- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- eA2-1264-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00119-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- R. C.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Prestbetonis“
- Atsakovas
- R. C.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. C. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5279-188/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prestbetonis“ ieškinį atsakovui R. C. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Presbetonis“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. C. 5566,00 Eur skolą, 78,85 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio tvarka, todėl Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 5566 Eur skolą, 78,85 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 522,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šis sprendimas už akių yra įsiteisėjęs (civilinė byla Nr. e2-5279-188/2019).
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas R. C. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. civilinėje byloje Nr. e2-5279-188/2019, panaikinti sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti visiškai. Nurodė, kad teismas atsakovui (pareiškėjui) adresuotus procesinius dokumentus siuntė adresu, kuris priklauso pareiškėjui, tačiau faktinis jo deklaruotos ir gyvenamosios vietos adresas yra kitas. Ieškovė turėjo atsakovo kontaktinius duomenis, tačiau teismui jų nepateikė, o apie teisminį skolos išieškojimo procesą pareiškėjas sužinojo atsitiktinai iš trečiojo asmens.
4. Ieškovė UAB „Presbetonis“ atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjo R. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5279-188/2019 atmetė.
6. Teismas nurodė, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu labai glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu, įskaitant ir tinkamą asmens informavimą apie pradėtą civilinę bylą. Pažymėjo, kad pareiškėjas pasirinko savo teisių gynimą per proceso atnaujinimo institutą dėl priimto sprendimo už akių, kuriame jis įtrauktas atsakovu, peržiūrėjimo.
7. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Šis terminas yra naikinamasis, jam suėjus išnyksta procesinė teisė pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir toks terminas yra neatnaujinamas. Atsakovas prašymą atnaujinti praleistą terminą teismui pateikė 2020 m. kovo 25 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo sprendimo už akių priėmimo. Taigi atsakovo prašymas atnaujinti praleistą procesinį terminą buvo pateiktas praleidus įstatyme įtvirtintą naikinamąjį trijų mėnesių terminą.
8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).
9. Nagrinėjamoje byloje atsakovas apie pradėtą prieš jį civilinę bylą buvo informuotas CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, procesinius dokumentus įteikiant viešo paskelbimo būdu.
10. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Šiuo atveju pareiškėjo procesinio dokumento turinyje galima matyti koreliaciją su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimu, tačiau jo rezoliuciniai prašymai neatitinka CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punkto. Šiuo atveju pareiškėjo suformuotas prašymas dėl proceso atnaujinimo ir po atnaujintos bylos išnagrinėjimo sprendimo už akių panaikinimo neatitinka minėtos CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punkto tvarkos. Teismui taip pat nėra aišku, į kokią procesinę padėtį pareiškėjas siekia sugrąžinti šalis atnaujinus procesą, kai yra priimtas sprendimas už akių, kuriame nėra numatyta atsakovo teisė skųsti jį apeliacine tvarka (numatyta teisė tik dėl peržiūrėjimo). Būtent dėl sprendimo už akių specifiškumo, įstatymo leidėjas numatė sprendimo už akių peržiūrėjimą bei iš to sekantį jo panaikinimą ir atnaujinimą iš esmės (skirtinga chronologinė tvarka).
11. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad dėl sprendimo už akių specifiškumo jis gali kreiptis į teismą dėl praleisto termino prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo ir praėjus trijų mėnesių terminui. Pareiškėjui kreipiantis dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jis galės suformuluoti rezoliucinius reikalavimus pagal CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Jei pareiškėjas pateiks procesinį dokumentą dėl praleisto termino prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo, teismas atliks analizę, ar buvo išnaudotos visas CPK ir teismų jurisprudencijoje įtvirtintas normas ir taisykles. Išsprendus proceso atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo specifiškumą ir koreliaciją, kitų aplinkybių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.
II. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. C. (toliau – apeliantas) prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti, atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5279-188/2019 ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. civilinėje byloje Nr. e2-5279-188/2019 ir, išnagrinėjus atnaujintą bylą, panaikinti sprendimą už akių bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmesti visiškai. Pareiškėjo prašymą teismas priėmė, nenurodydamas jokių jo (prašymo) trūkumų. Priėmęs pareiškėjo prašymą, teismas paskyrė parengiamąjį posėdį, kurio metu vėlgi jokių pareiškėjo pateikto prašymo trūkumų nenurodė.
