- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- e2-93-196/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- V. R., D. R.
- Atsakovas
- K. P., R. C., Palangos miesto
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. R. ir D. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties dalis, civilinėje byloje pagal ieškovų V. R. ir D. R. ieškinį atsakovams K. P., R. C. ir Palangos miesto 1–ojo notaro biuro notarei A. B. dėl neteisėtai užvaldyto turto išreikalavimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrįstumo.Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti ieškovams V. R. ir D. R. iš atsakovų K. P. ir R. C. 0,0087 ha žemės, tokiomis dalimis: a) iš atsakovo K. P. 0,0008 ha dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); b) iš atsakovės R. C. 0,0079 ha dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) atsisakius tenkinti aukščiau pareikštą vindikacinį reikalavimą, tenkinti alternatyvų reikalavimą ir priteisti ieškovams V. R. ir D. R. solidariai iš atsakovų K. P. ir R. C. ir Palangos miesto l–ojo notaro biuro notarės A. B. 11 527,5 Eur žalos atlyginimą bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovams V. R. ir D. R. solidariai iš atsakovų K. P., R. C. ir Palangos miesto l–ojo notaro biuro notarės A. B. 49 002 Eur nuostolių, atsiradusių dėl ginčo šalims perduotų žemės sklypų verčių skirtumo; 4) priteisti ieškovams V. R. ir D. R. solidariai iš atsakovų K. P., R. C. ir Palangos miesto l–ojo notaro biuro notarės A. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti solidariai iš atsakovų K. P., R. C. ir Palangos miesto l–ojo notaro biuro notarės A. B. ieškovų V. R. ir D. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams K. P., R. C. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas kitus asmenis, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 49 002 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; nutarė areštuoti atsakovams K. P. ir R. C. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos bei turtinės teisės, neviršijant bendros 49 002 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant atsiskaityti su ieškovais.2017 m. rugpjūčio 28 d. atsakovė R. C. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties dalies, kuria jos turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir prašė šią nutarties dalį panaikinti ir atmesti ieškovų prašymą taikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė teigė, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, be to, nėra jokios grėsmės, kad ieškovams galbūt palankaus sprendimo atveju atsakovė negalės įvykdyti teismo sprendimą. Priešingai, atsakovės turtinė padėtis pakankamai gera, ji turi nekilnojamojo turto Lietuvoje ir Latvijoje, gauna daugiau nei du tūkstančius eurų pajamų kas mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi tenkino atsakovės R. C. atskirąjį skundą; pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties dalį, kuria atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės; panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties dalį, kuria nutarta areštuoti atsakovei R. C. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, neviršijant bendros 49 002 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant atsiskaityti su ieškovais; nutarė padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovės R. C. vardu registruotam nekilnojamajam turtui – 0,0079 ha daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); kitą prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei R. C. dalį atmetė.Teismas iš apeliantės pateiktų įrodymų nustatė, kad apeliantė nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Palangoje; parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini); butą (duomenys neskelbtini). Apeliantė per 2017 metų 8 mėnesius uždirbo 14 489,79 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų, per 2016 metus užsidirbo 5 883 Eur iš nekilnojamojo turto nuomos.Nustatytos ir įvertintos aplinkybės teismui leido padaryti išvadą, kad apeliantės turtinė padėtis yra pakankamai gera, todėl sprendė, kad net ir atsiradus naujiems, nenumatytiems įsipareigojimams, t. y. kad galimai patenkinus ieškovų ieškinį priteisti atitinkamas sumas, apeliantė bus pajėgi atsiskaityti su ieškovais.Tačiau teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje ginčas, pirmiausia, vyksta dėl daiktinių teisių į atitinkamus žemės sklypus. Dėl to, teismo nuomone, būtent ginčo žemės sklypo (jo dalies) sulaikymas (suvaržymas) atitiks abiejų šalių teisėtus interesus. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra grėsmės galbūt palankaus ieškovams sprendimo dėl piniginių lėšų priteisimo įvykdymui, tačiau, siekdamas užtikrinti šalių teisėtus interesus, sprendė, kad yra būtinybė uždrausti atsakovei priklausančios 0,0079 ha žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimą. Dėl to tenkino atskirąjį skundą ir pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties dalį, kuria atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai V. R. ir D. R. (toliau – ir apeliantai) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas, neatsižvelgęs į 2017 m. liepos 27 d. savo paties priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams taikymo, atsakovei pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), vadovavosi argumentais, kuriais, ieškovų nuomone, vadovautis negalėjo, bei netinkamai vertino civilinėje byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl egzistuoja CPK 329 straipsnyje nurodytas pagrindas nutartį pakeisti. Atsakovės nurodyti duomenys apie atsakovės finansinę padėtį nėra pakankami užtikrinti pareikšto 49 002 Eur reikalavimo įvykdymą. Atsakovės iš darbo santykių bei nuomos gaunamos pajamos yra nepakankamos įvykdyti ieškovams galbūt palankų teismo sprendimą. Atsakovė nenurodė, jog turi santaupų iš kurių galėtų greitai padengti reikalaujamą sumą, o turimas turtas, kurį atsakovė nurodo turinti, bet kada gali būti perleistas tretiesiems asmenims. Atsakovė negyvena Lietuvos Respublikoje, joje veikia per atstovus, tad teismui priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą vykdymo procesas turėtų būti pradėtas kitoje valstybėje. Atsakovei nepritaikius jokių apribojimų disponuoti turimu turtu ginčo sumai, bet kuriuo momentu iki sprendimo priėmimo ji gali turtą perleisti ir tokiu atveju ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps apsunkintas arba net neįmanomas, kadangi kaip jau nurodyta, atsakovės pajamų įvykdyti teismo sprendimą nepakaktų. Atsakovė nurodė, jog 2017 metais per 8 mėnesių laikotarpį gautos pajamos iš darbo santykių sudarė 14 489,79 Eur ir 5 883 Eur pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos. Vertinant per 20 mėnesių laikotarpį atsakovės gautos pajamos yra ganėtinai nedidelės ir apskaičiavus kiekvieno mėnesio gaunamų pajamų vidurkį sudaro tik 1 018,64 Eur. Taip pat atsakovė nenurodo ar šios pajamos yra ikimokestinės ar jau atskaičius mokesčius. Įvertinus vidutinį pragyvenimo lygį bei kasdienines išlaidas, atsakovei santaupų nelieka, o ir sprendimo įvykdymas iš gaunamų pajamų tampa neįmanomu. Be to, atsakovė nenurodė teismui turimų įsipareigojimų bankams, kredito įstaigoms bei kitiems asmenims, t. y. tikroji jos finansinė padėtis liko neatskleista. Atsakovė nepaneigė galimos teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo rizikos ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo panaikinti atsakovės turtui taikyto arešto, juo labiau, kad pritaikius turto areštą antstolis areštavo konkretų turtą būtent ginčo sumai, t. y. jokių papildomų apribojimų, išskyrus tiek, kiek būtina užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, atsakovė neturėjo patirti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų aišku, jog atsakovės pagrindinis interesas yra turto Lietuvos Respublikoje išsaugojimas ir kad ji ateityje neketina perleisti nuosavybės teise valdomo ir teismui nurodyto nekilnojamojo turto. Priešingai, byloje surinkti duomenys rodo, jog atsakovė yra išvykusi iš Lietuvos Respublikos ir tą deklaravusi, tad tikėtina, perleis ir turimą turtą išsikėlus gyventi į kitą valstybę. Civilinėje byloje nėra duomenų, kurie liudytų, kad grėsmė galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui yra išnykusi, todėl nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų atsakovės atžvilgiu, panaikinimui. Kadangi atsakovės atžvilgiu civilinėje byloje nuo pat bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme pradžios, vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalyje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, natūralu, kad areštuoto turto apsunkinti atsakovė neturėjo jokių praktinių galimybių ir dėl šios priežasties civilinėje byloje nėra ir negali būti jokių įrodymų apie atsakovės nesąžiningus veiksmus. Dėl šios priežasties, ieškovų manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovaujasi šia aplinkybe teigdamas, kad civilinėje byloje nėra duomenų apie atsakovės ketinimus turtą paslėpti ir (ar) perleisti, nes tokių duomenų joje ir negali būti. Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovė nesiėmė veiksmų, kuriais jos turtas būtų apsunkintas savaime neįrodo, kad tokių veiksmų atsakovė nesiims ateityje, todėl rizika, kad ieškovams galbūt palankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo civilinėje byloje vykdymas taps neįmanomu ar jo vykdymas pasunkės, išlieka. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovei pardavus esantį turtą Lietuvoje, galbūt ieškovams teigiamo sprendimo įvykdymas iš Latvijoje esančio turto taps labiau apsunkintas. Antstolis, vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi, areštavo šį atsakovės turtą: 1) 86/433 dalių žemės sklypo, sklypo plotas 0,0433 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/5 dalių parduotuvės su kirpyklos patalpomis, bendras plotas 405,72 kv. m, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1/5 dalių inžinerinių tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 1/5 dalių kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4400-0983-5743. Bendra areštuoto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė pagal registrų centro išrašo duomenis sudaro 368 000 Lt (106 580,17 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuosavybės teise valdo tik 1/5 dalį areštuoto žemės sklypo, bendra antstolio areštuoto turto suma sudaro tik 21 316,03 Eur. Iš šių duomenų matyti, jog atsakovės piniginės lėšos ir banko sąskaitos nėra areštuotos, atsakovės turtui pritaikytas areštas yra proporcingas, nesuvaržantis jos teisių ir turtinių interesų. Kaip jau minėta, net ir laikantis