Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrįstumo.Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti ieškovams V. R. ir D. R. iš atsakovų K. P. ir R. C. 0,0087 ha žemės, tokiomis dalimis: a) iš atsakovo K. P. 0,0008 ha dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); b) iš atsakovės R. C. 0,0079 ha dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) atsisakius tenkinti aukščiau pareikštą vindikacinį reikalavimą, tenkinti alternatyvų reikalavimą ir priteisti ieškovams V. R. ir D. R. solidariai iš atsakovų K. P. ir R. C. ir Palangos miesto l–ojo notaro biuro notarės A. B. 11 527,5 Eur žalos atlyginimą bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovams V. R. ir D. R. solidariai iš atsakovų K. P., R. C. ir Palangos miesto l–ojo notaro biuro notarės A. B. 49 002 Eur nuostolių, atsiradusių dėl ginčo šalims perduotų žemės sklypų verčių skirtumo; 4) priteisti ieškovams V. R. ir D. R. solidariai iš atsakovų K. P., R. C. ir Palangos miesto l–ojo notaro biuro notarės A. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti solidariai iš atsakovų K. P., R. C. ir Palangos miesto l–ojo notaro biuro notarės A. B. ieškovų V. R. ir D. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams K. P., R. C. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas kitus asmenis, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 49 002 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; nutarė areštuoti atsakovams K. P. ir R. C. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos bei turtinės teisės, neviršijant bendros 49 002 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant atsiskaityti su ieškovais.2017 m. rugpjūčio 28 d. atsakovė R. C. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties dalies, kuria jos turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir prašė šią nutarties dalį panaikinti ir atmesti ieškovų prašymą taikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė teigė, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, be to, nėra jokios grėsmės, kad ieškovams galbūt palankaus sprendimo atveju atsakovė negalės įvykdyti teismo sprendimą. Priešingai, atsakovės turtinė padėtis pakankamai gera, ji turi nekilnojamojo turto Lietuvoje ir Latvijoje, gauna daugiau nei du tūkstančius eurų pajamų kas mėnesį.

Atskiruoju skundu ieškovai V. R. ir D. R. (toliau – ir apeliantai) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas, neatsižvelgęs į 2017 m. liepos 27 d. savo paties priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams taikymo, atsakovei pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), vadovavosi argumentais, kuriais, ieškovų nuomone, vadovautis negalėjo, bei netinkamai vertino civilinėje byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl egzistuoja CPK 329 straipsnyje nurodytas pagrindas nutartį pakeisti. Atsakovės nurodyti duomenys apie atsakovės finansinę padėtį nėra pakankami užtikrinti pareikšto 49 002 Eur reikalavimo įvykdymą. Atsakovės iš darbo santykių bei nuomos gaunamos pajamos yra nepakankamos įvykdyti ieškovams galbūt palankų teismo sprendimą. Atsakovė nenurodė, jog turi santaupų iš kurių galėtų greitai padengti reikalaujamą sumą, o turimas turtas, kurį atsakovė nurodo turinti, bet kada gali būti perleistas tretiesiems asmenims. Atsakovė negyvena Lietuvos Respublikoje, joje veikia per atstovus, tad teismui priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą vykdymo procesas turėtų būti pradėtas kitoje valstybėje. Atsakovei nepritaikius jokių apribojimų disponuoti turimu turtu ginčo sumai, bet kuriuo momentu iki sprendimo priėmimo ji gali turtą perleisti ir tokiu atveju ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps apsunkintas arba net neįmanomas, kadangi kaip jau nurodyta, atsakovės pajamų įvykdyti teismo sprendimą nepakaktų. Atsakovė nurodė, jog 2017 metais per 8 mėnesių laikotarpį gautos pajamos iš darbo santykių sudarė 14 489,79 Eur ir 5 883 Eur pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos. Vertinant per 20 mėnesių laikotarpį atsakovės gautos pajamos yra ganėtinai nedidelės ir apskaičiavus kiekvieno mėnesio gaunamų pajamų vidurkį sudaro tik 1 018,64 Eur. Taip pat atsakovė nenurodo ar šios pajamos yra ikimokestinės ar jau atskaičius