1.2. Teismas iš anksto turėjo įvertinti, ar pareiškėjo prašymas atitinka įstatymo reikalavimus: ar prašymo procesinis dalykas yra suformuluotas tinkamai, ar visi procesiniai reikalavimai yra išreikšti, ar juos patenkinus teismas neatsidurs teisinėje (procesinėje) aklavietėje. Po parengiamojo posėdžio teismas priėmė skundžiamą nutartį, nors posėdžio metu pareiškėjo atstovas patvirtino, kad kartu prašoma peržiūrėti sprendimą už akių ir atnaujinti procesą. Dėl šios priežasties ir esant aiškiai suformuluotiems pareiškėjo reikalavimams, teismas neturėjo teisės priimti skundžiamos nutarties. Atvirkščiai, teismas turėjo tenkinti visus pareiškėjo prašymus, t. y. peržiūrėti sprendimą už akių ir atnaujinti procesą byloje bei atmesti visus ieškovo reikalavimus.
1.3. Akivaizdu, kad šioje byloje ir situacijoje egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bylos proceso atnaujinimo pagrindai: rašytiniai įrodymai prieš pareiškėją neatitiko įstatymo reikalavimų (buvo be atsakovo parašų ir sukurti vienašališkai ieškovo, nepatvirtinti jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais). Atsakovas nebuvo įtrauktas į bylą ir nebuvo tinkamai informuotas apie procesą (dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų ir sąmoningo teismo klaidinimo), jokie procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti, tuo pažeidžiant CPK 122, 123 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsakovas yra užsienio pilietis (Ukrainos Respublikos), neturintis gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ieškovas nuslėpė nuo teismo atsakovo telefono numerį, neinformavo, kad su atsakovu turi galimybę bendrauti per SKYPE programą ir tą yra daręs. Dėl šių priežasčių iš atsakovo buvo realiai atimta teisė į sąžiningą ir objektyvų teismo procesą, teisė į dalyvavimą procese, teisė į gynybą ir atstovavimą, teisė būti išklausytam. Dėl netinkamų ir neteisėtų įrodymų, procesinių ir materialinių normų pažeidimo, priimdamas sprendimą už akių teismas padarė klaidą, kuri turėjo įtakos neteisėtam sprendimui (kurį prašoma peržiūrėti ir atnaujinti procesą byloje). Šis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
1.4. Teismas apskritai negalėjo priimti sprendimo už akių, nes buvo pažeistos procesinės normos dėl procesinių dokumentų įteikimo. Už tokį teismo klaidinimą atsakingas (kaltas) yra ieškovas, tačiau teismas turėjo būti aktyvus, išsiaiškinti, kad atsakovas yra užsienio pilietis ir tinkamai informuoti jį apie procesą bei įteikti jam dokumentus. Tačiau tai nebuvo padaryta.
1.5. Atsakovas proceso nevengė ir jo nevilkino. Procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami išversti į apeliantui suprantamą kalbą ir įteikti pagal tarptautinio teisinio bendradarbiavimo su Ukrainos Respublika sutarties nuostatas. Viešo paskelbimo apie bylos nagrinėjimą šiuo atveju negalėjo būti.
1.6. Teismui nesupratus procesinių dokumentų turinio ar reikalavimų pobūdžio, turėjo būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau teismas to tinkamai ir savalaikiai nepadarė, tačiau priėmė neteisėtą ir nepagrįstą (skundžiamą) nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliutūs skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindai nenustatyti (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas netenkino prašymo atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjas neprarado teisės kreiptis į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkamai suformuluodamas savo reikalavimus remdamasis CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis. Pažymėjo, kad pareiškėjui pateikus procesinį dokumentą dėl praleisto termino prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo, teismas atliks analizę ir įvertins, ar buvo išnaudotos visos CPK ir teismų jurisprudencijoje įtvirtintos galimybės. Pasisakęs dėl proceso atnaujinimą ir sprendimo už akių peržiūrėjimą reguliuojančių proceso teisės normų specifiškumo ir jų koreliacijos, kitų prašymo aplinkybių teismas nevertino.
16. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodo, jog teismas priėmė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, pareiškimo trūkumų nenustatė, tačiau teismo posėdyje išnagrinėjęs apelianto pareiškimą atsisakė atnaujinti procesą byloje vien tuo pagrindu, kad jis neišnaudojo galimybės kreiptis į sprendimą už akių priėmusį teismą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.
17. Pažymėtina, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis. Vadovaujantis šios straipsnio 1 dalimi, teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose nurodyti pagrindai – atsisako prašymą priimti (CPK 370 straipsnio 1 dalis).
18. CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą, o išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir yra pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Aptariamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atnaujinęs bylos nagrinėjimą, teismas nagrinėja bylą pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.
19. Taigi, iš pirmiau išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas vyksta keliais etapais. Gavęs prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, teismas, visų pirma, išsprendžia šio prašymo priėmimo klausimą, t. y. teismas nenagrinėja jo iš esmės, bet tik nustato, ar prašymas atitinka formalius jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnyje, taip pat įvertina, ar nėra aplinkybių, dėl kurių prašymas negali būti priimamas nagrinėti, be kita ko, ar prašymas atnaujinti procesą nėra pateiktas pakartotinai (CPK 374 straipsnis). Antras etapas – teismas, nustatęs, kad pateiktas prašymas atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, jį priima, ir paskiria posėdį, kuriame išnagrinėja klausimą dėl proceso atnaujinimo – teismas įvertina, ar prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir pateiktas nepraleidus CPK nustatyto termino (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887-370/2020).
20. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad teismas, pradiniame etape nenustatęs jokių prašymo atnaujinti byloje procesą trūkumų ir jį priėmęs, antrame etape turi prašymą išspręsti iš esmės, t. y. įvertinti prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą aplinkybes, jas teisiškai argumentuoti ir atnaujinti procesą arba ne. Atnaujinęs bylos nagrinėjimą, trečiuoju etapu teismas nagrinėja bylą pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apelianto argumentais, kad teismas pradiniame etape priėmęs pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir vėliau jį iš esmės išnagrinėjęs, neturėjo pagrindo skundžiamoje nutartyje nustatinėti prašymo trūkumus ir aiškinti apeliantui teisę prašyti atnaujinti terminą sprendimui už akių peržiūrėti, nevertinant kitų prašymo aplinkybių, kitaip tariant pasisakyti dėl pareiškimo trūkumų, nes tą turėjo padaryti pirmajame (pradiniame) prašymo svarstymo etape.
22. Aptariamam kontekste, vadovaujantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), pažymėtina, kad po skundžiamos nutarties priėmimo apeliantas kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus su prašymu atnaujinti terminą pareiškimui dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5279-188/2019, peržiūrėjimo. Teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi apelianto prašymą atsisakė priimti ir ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi.
23. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia sutikti apelianto argumentais, jog jam yra užkirstas kelias ginti savo pažeistas teises teisme, tačiau tokia situacija yra negalima, juo labiau kad pagal CPK 374 straipsnio nuostatas pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).
24. Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu (kai teismas padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą), kadangi teismas, anot apelianto, pažeisdamas procesinės teisės normas, tinkamai neinformavo atsakovo apie pradėtą prieš jį teisminį procesą, be to, neegzistuoja apelianto prievolė ieškovei, kadangi pastaroji jokių statybos rangos darbų pareiškėjui priklausančiame objekte neatliko, tarp šalių nebuvo pasirašyta sutartis, apeliantas atsakovei nėra skolingas.
25. EŽTT yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08).
26. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.
27. CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra galimas tuomet, kai yra išnaudoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be to, procesiniai dokumentai gali būti palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje, skiriant kurjerį. Aplinkybė, kokiu būdu ir ar realiai asmuo buvo informuotas apie teismo procesą, yra svarbi sprendžiant dėl praleisto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020).
28. Pažymėtina, kad pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Anot pareiškėjo, apie sprendimą už akių jis sužinojo atsitiktinai, praėjus beveik metams po sprendimo už akių priėmimo, t. y. ženkliai praleidus naikinamąjį sprendimo už akių peržiūrėjimo terminą. Tokiu atveju įstatymas suteikia teisę tiek šaliai, tiek byloje nedalyvavusiam asmeniui pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, kad būtų peržiūrėtas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 365 str. 1 d.). Tokios nuomonės laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020).
29. Nagrinėjamu atveju atsakovas būtent tokia įstatymo jam suteikta teise ir pasinaudojo, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl apelianto nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, iš viso nepasisakė, todėl konstatuotina, kad dėl minėto trūkumo nebuvo iki galo atskleista bylos esmė.
30. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl tų aplinkybių, kurių nenagrinėjo ir nesprendė pirmosios instancijos teismas. Antraip, tai prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms dėl apeliacijos paskirties ir apeliacinės instancijos teismo procesinių galių. Todėl, vadovaudamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą teismo nutartį ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.