Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2015-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-44-297/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-19
Bylos Nr.
1-44-297/2015
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00446-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Civilinis ieškovas
A. S.
Kaltinamasis
R. L.
Advokatai
Georgijus Gromovas, Ona Klinavičienė
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-44-297/2015
(Proceso Nr. 1-20-9-00446-2014-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.2.; 1.2.4.8.2.; 2.1.15.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.; 2.9.12. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 19 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Simonai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Buškevičiui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Georgijui Gromovui,gynėjai advokatei Onai Klinavičienei,kaltinamajam R. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. L. 2013 m. lapkričio 22 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto su A. S. metu tyčia sudavė A. S. vieną kartą rankos kumščiu į veido sritį, po ko A. S. nugriuvus ant grindų, sudavė vieną kartą ranka jam į lūpas ir tris-keturis kartus spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. L. kaltės nepripažino, nurodydamas, kad jis tyčia smūgių A. S. nesudavė, tik gynėsi nuo jo užpuolimo ir veržimosi į butą, gindamasis stūmė A. S. nuo savęs, nuo ko šis trenkėsi į laiptinės turėklus ir taip galėjo susižaloti. Paaiškino, kad iki konflikto pažinojo nukentėjusįjį A. S., nes jie gyvena tame pačiame daugiabutyje (duomenys neskelbtini), A. S. su sugyventine nuomojasi butą ketvirtame aukšte, o kaltinamojo butas Nr. 8 yra antrame namo aukšte. Jų tarpusavio santykiai nebuvo draugiški, nes iš A. S. nuomojamo buto dažnai girdėdavosi garsiai leidžiama muzika, dėl šios priežasties kaltinamasis ne kartą kvietė policiją ir todėl jie su A. S. nesisveikindavo ir nebendravo. 2013-11-22 vakare iš A. S. buto vėl sklido tranki muzika. Tuo metu kaltinamasis su žmona buvo savo namuose. Neapsikentęs triukšmo, kaltinamasis paskambino į policiją ir pranešė, kad trikdoma daugiabučio namo gyventojų ramybė. Atvažiavo policijos pareigūnai ir muzika viršuje nutilo. Po 10 minučių pasigirdo skambutis į kaltinamojo buto duris. Pažiūrėjęs pro akutę, kaltinamasis pamatė prie durų stovintį A. S., apie tai pasakė žmonai. Kurį laiką neatidarė durų. A. S. be paliovos skambino ir dar daužė durų rankeną. Tada kaltinamasis atidarė buto duris. A. S. pradėjo keikti jį visokiais necenzūriniais žodžiais, sakydamas, kodėl jis kviečia policiją. Iš A. S. kalbos ir elgesio kaltinamasis suprato, kad jis neblaivus, todėl patvirtinęs, kad tikrai kvietė policiją dėl jų keliamo triukšmo, kaltinamasis pasiūlė A. S. eiti išsiblaivyti ir siekė durų rankenos, norėdamas uždaryti buto duris. Tuo momentu A. S. užsimojo ir kumščiu trenkė jam, bet kaltinamasis pasilenkė, todėl smūgis į ausį buvo nestiprus. A. S., suduodamas smūgį, neišlaikė pusiausvyros ir užgriuvo ant kaltinamojo, tada kaltinamasis stūmė jį nuo savęs, bijodamas, kad šis vėl gali jam kirsti. Nuo kaltinamojo pastūmimo A. S. trenkėsi į laiptinės turėklus ir nugriuvo ant laiptų. Kaltinamasis, neišeidamas iš savo buto, pasakė žmonai, kuri stovėjo koridoriuje jam už nugaros, kad ji kviestų policiją. Tuo tarpu A. S. atsistojo, pradėjo rėkti. Kaltinamasis bandė uždaryti buto duris, bet A. S. jas laikė ir neleido uždaryti. Kaltinamasis bandė nustumti A. S. nuo durų, šis priešinosi, taip jie abu stumdėsi prie durų apie 10-15 sekundžių, kol iš viršaus atbėgo A. S. draugė. Tada kaltinamasis išėjo iš buto į laiptinę. Netrukus susirinko ir daugiau žmonių, iš ketvirto aukšto laiptais nusileido A. S. svečiai, į laiptinę išėjo ir kaltinamojo žmona, taip pat atėjo kaimynų sūnus, kuris išskyrė kaltinamąjį ir A. S.. Tuo metu pasirodė policijos pareigūnai ir A. S. nurimo, bet jo draugė pradėjo konfliktuoti su pareigūnais, todėl jie moterį išvežė į policijos komisariatą ir tuo konfliktas pasibaigė. Kaltinamojo teigimu jis nesijaučia esąs kaltas, nes gynė save ir savo būstą nuo agresyvaus neblaivaus A. S., todėl ir stūmė jį nuo savęs, nuo ko šis nugriuvo ir susižalojo. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu kaltinamasis nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nukentėjusysis A. S., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad 2013-11-22 vakare savo bute šventė draugės V. P. gimtadienį, pas juos buvo atėję svečiai sutuoktiniai J. ir J. A.. Taip pat bute buvo mažametis V. P. sūnėnas A. K.. Suaugusieji gėrė alkoholį. Apie 21 val. jie nusprendė pasišokti, todėl pasileido muziką. Už 10 minučių pasigirdo skambutis į duris. Jas atidarius, pamatė policijos pareigūnus, kurie pasakė, kad reikia pritildyti muziką. A. S. neprieštaravo ir muziką sutildė, nors jo manymu muzika grojo negarsiai ir neturėjo niekam trukdyti. Kai pareigūnai išvyko, A. S. nutarė nueiti pas kaltinamąjį R. L., kuris gyvena toje pačioje laiptinėje antrame aukšte, nes tai buvo jau ne pirmas kartas, kai kaltinamasis skundžia juos policijai. Pas kaltinamąjį ėjo be jokių blogų kėslų, tik norėjo pasakyti, kad jie švenčia gimtadienį. Kartu su juo ėjo ir A. K.. Nusileidęs į antrą aukštą, nukentėjusysis paskambino į buto Nr. 8 duris, jas atidarė kaltinamasis. A. S. paklausė, kodėl jis iškvietė policiją. Kalbėdamas su kaltinamuoju, A. S. galėjo ir nusikeikti, gerai to neatsimena. Kaltinamasis pradėjo keiktis ir netikėtai smogė jam kumščiu į veidą. Smūgis buvo stiprus ir staigus, A. S. jo nesitikėjo, todėl nuo smūgio jis pargriuvo ant šono laiptinės aikštelėje. Jam nespėjus atsikelti, kaltinamasis prišokęs sudavė dar vieną smūgį ranka jam į veidą, pataikė į lūpą, paskui jis spyrė kelis kartus kojomis A. S. į galvą ir krūtinę. A. S. trumpam prarado nuovoką, o kai atsipeikėjo, pamatė atbėgusius savo svečius ir V. P., tada laiptinėje kilo didelis triukšmas, V. P. garsiai barėsi su kaltinamuoju. A. S. iš lūpos bėgo kraujas, buvo nuskeltas dantis. Jis išsitraukė iš kišenės telefoną ir paskambinęs į policiją pranešė, kad kaltinamasis jį sumušė. Po 10-15 min. atvyko policijos pareigūnai, jie nustatė konflikte dalyvavusių asmenų neblaivumą. Tą patį vakarą nukentėjusysis kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, ten jam suteikė med. pagalbą ir išleido į namus. Dėl padarytų sužalojimų sekančią dieną kreipėsi su pareiškimu į policiją. Nukentėjusysis A. S. nurodė pirmas nepuolęs kaltinamojo ir nesudavęs jam nei vieno smūgio, į jo butą nesiveržęs ir durų nelaikęs, į laiptų turėklus ir jų pakopas neatsitrenkęs, kaltinamasis jį sumušė tyčia, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į veidą ir krūtinę. Dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro sugadinti drabužiai (marškinėliai ir kelnės), kurių vertė 200 Lt, 190 Lt už odontologo paslaugas, pirkti vaistai už 34,50 Lt, prarastas darbo užmokestis 294,24 Lt, 49 Lt už teismo med. specialisto apžiūrą, iš viso 768,65 Lt, kas sudaro 222,62 Eur. Už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, emocinę depresiją nukentėjusysis prašė priteisti iš kaltinamojo 5000 Lt neturtinės žalos, kas sudaro 1448,10 Eur.