mokesčius. Įvertinus vidutinį pragyvenimo lygį bei kasdienines išlaidas, atsakovei santaupų nelieka, o ir sprendimo įvykdymas iš gaunamų pajamų tampa neįmanomu. Be to, atsakovė nenurodė teismui turimų įsipareigojimų bankams, kredito įstaigoms bei kitiems asmenims, t. y. tikroji jos finansinė padėtis liko neatskleista. Atsakovė nepaneigė galimos teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo rizikos ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo panaikinti atsakovės turtui taikyto arešto, juo labiau, kad pritaikius turto areštą antstolis areštavo konkretų turtą būtent ginčo sumai, t. y. jokių papildomų apribojimų, išskyrus tiek, kiek būtina užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, atsakovė neturėjo patirti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų aišku, jog atsakovės pagrindinis interesas yra turto Lietuvos Respublikoje išsaugojimas ir kad ji ateityje neketina perleisti nuosavybės teise valdomo ir teismui nurodyto nekilnojamojo turto. Priešingai, byloje surinkti duomenys rodo, jog atsakovė yra išvykusi iš Lietuvos Respublikos ir tą deklaravusi, tad tikėtina, perleis ir turimą turtą išsikėlus gyventi į kitą valstybę. Civilinėje byloje nėra duomenų, kurie liudytų, kad grėsmė galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui yra išnykusi, todėl nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų atsakovės atžvilgiu, panaikinimui. Kadangi atsakovės atžvilgiu civilinėje byloje nuo pat bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme pradžios, vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalyje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, natūralu, kad areštuoto turto apsunkinti atsakovė neturėjo jokių praktinių galimybių ir dėl šios priežasties civilinėje byloje nėra ir negali būti jokių įrodymų apie atsakovės nesąžiningus veiksmus. Dėl šios priežasties, ieškovų manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovaujasi šia aplinkybe teigdamas, kad civilinėje byloje nėra duomenų apie atsakovės ketinimus turtą paslėpti ir (ar) perleisti, nes tokių duomenų joje ir negali būti. Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovė nesiėmė veiksmų, kuriais jos turtas būtų apsunkintas savaime neįrodo, kad tokių veiksmų atsakovė nesiims ateityje, todėl rizika, kad ieškovams galbūt palankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo civilinėje byloje vykdymas taps neįmanomu ar jo vykdymas pasunkės, išlieka. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovei pardavus esantį turtą Lietuvoje, galbūt ieškovams teigiamo sprendimo įvykdymas iš Latvijoje esančio turto taps labiau apsunkintas. Antstolis, vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi, areštavo šį atsakovės turtą: 1) 86/433 dalių žemės sklypo, sklypo plotas 0,0433 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/5 dalių parduotuvės su kirpyklos patalpomis, bendras plotas 405,72 kv. m, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1/5 dalių inžinerinių tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 1/5 dalių kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4400-0983-5743. Bendra areštuoto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė pagal registrų centro išrašo duomenis sudaro 368 000 Lt (106 580,17 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuosavybės teise valdo tik 1/5 dalį areštuoto žemės sklypo, bendra antstolio areštuoto turto suma sudaro tik 21 316,03 Eur. Iš šių duomenų matyti, jog atsakovės piniginės lėšos ir banko sąskaitos nėra areštuotos, atsakovės turtui pritaikytas areštas yra proporcingas, nesuvaržantis jos teisių ir turtinių interesų. Kaip jau minėta, net ir laikantis pozicijos, kad atsakovė turi pakankamai turto, Lietuvos Respublikoje, jo areštas užtikrinant teismo sprendimo vykdymą, juo labiau atsakovei teigiant, kad ji neketina jo perleisti ar kitaip disponuoti ir suvaržyti, jokių neproporcingų ir nepagrįstų apribojimų atsakovei nesukuria, be to, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – areštuoto turto bendra suma yra daugiau nei per perpus mažesnė nei ieškiniu reikalaujama suma.Nors atsakovė civilinėje byloje pateikė registro išrašų duomenis apie jai nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau vien iš tokių išrašų nėra įmanoma