- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-07
- Bylos Nr.
- 2A-955-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14246-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- AB „Klaipėdos vanduo“
- Atsakovas
- S. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 2 197,65 Lt skolos už patiektą šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą terminą sudaryti sąlygas ieškovei nutraukti teikiamas paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-25 sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo S. S. 2 019,02 Lt skolą ir 178,63 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 197,65 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-12-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,00 Lt žyminio mokesčio ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“. Kitą ieškinio dalį dėl sąlygų sudarymo patekti į atsakovo bustą ir nutraukti paslaugas atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad vandens tiekimas į butą X, Klaipėda, gali būti apribotas tik patekus į butą.
Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas nesutiko, šią teismo sprendimo dalį prašė panaikinti ir priimti naują sprendimą, – jos ieškinį tenkinti. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog vandens tiekimas į butą X, Klaipėda, gali būti apribotas tik patekus į butą. Nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus uždarymo čiaupai įrengiami įvaduose į kiekvieną butą, viešbučio numerį , laistymo čiaupą; aukštų įvaduose, tiekiančiuose vandenį į 5 ir daugiau taškų; apipus vandens ir siurblio. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo pateikti papildomus įrodymus. Be to, ieškovė nurodo, jeigu galėtų patekti į butą, ji atskirai ieškinio nereikštų ir nedidintų bylinėjimosi išlaidų mokėdama žyminį mokestį. Pasak apeliantės, įvertinus šią aplinkybė ieškinys turėjo būti tenkintinas visiškai ir jokių papildomų įrodymų pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės reikalavimą, konstatuoja, jog jis yra susijęs ne tik su paslaugų tiekimo nutraukimu, bet ir su viena iš esminių teisių – nuosavybės neliečiamumu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Siekiant apriboti nuosavybės teisę būtina konstatuoti, jog apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus. Taip pat konstatuotina, kad nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės. Nagrinėjamu atveju ieškovė aplinkybių, kurios būtų pagrindas iš esmės apribojant atsakovo nuosavybės teises patekti į butą ir atjungti vandenį, neįrodė. Ieškovė nenurodė, kokių priemonių ėmėsi, kad su skolininko žinia patektų į patalpas ir atjungtų vandens tiekimą į butą. Taip pat byloje nėra duomenų, kokių priemonių buvo imtasi, kad skolininkui pranešimas apie skolą ir ketinimą atjungti vandens tiekimą būtų realiai įteiktas. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų teismui, ar atsakovas realiai naudoja vandenį ir už jį nemoka, ar jo nenaudoja ir tik nevykdo pareigos šį faktą deklaruoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei neįrodžius, kad buvo išnaudotos visos įmanomos priemonės, jog atsakovas būtų tinkamai informuotas apie vandens atjungimą, nėra teisinio pagrindo tenkinti jos ieškinio dalies dėl patekimo į atsakovui priklausančias patalpas, kad būtų atjungtas vanduo. Ši ieškovės prašoma taikyti priemonė vertintina kaip ultima ratio, kuri gali būti taikoma tik tada, kai išnaudotos visos kitos priemonės, įskaitant paties atsakovo informavimą apie vandens atjungimą patenkant į jo butą. Priešingu atveju taikomos pasekmės neatitiktų proporcingumo principo, dėl to iš esmės būtų neteisėtos. Nagrinėjamu atveju negalima sutikti su ieškovės pozicija, kuria nurodoma, jog jeigu ji nebūtų išnaudojusi visų priemonių, nebūtų kreipusis į teismą, ir esą dėl to ši aplinkybė neįrodinėtina. Pažymėtina, jog šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Atleidimo nuo įrodinėjimo sąlygas ir pagrindus numato CPK 182 straipsnis. Ieškovės nurodoma aplinkybė negali būti priskirta prie aplinkybių, kurios neįrodinėtinos pagal CPK 182 straipsnį. Dėl to ieškovė visus teiginius, kuriais grindžia savo reikalavimą, privalo įrodyti.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.