Liudytojas D. G., dirbantis (duomenys nekslbtini), apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad policijos budėtojo nurodymu buvo du kartus nuvykęs į daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), Alytuje, dėl konflikto tarp kaimynų. Pirmą kartą važiavo dėl bute keliamo triukšmo, tame bute buvę žmonės piktinosi, kad jiems iškvietė policiją. Pareigūnams išvykus, neužilgo jie vėl gavo nurodymą vykti tuo pačiu adresu, nes kilo muštynės. Antrą kartą atvykus namo antrame aukšte laiptinėje pamatė susirinkusius žmones, vienam vyrui iš nosies bėgo kraujas. Buto Nr. 8 savininku prisistatęs R. L. paaiškino, kad atėjo kaimynas A. S., kuris elgėsi agresyviai, priekaištavo dėl policijos iškvietimo. R. L. aiškino, kad A. S. mosikavo rankomis, norėjo suduoti smūgį į veidą, todėl jis gindamasis sudavė A. S. smūgį į nosį, po ko pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Didžiausią triukšmą laiptinėje kėlė neblaivi moteris, kuri nereagavo į pareigūnų nurodymus nurimti, netriukšmauti viešoje vietoje, todėl ją pristatė į policijos komisariatą, ten paaiškėjo, kad tai V. P.. Taip pat tą vakarą pareigūnai patikrino R. L. ir A. S. neblaivumą, abiems buvo nustatytas girtumas, tačiau kiek kuris promilių įpūtė nepamena. Paties konflikto aplinkybių liudytojas nurodė nematęs.

