Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo vandentiekis“ ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos už suteiktas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio ir jo priedų patvirtintos kopijos su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti tinkamai - viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 130 straipsnis), tačiau atsakovas per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl sprendimas yra priimtinas už akių Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovės pateiktų įrodymų: ieškinyje išdėstytų aplinkybių, Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties Nr. 70, šalto vandens skaitiklio įrengimo, keitimo akto, skolos už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą 1371,51 Eur grąžinimo grafiko, įspėjimo, Pakruojo rajono apylinkės teismo įsakymo, Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarčių, pranešimų, nustatyta, kad ieškovės UAB „Pakruojo vandentiekis“ atstovas 2016 m. vasario 25 d. pakeitė atsakovo E. P. valdomame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtą šalto vandens apskaitos skaitiklį ir užfiksavo nedeklaruotus skaitiklių rodmenis: 300 m³ šalto vandens bei 105 m³ karšto vandens. 2016 m. vasario 26 d. tarp ieškovės ir atsakovo E. P. buvo sudaryta neterminuota vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis Nr. 70, kuria ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovui geriamą vandenį bei priimti nuotekas, tuo tarpu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei už teikiamas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas pagal deklaruojamus vandens skaitiklių parodymus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas 2016 m. vasario 26 d. pasirašė skolos už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą 1371,51 Eur gražinimo grafiką, kuriuo įsipareigojo apmokėti visą susidariusią skolą ieškovei už suteiktas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, mokėdamas kasmėnesines įmokas. Tačiau atsakovas, įmokėjęs dalį skolos, nesilaikė šio mokėjimo grafiko, dėl ko ieškovė išsiuntė 2016 m. rugpjūčio 16 d. įspėjimą atsakovui, tačiau nors įspėjimas gražintas neįteiktas, atsakovas ieškovei papildomai sumokėjo tik dalį skolos. Duomenų, kad atsakovas su ieškove pilnai atsiskaitė, teismui nepateikta.

Asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas ir pan. reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo viešosios sutartys sudaromos, keičiamos ir nutraukiamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Geriamojo vandens įstatymu, šiuo įstatymu ir Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėmis sąlygomis. Minėto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta, kad abonentai ir vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Tarp šalių yra sudaryta neterminuota vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis, kas lemia, jog atsakovas įgijo pareigą sumokėti ieškovei už jam teikiamas paslaugas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas pasirašė įsiskolinimo už ieškovės suteiktas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas grąžinimo grafiką, tačiau savo sutartinių prievolių neįvykdė. Todėl darytina išvada, jog atsakovas tokiais savo veiksmais pažeidžia jam sutartinių prievolių pagrindu atsiradusią prievolę atsiskaityti už ieškovės suteiktas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, kas yra pagrindas taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos CK 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 6.350 straipsnio 1 dalis, 6.383 – 6.385 straipsniai, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis). Todėl spręstina, jog ieškovės reikalavimas dėl 1285,45 Eur sumos įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo E. P. yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai.

Ieškovė taip pat prašė teismo, vadovaujantis 2007-01-31 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 126 patvirtintu Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 32.2 punktu, nutraukti atsakovui E. P. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimą. Pažymėtina, jog ieškovo nurodomas LR Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 32.2 punktas įtvirtina, kad geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas gali nutraukti, sustabdyti geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą abonentui ir vartotojui, jeigu abonentas ir vartotojas neapmoka sąskaitos už geriamąjį vandenį ir (arba) nuotekų tvarkymą daugiau kaip 45 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo atsiskaitymo termino paskutinės dienos, – ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki numatomo geriamojo vandens tiekimo sustabdymo raštu įspėję įsiskolinusį abonentą ir vartotoją. Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų ir rašytinių įrodymų apie tai, kad yra tinkamai ir laiku įvykdęs šią paminėto teisės akto sąlygą, t.y. kad yra raštu ir ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų įspėjęs atsakovą E. P. apie numatomo geriamojo vandens tiekimo sustabdymą (nutraukimą), nes, kaip ieškinyje nurodė ieškovė, 2016 m. rugpjūčio 16 d. įspėjimas, siųstas atsakovui, grąžintas neįteiktas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas gyvena daugiabučiame name. Todėl pabrėžtina, jog paties ieškovės nurodomo Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 34 punktas reglamentuoja, jog daugiabučio namo atskiriems butams ar kitoms patalpoms Aprašo 32.2 ir 32.4 papunkčiuose nustatytais atvejais sustabdyti galima tik geriamojo vandens tiekimą ir tik tada, jeigu tai nesutrukdys geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas gauti kitų to namo butų gyventojams ar kitų patalpų naudotojams. Duomenų, patvirtinančių, jog nebus pažeisti kitų to paties daugiabučio namo gyventojų teisės ir interesai, ieškovė taip pat nepateikė.

Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą yra išaiškinta, jog reikalavimas dėl vandens tiekimo paslaugų nutraukimo yra susijęs ir su viena iš esminių teisių – nuosavybės neliečiamumu (LR Konstitucijos 23 str.). Ši ieškovės prašoma taikyti priemonė vertintina kaip ultima ratio, kuri gali būti taikoma tik tada, kai išnaudotos visos kitos priemonės, įskaitant paties atsakovo informavimą apie vandens atjungimą patenkant į jo butą. Priešingu atveju taikomos pasekmės neatitiktų proporcingumo principo, dėl to iš esmės būtų neteisėtos (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2014-08-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-955-265/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1580-730/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-459-796/2017 ir kt.). Be to, civilinėje teisėje itin svarbūs asmenų interesų derinimo ir proporcingumo principai, kurie yra vieni iš kriterijų teismui sprendžiant civilinius teisinius ginčus. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų. Teismui nustačius, kad pasirinktas teisių gynimo būdas reikštų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą (CK 1.2 straipsnis), nes įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 1.137 straipsnio 3 dalis), reikalavimas turi būti atmestas net ir pripažinus teisių pažeidimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta aukščiau, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi visų galimų priemonių įspėti ir informuoti atsakovą, kad neapmokėjus skolos bus laikinai sustabdytas (nutrauktas) paslaugų tiekimas (CK 6.390 straipsnio 3-4 dalys, CPK 177-178 straipsniai), o po to, kai 2017 m. sausio mėnesį atsakovas deklaravo skaitiklio parodymus, net neaišku, ar atsakovas ir toliau realiai naudoja geriamąjį vandenį, už jį nemoka ir pan. Minėta, jog šis ieškovės reikalavimas yra susijęs su gyvybiškai svarbių išteklių – vandens - tiekimu (nutraukimu), o šis veiksmas gali būti atliktas tik išimtiniais atvejais. Todėl atsižvelgus į visumą byloje nustatytų duomenų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl vandens tiekimo nutraukimo atsakovui E. P., o nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimo nutraukimas šiuo atveju apskritai negalimas (Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 34 punktas). Todėl ieškovės reikalavimas nutraukti atsakovui E. P. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Tenkinant ieškinį iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalimi, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad patenkintas turtinis ieškinio reikalavimas, o neturtinis reikalavimas atmestas, ieškovei iš atsakovo E. P. priteistinas 29 Eur žyminis mokestis, ieškovės sumokėtas paduodant ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 - 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), 1285,45 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 45 centus) skolos ir 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pakruojo vandentiekis“, juridinio asmens kodas 167922698, buveinė Pakruojo mieste, Pramonės g. 1, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) banke L. B., AB.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo už akių kopiją atsakovui E. P. įteikti viešo paskelbimo būdu iki 2017 m. gruodžio 29 d. paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt. tokio turinio pranešimą:

„2017 m. gruodžio 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme (Pakruojo miestas, Vienybės a. 1) buvo priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-1214-284/2017 m. pagal ieškovės UAB „Pakruojo vandentiekis“ ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos už suteiktas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas priteisimo, kuriuo priteista iš atsakovo E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), 1285,45 Eur skolos ir 29 Eur žyminio mokesčio ieškovei UAB „Pakruojo vandentiekis“, juridinio asmens kodas 167922698. Šiuo pranešimu atsakovui E. P. įteikiama sprendimo už akių kopija. Sprendimo už akių kopija atsakovui bus laikoma įteikta pranešimo paskelbimo dieną.“

Papildomai sprendimo už akių kopiją išsiųsti atsakovui E. P. ir paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Pakruojo rajono apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.