pozicijos, kad atsakovė turi pakankamai turto, Lietuvos Respublikoje, jo areštas užtikrinant teismo sprendimo vykdymą, juo labiau atsakovei teigiant, kad ji neketina jo perleisti ar kitaip disponuoti ir suvaržyti, jokių neproporcingų ir nepagrįstų apribojimų atsakovei nesukuria, be to, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – areštuoto turto bendra suma yra daugiau nei per perpus mažesnė nei ieškiniu reikalaujama suma.Nors atsakovė civilinėje byloje pateikė registro išrašų duomenis apie jai nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau vien iš tokių išrašų nėra įmanoma nustatyti nekilnojamo turto rinkos vertę, ar atsakovės įsipareigojimus kreditoriams, nes atsakovės nurodytų pajamų įgyti nurodytą turtą nepakanka, todėl lieka neaišku, ar atsakovės finansinė padėtis yra pakankamai gera tam, kad būtų patenkinti visi ieškovų reiškiami reikalavimai.Taip pat į civilinę bylą nėra pateikti ir banko sąskaitų išrašai ar kiti įrodymai, iš kurių būtų matyti, kad atsakovė turi pakankamai turto tam, kad galėtų įvykdyti galimai ieškovams palankų pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nėra žinoma, kokius įsipareigojimus atsakovė turi kitiems kreditoriams.Taip pat, nepaisant to, kad atsakovė nurodė, kad yra dirbanti, nėra jokios garantijos, jog atsakovė šias pajamas išlaikys visu civilinės bylos nagrinėjimo metu, juo labiau, kad gaunamos pajamos nepakankamos visai ieškovams padarytai žalai atlyginti.Atsakovė, siekdama pagrįsti gerą savo finansinę padėtį, privalo atskleisti duomenis ne tik apie turimą turtą, bet ir banko sąskaitų išrašus bei įsipareigojimus kreditoriams, jeigu tokių turi, tačiau šios pareigos nevykdė ir įrodymų pirmosios instancijos teismui neteikė, todėl pagrindo laikyti, kad atsakovė įrodė gerą finansinę padėtį nėra.Pirmosios instancijos teismas nutartimi nepagrįstai sprendė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso daug nekilnojamojo turto ir tokio turto pakaks galimai ieškovams palankiam teismo sprendimui įvykdyti bei, kad atsakovė nesiims jokių priemonių jai nuosavybės teise priklausančiam turtui apsunkinti vien todėl, kad jų nesiėmė iki šiol, nors jų nesiėmė tik dėl to, kad jos turtas buvo areštuota.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė R. C. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovai šioje byloje prašo areštuoti visą R. C. turtą 49 002 Eur ribose, nors šioje byloje ne tik žino kokį turtą turi R. C., bet ir dėl konkretaus turto reiškia ieškinį. Dėl to Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pagrįstai nustatė, kad byloje vyksta ginčas dėl daiktinių teisių į atitinkamus žemės sklypus, dėl to būtent ginčo žemės sklypo (jo dalies) sulaikymas (suvaržymas) atitiks abiejų šalių teisėtus interesus.Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad R. C. turtinė padėtis yra pakankamai gera, todėl spręstina, kad net ir atsiradus naujiems, nenumatytiems įsipareigojimams, t. y. galbūt patenkinus ieškovų ieškinį priteisti atitinkamas sumas, R. C. bus pajėgi atsiskaityti su ieškovais.Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad R. C. būtų bandžiusi paslėpti turtą, ar imtųsi kitokių veiksmų būsimo teismo sprendimo įvykdymą apsunkinti. Priešingai, atsakovė R. C. turto neslepia, taigi iš esmės laikinosios apsaugos priemonės taikytos tik dėl didelės ieškinio sumos, o tai pagal naujai formuojama teismų praktiką nebėra pakankama priežastis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė R. C. neturi kitų bylų teismuose (išskyrus šią bylą ir kitą dėl to paties pagrindo tik kito dalyko tų pačių ieškovų iškeltą bylą), iš jos nevyksta ir nevyko išieškojimai. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės R. C. turtinė padėtis yra gera. Atsakovė turi nekilnojamąjį turtą, dėl kurio vyksta ginčas t. y. žemė sklypus (duomenys neskelbtini). Be to, R. C. turi ir kito nekilnojamojo turto t. y. 405,72 kv. m ploto pastatą-parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) ir butą (duomenys neskelbtini). R. C. yra dirbanti, ji per 2017 metų 8 mėnesius uždirbo 14 489,79 Eur, be to gauna pajamas už nuomą Lietuvoje ir per 2016 metus uždirbo 5 883 Eur.Laikinosios apsaugos priemonės iš esmės visais atvejais sukelia tam tikrus nepatogumus asmeniui, kurio atžvilgiu jos taikomos, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinamas taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyra. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui atsiranda ne tik apribojimai nustatyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, bet ir kitos neigiamos pasekmės pvz. areštavus lėšas sąskaitose, negalima atlikti einamųjų mokėjimų (dėl kiekvieno mokėjimo reikia kreiptis į antstolį), bankai blokuoja kreditines korteles, reputacijos pablogėjimas ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas parinko optimalias laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl bylą nagrinėja neperžengiant atskirojo skundo ribų.Šiuo atveju pagal apeliantų V. R. ir D. R. atskirojo skundo argumentus nagrinėjama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė laikinąsias apsaugos priemones -atsakovės turto areštą ieškinio sumai (49 002 Eur) panaikino ir nutarė padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovės R. C. vardu registruotam nekilnojamam turtui.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).Ieškovai atskirajame skunde nurodė, kad prie atskirojo skundo prideda turto arešto aprašą, tačiau pridėjo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks išrašas jau yra pateiktas byloje, todėl atsisako jį priimti. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis išrašas neturi esminės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių tikslų ir sąlygų jas pakeisti