Liudytojas T. Ž., dirbantis duomenys neskelbtini), apklaustas teismo posėdžio metu, patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir liudytojas D. G..

Liudytoja R. L., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad 2013-11-22 apie 20 val. bute, kuriame gyvena A. S., buvo triukšmaujama, garsiai grojo muzika, tai trikdė aplinkinių ramybę, todėl liudytojos sutuoktinis kaltinamasis R. L. paskambino į policiją ir pranešė apie keliamą triukšmą. Atvažiavo policijos pareigūnai ir muzika ketvirtame aukšte nutilo. Bet tik išvažiavus pareigūnams, pasigirdo dar garsiau leidžiama muzika ir netrukus į jų buto duris kažkas paskambino. Kaltinamasis nuėjo prie durų ir pažiūrėjęs pro durų akutę pasakė, kad atėjo kaimynas A. S.. Iš pradžių jie galvojo neatidaryti durų, bet A. S. laikė nuspaudęs durų skambutį, negana to, pradėjo garsiai klebenti durų rankeną, tada kaltinamasis neištvėrė ir atidarė buto duris. Iš karto pasigirdo keiksmai jo atžvilgiu, A. S. klausė, ar tai jis iškvietė policiją. Kaltinamasis liepė A. S. eiti išsiblaivyti ir bandė uždaryti duris, bet tuo momentu A. S. smogė jam, pataikė į ausį ir įgriuvo į butą. Kaltinamasis pastūmė A. S., nuo ko šis trenkėsi į laiptų turėklus ir griuvo ant laiptų. Kaltinamasis pasakė liudytojai greičiau kviesti policiją, jis liko stovėti tarpduryje, į laiptinę neišėjo. R. L. paskambino į policiją ir tuo metu iš ketvirto aukšto nusileido A. S. draugė V. P. bei jų svečiai, jie visi keikėsi, užgauliojo juos. A. S. iš nosies bėgo kraujas. Atvažiavo policijos pareigūnai ir išvežė V. P., tuo konfliktas baigėsi.

Liudytojas J. A., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad 2013-11-22 su žmona J. A. buvo nuėję pas draugus A. S. ir V. P. į jų nuomojamą butą švęsti V. P. gimtadienio. Bute be jų dar buvo vaikas, V. P. giminaitis. Švęsdami jie gėrė alkoholį, bendravo. Bute grojo muzika, bet negarsiai. Apie 21 val. išgirdo skambutį į duris, atvyko policijos pareigūnai, kurie nurodė sutildyti muziką. Jie taip ir padarė. Praėjus 10 min. A. S. išėjo iš buto, kur eina – nesakė, kartu su juo išėjo ir vaikas. Likę bute jie toliau šventė, jokio triukšmo iš laiptinės negirdėjo. Po 10-15 min. į butą atbėgo vaikas ir verkdamas pasakė, kad kaimynas muša dėdę, t. y. A. S.. Tada jie visi išbėgo į laiptinę, pirmoji laiptais leidosi V. P.. Kai liudytojas nulipo į antrą aukštą, pamatė laiptų aikštelėje stovintį A. S., jo veidas buvo kruvinas, drabužiai irgi sutepti krauju. Taip pat liudytojas matė kraujo pėdsakus ant laiptų aikštelės grindų. Kaltinamasis stovėjo arčiau savo buto durų, jis kažką kalbėjo su A. S.. Liudytojas nematė, kad kaltinamasis būtų sumuštas. Kaltinamojo žmona stovėjo savo buto tarpduryje, laiptinėje buvo dar keli žmonės. V. P. pradėjo garsiai rėkti, laiptinėje kilo triukšmas. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai, jie ramino V. P., bet ši nesiliovė rėkusi, konfliktavo su policijos pareigūnais, todėl buvo išvežta į policijos komisariatą.