nustatyti nekilnojamo turto rinkos vertę, ar atsakovės įsipareigojimus kreditoriams, nes atsakovės nurodytų pajamų įgyti nurodytą turtą nepakanka, todėl lieka neaišku, ar atsakovės finansinė padėtis yra pakankamai gera tam, kad būtų patenkinti visi ieškovų reiškiami reikalavimai.Taip pat į civilinę bylą nėra pateikti ir banko sąskaitų išrašai ar kiti įrodymai, iš kurių būtų matyti, kad atsakovė turi pakankamai turto tam, kad galėtų įvykdyti galimai ieškovams palankų pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nėra žinoma, kokius įsipareigojimus atsakovė turi kitiems kreditoriams.Taip pat, nepaisant to, kad atsakovė nurodė, kad yra dirbanti, nėra jokios garantijos, jog atsakovė šias pajamas išlaikys visu civilinės bylos nagrinėjimo metu, juo labiau, kad gaunamos pajamos nepakankamos visai ieškovams padarytai žalai atlyginti.Atsakovė, siekdama pagrįsti gerą savo finansinę padėtį, privalo atskleisti duomenis ne tik apie turimą turtą, bet ir banko sąskaitų išrašus bei įsipareigojimus kreditoriams, jeigu tokių turi, tačiau šios pareigos nevykdė ir įrodymų pirmosios instancijos teismui neteikė, todėl pagrindo laikyti, kad atsakovė įrodė gerą finansinę padėtį nėra.Pirmosios instancijos teismas nutartimi nepagrįstai sprendė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso daug nekilnojamojo turto ir tokio turto pakaks galimai ieškovams palankiam teismo sprendimui įvykdyti bei, kad atsakovė nesiims jokių priemonių jai nuosavybės teise priklausančiam turtui apsunkinti vien todėl, kad jų nesiėmė iki šiol, nors jų nesiėmė tik dėl to, kad jos turtas buvo areštuota.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė R. C. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovai šioje byloje prašo areštuoti visą R. C. turtą 49 002 Eur ribose, nors šioje byloje ne tik žino kokį turtą turi R. C., bet ir dėl konkretaus turto reiškia ieškinį. Dėl to Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pagrįstai nustatė, kad byloje vyksta ginčas dėl daiktinių teisių į atitinkamus žemės sklypus, dėl to būtent ginčo žemės sklypo (jo dalies) sulaikymas (suvaržymas) atitiks abiejų šalių teisėtus interesus.Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad R. C. turtinė padėtis yra pakankamai gera, todėl spręstina, kad net ir atsiradus naujiems, nenumatytiems įsipareigojimams, t. y. galbūt patenkinus ieškovų ieškinį priteisti atitinkamas sumas, R. C. bus pajėgi atsiskaityti su ieškovais.Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad R. C. būtų bandžiusi paslėpti turtą, ar imtųsi kitokių veiksmų būsimo teismo sprendimo įvykdymą apsunkinti. Priešingai, atsakovė R. C. turto neslepia, taigi iš esmės laikinosios apsaugos priemonės taikytos tik dėl didelės ieškinio sumos, o tai pagal naujai formuojama teismų praktiką nebėra pakankama priežastis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė R. C. neturi kitų bylų teismuose (išskyrus šią bylą ir kitą dėl to paties pagrindo tik kito dalyko tų pačių ieškovų iškeltą bylą), iš jos nevyksta ir nevyko išieškojimai. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės R. C. turtinė padėtis yra gera. Atsakovė turi nekilnojamąjį turtą, dėl kurio vyksta ginčas t. y. žemė sklypus (duomenys neskelbtini). Be to, R. C. turi ir kito nekilnojamojo turto t. y. 405,72 kv. m ploto pastatą-parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) ir butą (duomenys neskelbtini). R. C. yra dirbanti, ji per 2017 metų 8 mėnesius uždirbo 14 489,79 Eur, be to gauna pajamas už nuomą Lietuvoje ir per 2016 metus uždirbo 5 883 Eur.Laikinosios apsaugos priemonės iš esmės visais atvejais sukelia tam tikrus nepatogumus asmeniui, kurio atžvilgiu jos taikomos, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinamas taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyra. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui atsiranda ne tik apribojimai nustatyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, bet ir kitos neigiamos pasekmės pvz. areštavus lėšas sąskaitose, negalima atlikti einamųjų mokėjimų (dėl kiekvieno mokėjimo reikia kreiptis į antstolį), bankai blokuoja kreditines korteles, reputacijos pablogėjimas ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas parinko optimalias laikinąsias apsaugos priemones.