisinės taikos tarp šalių atkūrimas reiškia, kad, priėmus byloje sprendimą ar patvirtinus taikos sutartį tarp šalių, teisiškai išsprendžiamas šalių konfliktas ir pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas.
23. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl taikos sutarties sampratos (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas).
24. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spęsdamas taikos sutarties tvirtinimo klausimą, privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. ta prasme, ar taikos sutartis galios ir jos nepatvirtinus teisme, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010).
25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas E. B., kaip daugiabučio namo patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2022 m. rugsėjo 8 d. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų priimtus sprendimus: 1) dėl bendrijos valdybos narių ir pirmininko bei naujų įstatų patvirtinimo; 2) dėl kaupimo lėšų tarifo didinimo; 3) dėl vaizdo kamerų pastatymo;4) dėl balandžių gyvenančių stiklo blokelių sienoje. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi, buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovo E. B. ir (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos. Atsakovė, (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija pripažino, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. vykęs (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių visuotinis susirinkimas ir jame priimti sprendimai yra neteisėti ir negaliojantys nuo priėmimo momento.
26. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog teismas nesiaiškino apie (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos susirinkimo metu priimtų sprendimų pagrįstumo, kadangi įvykęs susirinkimas negali būti vertinamas kaip visuotinis butų savininkų susirinkimas, tačiau su tokiais atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo sutikti. Kaip matyti iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių ir butų savininkų visuotinio susirinkimo protokolo, šiame susirinkime dalyvavo 42 butų savininkai, iš kurių 31 yra bendrijos narys. Šiame susirinkime buvo sprendžiamas klausimas ir dėl ginčo tarp E. B. ir (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos baigties. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos 31 narys balsavo už tai, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. vykusio susirinkimo metu priimti sprendimai yra neteisėti, nes nebuvo kvorumo, t.y. į bendrijos narių sąrašą nebuvo įtraukti visi (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos nariai. Pažymėtina, kad namo savininkų bendrijos narių susirinkimas turi teisę svarstyti klausimus dėl esamų teisminių ginčų ir spręsti kokiu būdu gali būti baigtis šie teisminiai ginčai. Nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas pagal ieškovo suformuluotą reikalavimą atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, pareikšto reikalavimo ribose vertino, ar galima tvirtinti taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra byloje duomenų, kad 2023 m. kovo 23 d. įvykęs bendrijos narių ir butų savininkų visuotiniame susirinkime priimti sprendimai būtų neteisėti, negaliojantys ar nuginčyti. Teismui pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra jokio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad bendrijos ir butų savininkų visuotiniame susirinkime priimti nutarimai prieštarauja įstatymo normoms ar viešajai tvarkai.
27. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu atskirojo skundo argumentai iš esmės yra susiję su trečiojo asmens V. V., kaip buvusios (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkės, pozicija dėl bendrijos ir butų savininkų susirinkime priimtų nutarimų vertinimo iš buvusios pirmininkės pozicijos ir iš esmės dėl jos ir bendrijos ginčų dėl jos atleidimo iš bendrijos pirmininkės pareigų. Pažymėtina, kad 2023 m. kovo 23 d. vykusio susirinkimo teisėtumo klausimas nebuvo sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, kadangi šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas pagal ieškovo E. B. pareikštą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai dėl 2022 m. rugsėjo 8 d. bendrijos susirinkime priimtų nutarimų.
28. Nors apeliantė nurodo, kad ginčys ir reikš reikalavimą dėl 2023 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos ir butų savininkų susirinkime priimtų nutarimų ir šias aplinkybes turėjo vertinti pirmosios instancijos teismas tvirtindamas taikos sutartį, tačiau pagal „Liteko“ duomenis V. V. yra pateikusi ieškinį dėl 2023 m. vasario 6 d. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narių ir butų savininkų visuotinio susirinkimo ir jo metu priimtų nutarimų, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl trečiojo asmens atleidimo iš bendrijos pirmininkės pareigų. Todėl šiuo atveju teigti nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad buvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka, susirinkime priimti nutarimai yra neteisėti ir pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti bendrijos susirinkimo metu priimtų nutarimų kaip atitinkančių įstatymo normų reikalavimus.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo E. B. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos bei vertindamas taikos sutarties sudarymo bei jos tvirtinimui reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties sudarymo ir jos tvirtinimo pagrindus, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o trečiojo asmens atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
32. Atmetus trečiojo asmens V. V. atskirąjį skundą, iš jos priteistinos ieškovo ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
33. Ieškovas pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei pateikė duomenis apie jo patirtas 320 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ruošiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsakovė, (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija pateikė duomenis apie patirtas 400 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias prašė priteisti iš trečiojo asmens.
34. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
35. Ieškovo ir atsakovės prašomos priteisti jų patirtos išlaidos už advokato pagalbą neviršija rekomendacijose nustatyto dydžio. Šios išlaidos priteistinos iš trečiojo asmens, pateikusios atskirąjį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 320,00 Eur ( trijų šimtų dvidešimt eurų 00 centų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš trečiojo asmens V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos, kodas (duomenys neskelbtini), naudai 400,00 Eur ( keturis šimtus eurų 00 centų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.