Liudytoja J. A. patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir J. A.. Papildomai nurodė, kad po to, kai policijos pareigūnų reikalavimu A. S. pritildė bute grojusią muziką, jis pasakė, kad žino, kas iškvietė policiją, ir kad nueis pas tą žmogų paklausti kas jam nepatinka, kodėl jis kviečia policiją. Kartu su A. S. išėjo ir dvylikametis A., kuris yra V. P. sūnėnas. Po kokių 5 min. A. parbėgo į butą, jis buvo išsigandęs, pasakė „gelbėkit, L. muša A.“. Pirmoji iš buto išbėgo V. P., o liudytoja su savo vyru ėjo iš paskos. Kai nusileido laiptais į antrą aukštą, muštynės buvo jau pasibaigusios. Kaltinamasis stovėjo prie savo buto durų, kurios buvo praviros. A. S. stovėjo laiptų aikštelėje, jam buvo prakirsta lūpa, suplėšyti ir krauju sutepti marškinėliai. Tai pamačiusi V. P. puolė kaltinamąjį, sakydama, kokią teisę jis turi mušti jos vyrą. Jie susibarė. Tuo metu pasirodė ir kaltinamojo žmona, ji stovėjo buto tarpduryje. A. S. buvo ramus, nekonfliktavo, jis paskambino ir iškvietė policiją. Atvažiavo tie patys pareigūnai, kurie prieš tai buvo atvažiavę dėl bute leidžiamos muzikos. V. P. su jais sukonfliktavo, todėl ją išvežė į policijos komisariatą, o liudytoja su savo vyru ir A. S. grįžo į butą ir A. S. papasakojo, kad kaltinamasis jį pargriovė ir sumušė, spardydamas kojomis, rodė sumuštą ausį, prakirstą lūpą ir nuskeltą dantį.

Liudytoja V. P., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad nukentėjusysis A. S. yra jos sugyventinis, jie drauge nuomojasi butą gyv. name (duomenys neskelbtini). 2013-11-22 vakare pas juos buvo atėję draugai sutuoktiniai A. ir jie keturiese šventė V. P. gimimo dieną. Namuose buvo ir liudytojos sūnėnas A. Apie 21 val. jie įsijungė muziką, bet po 10 min. atvažiavo policijos pareigūnai ir nurodė muziką sutildyti. Pareigūnams išvykus, A. S. pasakė, kad nueis pas antro aukšto kaimyną, kuris tikriausiai iškvietė policiją, ir pasakys jam, kad jie švenčia gimtadienį. Kartu su A. S. išėjo ir nepilnametis A. Kol jų nebuvo, liudytoja nurodė negirdėjusi laiptinėje jokio triukšmo. Po kurio laiko atbėgo išsigandęs ir susijaudinęs A., jis pasakė, kad kaimynas muša A. S.. Tada V. P. greitai nubėgo laiptais žemyn. Antro aukšto laiptų aikštelėje ji pamatė stovintį A. S., kurio drabužiai buvo sukruvinti, praskelta lūpa. Kaltinamasis stovėjo prie savo buto Nr. 8 durų. Pamačiusi sumuštą A. S., V. P. pradėjo bartis su kaltinamuoju, kilo triukšmas. A. S. į jų konfliktą nesikišo, stovėjo ramiai, jis iškvietė policiją. Atvažiavo tie patys pareigūnai, kurie prieš tai buvo atvykę pas juos dėl garsiai leidžiamos muzikos. Pareigūnai ramino visus susirinkusius, V. P. buvo labai susijaudinusi dėl įvykio, todėl nenurimo ir galiausiai pareigūnai ją nuvedė į policijos tarnybinį automobilį ir nuvežė į komisariatą. Vėliau, kai ji grįžo namo, A. S. papasakojo, kad kai jis nuėjo pas kaltinamąjį ir pradėjo aiškinti, kad jie leido muziką, nes šventė V. P. gimtadienį, kaltinamasis kirto A. S., nuo ko šis nugriuvo laiptų aikštelėje, o po to dar spardė jį kojomis. Po šio įvykio A. S. tris dienas buvo nedarbingas, jo veidas buvo sutinęs, jis negalėjo normaliai valgyti, skundėsi stipriais galvos skausmais, pirko vaistus, išgyveno dėl įvykio. Buvo nepataisomai sugadinti jo drabužiai, kuriuos vilkėjo konflikto metu.

Nepilnametis liudytojas A. K., gim. (duomenys neskelbtini), apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jis buvo pas tetą V. P. tą dieną, kai buvo švenčiamas jos gimtadienis. Bute garsiai grojo muzika. Paskui atvyko policijos pareigūnai, jie pasikalbėjo su A. S., šis buvo išgėręs. Po to A. S. ėjo pas kaimyną, kuris gyvena namo antrame aukšte, paklausti dėl policijos. Su A. S. ėjo ir liudytojas. A. S. paskambino į kaimyno duris. Tuo metu A. K. stovėjo ant laiptų. Kaimynas atidarė duris, kalbėjo su A. S., keikėsi. Kaimynas kirto A. S. kumščiu į veidą, nuo ko A. S. nukrito. Tada kaimynas gulinčiam A. S. trenkė ranka į lūpas ir pradėjo jį gulintį spardyti kojomis, spyrė tris - keturis kartus. Liudytojas nubėgo pas tetą pasakyti kas atsitiko. Visi išbėgo į laiptinę (1 t., b. l. 69-70).