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės, todėl šios priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Visais atvejais laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1328-943/2017; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1331-178/2017).Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 straipsnio 1 dalis), įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnio 1 dalis).Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovai ieškiniu iš esmės prašė priteisti žemės sklypo dalį natūra ir, tik netenkinus šio reikalavimo, priteisti 49 002 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškovai taip pat pateikė prašymą areštuoti atsakovams K. P., R. C. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas kitus asmenis, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 49 002 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; nutarė areštuoti atsakovams K. P. ir R. C. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, neviršijant bendros 49 002 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant atsiskaityti su ieškovais. Atsakovei R. C. pateikus atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties panaikinimo, pirmosios instancijos teismas, sutikęs su šio skundo argumentais, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, panaikino atsakovės R. C. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovės R. C. vardu registruotam nekilnojamajam turtui – 0,0079 ha daliai žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3035-3872, esančio Ajerų g. 14D, Palangoje. Taigi viena laikinoji apsaugos priemonė – atsakovės turto areštas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai) buvo pakeista kita – įrašu viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis neužtikrina alternatyviojo ieškinio reikalavimo priteisti 49 002 Eur nuostolių, todėl prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai. Dėl to teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-590/2014).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, įvertino, kad ginčas, pirmiausia, vyksta dėl daiktinių teisių į atitinkamus žemės sklypus ir tik, šio reikalavimo netenkinus, ieškovai prašo atlyginti nuostolius. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad būtent ginčo žemės sklypo dalies perleidimo draudimas atitinka abiejų šalių teisėtus interesus. Dėl apeliantų argumento, kad netaikius atsakovės turto arešto už 49 002 Eur kyla grėsmė galbūt jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pažymėtina, kad teismas taikė draudimą perleisti ginčo žemės sklypo dalį. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas visiškai nėra užtikrintas. Laikinoji apsaugos priemonė – žemės sklypo dalies perleidimo draudimas, atsižvelgus į ieškinio reikalavimų pobūdį, laikytina proporcinga priemonė siekiamam tikslui – priteisti žemės sklypo dalį natūra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovės turto areštą už 49 002 Eur lėmė prezumpcija, kad didelė turtinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Šiuo aspektu pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1610-943/2017). Taigi vien tik didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti atsakovės turto areštą. Ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovų valios, byloje nesant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, negali būti vienintele priežastimi taikyti atsakovės turtui areštą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1610-943/2017; kt.). Dėl to atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovės nesąžiningus veiksmus siekiant paslėpti turtą ar ketinimą imtis kitokių veiksmų būsimo teismo sprendimo įvykdymą apsunkinti, patvirtina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalies panaikinti atsakovės turtui taikytą areštą pagrįstumą ir teisėtumą. Pažymėtina, kad aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidą dėl atsakovės siekio vengti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, nenurodytos ir apeliacinės instancijos teismui. Nors apeliantai teigia, kad tokių duomenų iš esmės negali būti, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Pripažinus, kad turto arešto taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia apeliantai, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.Šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinio, kuriuo reikalaujama priteisti didelę pinigų sumą pateikimas, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovė vengs vykdyti galbūt ieškovams palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant jos turto areštą.Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl atsakovės nesąžiningumo, taip pat taikius draudimą perleisti žemės sklypo dalį, konstatuotina, kad nėra įrodyta grėsmė galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ieškovų atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.