Liudytojas A. S., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad gyvena daugiabutyje (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte, todėl pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį kaip kaimynus, santykiai su jais normalūs, nekonfliktiniai. Liudytojas prisiminė, kad įvykio dieną, būdamas savo bute, girdėjo grojant muziką. Paskui girdėjo laiptinėje kažką kalbant ir muzika nutilo, bet po kiek laiko muzika dar pagarsėjo. Netrukus išgirdo riksmą laiptinėje. Tada išėjo iš savo buto ir nusileido laiptais iki antro aukšto, ten pamatė kaltinamąjį R. L., kuris stovėjo prie savo buto durų, o šalia buvo A. S. ir jo draugė, jie visi barėsi ir rėkė. A. S. buvo sužalotas, ant jo veido matėsi kraujas. A. S. dar bandė pulti prie kaltinamojo, bet liudytojas neleido, atsistojo tarp A. S. ir kaltinamojo. Tuo pat metu laiptais iš ketvirto aukšto nusileido vyras su moterimi ir vaikas. A. S. dar kiek pastovėjo, paskui nuėjo namo ir tolesnių įvykių nematė.

Liudytoja B. V., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį kaip kaimynus, ji gyvena daugiabučio namo antrame aukšte, jos butas yra greta kaltinamojo buto, o nukentėjusysis gyvena namo ketvirtame aukšte. Įvykio dieną vakare, prieš 21 val., liudytoja girdėjo garsiai leidžiamą muziką A. S. bute, keliamas triukšmas trikdė liudytojos šeimos ramybę, todėl ji jau ketino skambinti į policiją, bet netikėtai muzika nutilo. Po 15-20 min. liudytoja, būdama savo bute, išgirdo, kaip kažkas bėgo laiptais, po to pradėjo skambinti į kaimyno R. L. buto duris ir dar jas trankė. Kai kaimynų buto durys atsidarė, liudytoja išgirdo keiksmus, vyriškas balsas klausė „kam tu kvieti policiją“. Po to ji išgirdo trenksmą, lyg kažkas atitrenkė į laiptų turėklus, po to buvo tyla, o paskui konfliktas laiptinėje tęsėsi, buvo riksmai „kam, kodėl“. Tuo momentu liudytoja pro durų akutę matė laiptų aikštelėje tik vieną R. L., daugiau žmonių nesimatė. Dar po kiek laiko kaimynas R. L. sušuko savo žmonai, kad ji iškviestų policiją. Tuo metu laiptinėje atsirado ir daugiau žmonių, iš ketvirto aukšto nusileido moteris ir vyras. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir išvežė moterį, kuri labai garsiai rėkė ir įžeidinėjo policijos pareigūnus. Tuo konfliktas laiptinėje baigėsi.

Liudytoja G. M., apklausta bylos ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013-11-22 vakare išėjusi iš savo buto į laiptinę pamatė kaimyną R. L., stovintį prie buto Nr. 18 durų ir skambinantį į duris. R. L. pasakė, kad garsiai leidžiama muzika ir niekas neatidaro durų. Liudytoja su vyru lipo laiptais žemyn, kartu iki antro aukšto nusileido ir R. L., kuris nuėjo į savo butą. Kai po valandos liudytoja grįžo atgal į namus, ji pamatė laiptinėje stovinčius R. L., A. S. ir jo sugyventinę V., kurie tarpusavyje ginčijosi. Ten pat stovėjo dar viena moteris ir du policijos pareigūnai. Liudytoja nekreipė dėmesio į tai, dėl ko vyko ginčas, ji su vyru nesustojo ir praėjo pro susirinkusius bei nuėjo namo. Kas įvyko ji nematė. Tą vakarą girdėjo leidžiamą muziką, bet nelabai garsiai, gal dėl to, kad liudytoja gyvena kitoje pusėje (1 t., b. l. 86-88).

Iš A. S. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2013-11-23 A. S. kreipėsi į policiją su pareiškimu nurodydamas, kad 2013-11-22 apie 21 val. (duomenys neskelbtini) laiptinėje kaimynas R. L. iš 8-o buto sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, ko pasekoje jis nukrito, o R. L. jį mušė toliau, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis (1 t., b. l. 27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio teismo med. specialisto išvados Nr. G1173/13(06) ir Nr. pG77-1173/13/14(06) patvirtina, kad A. S. buvo padaryti sužalojimai: veido sumušimas, kraujosruva bei muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelio srityje, kairio raktikaulio projekcijoje, krūtinės dešinėje pusėje, dešinio skruosto sumušimas, pirmo kandinio danties apatiniame žandikaulyje iš dešinės pusės nuskėlimas; sužalojimai galėjo būti padaryti A. S. nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasekoje, veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 7, 49-50).

Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad A. S. detalizavo savo parodymus nusikaltimo vietoje, jis parodė butą Nr. 16, esantį gyv. namo (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte, kuriame jis gyvena, taip pat parodė laiptus, kuriais nusileido į namo antrą aukštą, butą Nr. 8, kur gyvena kaltinamasis R. L., ir vietą prie šio buto durų, kurioje R. L. sudavė jam smūgį į veidą, po kurio nugriuvo, taip pat parodė vietą antro aukšto laiptų aikštelėje, kurioje jam gulinčiam R. L. sudavė smūgius rankomis ir kojomis (1 t., b. l. 62-66).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad kaltinamojo R. L. kaltė padarius nukentėjusiojo A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą yra įrodyta. Nukentėjusysis viso bylos proceso metu nuosekliai ir vienodai aiškino, kad namo laiptinėje jį sumušė kaimynas R. L., pirmą smūgį suduodamas kumščiu į veidą prie buto durų, o A. S. nugriuvus laiptinėje ant grindų, R. L. sudavė jam dar vieną smūgį ranka į lūpas ir kelis kartus spyrė kojomis į krūtinę. Tokias sužalojimų padarymo aplinkybes A. S. nurodė iš karto po įvykio, t.y. 2013-11-23 parašytame pareiškime policijai, tą patį pasakojo apklausą vykdžiusiam ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir apžiūrą atlikusiam teismo med. specialistui (1 t., b. l. 7, 27, 28-29). Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Iš teismo med. specialisto išvados matyti, kad A. S. nustatytų sužalojimų kiekis, jų lokalizacija, pobūdis atitinka nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamojo panaudoto fizinio smurto intensyvumą. Konflikto vietoje buvęs ir įvykius stebėjęs nepilnametis A. K., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino, kad kaltinamasis sudavė A. S. į veidą, o šiam pargriuvus, spardė jį kojomis. Pažymėtina, kad nepilnamečio liudytojo apklausa vyko dalyvaujant kaltinamajam R. L., jis turėjo galimybę užduoti nepilnamečiui klausimus, tačiau šia teise nepasinaudojo, tik atsisakė pasirašyti apklausos protokolą (1 t., b. l. 69-70). Teismas nepilnamečio A. K. parodymus vertina kaip pakankamai patikimus. Nukentėjusysis A. S. nurodė, kad A. K. matė jo konfliktą su kaltinamuoju, nes ėjo kartu su juo iki kaltinamojo buto ir stovėdamas ant laiptų į trečią aukštą (A. S. už nugaros) jis stebėjo įvykius. Liudytojai V. P., J. A., J. A. patvirtino, kad A. S. išėjus aiškintis su kaltinamuoju dėl policijos iškvietimo, A. K. buvo išėjęs kartu su juo, bet netrukus grįžo atgal, buvo išsigandęs, susijaudinęs ir pasakė, kad kaimynas muša A. S.. A. K. buvimą konflikto metu patvirtino ir liudytojas A. S.. Iš liudytojų V. P., J. A., J. A. parodymų matyti, kad A. S., pasakodamas apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo kaltinamojo sužalotas, buvo nuoseklus ir nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir pareiškime policijai. Tuo tarpu kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis tyčia smūgių A. S. nesudavė, o tik gynėsi nuo jo užpuolimo, teismas vertina kaip gynybinius ir juos atmeta. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai apie fizinio smurto panaudojimą A. S. atžvilgiu nebuvo nuoseklūs. Policijos patrulio T. Ž. 2013-11-22 tarnybiniame pranešime fiksuota, kad R. L., iš karto po konflikto aiškindamas apie jo eigą, nurodė, jog A. S. mosikavo rankomis, bandė suduoti smūgį į veidą, todėl jis gindamasis pataikė A. S. į nosį, nuo ko šiam pradėjo bėgti kraujas (1 t. b. l. 24). Duodamas paaiškinimus policijoje (apklaustas 2013-11-27), R. L. aiškino, kad po to, kai A. S. kirto jam kumščiu ir pataikė į ausį, jie abu susistumdė (1 t., b. l. 32). Pareiškime teismui privataus kaltinimo tvarka R. L. nurodė, kad išvengęs A. S. smūgio į veidą, jis instinktyviai kirto A. S., nežiūrėdamas kur pataikys, po šio smūgio A. S. atsitrenkė į turėklus laiptinėje, o po to vėl puolė kaltinamąjį su kumščiais, bandė veržtis į jo butą (1 t., 18-19). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis jau neigė smūgio A. S. sudavimą, aiškino tik rankomis atsistūmęs jį nuo savęs, nuo ko A. S. nugriuvo ir susižalojo. Tačiau tokią kaltinamojo versiją paneigia ne tik nukentėjusiojo A. S., liudytojo A. K. parodymai, bet ir teismo med. specialisto išvada apie tai, kad sužalojimai A. S. padaryti keturių trauminių poveikių pasekoje, kas atitinka A. S. nurodytas aplinkybes apie kaltinamojo panaudotą fizinį smurtą, suduotų smūgių skaičių. A. S. neigė, kad jis vartojo prieš kaltinamąjį fizinį smurtą. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis konflikto metu buvo sužalotas. Liudytoja B. V. parodė, kad girdėdama konfliktą laiptinėje ir tarpais pro buto durų akutę pasižiūrėdama kas vyksta laiptinėje, ji matė ir girdėjo, kad po to, kai buvo metalo (turėklų) trenksmas, stojo tyla, tada R. L. uždarė savo buto duris, likdamas laiptinėje, ir konfliktas tęsėsi, nes liudytoja girdėjo riksmus, tuo metu pro durų akutę ji matė R. L. laiptų aikštelėje. Tokie liudytojos parodymai paneigia kaltinamojo ir jo sutuoktinės versiją, kad kaltinamasis, atsistūmęs nuo savęs nukentėjusįjį, nebuvo pasitraukęs nuo savo buto durų, viso konflikto metu stovėjo tarpduryje ir laiptinėje ant grindų nugriuvusiam nukentėjusiajam smūgių nesudavė. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad bylos duomenys nepatvirtina kaltinamojo paaiškinimų, kad jis sužalojo A. S. veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, t. y. gindamas save ir savo būsto neliečiamybę nuo nukentėjusiojo puolimo, nes pagal byloje nustatytas faktines įvykio aplinkybes A. S. neatliko jokių veiksmų, kuriuos būtų galima laikyti akivaizdžiu, pavojingu ir realiu kėsinimusi. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes - asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus (BK 28 str. 2 d.). Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010). Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. S. elgesys buvo smurtinis. Nustatyta, kad A. S., būdamas neblaivus (1,28 prom. girtumas 1 t., b. l. 37), ėjo aiškintis pas kaltinamąjį dėl jo manymu nepagrįstai iškviestos policijos. A. S. neneigė, kad kalbėdamas su kaltinamuoju jis galėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Nepilnametis liudytojas A. K. irgi nurodė, kad A. S. ir kaltinamasis barėsi ir keikėsi. Toks A. S. elgesys, teismo manymu, buvo provokuojantis ir jis iššaukė kaltinamojo atsaką, bet kad A. S. agresyviai pultų kaltinamąjį ir vartotų prieš jį fizinį smurtą, apie tai objektyvių įrodymų nėra. Išdėstytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad iš nukentėjusiojo pusės nebuvo jokio pavojaus kaltinamojo sveikatai ar kitokios realios ir akivaizdžios grėsmės, todėl šiuo atveju nebuvo būtinosios ginties situacijos ir kaltinamasis turi atsakyti už tai, kad panaudojęs prie nukentėjusįjį fizinį smurtą padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Kartu pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog veika padaryta viešoje vietoje, dar nėra pakankamas pagrindas veikai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visais atvejais būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – viešosios tvarkos ar visuomenės rimties sutrikdymą ir kaltininko tyčią juos sukelti, t. y. būtina nustatyti, kad kaltininkas suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Pažymėtina, kad veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 str. 1 d. neturi, nes jie nėra būtini šio nusikaltimo sudėties subjektyvieji požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai viešoje vietoje asmens provokuojantis elgesys sukelia konfliktą su kitais asmenimis, ar viešoje vietoje prieš pažįstamą asmenį smurtiniai veiksmai atliekami dėl asmeninių paskatų, laikoma, kad nėra nusikaltimo – viešosios tvarkos pažeidimo sudėties (kasacinės nutartys Nr. 2K-540/2005, 2K-216/2007, 2K-242/2011 ir kt.)

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad konfliktas kilo viešoje vietoje - daugiabučio namo laiptinėje, tačiau šis konfliktas prasidėjo ne dėl kaltinamojo, o dėl nukentėjusiojo A. S. veiksmų. Būtent nukentėjusysis namo laiptinėje skambino ir beldė į kaltinamojo buto duris, po to barėsi su kaltinamuoju, vartojo necenzūrinius žodžius, už ką jam vėliau buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas) (1 t., b. l. 55). Kaltinamojo R. L. veiksmai buvo atsakas į A. S. elgesį. Kaltinamasis aiškino neturėjęs tyčios įžūliais veiksmais demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, trikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, jo veiksmuose dominavo asmeninės paskatos. Teisme apklausti liudytojai B. V., A. S. parodė, kad daugiabučio namo gyventojų rimtis buvo sutrikdyta dar tuomet, kai A. S. bute buvo garsiai leidžiama muzika, taip pat kai A. S. be paliovos skambino į kaltinamojo duris ir jas trankė. Už viešosios rimties trikdymą A. S. 2013-11-27 nubaustas administracine nuobauda (1 t., b. l. 51). Konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo vyko dėl priešiškų asmeninių santykių, jis truko trumpą laiko tarpą ir, teismo manymu, neperžengė privataus konflikto ribų. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo veiksmuose nėra BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo –viešosios tvarkos pažeidimo subjektyvinės pusės požymio, todėl, įvertinus kaltinamojo smurtinių veiksmų padarinius, t. y. nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo veika perkvalifikuotina iš BK 284 str. 1 d. į 140 str. 1 d. Vykdant BPK 417 str. 2 d. reikalavimus, teismas iki įrodymų tyrimo pabaigos aiškinosi nukentėjusiojo poziciją, ar jis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jeigu iš valstybinio kaltinimo būtų pereita į privatų kaltinimą, veiką perkvalifikavus pagal BK 140 str. 1 d. Nukentėjusysis A. S., motyvuodamas, kad nusikaltimu padaryta žala jam neatlyginta, kaltinamasis jo neatsiprašė, kaltinimo R. L. neatsisakė, todėl yra sąlygos priimti byloje apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 417 str. 3 d.).

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, dirba, charakterizuojamas teigiamai, byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Skirtina BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusysis A. S. palaikė byloje pareikštą civilinį ieškinį (1 t., b. l. 60) ir prašė priteisti jam iš kaltinamojo 222,62 Eur (768,65 Lt) turtinei žalai ir 1448,10 Eur (5 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti, iš viso 1670,72 Eur (5768,65 Lt).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Tokia teisė realizuojama nukentėjusiam asmeniui pareiškiant baudžiamajame procese civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 d. ir 2 d.).

Nukentėjusiojo A. S. ir liudytojų V. P., J. A., J. A. parodymais, taip pat rašytiniais įrodymais – 2013-11-26 kasos pajamų orderiu, vaistinės kasos čekiais, UAB „Varėnos šiluma“ 2013-12-10 pažyma apie A. S. priskaičiuotą ir negautą darbo užmokestį UAB „Prodenta“ 2014-01-16 pažyma apie odontologijos paslaugų kainą, išrašu iš med. dokumentų ir gydytojo odontologo 2013-12-19 siuntimu tirti ir gydyti (1 t., b. l. 8-13) nustatyta, kad vykusio konflikto metu buvo sugadinti (sutepti krauju) nukentėjusiojo marškinėliai 50 Lt vertės ir džinsinės kelnės 150 Lt vertės, A. S. teko pirkti vaistus, kurie kainavo 35,41 Lt, už teismo med. specialisto apžiūrą reikėjo sumokėti 49 Lt, dėl sužalojimo nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2013-11-23 iki 2013-11-26, todėl prarado darbo užmokestį 294,24 Lt, be to, jam reikės taisyti nuskeltą dantį, odontologo paslaugos kainuos 190 Lt. Be to, nukentėjusysis dėl sumušimo kentė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir pažeminimą, taip pat patyrė nepatogumus, buvo pablogėjusi jo gyvenimo kokybė, nes dėl kūno sumušimo jam buvo sunku dirbti, sunku valgyti ir sudėtinga bendrauti su aplinkiniais žmonėmis. Tačiau teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, atsižvelgia ir į kitas reikšmingas aplinkybes. A. S. dėl danties gydymo realiai išlaidų nėra patyręs, nes nuskelto danties dar nepradėjo gydyti. Jo netektas darbo užmokestis 294,24 Lt sumai yra nurodytas neatskaičiavus mokesčių. A. S. sveikatai padaryti pakenkimai nebuvo dideli, dėl to nesumažėjo nukentėjusiojo darbingumas ar bendravimo galimybės, kokių nors liekamųjų padarinių neatsirado. Įvertinama ir tai, kad konfliktas buvo abipusis ir paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys padėjo žalai atsirasti, kas pagal CK 6.282 str. 1 d. nuostatas sudaro galimybę sumažinti žalos atlyginimą ar net visiškai atmesti reikalavimą atlyginti žalą. Todėl teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str. 1 d. ir 2 d., 6.250 str., 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 1 d. nuostatomis ir teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, sprendžia, kad 160 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai ir 145 Eur dydžio kompensacija turtinei žalai atlyginti bus adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nukentėjusiojo sveikatai bei jo turtui padarytai žalai.

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – 2014-01-24 kvitas Nr. 703655 500 Lt sumai ir kvitas Nr. 703669 145 Eur sumai (1 t., b. l. 17, 2 t., b. l. 1-2) patvirtina, kad nukentėjusysis A. S. patyrė 289,81 Eur dydžio išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, pagalbai apmokėti, šios proceso išlaidos pagrįstos, realios, todėl priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-307 str.,

nusprendė:

R. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti A. S. iš R. L. 145 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) turtinei žalai ir 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti, taip pat 289,81 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 81 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė